perskambinsime jums per 3 minutes
Šiuo metu užsakymo priimti negalime, babandykite vėliau.
Artimiausi išvykimai
į Norvegiją:
Keleivius vežame į Norvegiją patogiais mikroautobusais ir autobusais (nemokamas bagažas iki 30 kg.)
Lietuva → Norvegija kaina nuo 250€
Norvegija → Lietuva kaina nuo 250€
Siuntas vežame į Norvegiją
Siuntos kaina nuo 45€ (tašė, krepšys, lagaminas, dėžė, laiškas). Kaina priklauso nuo siuntos dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos.
Krovinius vežame į Norvegiją
Krovinių kaina kaina nuo 45€. Kaina priklauso nuo krovinio dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos. Tarptautinio perkraustymo paslaugos.
Klausyk, matau, kad tave neramina tas dalinis perkraustymas iš Norgės į Lietuvą, nes dažnai žmonės galvoja, kad čia tas pats, kas tiesiog įdėti siuntinį į autobusą. Nieko panašio. Kai darai dalinį perkraustymą iš Norgės į Lietuvą, mes vežame kiekvieną dieną, bet tai nereiškia, kad tavo daiktai pajuda tą pačią sekundę. Norgė – tai ne Vokietija, ten sienos kirtimas, muitinės procedūros, šiauriniai keliai, kurie žiemą būna tiesiog pragaras. Dirbu šitoje srityje jau dešimtmetį ir patikėk, esu matęs visko: nuo išbyrėjusių dėžių iki vairuotojų, kurie tiesiog nešneka angliškai. Čia ne „DPD“, čia logika ir kantrybė.
Tai nėra magija, tiesiog paimame tavo kelis baldus ar dėžes ir „įgrūdame“ į puspriekabę pas kitus žmones. Dalinis perkraustymas iš Norgės į Lietuvą reikalauja, kad mes turėtume laisvos vietos, todėl kartais tenka palaukti kelias dienas, kol susikomplektuos pilnas maršrutas. Pavyzdžiui, jei tavo sofa stovi kažkur prie Trondheimo, o mes turime kitus užsakymus Oslo regione, tai gali užtrukti. Būna situacijų, kai vairuotojas skambina ir sako, kad „krovinys netelpa“, nors mes skaičiavome, kad tilps. (Tai galbūt buvo mūsų klaida, pripažįstu). Bet galiausiai viską sutvarkome, kad tavo daiktai saugiai pasiektų Lietuvą.
Viskas sukasi aplink Norvegijos geografiją ir, žinoma, muitinės tarpininkavimą. Norvegija nėra ES narė, todėl kiekvienas dalinis perkraustymas iš Norgės į Lietuvą privalo turėti T1 tranzito dokumentus arba eksporto deklaracijas. Tai kainuoja papildomai, plius prastovos pasienyje. Buvau kartą pakliuvęs, kai vairuotojas prastovėjo aštuonias valandas vien tam, kad patikrintų vieną papildomą dėžę su naudotais įrankiais, kuri nebuvo įtraukta į sąrašą. Tai vėlavo visos kitos pristatymo vietos. Žmonės kartais pyksta, bet, na, tokia ta realybė – dokumentai turi būti tvarkingi, kitaip net nepradedame judėti.
Dažniausiai tai – asmeniniai daiktai: drabužiai, smulki buitinė technika, pora dviračių ar koks senas močiutės stalelis, kurį žmogus nori parsivežti namo. Kartą vežėme visą kolekciją restauruotų valčių variklių, atrodė įdomiai. Svarbiausia, kad viskas būtų tvarkingai supakuota į dėžes, jokių maišų! Maišai plyšta, jie pasimeta tarp stambių krovinių. Kai darai dalinį perkraustymą iš Norgės į Lietuvą, tavo krovinys bus kilnojamas iš mašinos į mašiną (ne visada, bet kartais tenka), todėl pakavimas turi būti toks, kad atlaikytų smūgius. Jei sudėsi stiklus į popierinį maišelį, nenuostabu, kad gausi šukes.
Taip, mes turime mašinas kelyje kasdien. Bet čia toks niuansas – „kasdien“ nereiškia, kad tavo daiktus paimame šiandien. Tai reiškia, kad mūsų srautas nenutrūksta. Mes turime reguliarius reisus iš Oslo, Bergeno, Stavangerio. Jei esi kažkur giliau fiorduose, reikia tartis atskirai dėl surinkimo. Kartais vairuotojai sako: „Nuvažiuosiu ten į kalnus“, bet atvažiavęs supranta, kad fūra su priekaba niekaip neapsisuks. Būna, kad turi samdyti mažesnį „busiuką“ papildomam paėmimui, o tai biudžetą pakelia apie 200 eurų. Tad visada klausk, ar reikia papildomos technikos paėmimui.
Pamiršk tuos skystus kartoninius boxus iš prekybos centrų. Geriau investuok į tvirtus, dvigubo sluoksnio kartono dėžes. Kai dalinis perkraustymas iš Norgės į Lietuvą organizuojamas, krovinys stovi šalia kitų daiktų. Jei tavo dėžė ištižusi, ji tiesiog bus sutraiškyta kito kliento dėžės su knygomis ar metalinėmis detalėmis. Būtinai naudok plėvelę „stretch“. Jei veži baldus – kampai turi būti apsaugoti putų polistirolu. Esu matęs vieną klientą, kuris bandė transportuoti televizorių tiesiog suvyniotą į antklodę. Žinoma, ekranas skilo. Nežinau, ar jie supranta, kad mes nepervežame daiktų vatoje suvyniotų.
Tai yra viena opiausių temų. Oficialiai maisto produktais dalinio perkraustymo metu neprekiaujame ir nevežame, nes tai kelia riziką. Įsivaizduok – užsimanai parsivežti lašišos ar kažkokių norvegiškų „brunost“ sūrių. Jei temperatūra pašoks bent keliais laipsniais, visas tavo krovinys pradės skleisti kvapą, o jei tas kvapas įsigers į kito kliento minkštus baldus? Tai būtų didžiulis „ne“. Geriau net nebandyk. Mes kartais užsimerkiame, jei kas įsideda kokį sausą maisto davinį, bet šiaip – griežtas ne. Tai rizika, kurios mums nereikia, o tau gali kainuoti visą krovinio draudimą.
Tau reikės detalaus krovinių sąrašo (packing list). Kiekviena dėžė turi būti surašyta, kas joje yra. Taip pat reikės tavo paso kopijos arba asmens kodo, priklausomai nuo to, ar grįžti nuolat gyventi, ar tiesiog siunčiate daiktus. Kadangi Norvegija ne ES, muitinė gali sustabdyti krovinį bet kada. Jei siunčiate asmeninius daiktus, dažniausiai taikoma lengvata, bet deklaracija vis tiek būtina. Be sąrašo mes tiesiog negalime kirsti sienos. Tikrai, nebandykite sukčiauti rašydami „asmeniniai daiktai“ ant visų dėžių, nes muitininkai tada plėšia viską iš eilės.
Dažniausiai asmeniniam naudojimui skirtiems daiktams taikomos lengvatos, jei įrodai, kad jie tavo ir ne nauji. Bet jeigu prisipirkai elektronikos ar naujų prekių – mokėsi importo PVM. Kartą turėjome klientą, kuris bandė įrodyti, kad 50 visiškai naujų kavos aparatų yra „asmeniniai daiktai“. Na, muitinė juoktis nelabai linkusi. Teko sumokėti visus mokesčius, dar ir baudą gavom. (Gal nereikėjo vežti, bet klientas labai prašė). Tai būk protingas ir tiesiog deklaruok viską taip, kaip yra. Nėra ko čia rizikuoti dėl tų kelių eurų.
Ne visada, bet dažnai. Yra „žaliasis“ ir „raudonasis“ koridoriai. Jei dokumentai tvarkingi, dažniausiai viskas prabėga sklandžiai. Tačiau jei muitininkui kyla įtarimas, jie gali sulaikyti visą fūrą. Tai nemalonu visiems klientams, kurių kroviniai tame pačiame automobilyje. Todėl mes visada tikriname, ar dokumentai atitinka turinį. Jei matau, kad kažkas ne taip, geriau pasakysiu „nevežame“, negu rizikuosiu visos mašinos užlaikymu. Patikėk, nėra nieko blogiau, kaip sulaukti skambučio, kad tavo kelios dėžės sulaikytos dėl kažkieno kito klaidos dokumentuose.
Visų pirma – ramiai. Mes atstovaujame tau muitinėje, jei esi suteikęs įgaliojimus. Dažniausiai reikia pateikti papildomus dokumentus: sąskaitas faktūras, patvirtinimą apie gyvenamąją vietą ar panašiai. Būna atvejų, kai tai trunka porą dienų. Žinau, visi nori daiktų „vakar“, bet su muitine nepajuokausi. Jei sulaikė, tiesiog kantriai lauk žinių iš mūsų agentų. Mes darome viską, ką galime, nes mums patiems tas užlaikymas yra nuostolis – stovi mašina, vairuotojas negali dirbti. Tai tiesiog techninis procesas, nieko asmeniško.
Tai nėra įtraukta į standartinę pervežimo kainą. Dažniausiai papildomai kainuoja nuo 50 iki 150 eurų, priklausomai nuo to, ar reikia daryti T1, ar užtenka paprastos deklaracijos. Kartais klientai nustemba, kodėl „tiek daug“. Bet palauk, ten gi sėdi deklarantas, pildo popierius, siunčia užklausas. Tai darbas. Nėra jokių nemokamų pietų. Jei kažkas sako, kad viskas „įskaičiuota“, greičiausiai jie tiesiog padidino pervežimo kainą, kad paslėptų mokesčius. Mes stengiamės būti skaidrūs: pervežimas tiek, muitinės dokumentai tiek.
Jei perki naują prekę ir ją išsiveži iš Norvegijos, kartais gali susigrąžinti vietinį PVM. Bet čia tau reikia kreiptis į pardavėją. Mes su PVM grąžinimu nedirbame. Mūsų darbas – pervežti daiktus. Jei nori susigrąžinti PVM, prašyk pardavėjo „export invoice“ formos. Tada muitinėje ją antspauduoji ir siunti atgal pardavėjui. Tai ilgas kelias. Jei tai naudoti daiktai – jokių PVM susigrąžinimų nėra. Tiesiog susikrauni ir važiuoji. (Arba siunti per mus).
Naudoti baldai yra lengviausia kategorija. Nereikia jokių pirkimo sąskaitų, tik deklaracijos, kad tai asmeniniai naudoti daiktai. Svarbiausia – būklė. Jei baldai išardyti – puiku. Jei surinkti – užima daug vietos, o mes skaičiuojame krovinių plotą („krovos metrus“). Geriau išardyk viską, ką įmanoma. Taip sutaupysi pinigų, nes mažiau vietos užima – pigiau vežti. Kartą viena klientė bandė vežti didžiulę spintą surinktą. Ji kainavo kaip pusė fūros, nes užėmė visą šoną. Būtų išardžiusi – būtų sutaupiusi bent 300 eurų.
Žinoma. Jokių alkoholinių gėrimų, tabako gaminių be akcizų, jokių ginklų ar pavojingų cheminių medžiagų. Kartą kažkas bandė įdėti senų dažų skardinių. Jos prakiuro ir sugadino kito žmogaus odinę sofą. Tai buvo košmaras. Dabar tikriname dėžes daug atidžiau. Jei pamatau kažką įtartino – nepriimame. Nesvarbu, ar tai brangu, ar ne. Saugumas svarbiau. Tad jei turi kažką, kas gali išbėgti ar užsidegti – net nemėgink.
Tai vadiname „pilnu pervežimu“ arba specifiniu kroviniu. Dalinis perkraustymas iš Norgės į Lietuvą dažniausiai yra skirtas dėžėms ir baldams. Automobilį vežti kartu su tavo sofa – sudėtinga dėl svorio pasiskirstymo. Mes galime tai padaryti, bet tai kainuos kaip už visą mašinos vietą. Nesiūlyčiau dėti smulkių daiktų į patį automobilį, nes jei muitinė nuspręs patikrinti automobilį, jie atidarys ir visas duris, o ten gali ką nors pamesti. Geriau automobilį vežti atskirai, ant autovežio, o daiktus – mūsų fūroje.
Visų pirma – nepasirašyk CMR dokumento be pastabų, jei matai, kad dėžė pervažiuota ar šlapia. Įrašyk pastabą „krovinys priimtas su pažeista pakuote“ ir nufotografuok. Jei pasirašysi „viskas tvarkoje“, o vėliau skambinsi skųstis – draudimas nepadės. Turėjome atvejį, kai žmogus priėmė prekę, pasirašė, o kitą dieną skambina verkdamas, kad televizorius sudužęs. Nieko negalime padaryti, kai CMR jau pasirašytas. Draudimo bendrovės yra labai griežtos. Tad būk akylas atsiimdamas.
Taip, dirbame su CMR draudimu. Tai draudžia mūsų atsakomybę kaip vežėjų. Bet atmink, kad draudimas turi limitus. Jei veži deimantus dėžėje už 10 000 eurų – tai jau nebe standartinis krovinys. Apie tokius dalykus privalai pranešti iš anksto. Standartinis draudimas padengia viską pagal svorį, jei įvyko avarija ar kažkas pasimetė. Tačiau jis nepadengia daiktų, kurie buvo blogai supakuoti. Jei padėjai vazą ant baldo krašto ir ji nukrito – tai ne vežėjo kaltė, o tavo pakavimo kokybė.
Idealu būtų bent savaitę prieš. Nors sakome, kad dalinis perkraustymas iš Norgės į Lietuvą vežame kiekvieną dieną, vietos fūrose greitai tirpsta. Jei turi didesnį kiekį (pvz., pusę kambario), tai jau užima gerą dalį vietos. Būna, kad žmonės skambina paskutinę minutę, o mes jau pilni. Tada tenka laukti kito reiso. Tad planuokis laiką. Ypač prieš šventes – vasarą ir Kalėdų laikotarpiu. Tada Norvegijoje visi kraustosi, visos mašinos užkimštos.
Žinoma, „nuo durų iki durų“. Bet yra sąlyga – gatvė turi būti pravažiuojama fūrai. Jei gyveni kokiame siaurame privačių namų kvartale, kur net „golfas“ sunkiai apsisuka, tai vairuotojas negalės privažiuoti. Tada susitariame susitikti kažkur arčiau pagrindinio kelio. Tai normalu. Mes negalime rizikuoti, kad fūra užstrigs tavo kaimyno tvoroje. Visada pasitikrink „Google Maps“ savo adresą ir įvertink, ar ten tilptų didelis sunkvežimis. Jei ne – turim planuoti perkrovimą į mikroautobusą.
Vidutiniškai tai trunka nuo 3 iki 7 dienų. Kartais greičiau, jei viskas klojasi tobulai. Kartais ilgiau, jei užstringame muitinėje arba vairuotojas privalo daryti privalomą poilsį. Nėra jokio „garantuoto laiko“, nes tai kelias – gali būti avarijų, kamščių, uždarytų tunelių. Norvegijoje keliai užsidaro labai greitai. Esu ne kartą buvęs įstrigęs dėl sniego griūties. Žmonės tada pyksta, bet gamtos neįveiksi. Svarbu, kad krovinys sveikas, o tas vėlavimas – tai tiesiog gyvenimo dalis.
Mes neturime tos šiuolaikinės sistemos, kur matai kiekvieną žingsnį žemėlapyje. Mes bendraujame per „WhatsApp“ arba el. paštą. Vairuotojas turi savo darbo grafiką, jis negali kas 5 minutes atrašinėti klientams. Dažniausiai atsiunčiame informaciją, kai esame pakrovę, ir kai jau esame arti Lietuvos. Tai yra pakankama. Jei žmogus klausia „kur dabar tiksliai yra mano dėžė“, aš dažnai tiesiog pasakau apytikslę vietą. Juk svarbiausia – kad ji atvyks, ar ne?
Būk atsargus. Gali būti, kad jie tiesiog neturi licencijų arba neturi draudimo. Arba jie paima krovinį ir palieka jį kokioje nuomojamoje aikštelėje kažkur Lenkijoje, laukdami kito pigaus varianto. Mes dirbame stabiliai – savo mašinomis arba patikimais subrangovais. Pigiau dažnai reiškia daug ilgesnį laukimą arba didesnę riziką, kad daiktai pasimes. O juk nori parsivežti savo turtą, o ne vargo su „dingusiu“ kroviniu. Investuok į ramybę.
Ne, pas mus viskas vyksta iš anksto. Kai krovinys paruoštas arba atvykęs į sandėlį, išrašome sąskaitą. Tik gavę apmokėjimą, judame toliau. Tai mūsų apsauga. Buvo atvejų, kai vairuotojas atvyksta prie durų, o žmogus sako: „Ai, neturiu pinigų, iškraukit, vėliau pervesiu“. Mes ne lombardas. Darbas turi būti apmokėtas. Tai sąžininga abiem pusėms.
Mes turime kelis surinkimo taškus. Tai nėra milžiniški sandėliai, tai tiesiog erdvės, kur saugiai paliekame krovinius iki mašinos atvažiavimo. Ten viskas stebima kameromis. Jei tau reikia, kad daiktai pastovėtų savaitę, galime suderinti. Bet tai kainuoja papildomai (sandėliavimo mokestis). Nėra taip, kad palieki ir pamiršti. Viskas turi kainą.
Taip, bet iš šiaurės (Tromsės ir į šiaurę) kaina bus žymiai didesnė, nes maršrutas yra milžiniškas. Dažnai ten važiuojame tik tada, kai turime daugiau užsakymų. Jei esi toli šiaurėje, susisiek su mumis iš anksto. Gali būti, kad reikės palaukti 2 savaites, kol surinksime krovinių grupę. Tai tiesiog logistinė tiesa – neapsimoka varyti fūros per visą šalį dėl vienos dėžės.
Neišardo baldų, per mažai suvynioja į plėvelę, nepadaro tikslaus sąrašo, meluoja dėl krovinio svorio. Tai „Top 4“ klaidos. Pavyzdžiui, sako, kad veš 100 kg, o atvažiavus paaiškėja, kad ten 500 kg. Vairuotojas negali viršyti svorio apribojimų. Tada tenka palikti dalį daiktų Norvegijoje. Visada būk sąžiningas dėl svorio.
Tai tavo atsakomybė. Jei mes patys krauname – tada mes atsakome. Jei tu pats statai savo daiktus į mūsų mašiną (kartais taip būna) ir kažką sudaužai – pats ir kaltas. Mes visada rekomenduojame, kad mūsų vairuotojai patys dėliotų krovinius, nes jie žino, kaip išdėstyti svorį.
Tikrai ne. Jokių šunų, kačių ar egzotinių paukščių. Tai yra pervežimų paslauga prekėms, ne gyvūnams. Net nesiūlykite, mes neturime tam licencijų, o ir tai tiesiog nežmogiška.
Kartą vežėme pilną įrangą muzikinei grupei – būgnai, gitaros, stiprintuvai. Buvo baisu, nes viskas trapu. Bet susitvarkėme. Tai buvo „dalinis perkraustymas“, nes kartu vežėme ir kitų žmonių baldus. Viskas puikiai tilpo ir atvažiavo sveika.
Labai. Žmonės grįžta, keičia gyvenamąsias vietas, siunčia daiktus artimiesiems. Paklausa didelė.
Jei esi pastovus klientas arba turi labai didelį kiekį – visada kalbamės. Bet „šiaip“ nuolaidų nedaliname. Tai sunkus darbas, kurio kainą diktuoja kuras, keltų mokesčiai Norvegijoje ir atlyginimai vairuotojams.
Taigi, apibendrinant – dalinis perkraustymas iš Norgės į Lietuvą vežame kiekvieną dieną su visais niuansais ir iššūkiais. Svarbiausia – tvarkingi dokumentai, kruopštus pakavimas ir kantrybė su muitine. Nori, kad viskas praeitų sklandžiai? Būk sąžiningas dėl krovinio sudėties ir svorio. Mes esame čia, kad padėtume, bet stebuklų nedarome, ypač kai Norvegijos keliai uždaryti dėl sniego. Jei tavo daiktai paruošti teisingai, dalinis perkraustymas iš Norgės į Lietuvą bus paprastas formalumas. Skambink, sutarsime detales, tik nepalik visko paskutinei nakčiai. Tikrai, viskas bus gerai.