Kelionė automobiliu iš Lietuvos į Nyderlandus

Kai pirmą kartą važiavau iš Vilniaus į Amsterdamą, maniau, kad viskas paprasta – sėdi, vairuoji, atvažiuoji. Realiai taip ir yra, bet yra niuansų, apie kuriuos niekas nekalba, kol pats nesusiduri. Pavyzdžiui, kad Vokietijos greitkeliuose gali stovėti valandą dėl remonto darbų, apie kurių nežinojai, arba kad Belgijoje kuro kainos skiriasi priklausomai nuo savaitės dienos. Šiame tekste surašiau viską, ką reikia žinoti prieš sėdant už vairo – nuo maršruto pasirinkimo iki smulkmenų, kurios gali sugadinti nuotaiką kelyje. Nes kelionė automobiliu iš Lietuvos į Nyderlandus nėra tik kilometrai – tai pasiruošimas, maršrutas ir gebėjimas reaguoti į netikėtumus.

Maršrutas – kelionė automobiliu iš Lietuvos į Nyderlandus

Koks trumpiausias maršrutas iš Lietuvos į Nyderlandus?

Trumpiausias kelias veda per Lenkiją ir Vokietiją – maždaug 1400-1500 kilometrų priklausomai nuo to, iš kurios Lietuvos vietos pradedi. Iš Vilniaus iki Amsterdamo realiai gaunasi apie 1450 km, iš Klaipėdos kiek daugiau. Važiuoji per Suvalkus, Varšuvą, Poznanę, tada Vokietija – Berlynas, Hanoveris, Osnabriukas, ir jau Olandijos siena. Viskas skamba paprastai, bet praktiškai tas maršrutas gali užtrukti nuo 14 iki 18 valandų, priklausomai nuo to, kiek kartų sustosi ir kokie kamščiai pasitaikys. Aš asmeniškai rekomenduoju nebandyti nuvažiuoti vienu ypu – pavargęs vairuotojas yra pavojingas vairuotojas, ir tai ne šiaip frazė.

Ar verta rinktis maršrutą per Baltarusiją?

Trumpiau atstumo prasme – taip, bet dabartinėje situacijoje tai nėra praktiškas variantas. Sienos kirtimas gali užtrukti neaišku kiek, reikia tranzitinės vizos, draudimo, ir vis tiek gali atsidurti eilėje kelias valandas. Be to, kelių kokybė Baltarusijoje ne visada patikima, ypač jei važiuoji ne pagrindiniu magistraliniu keliu. Mano pažįstamas bandė tą maršrutą prieš porą metų – sutaupė gal 200 kilometrų, bet prarado 6 valandas pasienyje. Taigi matematiškai neapsimoka. Geriau važiuoti per ES teritoriją, kur bent jau žinai, ko tikėtis.

Kokius kelius rinktis Lenkijoje?

Lenkija pastaraisiais metais labai pagerino savo greitkelių tinklą. A2 autostrada nuo Varšuvos iki Vokietijos sienos yra geras kelias – mokamas, bet kokybiškas. Mokestis už visą atkarpą iki sienos su Vokietija kainuoja apie 100 zlotų, priklausomai nuo transporto priemonės kategorijos. Jei taupai, gali važiuoti senaisiais keliais, bet tada kelionė pailgėja 2-3 valandomis. Aš asmeniškai moku už greitkelius, nes laikas man brangesnis nei tie keli eurai. Tiesa, Lenkijoje yra atkarpų, kur greitkelis baigiasi ir prasideda paprastas kelias – tokie perėjimai kartais būna netikėti, ypač naktį.

Kaip atrodo kelias per Vokietiją?

Vokietijos autobahn – tai legenda, bet realybė kiek kitokia. Taip, yra atkarpų be greičio ribojimo, bet jų vis mažėja. Daugelyje ruožų dabar galioja 120 arba 130 km/h limitas, o statybų zonose – 80 km/h. Ir tų statybų zonų Vokietijoje labai daug. Kartais atrodo, kad pusė šalies greitkelių vienu metu remontuojama. Be to, Vokietijoje sunkvežimių labai daug, ir jie dažnai užima dvi iš trijų juostų, lenkdami vienas kitą. Tai vadinamasis „elefantenrennen" – dramblių lenktynės. Reikia kantrybės. Bet infrastruktūra gera, degalinės dažnos, ir viskas aiškiai sužymėta.

Ką reikia žinoti apie važiavimą per Belgiją?

Belgija yra tranzito šalis, pro kurią dažnai pravažiuojama keliaujant į Nyderlandus. Kelių kokybė ten labai nevienoda – vienur puikus asfaltas, kitur duobės, kurios nustebina. Belgijoje reikia mokėti už greitkelius, bet sistema kitokia nei Lenkijoje – naudojamas elektroninis vinjetės principas. Jei pamirši nusipirkti, bauda gali būti nemaža. Be to, belgai vairuoja kiek chaotiškai – ne taip tvarkingai kaip vokiečiai ar olandai. Šiaip tai juokauju, bet iš dalies rimtai – reikia būti atidesniam. Ypač aplink Briuselį, kur eismas intensyvus ir kartais painus.

Koks geriausias laikas pradėti kelionę?

Priklauso nuo to, kada nori pasiekti tikslą. Aš paprastai išvažiuoju labai anksti ryte – 4 ar 5 valandą, kad piko metu jau būčiau toli nuo Vilniaus ir Lenkijos didmiesčių. Taip išvengi rytinių kamščių. Kitas variantas – išvažiuoti vėlai vakare ir važiuoti naktį, bet tai pavojinga dėl nuovargio. Ypač per Lenkiją, kur keliai tiesūs ir nuobodūs – užmigti labai lengva. Savaitgaliais eismas paprastai lengvesnis, bet penktadienio popietę išvažiuoti iš bet kurio didmiesčio yra kančia. Planuok atsakingai, nes prarastos valandos kamščiuose gali sugadinti visą kelionės planą.

Pasiruošimas – kelionė automobiliu iš Lietuvos į Nyderlandus

Kokius dokumentus reikia turėti?

Pirmiausia – vairuotojo pažymėjimą, techninės apžiūros taloną ir draudimą. Jei tavo automobilis draustas Lietuvoje, žalioji kortelė galioja visoje ES, bet patikrink, ar ji tikrai galioja kelionės metu. Kartais žmonės pamiršta atnaujinti draudimą ir tik pasienyje supranta, kad kažkas ne taip. Be to, jei automobilis registruotas ne tavo vardu – reikia įgaliojimo. Tai ypač aktualu, jei veži automobilį kitam asmeniui arba važiuoji su svetima mašina. Įgaliojimas turi būti notariškai patvirtintas arba bent jau anglų kalba, kad užsienio pareigūnai suprastų. Ir dar – pasas arba asmens tapatybės kortelė, nors ES viduje jos retai prašo.

Ar reikia papildomo draudimo?

Žalioji kortelė galioja, bet ji dengia tik civilinę atsakomybę. Jei nori, kad tavo automobilis būtų apdraustas nuo vagystės ar avarijos užsienyje – reikia KASKO arba papildomo kelionių draudimo. Aš asmeniškai visada pasiimu papildomą draudimą, nes užsienyje remontas kainuoja gerokai brangiau nei Lietuvoje. Kartą draugui Vokietijoje sugedo starteris – remontas kainavo 800 eurų, kai Lietuvoje būtų kainavę gal 300. Be to, kai kurios draudimo kompanijos siūlo techninės pagalbos kelyje paslaugą užsienyje – tai labai naudinga, jei kas nors nutinka vidury Vokietijos. Patikrink savo draudimo sąlygas prieš išvažiuodamas.

Ką daryti, jei sugenda automobilis kelyje?

Pirmas žingsnis – nusiraminti. Antras – patraukti automobilį į saugią vietą, jei įmanoma. Trečias – iškelti avarinį ženklą ir užsidėti liemenę. Tada skambinti techninei pagalbai. Jei turi draudimą su pagalba kelyje – skambini jiems. Jei ne – ieškai vietinės pagalbos. ADAC Vokietijoje yra didžiausia automobilių pagalbos organizacija, jie atvyksta gana greitai. Lenkijoje veikia PZM. Olandijoje – ANWB. Svarbiausia turėti telefono numerius užsirašius, nes kai stovi kelkraštyje ir nerviniesi, ne visada pavyksta greitai surasti informaciją. Ir dar – turėk grynųjų, nes ne visi meistrai priima korteles, ypač mažuose miesteliuose.

Kiek kuro reikia tokiai kelionei?

Priklauso nuo automobilio ir vairavimo stiliaus. Jei tavo mašina vidutiniškai naudoja 7 litrus šimtui kilometrų, tai 1500 kilometrų kelionei reikės apie 105 litrus. Su dabartinėmis kuro kainomis tai gali kainuoti nuo 150 iki 180 eurų, priklausomai nuo to, kur deginiesi. Lenkijoje kuras pigesnis nei Vokietijoje – skirtumas gali būti 10-15 centų už litrą. Aš paprastai pilu pilną baką prieš įvažiuodamas į Vokietiją. Olandijoje kuras brangiausias iš visų tranzito šalių. Jei važiuoji dyzelinu, patikrink, ar tavo automobilis tinkamas žiemos dyzelinui, jei keliauji šaltuoju metų laiku – vasarinis dyzelis gali užšalti esant stipriam šalčiui.

Ką pasiimti į kelionę?

Be akivaizdžių dalykų – dokumentų, pinigų, telefono – rekomenduoju turėti: atsarginį telefono kroviklį (geriau du), gertuvę vandens, užkandžių, lengvą striukę net vasarą (oro sąlygos gali pasikeisti per kelias valandas), vaistų nuo skausmo, pleistrų. Jei važiuoji žiemą – šiltą antklodę, ledo grandiklį, šluotą. Ir dar – atsarginį ratą arba bent jau hermetiką padangoms. Aš kartą Prancūzijoje pradūriau padangą ir neturėjau nei atsarginio, nei hermetiko – laukiau tris valandas, kol atvažiavo pagalba. Nuo to laiko visada turiu. Mažos smulkmenos, bet jos gali išgelbėti situaciją.

Ar reikia žinoti užsienio kalbą?

Anglų kalba daug kur užtenka, bet ne visur. Lenkijoje jaunesni žmonės kalba angliškai, vyresni – ne visada. Vokietijoje situacija panaši – didmiesčiuose angliškai susikalbėsi, mažuose miesteliuose gali būti sunkiau. Olandijoje beveik visi kalba angliškai, ten problemų nebus. Bet jei kas nors nutinka – avarija, gedimas, bendravimas su policija – gerai turėti bent pagrindinių frazių žinias tos šalies kalba. Arba naudotis vertimo programėle. Aš visada telefone turiu Google Translate su atsisiųstomis lenkų ir vokiečių kalbomis, kad veiktų be interneto. Skamba smulkmeniškai, bet kai reikia paaiškinti meistrui, kas sugedo, vertėjas gelbsti.

Kelyje – kelionė automobiliu iš Lietuvos į Nyderlandus

Kur geriausia sustoti pailsėti?

Lenkijoje yra daugybė poilsio aikštelių su degalinėmis – Orlen, BP, Shell. Jos gana patogios, su tualetais, kavos aparatais, kartais net dušais. Vokietijoje yra vadinamieji „Rasthof" – dideli poilsio kompleksai su restoranais, parduotuvėmis, degalinėmis. Jie brangesni, bet patogesni. Aš rekomenduoju sustoti kas 2-3 valandas, net jei nejauti nuovargio. Ilgas sėdėjimas vienoje pozoje pavargina labiau nei pats vairavimas. Ir dar – naktį kai kurios degalinės Lenkijoje užsidaro, todėl planuok sustojimus iš anksto. Ypač tai aktualu mažesniuose miesteliuose, kur pasirinkimas ribotas.

Kaip elgtis su greičio matuokliais?

Kiekvienoje šalyje sistema skiriasi. Lenkijoje fiksuoti greičio matuokliai dažnai būna pažymėti, bet ne visada. Vokietijoje mobilių radarų daug, ypač statybų zonose. Belgijoje labai daug kamerų, ir baudos ateina net po kelių mėnesių. Olandijoje greičio ribojimai griežti, ir kontrolė aktyvi. Geriausias patarimas – laikytis leistino greičio. Skamba nuobodžiai, bet baudos užsienyje nėra juokingos. Lenkijoje bauda už 20 km/h viršijimą gali būti 200-300 zlotų, Vokietijoje – nuo 30 eurų, Olandijoje – dar daugiau. Ir dar – Olandijoje daug vidutinio greičio matuoklių, kurie fiksuoja greitį per ilgą atkarpą, todėl trumpas pagreitėjimas nepadės.

Ar galima vairuoti visą naktį?

Fiziškai – galima, bet nerekomenduojama. Nuovargis veikia panašiai kaip alkoholis – reakcijos laikas ilgėja, dėmesys silpnėja. Yra tyrimų, kurie rodo, kad 18 valandų nemiegojęs žmogus reaguoja taip pat prastai kaip žmogus su 0,5 promilės. Aš asmeniškai bandžiau važiuoti naktį vieną kartą – apie 3 valandą ryto pajutau, kad akys pačios merkiasi. Sustojau, miegojau 2 valandas automobilyje, tada tęsiau. Geriau prarasti kelias valandas miegui nei rizikuoti gyvybe. Jei tikrai reikia važiuoti naktį – daryk pertraukas kas valandą, gerk kavą, atidaryk langą gryno oro. Bet geriausia – tiesiog išsimiegoti.

Ką daryti, jei pasiklydai?

Šiais laikais pasiklysti sunku, bet įmanoma. Ypač jei navigacija nustoja veikti arba telefonas išsikrauna. Aš visada turiu atsarginį planą – popierinį žemėlapį arba bent jau maršrutą užsirašęs ant lapelio. Pagrindiniai keliai: A2 Lenkijoje, A2 ir A12 Vokietijoje, A12 Olandijoje. Jei pasiklysti – nesijaudink. Sustok, paklausk vietinių (angliškai arba rodydamas žemėlapyje), arba tiesiog važiuok pagal nuorodas į didesnį miestą – iš ten visada rasi kelią toliau. Kartą aš pasukau ne ten Vokietijoje ir atsidūriau mažame kaimelyje, bet vietinis žmogus paaiškino, kaip grįžti į greitkelį. Žmonės paprastai padeda, jei mandagiai paklausi.

Kaip išvengti kamščių?

Pilnai išvengti neįmanoma, bet sumažinti riziką – taip. Venk didmiesčių piko metu – Varšuvos rytinio piko (7-9 val.), Berlyno popietinio piko (16-18 val.). Navigacijos programėlės kaip Waze ar Google Maps rodo realaus laiko eismo informaciją ir siūlo alternatyvius maršrutus. Bet kartais alternatyvus maršrutas veda per mažus keliukus, kur greitis lėtas, ir galiausiai nesutaupai laiko. Aš paprastai pasitikiu navigacija, bet kartais ignoruoju jos pasiūlymus, kai matau, kad alternatyva atrodo įtartinai. Ypač savaitgaliais ir švenčių dienomis eismas gali būti intensyvus – planuok atitinkamai.

Kaip elgtis pasienyje?

ES viduje sienos kirtimas formalus – tiesiog važiuoji, niekas nestabdo. Bet kartais būna atsitiktiniai patikrinimai, ypač Vokietijos-Olandijos pasienyje. Policija gali sustabdyti, paprašyti dokumentų, patikrinti bagažą. Būk ramus, mandagus, turėk dokumentus po ranka. Jei veži ką nors įtartino – didelį kiekį prekių, neaiškios kilmės daiktus – gali kilti klausimų. Asmeniniams daiktams problemų nebus. Kartą mane sustabdė Vokietijos pasienyje – tiesiog patikrino dokumentus, paklausė, kur važiuoju, ir paleido. Visa procedūra truko 5 minutes. Nieko baisaus, bet reikia būtam pasiruošusiam.

Olandija – kelionė automobiliu iš Lietuvos į Nyderlandus

Kaip vairuoti Olandijoje?

Olandijoje vairavimo kultūra kitokia nei Lietuvoje ar Lenkijoje. Vairuotojai mandagūs, bet reikalauja tvarkos. Greitis griežtai kontroliuojamas – 100 km/h greitkeliuose dieną, 130 naktimis (nuo 19 iki 6 valandos). Dviratininkų labai daug, ir jie turi pirmenybę beveik visur. Jei netyčia užkliudysi dviratininką – kaltas būsi tu, net jei jis pažeidė taisykles. Tai labai svarbu. Be to, Olandijoje daug žiedinių sankryžų, ir jose galioja specifinės taisyklės – pirmenybę turi tas, kas jau žiede. Skamba paprastai, bet pirmą kartą gali sutrikdyti. Rekomenduoju prieš važiuojant į Olandiją peržiūrėti pagrindines eismo taisykles.

Kur rasti stovėjimo vietą didmiesčiuose?

Amsterdamas, Roterdamas, Haga – stovėjimas šiuose miestuose yra atskiras iššūkis. Centre stovėjimas labai brangus – gali kainuoti 7-10 eurų už valandą. Geriau naudoti P+R (Park and Ride) aikšteles miesto pakraščiuose – jos pigesnės, ir iš ten patogu pasiekti centrą viešuoju transportu. Amsterdamo Schiphol oro uosto P+R yra populiarus variantas. Be to, daugelyje Olandijos miestų stovėjimas sekmadieniais nemokamas arba pigesnis. Aš asmeniškai vengiu važiuoti automobiliu į Amsterdamo centrą – ten siauros gatvės, daug dviratininkų, ir stresas garantuotas. Palieku mašiną P+R ir važiuoju tramvajumi.

Kokios kuro kainos Olandijoje?

Olandijoje kuras brangiausias Europoje. Benzinas gali kainuoti 2-2,20 euro už litrą, dyzelis – šiek tiek mažiau. Jei atvažiavai iš Lietuvos ar Lenkijos, kainos gali šokiruoti. Todėl rekomenduoju atvažiuoti su pilnu bako ir pilti Olandijoje tik tiek, kiek reikia grįžimui. Arba – dar geriau – pilti Vokietijoje prieš sieną, ten pigiau. Yra skirtumas net tarp degalinių – Shell ir BP paprastai brangesni nei mažesni tinklai. Degalinėse šalia greitkelių kainos aukštesnės nei miestuose. Tai galioja visur, bet Olandijoje skirtumas ypač juntamas. Planuok protingai.

Ar reikia mokėti už kelius Olandijoje?

Olandijoje nėra vinječių ar kelių mokesčių lengviesiems automobiliams. Nemokami greitkeliai – tai vienas iš Olandijos privalumų. Bet yra kitų išlaidų – stovėjimas, jau minėtas, ir tuneliai bei tiltai, kurie kartais mokami. Pavyzdžiui, Westerschelde tunelis Zelandijoje kainuoja apie 5 eurus. Be to, jei važiuoji su kemperiu ar priekaba, gali būti taikomi papildomi mokesčiai. Bet standartiniam lengvajam automobiliui – keliai nemokami. Tai malonus skirtumas po Vokietijos ir Lenkijos, kur už greitkelius mokėjai. Olandija gana dosni šiuo atžvilgiu.

Ką veikti, jei atvyksti anksčiau nei planuota?

Olandija siūlo daug galimybių. Jei atvyksti į Amsterdamą – gali pasivaikščioti kanalais, aplankyti Rijksmuseum ar Van Gogo muziejų (bet bilietus užsisakyk iš anksto, nes eilės ilgos). Roterdame – moderni architektūra, Markthal, Euromast bokštas. Hagoje – Scheveningen paplūdimys, Madurodam miniatiūrų parkas. Jei turi tik kelias valandas – tiesiog pasivaikščiok po miestą, išgerk kavos kavinėje, stebėk žmones. Olandai labai atsipalaidavę, ir atmosfera kitokia nei Lietuvoje. Kartais geriausias dalykas yra tiesiog sėdėti prie kanalo ir nieko neveikti. Skamba tingiai, bet po ilgos kelionės tai gali būti geriausias dalykas.

Kaip grįžti atgal į Lietuvą?

Grįžimas tas pats maršrutas tik atvirkščia kryptimi. Bet yra niuansų. Jei grįžti sekmadienį – Vokietijoje sunkvežimiams draudžiama važiuoti, todėl greitkeliuose mažiau didelių mašinų ir eismas sklandesnis. Tai geras laikas grįžti. Jei grįžti penktadienio popietę – pasiruošk kamščiams prie didmiesčių. Aš paprastai grįžtu sekmadienio rytą – išvažiuoju 6-7 valandą, kad vakare būčiau namie. Kelionė atgal psichologiškai atrodo ilgesnė nei pirmyn – gal todėl, kad jau pavargęs ir nori greičiau namo. Bet neskubėk, daryk pertraukas, ir viskas bus gerai.

Praktiniai patarimai – kelionė automobiliu iš Lietuvos į Nyderlandus

Ką daryti, jei pameti dokumentus?

Tai vienas blogiausių scenarijų. Jei pameti pasą ar vairuotojo pažymėjimą užsienyje – pirmiausia pranešk policijai ir gauk pažymą apie praradimą. Tada kreipkis į Lietuvos ambasadą ar konsulatą – Olandijoje ambasada yra Hagoje. Jie gali išduoti laikiną kelionės dokumentą grįžimui. Bet tai užtrunka – gali tekti laukti vieną ar dvi dienas. Todėl visada turėk dokumentų kopijas – popierines ir skaitmenines (telefono nuotrauką arba debesyje). Aš visada turiu paso kopiją savo el. pašte – jei kas nors nutinka, bent jau galiu įrodyti savo tapatybę. Skamba pesimistiškai, bet geriau pasiruošti blogiausiam.

Ar galima vežti maistą per sienas?

ES viduje maisto produktų judėjimas laisvas – gali vežti ką nori asmeniniam vartojimui. Bet yra ribojimų kiekiams – jei veži 50 kilogramų mėsos, gali kilti klausimų, ar tai tikrai asmeniniam naudojimui. Be to, kai kurie produktai gali būti draudžiami dėl sveikatos apsaugos – pavyzdžiui, namuose gaminti mėsos produktai iš trečiųjų šalių. Bet jei veži duoną, sūrį, dešrą iš Lietuvos – jokių problemų. Aš visada vežu lietuviškų lauktuvių olandų draugams – šakotį, šokoladą, sūrį. Jie vertina. Tik nepamiršk, kad vasarą maistas greitai genda automobilyje, ypač jei palieki jį saulėje.

Kaip sutaupyti kelionės metu?

Pirmas būdas – pigesnis kuras. Pilk Lenkijoje, ne Vokietijoje ar Olandijoje. Antras – maistas. Vietoj valgymo degalinėse pasiimk maisto iš namų – sumuštinių, vaisių, gėrimų. Degalinėse kainos kosminės. Trečias – stovėjimas. Naudok nemokamas aikšteles arba P+R. Ketvirtas – greitkeliai. Lenkijoje galima važiuoti neautostradomis, bet tada prarandi laiką. Penktas – nakvynė. Jei reikia nakvoti pakeliui, iešk pigesnių variantų – Booking.com arba Airbnb, bet užsisakyk iš anksto. Paskutinės minutės kainos visada aukštesnės. Kelionė automobiliu iš Lietuvos į Nyderlandus gali kainuoti nuo 200 iki 400 eurų vienam žmogui, priklausomai nuo to, kaip taupai.

Ką daryti, jei pavėlavai į susitikimą?

Nutinka. Ypač jei kelionė užtrunka ilgiau nei planuota dėl kamščių, gedimų ar kitų nesklandumų. Svarbiausia – pranešti kuo anksčiau. Skambink arba rašyk žinutę, paaiškink situaciją. Olandai supratingi, bet vertina punktualumą, todėl geriau pranešti iš anksto nei leisti laukti. Jei pavėlavai dėl objektyvių priežasčių – avarija kelyje, spūstis – paprastai supranta. Bet jei tiesiog neišvažiavai laiku – tai jau tavo atsakomybė. Aš visada planuoju atvykti valanda anksčiau nei reikia – taip turiu laiko rezervą netikėtumams. Kartą dėl to spėjau į svarbų susitikimą, nors kelyje praleidau papildomą valandą dėl avarijos.

Ar verta važiuoti vienam?

Galima, bet sunkiau. Ilgas kelias vienam – tai psichologinis iššūkis. Nėra su kuo pasikalbėti, nėra kas pakeistų vairuotojui pavargus. Aš važiavau vienas kelis kartus – įmanoma, bet po 10 valandų vairavimo jautiesi išsisėmęs. Jei važiuoji vienas – daryk dažnesnes pertraukas, klausyk podcast'ų ar audioknygų, kad neatsijungtum. Gera muzika padeda, bet monotonija pavargina. Jei įmanoma – pasiimk draugą ar kolegą. Net jei jis nevairuoja, vien tai, kad yra kas šalia, padeda išlaikyti budrumą. Ir dar – jei važiuojate dviese, galite dalytis išlaidas kurui ir stovėjimui.

Kaip pasiruošti žiemos kelionei?

Žiema keičia viską. Reikia žieminių padangų – tai privaloma Vokietijoje ir Olandijoje esant žiemiškoms sąlygoms. Be to – ledo grandiklis, šluota, šilti drabužiai, antklodė automobilyje. Žiemą kelionė trunka ilgiau dėl lėtesnio eismo ir prastesnių sąlygų. Lenkijoje keliai kartais būna nevalyti, ypač mažesniuose keliuose. Vokietijoje – geriau, bet statybų zonose slidu. Olandijoje sniego būna retai, bet kai būna – chaosas, nes olandai nelabai moka važiuoti sniegu (arba taip sako vokiečiai). Žiemos kelionė reikalauja daugiau kantrybės ir atsargumo. Bet jei pasiruoši tinkamai – viskas įmanoma.

Išvada

Kelionė automobiliu iš Lietuvos į Nyderlandus – tai daugiau nei 1400 kilometrų. Tai pasiruošimas, maršruto planavimas, gebėjimas reaguoti į netikėtumus ir kantrybė kelyje. Svarbiausia – nebandyti nuvažiuoti vienu ypu be poilsio, turėti tvarkingus dokumentus ir pasiruošti finansiškai. Olandija pasiekiama per 14-18 valandų, priklausomai nuo sustojimų ir eismo sąlygų. Jei planuoji protingai – kelionė bus sklandi. Ir atmink – kelias yra ne tik priemonė pasiekti tikslą, bet ir pati kelionė. Mėgaukis ja.