Kelionė automobiliu iš Lietuvos į Roterdamą

Roterdamas – miestas, kurį lietuviai renkasi dėl darbo, studijų arba tiesiog dėl to, kad ten gyvena jų artimieji. Ir dauguma jų klausia to paties: kaip nuvažiuoti automobiliu iš Lietuvos? Aš dirbu pervežimų srityje jau ne vienerius metus ir girdžiu tuos pačius klausimus kas savaitę. Kiek trunka? Kiek kainuoja? Ar saugu? Ar verta? Pabandysiu atsakyti į viską iš eilės, be jokių gražių įžangų. Tiesiog – faktai, patirtis ir keletas dalykų, kuriuos sužinojau tik po to, kai pats pradėjau važinėti tuo maršrutu. Nes teorija viena, o realybė – kartais kitokia.

Pasiruošimas – prieš kelionę automobiliu į Roterdamą

1. Ką reikia patikrinti automobilyje prieš ilgą kelionę?

Pirmiausia – padangos. Ne tik slėgis, bet ir protektorius. Jei protektorius artėja prie minimumo – keisk prieš važiuodamas. Lenkijos keliai kartais šlapi, Vokietijoje gali būti lietus, Olandijoje – visada drėgna. Antra – stabdžiai. Ilgoje kelionėje stabdysi daug, ypač jei pateksi į kamščius. Trečia – alyva ir aušinimo skystis. Patikrink lygį, jei reikia – papildyk. Ketvirta – žibintai. Naktinis važiavimas be veikiančių žibintų – ne pats geriausias sprendimas. Ir penkta – valytuvai. Lietus Lenkijoje gali būti stiprus, o blogi valytuvai – tai pusiau aklas važiavimas. Visa tai skamba elementariai, bet aš mačiau žmonių, kurie išvažiuoja su prakiurusia padanga ir tada stebisi, kodėl pusiaukelėje stoja.

2. Kokie dokumentai reikalingi kelionei?

Vairuotojo pažymėjimas – akivaizdu. Automobilio registracijos liudijimas – taip pat. Draudimas – būtina. Jei tavo draudimas galioja tik Lietuvoje – reikia tarptautinio. Dauguma lietuviškų draudimų galioja ES, bet patikrink prieš važiuodamas. Jei mašina ne tavo – įgaliojimas. Ir dar – asmens tapatybės kortelė arba pasas. Techniškai, Šengeno zonoje paso nereikia, bet aš visada turiu. Jei kas nors nutinka – geriau turėti daugiau dokumentų nei mažiau. Vienas vaikinas man pasakojo, kad Vokietijos policija sustabdė ir prašė paso – jis neturėjo, tik ID kortelę. Viskas baigėsi gerai, bet streso užteko. Taigi – pasiimk viską.

3. Ar reikia tarptautinio vairuotojo pažymėjimo?

Ne, jei turi ES išduotą vairuotojo pažymėjimą. Jis galioja visoje Europos Sąjungoje, įskaitant Olandiją. Tarptautinis pažymėjimas reikalingas tik jei važiuoji už ES ribų – pvz., į Balkanus ar Turkiją. Bet jei tavo kelionė yra Lietuva–Lenkija–Vokietija–Olandija – paprastas lietuviškas pažymėjimas užtenka. Aišku, jis turi būti galiojantis. Jei pasibaigė – nevažiuok. Vokietijos policija nebus supratinga, jei tavo pažymėjimas negalioja jau pusę metų. Patikrink datą prieš išvykdamas – tai užtruks 10 sekundžių.

4. Ką daryti su draudimu?

Žalia kortelė – tai dokumentas, kuris įrodo, kad tavo civilinės atsakomybės draudimas galioja kitose šalyse. Dauguma Lietuvos draudimo bendrovių ją duoda automatiškai, bet ne visos. Paskambink savo draudimui ir paklausk. Jei neturi žalios kortelės – gali kilti problemų Lenkijoje, ypač jei policija sustabdys. Be to, rekomenduoju pasidaryti ir papildomą draudimą – pagalba kelyje. ADAC arba lietuviškas variantas. Kainuoja 30–50 eurų metams, bet jei sugedi Vokietijos viduryje – sutaupai šimtus. Vienas mano klientas sugedo netoli Berlyno – be draudimo techninė pagalba kainavo 450 eurų. Su draudimu – 0. Skirtumas akivaizdus.

5. Kokių daiktų prireiks kelionėje?

Be standartinių – dokumentų, pinigų, telefono – yra keletas dalykų, kurie praverčia. Žemėlapis arba GPS. Taip, telefonas veikia, bet kas bus, jei išsikraus? Turėk atsarginį variantą – popierinį žemėlapį arba GPS įrenginį. Antra – pakrovėjas automobiliui. Trečia – vaistų nuo skausmo, jei pradeda skaudėti galvą po 10 valandų vairavimo. Ketvirta – akiniai nuo saulės. Saulėlydis Vokietijoje gali būti žemas ir akinantis. Penkta – atšvaitas ir avarinis ženklas. Techniškai privaloma turėti, praktiškai – niekas netikrina, bet jei sustosi kelkraštyje naktį – tai gali išgelbėti gyvybę. Ir dar – geras grojaraštis ar podcast'ai. Be to kelionė tampa kankyne.

Maršrutas – keliu iš Lietuvos į Roterdamą

6. Koks trumpiausias kelias iš Vilniaus į Roterdamą?

Trumpiausias pagal kilometrus – per Suvalkus, Varšuvą, Poznanę, Berlyną, Hanoverį, Osnabriuką, Enschede, ir tada į Roterdamą. Maždaug 1350 kilometrų. Bet trumpiausias ne visada reiškia greičiausias. Jei Lenkijoje remontai ar kamščiai – gali prarasti valandas. Aš pats naudoju Waze ar Google Maps realiu laiku – jie rodo, kur eismas lėtesnis, ir siūlo alternatyvą. Kartais verta važiuoti 50 kilometrų daugiau, bet greičiau. Vieną kartą GPS pasiūlė maršrutą per Brno – atrodė ilgesnis, bet sutaupė valandą, nes pagrindinis kelias buvo uždarytas dėl avarijos. Taigi – pasitikėk navigacija, bet galvok ir pats.

7. Kiek sienų reikia kirsti?

Techniškai – tris. Lietuva–Lenkija, Lenkija–Vokietija, Vokietija–Olandija. Bet realiai – nė vienos. Šengeno zona. Nėra pasienio postų, nėra patikrinimų. Važiuoji kaip Lietuvoje – tiesiog keičiasi kelio ženklų kalba. Pirmą kartą tai keistas jausmas – tu važiuoji, žiūri, kad kažkas pasikeitė, bet nežinai, kada tiksliai perėjai sieną. Lenkijoje vienokie ženklai, Vokietijoje – kitokie, Olandijoje – dar kitokie. Vienintelis matomas skirtumas. Aišku, kartais būna policijos patikrinimai – bet tai labai retai. Man per visus metus sustabdė tik vieną kartą, ir tai buvo Vokietijoje, ne pasienyje.

8. Kiek laiko užtrunka kiekvienas kelio etapas?

Nuo Vilniaus iki Suvalkų – apie 2,5 valandos. Nuo Suvalkų iki Varšuvos – dar 3–3,5 valandos. Varšuva–Poznanė – 3 valandos. Poznanė–Berlynas – 3 valandos. Berlynas–Hanoveris – 3 valandos. Hanoveris–Olandijos siena – 2–2,5 valandos. Nuo sienos iki Roterdamo – dar 1,5–2 valandos. Iš viso – maždaug 18–20 valandų su sustojimais. Be sustojimų – 14–15 valandų. Bet aš niekam nerekomenduoju važiuoti be sustojimų. Po 5 valandų vairavimo reakcija lėtėja, dėmesys silpnėja. Geriau pridėti 2–3 valandas sustojimams nei rizikuoti. Ypač paskutiniame etape – nuo Vokietijos iki Roterdamo – ten dažnai kamščiai.

9. Ar galima važiuoti per Belgiją?

Galima, bet retai kas taip daro. Maršrutas per Belgiją – Lietuva, Lenkija, Vokietija, Belgija, Olandija – yra ilgesnis kilometrais. Bet kartais greitesnis laiku, ypač jei Vokietijos šiaurėje kamščiai. Aš bandžiau vieną kartą – važiavau per Aachen ir Liuksemburgą, tada per Belgiją į Roterdamą. Gražus kelias, mažiau eismo, bet ilgesnis. Asmeniškai – neverta, nebent turi laiko ir nori pamatyti kitokią trasą. Kasdieniam važiavimui – standartinis maršrutas per Osnabriuką yra geriausias. Trumpiausias, efektyviausias, su geriausiais keliais.

10. Ką daryti, jei GPS nurodo kitokį maršrutą?

GPS kartais siūlo alternatyvas – trumpesnę ar greitesnę. Klausimas: ar pasitikėti? Aš taisyklė: jei skirtumas mažesnis nei 30 minučių – laikauosi pagrindinio maršruto. Jei GPS rodo, kad pagrindinis kelias užblokuotas – tada taip, keičiu. Bet jei siūlo „greičiau" per kažkokius mažus kelius – dažniausiai ne. Maži keliai reiškia mažiau degalinių, blogesnę kelių būklę ir daugiau streso. Vieną kartą GPS pasiūlė maršrutą per kažkokius Lenkijos kaimus – važiavau 40 km/h pusę valandos, nes keliai buvo siauri ir duobėti. Nuo to laiko – tik pagrindiniai keliai.

Kelionės metu – kas svarbu

11. Kur nakvoti, jei važiuoji per dvi dienas?

Populiariausios vietos – Poznanė arba Berlynas. Poznanė yra maždaug pusiaukelėje, Berlynas – truputį toliau. Abiejuose miestuose pilna viešbučių, hostelių, Airbnb variantų. Poznanė pigesnė – nakvynė nuo 25 eurų. Berlyne – nuo 40 eurų, bet ir pasirinkimas didesnis. Aš paprastai renkuosi Poznanę – tai pusiaukelė, ir kitą dieną likęs kelias ne toks ilgas. Be to, Poznanėje yra gerų restoranų, galima normaliai pavalgyti prieš kitą dieną. Jei nori sutaupyti – Booking.com arba Hostelworld. Užsisakyk iš anksto, ypač vasarą – tada viskas greitai užsipildo.

12. Kaip elgtis su Lenkijos keliais?

Lenkijos keliai – neblogi, bet ne idealūs. Pagrindiniai greitkeliai geri, bet mažesni keliai kartais duobėti. Ypač rytinėje Lenkijos dalyje – tarp Suvalkų ir Varšuvos. Ten dar yra ruožų, kur keliai siauri ir nelygūs. Varšuvos link viskas gerėja. A2 autostrada – geras kelias, bet mokamas. Jei važiuoji nemokamais keliais – lėčiau, bet pigiau. Aš renkuosi A2 – taip greičiau, o mokesčiai nėra dideli. Be to, Lenkijoje reikia atkreipti dėmesį į greičio ribojimus. Jie griežti, ir radarai dažni. 50 km/h mieste, 90 užmiestyje, 140 autostradoje. Viršijus – baudos. Ne didelės, bet nemalonios.

13. Ar Lenkijoje saugu sustoti naktį?

Priklauso nuo vietos. Didelių degalinių tinklai – Orlen, BP, Shell – saugūs. Jose apšvietimas, kameros, kitų žmonių. Bet mažos, apleistos degalinės – ne. Ypač tamsiu paros metu. Aš pats vieną kartą sustojau mažoje degalinėje kažkur tarp Suvalkų ir Varšuvos – buvo tamsu, nieko aplinkui, ir kažkas ėmė vaikščioti aplink mano automobilį. Išvažiavau iš karto. Nuo to laiko – tik dideli degalinių tinklai arba poilsio zonos su kitais žmonėmis. Saugumas – ne juokas, ypač jei važiuoji vienas ir turi vertingų daiktų automobilyje.

14. Kaip elgtis Vokietijos greitkeliuose?

Vokietijos Autobahn – tai legenda. Kai kurie ruožai be greičio ribojimo, ir žmonės važiuoja 180–200 km/h. Bet nerekomenduoju to daryti, ypač jei nesi pratęs. 130 km/h yra rekomenduojamas greitis, ir tai visiškai pakanka. Jei važiuoji lėčiau – laikykis dešinės juostos. Kairėje – greitesni automobiliai, ir jie nemėgsta, kai kas nors lėtesnis užblokuoja kelią. Be to, Vokietijoje yra daug remontų – baustellen. Jie pažymėti, bet kartais staiga atsiranda. GPS ne visada spėja atnaujinti. Stebėk ženklus ir būk pasiruošęs sulėtinti. Aš pats patekau į vieną tokį ruožą netoli Hanoverio – 20 kilometrų važiavau 60 km/h. Bet tai normalu.

15. Ką daryti, jei patenki į kamštį?

Kamščiai – neišvengiami. Ypač prie didžiųjų miestų – Varšuvos, Berlyno, Hanoverio. Ir prie Roterdamo – ten beveik visada yra eismo. Geriausias patarimas – kantrybė. Nervintis nepadės. Įjunk radiją ar podcast'ą, atsipalaiduok. Jei GPS rodo alternatyvą – pagalvok, ar verta. Kartais alternatyva yra tik 10 minučių greičiau, bet veda per miestą su dar daugiau šviesoforų. Aš paprastai lieku pagrindiniame kelyje. Ypač Vokietijoje – ten kamščiai dažnai greitai praeina. Vieną kartą stovėjau 45 minutes prie Berlyno, bet paskui eismas atsivėrė ir atvažiavau laiku. Svarbiausia – neprarasti kantrybės.

16. Kaip dažnai reikia daryti pertraukas?

Oficialiai – kas 2 valandas rekomenduojama sustoti. Praktiškai – priklauso nuo žmogaus. Aš paprastai darau pertrauką kas 3–4 valandas. Po 4 valandų vairavimo jau jaučiu, kad reikia išeiti iš automobilio, pramankštinti kojas, išgerti kavos. Bet pažįstu žmonių, kurie važiuoja 6 valandas be sustojimo – jie taip gali, aš ne. Svarbiausia – klausyti savo kūno. Jei jauti, kad pavargsti – sustok. Ne po 10 minučių, ne „dar vienas kaimas", o dabar. Pavargęs vairuotojas yra pavojingas vairuotojas. Tai ne filosofija, tai faktas.

Išlaidos – kiek kainuoja kelionė automobiliu

17. Kiek kainuoja degalai?

Priklauso nuo automobilio ir degalų kainų. Tarkim, tavo mašina sunaudoja 7 litrus šimtui kilometrų, o bendras atstumas – 1400 km. Tai reiškia apie 98 litrus degalų. Jei vidutinė kaina – 1,6 euro už litrą (maišant Lenkijos ir Vokietijos kainas), tai bendrai – apie 157 eurus. Galima sutaupyti pilant daugiau Lenkijoje – ten pigiau. Aš paprastai išleidžiu 140–160 eurų degalams. Tai ne mažai, bet palyginus su lėktuvu + traukiniu + bagažo mokesčiais – kartais net pigiau. Ypač jei važiuoji ne vienas.

18. Kiek kainuoja kelių mokesčiai?

Lenkijoje – kai kurie greitkeliai mokami. A2 ruožas iki Vokietijos sienos – apie 20–25 zlotus (maždaug 5–6 eurai). Vokietijoje – nemokama lengviesiems automobiliams. Olandijoje – taip pat nemokama. Taigi, bendri kelių mokesčiai – apie 10–15 eurų. Nėra daug. Bet jei važiuoji su sunkvežimiu – kita istorija. Vokietijoje sunkvežimiams mokama, ir nemažai. Bet lengvajam automobiliui – beveik jokių mokesčių. Tai vienas iš privalumų važiuojant automobiliu, o ne sunkvežimiu.

19. Kiek kainuoja maistas pakeliui?

Vėlgi – priklauso nuo žmogaus. Aš paprastai išleidžiu 30–40 eurų maistui vienos kelionės metu. Tai pusryčiai degalinėje (kava + sumuštinis), pietūs (karštas patiekalas) ir dar užkandžių. Galima ir pigiau – pasiimti maisto iš namų. Sumuštiniai, vaisiai, gėrimai. Taip sutaupai 15–20 eurų. Bet aš mėgstu normaliai pavalgyti pakeliui – degalinėse Vokietijoje kartais būna visai neblogi patiekalai. Ypač Autobahn poilsio zonose – brangu, bet maistas šviežias. Lenkijoje – pigiau, bet kokybė ne visada tokia pati. Pasirinkimas tavo.

20. Kiek bendrai kainuoja kelionė?

Suskaičiuokime: degalai – 150 eurų, kelių mokesčiai – 15 eurų, maistas – 40 eurų. Iš viso – 205 eurai. Jei nakvoji pakeliui – pridėk 40–60 eurų. Tai 245–265 eurai vienam žmogui. Jei važiuojate dviese – dalinatės degalus ir mokesčius, tai vienam gaunasi apie 150 eurų. Palyginimui – lėktuvo bilietas gali kainuoti 80–200 eurų, bet be bagažo, be transporto iki oro uosto, be transporto nuo oro uosto. Su automobiliu – viskas įskaičiuota. Ir dar turi automobilį Roterdame, o ne stovi be jo.

Atvykus į Roterdamą

21. Kur pastatyti automobilį Roterdame?

Roterdame parkingas brangus. Centre – 4–6 eurai už valandą. Dienai – 30–50 eurų. Jei atvyksti ilgesniam laikui – ieškok ilgalaikio parkingo. Yra P+R (Park and Ride) vietos prie metro stočių – ten pigiau, apie 2–3 eurus dienai. Arba gali ieškoti parkingo per aplikacijas – Parkopedia, Mobypark. Kartais privatūs žmonės nuomoja vietas pigiau. Jei turi draugų Roterdamo priemiestyje – paklausk, ar gali palikti automobilį prie jų. Tai pigiausias variantas. Aš pats palieku automobilį pas pažįstamą Schiedame – 10 minučių nuo Roterdamo centro, bet nemokamai.

22. Kaip rasti kelią Roterdame?

Roterdamas – modernus miestas su gerais keliais. Bet jis didelis, ir lengva pasiklysti, ypač pirmą kartą. GPS būtinas. Waze veikia gerai, Google Maps – taip pat. Roterdame daug vienpusių gatvių, daug ratų, daug tiltų. Vienas neteisingas posūkis – ir tu jau kitame miesto gale. Be to, centre dažnai būna uždarytos gatvės dėl renginių ar remontų. GPS turi atnaujinti realiu laiku. Aš pats pirmą kartą Roterdame pasiklydau tris kartus per valandą. Dabar jau žinau, bet vis tiek naudoju GPS – net jei manau, kad žinau kelią.

23. Ką daryti, jei automobilis sugenda Roterdame?

Roterdame yra daug autoservisų. Jei turi draudimą – paskambink jiems, jie nukreips. Jei neturi – ieškok artimiausio serviso per Google Maps. Dauguma kalba angliškai, tai komunikacijos problemų neturėtų būti. Kainos – brangesnės nei Lietuvoje, bet ne kosminės. Paprastas remontas – 50–150 eurų. Rimtesnis – priklauso nuo gedimo. Jei reikia detalių iš Lietuvos – gali tekti palaukti. Bet dažniausiai – standartiniai dalykai, kurie suremontuojami per dieną. Svarbiausia – ne panikuoti. Automobiliai genda, tai normalu.

24. Ar verta vairuoti Roterdame?

Roterdame – ne visada. Miesto centras gerai pasiekiamas viešuoju transportu – metro, tramvajai, autobusai. Automobilis centre – dažnai problema. Kamščiai, brangus parkingas, siauros gatvės. Jei gyveni centre – automobilio beveik nereikia. Bet jei gyveni priemiestyje arba dažnai važinėji už miesto – automobilis praverčia. Aš pats naudoju automobilį savaitgalinėms kelionėms – į kitus Olandijos miestus, į Vokietiją, į Belgiją. Kasdieniam važinėjimui po Roterdamą – viešasis transportas pigiau ir patogiau. Bet tai kiekvieno asmeninis sprendimas.

25. Kaip dažnai reikia grįžti į Lietuvą?

Tai priklauso nuo žmogaus. Vieni grįžta kas mėnesį, kiti – kartą per metus. Aš pažįstu žmonių, kurie važiuoja kiekvieną savaitgalį – tai jau ekstremalu. Kelionė trunka 15–18 valandų, tai savaitgalį praleisi kelyje, ne su šeima. Dauguma renkasi grįžti kas 2–3 mėnesius arba per atostogas. Pigiausia – vasarą, kai dienos ilgos ir keliai sausi. Brangiausia – prieš Kalėdas, kai visi grįžta ir keliai užkimšti. Asmeniškai – stengiuosi nevažiuoti prieš didžiąsias šventės. Stresas per didelis, o keliai – per daug užimti.

26. Ar galima vežti daiktus automobiliu į Olandiją?

Galima, bet su saiku. Jei veži asmeninius daiktus – drabužius, knygas, maistą – niekas neklaus. Bet jei veži didelį kiekį prekių – gali kilti klausimų. Ypač jei atrodo, kad veži ne asmeniniam naudojimui, o pardavimui. Alkoholis ir tabakas – ribojami kiekiai. 800 cigarečių, 10 litrų stipriųjų gėrimų – tai asmeniniam vartojimui. Daugiau – gali tekti mokėti muito mokesčius. Aš pats vežiau lietuviško maisto – duonos, sūrio, šaltienos. Niekas nieko nesakė. Bet jei vežčiau 50 kilogramų dešros – tai jau būtų klausimų. Sveikas protas – geriausias patarėjas.

Kelionė automobiliu iš Lietuvos į Roterdamą – tai ilgas, bet įveikiamas maršrutas. Reikia pasiruošimo, kantrybės ir realistiškų lūkesčių. Tai ne pasivažinėjimas iki Kauno – tai rimta kelionė per keturias šalis. Bet tūkstančiai žmonių tai daro kas savaitę, ir dauguma – be jokių problemų. Svarbiausia – pasiruošti automobilį, susidėlioti maršrutą, ir nepervertinti savo jėgų. Jei pavargsti – sustok. Jei nežinai – paklausk. O svarbiausia – mėgaukis keliu. Nes kelionė yra ne tik apie paskirties tašką, bet ir apie patį procesą.