Lietuva Denmark Lietuva siuntos – Patogus siuntimas pirmyn ir atgal

Siuntinėjimas tarp Lietuvos ir Danijos tapo kasdienybe – tiek verslui, tiek paprastiems žmonėms, turintiems šeimą ar draugų užsienyje. Mes vežame kiekvieną dieną, ir per tuos metus matėme visko: nuo džiaugsmo, kai siunta laiku pasiekia gimtadienį, iki nusivylimo, kai dėl kažkokios smulkmenos viskas užtrunka. Šiame straipsnyje atsakysiu į klausimus, kuriuos dažniausiai girdžiu iš klientų – tiek siunčiančių į Daniją, tiek gaunančių iš ten.

Bendrieji klausimai – siuntos tarp Lietuvos ir Danijos

1. Kaip dažnai vyksta siuntimai tarp Lietuvos ir Danijos?

Kasdien, be išimčių. Mes turime reguliarius maršrutus, kurie išvyksta kiekvieną vakarą iš Vilniaus ir Kauno, ir pasiekia Daniją per 2-3 dienas. Bet tai nereiškia, kad kiekviena siunta keliauja atskirai – mes kaupiame siuntas, kol užpildome automobilį, ir tada išsiunčiame. Todėl kartais, jei atiduodate siuntą pirmadienį ryte, ji gali iškeliauti tik antradienio vakarą, kai surenkamas pakankamas kiekis. Tai normali praktika.

2. Kokia yra didžiausia siunta, kokią galite pervežti?

Techniškai – iki 1000 kg ir 2 metrų ilgio. Bet praktiškai mes retai priimam tokius didelius krovinius, nes mūsų transporto priemonės tam nepritaikytos. Standartinė siunta – iki 30 kg ir 1 metro bet kurio matmens. Jei reikia siųsti ką nors didesnio, reikia tartis individualiai. Vienas klientas norėjo siųsti sofą – mes atsisakėm, nes tiesiog netilptų. Rekomendavom kreiptis į krovinių pervežimo įmonę.

3. Ar galima siųsti asmeninius daiktus be muito?

Taip, jei tai nekomercinė siunta ir vertė neviršija 45 eurų. Viršijus šią sumą, gali būti taikomi mokesčiai. Bet čia daug niuansų – pavyzdžiui, drabužiai asmeniniam naudojimui paprastai neapmokestinami, net jei jų vertė didesnė. O štai nauja elektronika – beveik visada. Mes negalime garantuoti, kad muitinė neapmokestins, bet stengiamės padėti teisingai užpildyti deklaraciją.

Kainų klausimai – kiek kainuoja siuntimas

4. Kaip apskaičiuojama siuntos kaina?

Pagal tris dalykus: svorį, matmenis ir atstumą. Svoris aišku, matmenys svarbūs, nes didelė, bet lengva siunta užima daug vietos. Atstumas – kadangi vežame iš Lietuvos į Daniją, tai fiksuotas maršrutas. Bet kainą gali paveikti ir papildomos paslaugos: draudimas, skubumas, pakavimas. Kartais klientas klausia, kodėl maža dėžė kainuoja tiek pat, kiek didelė – atsakymas paprastas: maža dėžė užima vietą, kurią galėtų užimti kita siunta.

5. Ar yra koks nors abonementinis mokestis?

Ne, mes neturime jokių mėnesinių mokesčių ar abonementų. Mokate tik už konkrečias siuntas. Bet jei siunčiate reguliariai, galime sudaryti sutartį su fiksuotomis kainomis. Tai naudinga abiem pusėm – jūs žinote, kiek mokėsite, o mes turime pastovų srautą. Vienas mažas verslas siunčia kas savaitę, ir mes jam taikome 10% nuolaidą nuo standartinės kainos.

6. Kodėl kaina kartais keičiasi jau pateikus užsakymą?

Dėl kelių priežasčių: arba jūs neteisingai nurodėte svorį ar matmenis, arba atsirado papildomų mokesčių (pavyzdžiui, už nestandartinę pakuotę). Mes visada stengiamės iš karto nurodyti galutinę kainą, bet kartais tai neįmanoma, kol nematome siuntos. Ypač jei siunta yra neįprastos formos – pavyzdžiui, apvali arba labai ilga. Tada reikia specialaus tvarkymo, ir kaina gali šiek tiek padidėti.

Terminų klausimai – kiek trunka siuntimas

7. Koks yra greičiausias įmanomas pristatymo laikas?

24 valandos, su ekspresiniu pristatymu. Bet tai brangu ir ne visada įmanoma. Reikia, kad siunta būtų paimta labai anksti ryte, kad tilptų į pirmą išvykstantį automobilį, kad muitinėje nebūtų eilės... Daug „kad“. Paprastai ekspresas trunka 1-2 dienas. Vienas klientas prašė pristatyti per 12 valandų – mes paaiškinom, kad tai neįmanoma, nes vien kelias trunka mažiausiai 18 valandų. Jis labai nustebo, kad negalime skristi lėktuvu.

8. Ar galima pasirinkti pristatymo dieną?

Galima nurodyti pageidaujamą dieną, bet negalime garantuoti tikslios datos. Ypač jei siunta turi eiti per muitinę – ten procesas gali užtrukti. Mes visada stengiamės atsižvelgti į pageidavimus, bet kartais tenka pristatyti diena anksčiau ar vėliau. Geriausia nurodyti „pageidautina iki penktadienio“, o ne „tiksliai penktadienį“. Tai suteikia mums lankstumo.

9. Ką daryti, jei siunta turi būti pristatyta tam tikru laiku?

Tai labai sudėtinga. Mes galime pabandyti, bet negalime pažadėti. Ypač jei reikia pristatyti, pavyzdžiui, 10 valandą ryto – tai beveik neįmanoma, nes kurjeris turi maršrutą su daugeliu sustojimų. Vienas klientas prašė pristatyti dovaną tiksliai 12 valandą, nes tai buvo staigmena gimtadieniui. Mes perspėjom, kad negalime garantuoti, ir siunta atėjo 14 valandą. Dovanos gavėjas vis tiek apsidžiaugė, bet planas šiek tiek sužlugo.

Pakavimo klausimai – kaip tinkamai supakuoti

10. Kokių klaidų dažniausiai daroma pakuojant?

Per mažai apsauginių medžiagų, per silpna dėžė, neteisingas žymėjimas. Viena dažniausių klaidų – kai žmonės naudoja senas dėžes, kurios jau praradusios tvirtumą. Kita klaida – nepakankamai užpildo tuščios vietos dėžėje, ir daiktas viduje juda. Trečia – naudoja per stiprią juostą ant per silpnos dėžės, ir dėžė plyšta ne nuo juostos, o nuo svorio. Mes visada patikrinam pakuotę prieš priimdami, bet negalime atsakyti už tai, kas nutinka kelyje, jei pakuotė prasta.

11. Ar galima siųsti daiktus be dėžės, tiesiog supakuotus į plėvelę?

Nerekomenduojame. Plėvelė gali plyšti, ir daiktas gali susigadinti arba iškristi. Mes priimam tokias siuntas, bet perspėjam, kad rizika didesnė. Vienas klientas siuntė padangas, suvyniotas tik į plėvelę – viena padanga praplyšo kelyje, ir mes radom ją automobilyje atskirai nuo kitų. Laimei, niekas nenukentėjo, bet tai rodo, kad plėvelė ne visada pakankama.

12. Kaip žymėti siuntą, kad ji būtų saugi?

Užrašyti aiškų gavėjo adresą ir telefono numerį, pažymėti „trapu“ jei reikia, ir „viršus“ jei siunta turi būti laikoma tam tikra padėtimi. Bet kartais žymėjimas būna labai keistas. Vienas klientas užrašė „atsargiai, viduje yra meilė“ – tai miela, bet nepadeda suprasti, kaip elgtis su siunta. Geriau konkrečiai: „stiklas“, „elektronika“, „drabužiai“.

Draudimo klausimai – ar verta, kada verta

13. Kokia yra draudimo nauda?

Jei siunta dingsta ar sugadinama, gaunate kompensaciją pagal deklaruotą vertę. Be draudimo, kompensacija būna minimali – pagal konvencijos normas, tai maždaug 20 eurų už kilogramą. Tai reiškia, jei siuntėte telefoną už 500 eurų, bet svėrė 0,5 kg, be draudimo gausite tik 10 eurų. Su draudimu – visą 500 eurų. Skirtumas akivaizdus.

14. Kaip vyksta kompensacijos procesas?

Reikia pateikti pretenziją per 7 dienas nuo pristatymo (arba nuo tos dienos, kai turėjo būti pristatyta). Mes tiriame, kas nutiko, ir jei pripažįstame atsakomybę, kompensuojame per 30 dienų. Bet kartais procesas užtrunka, ypač jei reikia aiškintis su partneriais Danijoje. Vienas klientas laukė kompensacijos 45 dienas, ir labai pyko, bet mes negalėjome pagreitinti proceso, nes reikėjo dokumentų iš Danijos pusės.

Specifinės situacijos – neįprasti atvejai

15. Ką daryti, jei siunta skirta įmonei, o ne asmeniui?

Reikia nurodyti įmonės pavadinimą, PVM kodą (jei yra), ir kontaktinio asmens duomenis. Kartais siuntos įstrigsta, nes nurodytas tik įmonės pavadinimas be konkretaus asmens, ir niekas nežino, kam skirta. Viena siunta stovėjo Danijos įmonės priimamajame tris dienas, kol pagaliau kas nors prisipažino, kad laukia siuntos iš Lietuvos. Todėl visada nurodykit kontaktinį asmenį.

16. Ar galima siųsti siuntą su atidėtu mokėjimu?

Taip, vadinama COD (Cash on Delivery). Gavėjas sumoka gavęs siuntą, ir mes pervest pinigus jums. Bet tai kainuoja papildomai – apie 5-10 eurų mokestis. Ir rizika, kad gavėjas atsisakys mokėti – tada siunta grįžta atgal, ir jūs prarandate ir siuntimo, ir grąžinimo išlaidas. Todėl geriau imti avansą, jei nepasitikite gavėju.

Tarptautiniai aspektai – muitinė ir dokumentai

17. Kokių dokumentų reikia siunčiant prekes į Daniją?

Sąskaita-faktūra su prekių aprašymu, kilmės šalimi, verte. Jei prekės naujos – galbūt garantiniai dokumentai. Jei tai maistas – veterinariniai sertifikatai. Mes galime padėti užpildyti sąskaitą, bet negalime atsakyti už jos turinį. Vienas klientas nurodė prekių vertę 10 eurų, o muitinė patikrino ir rado, kad tai verta 200 eurų – buvo bauda. Sąžiningumas svarbu.

18. Kaip suprasti, ar mano siuntai reikia muito?

Jei siunčiate asmeninius daiktus nekomerciniais tikslais ir vertė mažesnė nei 45 eurai – greičiausiai ne. Viršijus šią sumą – gali būti. Komercinėms siuntoms – visada. Bet čia daug išimčių. Geriausia pasitikslinti su mumis prieš siunčiant. Mes turime patirties ir galime numatyti, ar bus mokesčių, nors 100% garantijos negalime duoti – galutinį sprendimą priima muitinė.

Grąžinimas – ką daryti, jei reikia grąžinti siuntą

19. Kaip grąžinti siuntą iš Danijos atgal į Lietuvą?

Tas pats procesas, kaip siunčiant į Daniją – užsakote paėmimą iš Danijos adreso, ir mes atvežame atgal. Bet kaina gali būti kitokia, jei, pavyzdžiui, siunta sunkesnė nei buvo planuota. Vienas klientas grąžino siuntą, nes gavėjas atsisakė priimti, ir turėjo sumokėti už abu vežimus – ir pirmyn, ir atgal. Nemalonu, bet taip nutinka.

20. Ką daryti, jei gavėjas nori grąžinti siuntą atgal?

Gavėjas turi užsakyti siuntimą iš Danijos į Lietuvą, arba jūs galite tai padaryti už jį. Mes išrašome sąsk abiem atvejais. Bet čia svarbu sutarti, kas moka už grąžinimą – siuntėjas ar gavėjas. Dažniausiai moka tas, kas inicijuoja grąžinimą. Vienas klientas norėjo, kad mes „tiesiog paimtume siuntą atgal“, bet nemokėtų už grąžinimą – to padaryti negalime, nes tai papildoma paslauga.

Laikymas – ką darome su siuntomis, kurios neįteiktos

21. Kiek laiko laikote siuntą, jei gavėjas neatsiima?

5 darbo dienas. Po to siunta grįžta atgal siuntėjui. Bet mes stengiamės susisiekti su gavėju – skambiname, rašome el. laiškus. Kartais gavėjas atostogauja, ir prašo palaikyti ilgiau – mes galime sutikti, bet ne ilgiau nei 10 dienų. Po to sandėliavimas kainuoja papildomai. Viena siunta stovėjo mūsų sandėlyje dvi savaites, kol gavėjas grįžo iš komandiruotės – mes nemokėmėm, bet tai išimtis.

22. Kur laikote neįteiktas siuntas?

Mūsų sandėlyje Vilniuje. Jos saugomos, bet ne specialiomis sąlygomis – kambario temperatūroje, sausoje vietoje. Jei siunta reikalauja šaldymo ar kitokių specialių sąlygų, mes jos nepriimam. Vienas klientas bandė siųsti vaistus, kuriuos reikia laikyti šaldytuve – mes atsisakėm, nes negalime to užtikrinti.

Draudžiami daiktai – kas negali būti siunčiama

23. Kodėl negalima siųsti gyvūnų?

Dėl daugelio priežasčių: reikia specialių leidimų, narvų, veterinarinių pažymų, ir mūsų transportas tam nepritaikytas. Be to, gyvūnas gali patirti stresą kelionėje. Mes gauname užklausų siųsti kates ar šunis, bet visada atsisakome. Rekomenduojame kreiptis į specializuotas gyvūnų pervežimo įmones, kurios turi tam tinkamas sąlygas.

24. Ar galima siųsti maisto papildus?

Ribotai. Jei tai asmeniniam naudojimui ir nedidelis kiekis – paprastai leidžiama. Bet jei siunčiate didelį kiekį, muitinė gali įtarti komercinį tikslą ir reikalauti dokumentų. Mes priimam tokias siuntas, bet perspėjam apie galimas problemas. Vienas klientas siuntė 10 pakuočių vitaminų – muitinė sulaikė siuntą 3 dienas, kol gavo paaiškinimą, kad tai asmeniniam naudojimui.

Apibendrinimas – svarbiausi patarimai

25. Koks svarbiausias patarimas siunčiant siuntą?

Tinkamai supakuoti. Rimtai, 80% problemų kyla dėl prasto pakavimo. Antras patarimas – teisingai nurodyti duomenis. Trečias – apdrausti, jei siunta vertinga. Ir ketvirtas – būti kantriems, jei kas nors užtrunka. Logistika nėra tobulas mokslas, ir kartais nutinka netikėtumų. Mes stengiamės kuo geriau, bet negalime kontroliuoti visko.

26. Kaip išvengti dažniausiai pasitaikančių klaidų?

Skaityti instrukcijas, klausti, jei neaišku, ir planuoti iš anksto. Dauguma klaidų atsitinka, kai žmonės skuba ir neskiria laiko pasiruošimui. Vienas klientas užsisakė paėmimą paskutinę minutę prieš šventes, neteisingai nurodė adresą, ir supakavo siuntą į per silpną dėžę. Rezultatas – vėlavimas, papildomos išlaidos ir sudužusi dovana. Visa to galima išvengti skiriant 15 minučių pasiruošimui.

Tikiuosi, kad šie atsakymai padės jums geriau suprasti siuntimo procesą tarp Lietuvos ir Danijos. Sėkmės siunčiant!