Kelionė į Lietuvą iš Oslo automobiliu

Žinokit, dažnai žmonės klausia, kaip čia geriau tą kelionę iš Oslo į Lietuvą automobiliu suplanuoti. Nėra čia vieno teisingo atsakymo, bet galiu pasidalinti, ką per tiek metų esu pats matęs ir patyręs. Juk ne kartą teko ir pačiam važiuoti, ir klientams patarti, kai jie nusprendžia patys savo transportu judėti. Būna visko – ir sklandžiai, ir su nuotykiais. Svarbiausia, kad pasiruošimas būtų geras, nes kelias ilgas, o ir pasienio formalumai kartais gali nustebinti. Tad pabandysiu paprastai paaiškinti, kas ir kaip, kad nereikėtų paskutinę minutę galvos sukti dėl smulkmenų. Juk niekas nenori, kad kelionė virstų galvos skausmu, tiesa?

DUK

Planavimas – maršruto detalės

Koks maršrutas geriausias važiuojant iš Oslo į Lietuvą?

Dažniausiai žmonės renkasi per Švediją ir Lenkiją. Yra du pagrindiniai variantai: arba keltu iš Oslo į Kylį (Vokietija), o tada per Lenkiją, arba sausuma per Švediją, Daniją, Vokietiją ir Lenkiją. Keltas sutaupo laiko ir nervų, nes nereikia tiek daug vairuoti, bet kainuoja. Sausuma pigiau, bet ilgesnis kelias ir daugiau nuovargio. Pats esu matęs, kaip vienas klientas bandė per Suomiją ir Baltijos šalis važiuoti, bet ten kelias dar ilgesnis ir brangesnis dėl keltų. Tad geriausia – per Švediją ir Lenkiją, o ar su keltu, ar be – čia jau pagal jūsų biudžetą ir norą vairuoti.

Kiek laiko užtrunka kelionė automobiliu iš Oslo į Lietuvą?

Jei važiuojate be sustojimų, tai yra, su minimaliomis pertraukomis, ir per Švediją, Daniją, Vokietiją, Lenkiją, tai realiai reikia planuoti apie 20-24 valandas gryno važiavimo. Bet čia be jokių didelių poilsio pertraukų. Aš visada patariu bent vieną nakvynę daryti, geriausia kažkur Vokietijoje arba Lenkijos pradžioje. Kitaip nuovargis garantuotas, o tai jau pavojinga. Vienas mano pažįstamas bandė per vieną parą įveikti, tai paskui savaitę atsigavinėjo ir sakė, kad daugiau taip nedarys. Tad geriau neskubėti ir saugiai pasiekti tikslą.

Ar verta imti keltą iš Oslo į Kylį?

Na, čia priklauso nuo to, ko ieškote. Jei norite sutaupyti laiko ir išvengti ilgo vairavimo per Švediją ir Daniją, tai keltas yra puikus pasirinkimas. Per naktį miegate kajutėje, o ryte jau Vokietijoje. Bet, aišku, tai kainuoja. Keltų bilietai nėra pigūs, ypač jei keliaujate su automobiliu ir norite patogios kajutės. Jei biudžetas ribotas ir turite laiko, galite važiuoti sausuma. Bet jei vertinate komfortą ir norite pailsėti, keltas tikrai vertas dėmesio. Aš pats kartais renkuosi keltą, kai jaučiuosi pavargęs nuo ilgo vairavimo.

Kur geriausia nakvoti pakeliui?

Jei važiuojate per Švediją ir Lenkiją, geriausia nakvynės vieta būtų kažkur Vokietijos viduryje arba Lenkijos vakarinėje dalyje. Pavyzdžiui, prie Berlyno ar Poznanės. Ten yra daug viešbučių ir motelių, kainos prieinamos. Svarbu rezervuotis iš anksto, ypač jei keliaujate sezono metu. Būna, kad žmonės bando rasti vietą paskutinę minutę ir lieka be nakvynės, ypač jei koks renginys mieste vyksta. Tad geriau nepalikti visko atsitiktinumui, kad nereikėtų miegoti mašinoje, kaip vienam mano klientui nutiko prie Varšuvos, nes viskas buvo užimta.

Ar reikia mokėti už kelius Švedijoje, Danijoje, Vokietijoje, Lenkijoje?

Švedijoje ir Vokietijoje už kelius mokėti nereikia, nebent tai būtų kokie nors tiltai ar tuneliai, bet tai reti atvejai. Danijoje yra mokami tiltai, pavyzdžiui, Øresund tiltas tarp Danijos ir Švedijos, ir Storebælt tiltas Danijoje. Lenkijoje yra mokamų autostradų ruožų, ypač A2 ir A4. Geriausia turėti grynųjų zlotų arba kortelę, nes ne visur priima visas korteles. Būna, kad žmonės nustemba, kai reikia mokėti, o neturi kuo. Tad geriau pasiruošti ir turėti smulkių pinigų, kad nereikėtų ieškoti bankomato vidury niekur.

Kokie yra degalų kainų skirtumai skirtingose šalyse?

Degalų kainos skiriasi gana stipriai. Norvegijoje jos dažniausiai būna vienos aukščiausių Europoje. Švedijoje ir Danijoje šiek tiek pigiau, bet vis dar brangiau nei Vokietijoje ar Lenkijoje. Lenkijoje degalai dažniausiai būna pigiausi iš visų šalių, per kurias važiuojate. Tad verta pasipildyti baką Lenkijoje, jei planuojate ten sustoti. Aš pats visada stengiuosi Lenkijoje prisipilti pilną baką, nes tai leidžia sutaupyti nemažai pinigų. Tikrai pajusite skirtumą, jei palyginsite kainas Norvegijoje ir Lenkijoje.

Ar galima keliauti su gyvūnais?

Taip, galima, bet reikia pasiruošti. Kiekviena šalis turi savo reikalavimus gyvūnų gabenimui. Paprastai reikia, kad gyvūnas turėtų europinį pasą, būtų čipuotas, vakcinuotas nuo pasiutligės ir turėtų galiojantį sveikatos pažymėjimą. Kai kurios šalys gali reikalauti papildomų dokumentų arba karantino. Keltuose taip pat yra specialios taisyklės gyvūnams, dažnai reikia rezervuoti specialią kajutę arba palikti gyvūną automobilyje. Būtinai pasitikrinkite visus reikalavimus prieš kelionę, kad išvengtumėte nemalonių staigmenų pasienyje. Juk nenorite, kad jūsų augintinis būtų sulaikytas.

Ką daryti, jei pakeliui sugenda automobilis?

Čia jau nemaloni situacija, bet pasitaiko. Svarbiausia – turėti kelionės draudimą, kuris apima techninę pagalbą kelyje. Jei draudimo neturite, teks kviesti vietinę pagalbą, o tai gali kainuoti nemažai. Turėkite su savimi svarbiausių kontaktų sąrašą – draudimo bendrovės, techninės pagalbos numerius. Aš visada patariu turėti ir šiek tiek grynųjų pinigų nenumatytiems atvejams. Vienas mano klientas kartą liko sugedusiu automobiliu Vokietijos autostradoje, o draudimo neturėjo. Teko gerokai pakratyti piniginę, kol sutvarkė. Tad geriau būti pasiruošusiam blogiausiam scenarijui.

Ar reikia specialių padangų skirtingose šalyse?

Taip, tai labai svarbu. Norvegijoje žiemą privalomos žieminės padangos, dažnai su dygliuotomis padangomis. Švedijoje ir Danijoje taip pat yra reikalavimai žieminėms padangoms tam tikru laikotarpiu. Vokietijoje žieminės padangos privalomos esant žieminėms oro sąlygoms (sniegas, ledas, šlapdriba). Lenkijoje nėra griežtų reikalavimų, bet žiemą vis tiek rekomenduojama važiuoti su žieminėmis padangomis. Būtinai pasitikrinkite konkrečius reikalavimus kiekvienoje šalyje, per kurią važiuosite, kad išvengtumėte baudų ir užtikrintumėte savo saugumą. Juk nenorite, kad jus sustabdytų policija dėl netinkamų padangų.

Kokie yra greičio apribojimai skirtingose šalyse?

Greičio apribojimai skiriasi. Norvegijoje dažniausiai 80-90 km/h užmiestyje ir 50 km/h mieste. Švedijoje panašiai. Danijoje 130 km/h autostradose, Vokietijoje autostradose dažnai nėra greičio apribojimų (bet yra rekomenduojamas 130 km/h), tačiau yra ir apribotų ruožų. Lenkijoje 140 km/h autostradose. Visada stebėkite kelio ženklus, nes apribojimai gali keistis priklausomai nuo ruožo ir oro sąlygų. Geriau važiuoti lėčiau, nei gauti baudą už greičio viršijimą, ypač Vokietijoje, kur baudos gali būti labai didelės.

Dokumentai – reikalingi kelionei

Kokius dokumentus reikia turėti su savimi?

Pirmiausia, asmens tapatybės kortelę arba pasą. Vairuotojo pažymėjimą, aišku. Automobilio registracijos liudijimą (techninį pasą) ir galiojantį techninės apžiūros taloną. Būtinai turėkite ir automobilio draudimo polisą, geriausia žaliosios kortos formos, kuri galioja visoje Europoje. Nors Norvegija nėra ES narė, ji priklauso Šengeno erdvei, tad pasienio kontrolė tarp Norvegijos ir Švedijos yra minimali. Bet vis tiek, dokumentus reikia turėti tvarkingus. Esu matęs, kaip žmonės pamiršta techninį pasą ir tada kyla problemų, ypač jei sustabdo policija.

Ar reikia tarptautinio vairuotojo pažymėjimo?

Jei turite ES ar Norvegijos vairuotojo pažymėjimą, tarptautinio pažymėjimo nereikia. Jis galioja visose ES šalyse ir daugelyje kitų Europos valstybių. Tačiau, jei jūsų vairuotojo pažymėjimas išduotas ne ES šalyje ir nėra lotynų abėcėlės raidėmis, tada tarptautinis vairuotojo pažymėjimas gali būti reikalingas. Visada geriausia pasitikrinti konkrečios šalies reikalavimus, jei abejojate. Bet daugeliu atveju, jei esate iš Lietuvos ir turite lietuvišką pažymėjimą, jokių papildomų dokumentų nereikia. Tai palengvina kelionę, nes nereikia papildomų biurokratinių procedūrų.

Ką daryti, jei pametėte dokumentus kelionės metu?

Čia jau rimta problema. Pirmiausia, reikia kreiptis į artimiausią policijos nuovadą ir pranešti apie dokumentų praradimą. Jie išduos pažymą, kuri bus reikalinga tolesniems veiksmams. Tada reikia susisiekti su Lietuvos ambasada arba konsulatu toje šalyje, kurioje esate. Jie padės sutvarkyti laikinus kelionės dokumentus. Tai gali užtrukti ir sukelti nemažai nepatogumų, tad geriausia visus dokumentus laikyti saugioje vietoje ir turėti jų kopijas (elektronines ir popierines) atskirai nuo originalų. Esu matęs, kaip žmonės pameta pasus ir tada kelionė virsta tikru košmaru.

Ar reikia žaliosios kortos?

Taip, žalioji korta yra labai rekomenduojama, nors ES šalyse ir Norvegijoje jūsų draudimas dažniausiai galioja automatiškai. Žalioji korta yra tarptautinis automobilio draudimo liudijimas, kuris patvirtina, kad jūsų automobilis yra apdraustas. Ji palengvina situaciją, jei įvyktų eismo įvykis užsienyje, nes nereikia aiškintis, ar jūsų draudimas galioja. Ją galite gauti iš savo draudimo bendrovės. Tai nieko nekainuoja ir suteikia papildomo saugumo jausmo. Aš visada patariu ją turėti, kad nereikėtų paskui galvos sukti, jei kas nors nutiktų.

Kokie reikalavimai vaikų vežimui automobilyje?

Vaikų vežimui automobilyje galioja griežtos taisyklės visose Europos šalyse. Vaikai iki tam tikro amžiaus ar ūgio (dažniausiai iki 12 metų arba 135-150 cm ūgio) privalo būti vežami specialiose vaikiškose kėdutėse, pritaikytose jų amžiui ir svoriui. Kėdutės turi būti tinkamai pritvirtintos. Kūdikiams reikalingos specialios lopšio tipo kėdutės. Visada pasitikrinkite konkrečios šalies reikalavimus, nes jie gali šiek tiek skirtis. Svarbiausia – vaiko saugumas. Niekada nerizikuokite veždami vaiką be tinkamos kėdutės, nes tai gali turėti labai liūdnų pasekmių.

Automobilis – paruošimas ir priežiūra

Ką reikia patikrinti automobilyje prieš ilgą kelionę?

Prieš ilgą kelionę būtina patikrinti keletą dalykų. Pirmiausia, padangų slėgį ir protektoriaus gylį. Patikrinkite variklio alyvos lygį, aušinimo skysčio, stabdžių skysčio ir langų ploviklio lygį. Įsitikinkite, kad veikia visi žibintai – priekiniai, galiniai, posūkio signalai, stabdžių žibintai. Patikrinkite valytuvus. Turėkite atsarginį ratą (arba remonto komplektą), domkratą ir raktus. Nepamirškite avarinio trikampio, pirmosios pagalbos vaistinėlės ir šviesą atspindinčios liemenės. Tai yra privaloma daugelyje šalių. Geriau skirti valandą patikrai, nei vėliau gailėtis kelyje.

Kokių atsarginių dalių ar įrankių verta turėti su savimi?

Nors ir patikrinote automobilį, visada gerai turėti keletą atsarginių dalių ir įrankių. Pavyzdžiui, atsargines lemputes žibintams, keletą saugiklių, galbūt nedidelį kiekį variklio alyvos ir aušinimo skysčio. Įrankių rinkinys su atsuktuvais, raktais, replėmis. Kabeliai akumuliatoriaus užvedimui. Nors šiuolaikiniai automobiliai retai genda, bet geriau būti pasiruošusiam. Esu matęs, kaip žmonės lieka kelyje dėl smulkmenos, pavyzdžiui, perdegusios lemputės, ir tada tenka laukti pagalbos. O juk tai galima sutvarkyti per kelias minutes, jei turi reikiamus įrankius.

Ar reikia papildomo draudimo automobiliui?

Priklauso nuo jūsų turimo draudimo. Jei turite KASKO draudimą, kuris galioja užsienyje, tai papildomo draudimo nereikia. Tačiau, jei jūsų draudimas yra tik privalomasis (TPVCAPD), kuris apdraudžia tik jūsų atsakomybę tretiesiems asmenims, verta pagalvoti apie papildomą draudimą, kuris apimtų ir jūsų automobilio žalą, vagystę ar techninę pagalbą kelyje. Ypač jei keliaujate su brangiu automobiliu. Aš visada patariu pasikalbėti su savo draudimo agentu ir išsiaiškinti, kokia apsauga jums reikalinga. Geriau sumokėti šiek tiek daugiau už draudimą, nei vėliau patirti didelių nuostolių.

Ką daryti, jei automobilis apvogiamas?

Jei automobilis apvogiamas, pirmiausia reikia nedelsiant kreiptis į vietinę policiją ir pranešti apie įvykį. Jie užregistruos vagystę ir išduos jums pažymą, kuri bus reikalinga draudimo išmokai gauti. Taip pat reikia susisiekti su savo draudimo bendrove. Svarbu turėti visų vertingų daiktų sąrašą ir, jei įmanoma, nuotraukas. Niekada nepalikite vertingų daiktų matomoje vietoje automobilyje, ypač kai sustojate nakvynei ar lankotės turistinėse vietose. Esu girdėjęs istorijų, kaip žmonės praranda visus dokumentus ir pinigus, nes palieka juos automobilyje. Būkite budrūs ir atsargūs.

Ar reikia specialios įrangos žiemą?

Žiemą, be žieminių padangų, verta turėti ir kitos įrangos. Pavyzdžiui, sniego grandines, ypač jei planuojate važiuoti kalnuotais keliais Norvegijoje ar Švedijoje. Taip pat gerai turėti sniego kastuvėlį, ledo grandiklį, šepetį sniegui valyti. Nepamirškite ir šiltų drabužių, antklodės, karšto gėrimo termoso, jei tektų ilgiau užtrukti kelyje dėl sniego ar gedimo. Akumuliatoriaus užvedimo kabeliai taip pat pravers šaltu oru. Žieminės kelionės reikalauja daugiau pasiruošimo, bet tai užtikrina jūsų saugumą ir komfortą. Geriau būti pasiruošusiam viskam, nei sušalti kelyje.

Kaina – kelionės išlaidos

Kiek apytiksliai kainuoja kelionė automobiliu iš Oslo į Lietuvą?

Kelionės kaina labai priklauso nuo pasirinkto maršruto, degalų kainų, nakvynės ir kitų išlaidų. Jei važiuojate sausuma, be keltų, tai didžiausią dalį sudarys degalai. Tarkim, su vidutiniu automobiliu, kuris vartoja 7-8 litrus/100 km, ir nuvažiavus apie 1500-1800 km, degalams išleisite apie 200-300 eurų (priklausomai nuo kainų). Pridėkite mokamus kelius (apie 20-30 eurų), vieną nakvynę (50-100 eurų) ir maistą. Iš viso, grubiai, apie 300-500 eurų. Su keltu kaina gali išaugti iki 600-800 eurų. Tai tik apytiksliai skaičiai, bet leidžia susidaryti bendrą vaizdą.

Kaip sutaupyti kelionės išlaidų?

Yra keletas būdų, kaip sutaupyti. Pirmiausia, planuokite maršrutą taip, kad išvengtumėte brangių mokamų kelių, jei tai įmanoma. Pildykite degalus šalyse, kur jie pigesni (pvz., Lenkijoje). Maistą galite pasiimti iš namų, o ne valgyti brangiuose pakelės restoranuose. Nakvynę rezervuokite iš anksto, ieškokite pigesnių variantų, pavyzdžiui, motelių ar kempingų. Jei keliaujate ne vienas, dalinkitės išlaidomis su keleiviais. Taip pat, venkite piko sezono, kai kainos būna aukštesnės. Vienas mano klientas visada vežasi sumuštinių ir kavos termosą, taip sutaupo nemažai.

Ar verta pirkti vinjetę Lenkijoje?

Lenkijoje vinjetės nėra, bet yra mokami autostradų ruožai. Mokestis imamas už konkretų ruožą, o ne už visą šalį. Tad vinjetės pirkti nereikia. Mokėti galima grynaisiais arba kortele tiesiai prie įvažiavimo į mokamą ruožą. Kai kurios autostrados turi ir elektroninę mokėjimo sistemą, bet turistams paprasčiau mokėti kasoje. Visada turėkite smulkių grynųjų zlotų, nes ne visur priima eurus ar korteles. Būna, kad žmonės nustemba, kai reikia mokėti, o neturi kuo. Tad geriau pasiruošti ir turėti smulkių pinigų, kad nereikėtų ieškoti bankomato vidury niekur.

Kiek kainuoja keltas iš Oslo į Kylį?

Kelto kaina iš Oslo į Kylį labai svyruoja priklausomai nuo sezono, dienos, kajutės tipo ir automobilio dydžio. Paprastai, už automobilį ir vieną asmenį su standartine kajute, kaina gali būti nuo 150 iki 400 eurų. Piko sezono metu (vasarą, švenčių dienomis) kainos būna aukštesnės. Jei keliaujate su šeima ar didesniu automobiliu, kaina bus dar didesnė. Visada rekomenduoju rezervuotis bilietus iš anksto, nes taip galima gauti geresnę kainą ir užsitikrinti vietą. Paskutinę minutę bilietai gali būti labai brangūs arba jų tiesiog nebus.

Ar galima gauti PVM grąžinimą už prekes, pirktas Norvegijoje?

Taip, Norvegija nėra ES narė, todėl už prekes, pirktas Norvegijoje, galima susigrąžinti PVM (mokesčius). Tai vadinama „Tax Free“ pirkimu. Parduotuvėse, kurios siūlo „Tax Free“ paslaugą, reikia paprašyti specialios formos. Išvykstant iš Norvegijos, oro uoste ar pasienyje, reikia pateikti prekes, čekius ir formą muitinei. Jie patvirtins formą, ir tada galėsite atgauti PVM. Svarbu, kad prekės būtų nenaudotos ir originalioje pakuotėje. Tai geras būdas sutaupyti, jei perkate brangesnes prekes. Tikrai verta pasidomėti, jei planuojate didesnius pirkinius.

Patarimai – saugumas ir komfortas

Ką daryti, kad kelionė būtų saugesnė?

Saugumas yra svarbiausia. Pirmiausia, gerai pailsėkite prieš kelionę. Niekada nevairuokite pavargę. Darykite reguliarias pertraukas kas 2-3 valandas, išlipkite iš automobilio, pasivaikščiokite, išgerkite kavos. Laikykitės greičio apribojimų ir saugaus atstumo. Būkite budrūs ir stebėkite aplinką, ypač Lenkijoje, kur eismas kartais būna intensyvesnis ir chaotiškesnis. Turėkite su savimi visus reikalingus dokumentus ir avarinę įrangą. Jei keliaujate vienas, pasakykite artimiesiems savo maršrutą ir planuojamą atvykimo laiką. Geriau būti per daug atsargiam, nei vėliau gailėtis.

Na, štai, tikiuosi, kad šie patarimai padės jums suplanuoti ir įgyvendinti sklandžią kelionę iš Oslo į Lietuvą automobiliu. Žinau, kad detalių daug, bet geriau viską apgalvoti iš anksto, nei paskui susidurti su netikėtumais kelyje. Svarbiausia – saugumas ir geras pasiruošimas. Juk kelionė turi būti malonumas, o ne galvos skausmas. Tad sėkmės kelyje ir iki pasimatymo Lietuvoje!