Kelionė į Lietuvą iš Roterdamo automobiliu

Roterdamas – vienas didžiausių Europos uostų, kuriame kasdien sukasi tūkstančiai automobilių. Daugelis lietuvių perka čia transporto priemones ir ieško būdų, kaip jas parvežti namo. Kelionė iš Roterdamo į Lietuvą – tai apie 1500 kilometrų per Vokietiją ir Lenkiją, trunkanti 2–3 dienas. Galima važiuoti pačiam, galima samdyti vairuotoją, galima vežti autovežiu – variantų daug. Mes kasdien organizuojame šią kelionę savo klientams ir žinome visus niuansus – nuo geriausio maršruto iki dažniausių problemų kelyje. Šiame tekste atsakysime į visus klausimus, kurie kyla prieš tokia kelionę.

Maršrutas – kelias iš Roterdamo

1. Koks yra geriausias maršrutas iš Roterdamo į Lietuvą?

Dažniausiai važiuojame per Vokietiją – Roterdamas, Duisburgas, Hanoveris, Berlynas, Poznanė, Varšuva, o tada į Lietuvą per Suvalkus arba Augustavą. Tai greičiausias kelias, apie 1500 kilometrų. Alternatyva – per Belgiją ir Liuksemburgą, bet tai ilgiau. Žiemą kartais važiuojame per Čekiją, jei Vokietijoje blogas oras. Maršrutas priklauso nuo daugelio dalykų – eismo, oro, kelio darbų. Mūsų vairuotojai turi GPS, bet jie irgi žino kelią mintinai – dauguma važinėja tą patį maršrutą metų metus. Vienintelis dalykas, kurio negalime numatyti – kamščiai prie Berlyno, ten visada kažkas vyksta.

2. Kiek kilometrų yra iki Vilniaus?

Iki Vilniaus – apie 1500–1600 kilometrų, priklausomai nuo maršruto. Iki Kauno – apie 1400 kilometrų. Iki Klaipėdos – apie 1300, bet kitas kelias. Iki Šiaulių – apie 1350. Realiai, su visais sustojimais, vairuotojas nuvažiuoja daugiau – gali būti 1700–1800 kilometrų, jei reikia aplenkti kamščius arba paimti kitą automobilį pakeliui. Atstumas skiriasi priklausomai nuo to, kur Lietuvoje reikia pristatyti – Vilnius ir Klaipėda skirtingose šalyse, tai ir kelias kitoks.

3. Kiek laiko trunka kelionė?

Grynasis važiavimo laikas – apie 16–20 valandų. Bet su vairuotojų poilsio reikalavimais, sustojimais ir galimais vėlavimais – 2–3 dienos. ES taisyklės reikalauja, kad vairuotojas po 4,5 valandų važiavimo darytų 45 minučių pertrauką, o po 9 valandų – ilgesnį poilsį. Todėl vienas vairuotojas negali nuvažiuoti viso kelio be sustojimų. Paprastai vairuotojas važiuoja dieną, nakvoja Vokietijoje arba Lenkijoje, o kitą dieną tęsia kelionę. Jei reikia greičiau – siunčiame du vairuotojus, kurie keičiasi, bet tai brangiau.

4. Kur nakvoti pakeliui?

Vairuotojai nakvoja viešbučiuose arba moteliuose pakeliui. Populiariausios vietos – Hanoveris, Berlynas, Poznanė, Varšuva. Nakvynė kainuoja nuo 40 iki 80 eurų, priklausomai nuo vietos. Mes turime sutartis su keliais viešbučiais – gauname geresnę kainą. Kartais vairuotojai miega automobilyje – tai pigiau, bet ne visada patogu, ypač žiemą. Rekomenduojame normalią nakvynę – pavargęs vairuotojas yra rizika kelyje. Vienas vairuotojas bandė važiuoti be miego – užmigo prie vairo, laimei, nieko nenutiko. Po to daugiau taip nedaro.

5. Ar yra kelių mokesčiai?

Taip, bet ne visur. Vokietijoje kelių mokesčių nėra lengviesiems automobiliams. Lenkijoje – yra, bet tik autostradose – apie 10–20 eurų už visą maršrutą. Lietuvoje – „eToll“ sistema, bet lengviesiems automobiliams nereikia mokėti. Sunkvežimiams ir autovežiams – kitokia istorija, ten mokesčiai didesni. Mes viską įskaičiuojame į kainą, todėl klientui nereikia rūpintis kelių mokesčiais. Vienintelis dalykas, ko neįskaičiuojame – degalai, jei važiuojate savo automobiliu.

Pasiruošimas – ką daryti prieš kelionę

6. Ką patikrinti prieš kelionę?

Pirmiausia – techninę būklę. Padangos – ar pakankamas protektorius, ar nėra įtrūkimų. Stabdžiai – ar veikia, ar nėra bildesio. Alyva – ar pakankamai, kada paskutinį kartą keista. Aušinimo skystis – ar neužverda. Žibintai – ar visi veikia. Ir dar – ar yra atsarginis ratas, domkratas, avarinis trikampis. Tai elementaru, bet dažnai pamirštama. Vienas klientas išvažiavo be atsarginio rato – pradūrė padangą Vokietijoje, laukė tris valandas, kol atvežė naują. Smulkmena, bet sugadino visą dieną.

7. Kokie dokumentai reikalingi kelionei?

Asmens dokumentas – pasas arba asmens tapatybės kortelė. Automobilio registracijos liudijimas. Draudimas – privalomasis civilinės atsakomybės draudimas, galiojantis visoje Europoje. Jei automobilis ne jūsų – įgaliojimas. Jei vežate automobilį kitam asmeniui – prokura arba transporto užsakymo patvirtinimas. Ir dar – vairuotojo pažymėjimas, žinoma. Be šių dokumentų geriau nevažiuoti – policija gali sustabdyti bet kur, o be dokumentų – bauda arba dar blogiau.

8. Ar reikia žaliųjų kortelių?

Žalioji kortelė – tai tarptautinis draudimo dokumentas, patvirtinantis, kad jūsų draudimas galioja kitose šalyse. Lietuvoje išduodamas kartu su privalomuoju draudimu. Jei turite lietuvišką draudimą – žalioji kortelė automatiškai galioja ES šalyse, todėl papildomo dokumento nereikia. Bet jei draudimas iš kitos šalies – gali prireikti. Rekomenduoju pasitikrinti pas savo draudimo bendrovę. Vienas klientas važiavo be žaliosios kortelės – policija Lenkijoje sustabdė, bet priėmė elektroninį patvirtinimą iš draudimo bendrovės.

9. Ką pasiimti į kelionę?

Be dokumentų – vandens, užkandžių, telefono įkroviklį, grynųjų pinigų (ne visur priima korteles), žemėlapį arba GPS. Žiemą – grandinės padangoms, šepetį sniegui valyti, šiltą antklodę. Vasarą – saulės akinius, kremą nuo saulės. Ir dar – vaistinėlę, avarinį trikampį, gesintuvą. Tai privalomi dalykai daugumoje Europos šalių. Be jų – bauda. Vienas klientas pamiršo gesintuvą – policija Vokietijoje skyrė 30 eurų baudą. Ne daug, bet nemalonu.

10. Ar reikia draudimo kelionei?

Privalomasis draudimas – taip, be jo negalima važiuoti. Papildomas draudimas – priklauso nuo jūsų. Kelionių draudimas gali padengti medicinines išlaidas, automobilio gedimą kelyje, pagalbą kelyje. Kainuoja ne daug – 20–50 eurų savaitei. Rekomenduoju, ypač jei važiuojate pirmą kartą arba su nežinomu automobiliu. Vienas klientas susirgo Vokietijoje – kelionių draudimas padengjo 500 eurų gydymo išlaidų. Be draudimo – būtų mokėjęs iš savo kišenės.

Kelyje – kas gali nutikti

11. Ką daryti, jei automobilis sugenda kelyje?

Pirmiausia – sustoti saugioje vietoje. Uždėti avarinį trikampį, užsidėti liemenę. Tada skambinti pagalbos tarnybai – Vokietijoje tai „ADAC“, Lenkijoje – „PZM“. Jei turite draudimą su pagalba kelyje – skambinkite jiems. Mes taip pat galime padėti – turime partnerius Vokietijoje ir Lenkijoje, kurie gali atvykti ir suremontuoti arba nutempti automobilį. Svarbiausia – nepanikuoti. Gedimai kelyje nutinka, tai normalu. Vienas klientas prakiuro radiatorius Lenkijoje – suremontavo per pusdienį, tęsė kelionę.

12. Ką daryti, jei patenkate į avariją?

Pirmiausia – patikrinti, ar visi sveiki. Jei reikia – kviesti greitąją pagalbą. Tada – policiją. Užpildyti eismo įvykio deklaraciją – ją turėtų turėti kiekvienas vairuotojas. Padaryti nuotraukas – automobilių padėtis, žalos, kelio ženklai. Ir susikeisti duomenimis su kitu vairuotoju – vardas, pavardė, draudimo informacija, automobilio numeris. Be deklaracijos – sunkiau gauti draudimo išmoką. Mes visada rekomenduojame turėti deklaracijos blanką automobilyje – galima atsispausdinti iš interneto.

13. Ar galima važiuoti per greitai?

Ne, ir tai labai svarbu. Vokietijoje yra ruožų be greičio ribojimo, bet tai nereiškia, kad galima važiuoti bet kiek. Saugumas visada svarbiau. Lenkijoje greitis autostradoje – 140 km/h, užmiestyje – 90 km/h, mieste – 50 km/h. Lietuvoje – 130 km/h autostradoje. Už greičio viršijimą – baudos, ir ne mažos. Vokietijoje – nuo 10 eurų iki kelių šimtų. Lenkijoje – nuo 50 zlotų. Lietuvoje – nuo 30 eurų. Ir dar – greičio viršijimas didina riziką avarijai. Neverta.

14. Ką daryti, jei pasiklystate?

GPS – geriausias draugas. Bet jei GPS nustojo veikti – naudokite žemėlapį arba klauskitės vietinių. Vokietijoje ir Lenkijoje kelio ženklai aiškūs, bet kartais painūs – ypač dideliuose miestuose. Svarbiausia – nepanikuoti ir nesukti staigiai. Geriau apvažiuoti ratą ir grįžti teisingu keliu, nei daryti pavojingus manevrus. Vienas klientas pasiklydo Berlyne – važinėjo valandą, kol rado teisingą kelią. Dabar visada turi atsarginį GPS.

15. Kur sustoti pailsėti?

Vokietijoje – „Rasthof“ – tai dideli poilsio kompleksai su degalinėmis, kavinėmis, tualetais. Jie yra kas 30–50 kilometrų autostradoje. Lenkijoje – „MOP“ – panašūs, bet mažesni. Lietuvoje – degalinės „Orlen“, „Neste“, „Circle K“. Rekomenduoju sustoti kas 2–3 valandas – ne tik dėl poilsio, bet ir dėl koncentracijos. Pavargęs vairuotojas yra pavojingas vairuotojas. Ir dar – naktį važiuoti pavojingiau, ypač žiemą. Geriau nakvoti ir tęsti kelionę ryte.

Specifika – skirtingi metų laikai

16. Kuo skiriasi kelionė žiemą ir vasarą?

Žiemą – trumpesnės dienos, slidūs keliai, sniegas, rūkas. Vasarą – ilgesnės dienos, geresnis matomumas, bet daugiau eismo. Žiemą reikia žieminių padangų – Vokietijoje ir Lenkijoje jos privalomos nuo spalio iki balandžio. Be žieminių padangų – bauda arba draudimas negalioja. Vasarą – universalių padangų pakanka, bet rekomenduoju vasarines. Ir dar – žiemą kelionė trunka ilgiau, nes reikia važiuoti lėčiau. Vasarą – greičiau, bet karšta, reikia dažniau gerti vandenį.

17. Ar saugu važiuoti žiemą?

Saugu, jei pasiruošę. Žieminės padangos – privaloma. Grandinės – rekomenduojama, ypač jei važiuojate per kalnus (Lenkijoje yra kalnuotų ruožų). Šilti drabužiai – jei sugestumėte, reikėtų laukti šaltyje. Ir kantrybė – žiemą viskas trunka ilgiau. Vienas klientas važiavo žiemą be grandinių – užstrigo sniege Lenkijoje, laukė keturias valandas, kol atvažiavo pagalba. Po to visada vežasi grandines. Svarbiausia – neskubėti. Geriau atvykti vėliau, bet saugiai.

18. Ką daryti, jei užklumpa audra?

Sustoti saugioje vietoje – degalinėje, poilsio aikštelėje. Laukti, kol audra praeis. Neverta rizikuoti – stiprus vėjas, lietus, kruša – visa tai pavojinga. Vokietijoje audros būna stiprios, ypač vasarą. Lenkijoje – irgi. Svarbu sekti orų prognozę prieš kelionę – jei žadama audra, geriau atidėti kelionę. Vienas klientas važiavo per audrą – medis užkrito ant kelio, vos nesusidūrė. Po to sakė – niekada daugiau nevažiuos per audrą.

19. Ar yra kelių uždarymų?

Taip, ypač vasarą – tada dauguma remontų. Vokietijoje – „Baustelle“ – tai remonto zona, kur greitis ribojamas ir eismas nukreipiamas. Lenkijoje – panašiai. Kelio uždarymai gali pridėti valandą ar dvi prie kelionės laiko. Rekomenduoju patikrinti maršrutą prieš išvažiuojant – yra programėlių, kurios rodo eismo sąlygas ir kelio darbus. „Google Maps“ ir „Waze“ – geriausi pagalbininkai. Vienas klientas nežinojo apie remontą – stovėjo kamštyje dvi valandas. Dabar visada patikrina prieš kelionę.

Išlaidos – kelionės kaštai

20. Kiek kainuoja kelionė savo automobiliu?

Priklauso nuo automobilio ir kuro kainų. Vidutiniškai – 1500 kilometrų, 7 litrai šimtui kilometrų – tai 105 litrai benzino. Po 1,5 euro už litrą – apie 157 eurai už kurą. Tada nakvynė – 40–80 eurų. Kelių mokesčiai – 10–20 eurų. Maistas – 20–30 eurų. Iš viso – apie 250–300 eurų vienam asmeniui. Jei važiuojate dviese – pigiau, nes dalijatės išlaidas. Bet tai neįskaičiuojant automobilio nusidėvėjimo ir draudimo. Autovežiu brangiau – nuo 450 eurų, bet patogiau.

21. Ar pigiau važiuoti pačiam ar samdyti vairuotoją?

Priklauso nuo situacijos. Jei turite laiko ir mėgstate vairuoti – pigiau pačiam. Jei neturite laiko arba nenorite – samdykite vairuotoją. Vairuotojas kainuoja nuo 300 iki 500 eurų už kelionę, plius nakvynė ir maistas. Bet jūs sutaupote laiką ir jėgas. Autovežiu – brangiausias variantas, bet patogiausias – jūs nieko nedarote, automobilis atvyksta į jūsų duris. Kiekvienas variantas turi savo privalumų ir trūkumų.

22. Kur pigiau pilti kurą?

Pigiausia – Lenkijoje. Ten kuro kainos 10–20 proc. mažesnės nei Vokietijoje. Lietuvoje – panašiai kaip Lenkijoje. Vokietijoje – brangiausia, ypač autostradose. Rekomenduoju pilti degalus prieš įvažiuojant į Vokietiją – Belgijoje arba Olandijoje, ir tada Lenkijoje. Autostradų degalinės visada brangesnės nei miestų. Vienas klientas pylė autostradoje Vokietijoje – sumokėjo 20 centų daugiau už litrą. Per visą baką – 10 eurų skirtumas. Ne daug, bet kodėl mokėti daugiau?

Grįžimas – kas po kelionės

23. Ką daryti atvykus į Lietuvą?

Pirmiausia – pailsėti. Ilga kelionė, pavargote. Tada – pradėti tvarkyti dokumentus, jei automobilis naujas – registracija, draudimas, techninė apžiūra. Jei automobilis jau registruotas – tiesiog važiuoti namo. Svarbu – per 30 dienų perregistruoti automobilį „Regitroje“, jei jis iš užsienio. Ir dar – patikrinti automobilio būklę po kelionės – ar niekas neatsipalaidavo, ar nėra skysčių nuotėkio. Po ilgos kelionės visko gali nutikti.

24. Kiek laiko turiu perregistruoti automobilį?

30 dienų nuo atvykimo į Lietuvą. Po to – bauda, ir ne maža. Registracija „Regitroje“ trunka nuo kelių dienų iki kelių savaičių, priklausomai nuo dokumentų.