Kūno pervežimas iš Denmark

Kai tenka susidurti su artimo žmogaus netektimi užsienyje, emocijos užlieja, ir logistiniai klausimai atrodo neįveikiami. Kūno pervežimas iš Denmark į Lietuvą – tai vienas tų dalykų, apie kuriuos niekas nenori galvoti iš anksto, bet kartais gyvenimas pateikia tokių situacijų. Dirbu pervežimų srityje ir nors tai nėra pagrindinė mūsų veikla, esame padėję ne vienai šeimai, kuriai reikėjo parvežti artimąjį namo. Šiame straipsnyje pasidalinsiu informacija, kuri gali padėti suprasti procesą ir žinoti, ko tikėtis. Tai sunki tema, bet svarbu turėti aiškią informaciją.

Procesas – kūno pervežimas iš Denmark etapai

1. Ką daryti pirmiausia, kai artimasis miršta Denmark?

Pirmiausia – susisiekti su Lietuvos ambasada Danijoje. Jie turi patirties su tokiomis situacijomis ir gali padėti su dokumentais, formalumais ir rekomenduoti patikimus paslaugų teikėjus. Ambasados adresas: Toldbodgade 36, 1253 Kopenhaga. Telefonas galimas ir lietuvių kalba. Antras žingsnis – susisiekti su Danijos policija arba ligonine, kurioje asmuo mirė, kad gautumėte mirties liudijimą. Trečias – kreiptis į laidojimo paslaugų įmonę, kuri specializuojasi tarptautiniame kūnų pervežime. Tai nėra paprastas pervežimas – reikia specialių leidimų, dokumentų ir transporto.

2. Kiek trunka visas procesas?

Nuo kelių dienų iki kelių savaičių. Viskas priklauso nuo to, kaip greitai surenkami dokumentai, ar reikia skrodimo, ar yra ginčų dėl mirties priežasties. Paprastai, jei viskas aišku ir dokumentai tvarkingi, procesas trunka 5-10 dienų. Bet jei reikia papildomų tyrimų arba jei dokumentai užtrunka, gali užtrukti ir ilgiau. Svarbu suprasti, kad skubėti čia ne visada įmanoma – kiekviena šalis turi savo procedūras, kurių reikia laikytis.

3. Kas organizuoja pervežimą – šeima ar valstybė?

Paprastai šeima. Valstybė gali padėti su dokumentais ir konsultacijomis, bet paties pervežimo organizavimas ir apmokėjimas tenka šeimai. Yra išimčių – pavyzdžiui, jei asmuo buvo socialiai remtinas arba jei yra draudimas, kuris dengia tokius atvejus. Bet dažniausiai tai šeimos atsakomybė. Kaina gali būti nemaža – priklausomai nuo situacijos, nuo kelių šimtų iki kelių tūkstančių eurų.

4. Ar galima kūną vežti be specialaus transporto?

Ne. Kūno pervežimui reikia specialaus transporto – tam pritaikytos transporto priemonės, kurios atitinka higienos ir saugos reikalavimus. Negalima vežti kūno paprastu automobiliu ar furgonu. Be to, reikia specialaus karsto arba cinkuotos kapsulės, priklausomai nuo to, ar kūnas konservuotas (balzamuotas). Visa tai turi būti atliekama pagal tarptautinius ir nacionalinius reikalavimus. Todėl svarbu kreiptis į licencijuotą įmonę, o ne bandyti kažką daryti savarankiškai.

Dokumentai – kūno pervežimas iš Denmark formalumai

5. Kokių dokumentų reikia?

Pagrinde reikia šių dokumentų: mirties liudijimas (danų kalba, išduotas Danijos institucijų), leidimas išvežti kūną iš Denmark (išduoda Danijos sveikatos apsaugos institucijos), leidimas įvežti kūną į Lietuvą (išduoda Lietuvos sveikatos apsaugos institucijos), konsulinis pažymėjimas (išduoda Lietuvos ambasada Danijoje). Taip pat gali prireikti skrodimo protokolo, jei buvo atliekamas skrodimas. Visi dokumentai turi būti oficialūs, su vertimu į lietuvių kalbą, jei reikia. Ambasada gali padėti su vertimu ir dokumentų tvarkymu.

6. Ar reikia kūną balzamuoti?

Priklauso nuo to, kiek laiko užtruks pervežimas. Jei kūnas bus pristatytas per 2-3 dienas, balzamuoti nebūtina – pakanka specialaus aušinimo. Bet jei procesas užtruks ilgiau, balzamavimas rekomenduojamas arba net privalomas. Balzamavimas atliekamas Danijoje, specializuotose įmonėse. Tai papildomos išlaidos, bet kartais neišvengiamos. Sveikatos apsaugos institucijos gali nurodyti, ar balzamavimas būtinas konkrečiu atveju.

7. Kaip su religiniais reikalavimais?

Danija gerbia religines tradicijas, ir jei šeima pageidauja tam tikrų religinių procedūrų – pavyzdžiui, žydiško ar musulmoniško laidojimo – tai galima suderinti. Svarbu informuoti laidojimo paslaugų įmonę apie tokius pageidavimus iš anksto, kad galėtų planuoti atitinkamai. Lietuvoje taip pat yra religinių bendruomenių, kurios gali padėti su laidojimo organizavimu pagal tradicijas. Svarbiausia – aiškiai pasakyti, ko norite, ir nebijoti klausti.

8. Ką daryti, jei dokumentai užtrunka?

Deja, tai pasitaiko. Danijos biurokratija kartais lėtesnė, nei tikimės, ypač jei reikia papildomų tyrimų arba jei mirties aplinkybės neaiškios. Tokiais atvejais svarbu palaikyti ryšį su ambasada ir laidojimo paslaugų įmone – jie gali paspartinti procesą arba bent jau informuoti apie numatomą laiką. Taip pat svarbu suprasti, kad kai kurie procesai tiesiog užtrunka, ir niekas negali to pakeisti. Kantrybė ir komunikacija – tai, kas padeda išgyventi tą laikotarpį.

Kaina – kūno pervežimas iš Denmark kaina

9. Kiek kainuoja kūno pervežimas iš Denmark?

Kaina labai priklauso nuo situacijos. Paprasčiausias atvejis – kūnas jau paruoštas, dokumentai sutvarkyti, reikia tik transporto – gali kainuoti apie 1500-2500 eurų. Sudėtingesnis atvejis – su balzamavimu, papildomais dokumentais, specialiu karstu – gali siekti 3000-5000 eurų ar daugiau. Į kainą įeina transportas, keltas, karstas ar kapsulė, dokumentų tvarkymas, kartais ir laidojimo paslaugos Danijoje. Kiekvienas atvejis individualus, todėl sunku pasakyti tikslią sumą be detalių.

10. Ar yra valstybės parama tokiems atvejams?

Lietuvoje yra socialinė parama laidotuvėms, bet ji dažniausiai taikoma laidotuvių išlaidoms Lietuvoje, ne tarptautiniam pervežimui. Vis dėlto, verta pasiteirauti savivaldybės socialinės paramos skyriuje – gal yra kokia nors galimybė gauti pagalbą. Taip pat, jei mirusysis turėjo gyvybės draudimą arba darbdavio draudimą, gali būti, kad draudimas dengia pervežimo išlaidas. Verta patikrinti visus galimus šaltinius.

11. Ar galima gauti kompensaciją iš Danijos?

Priklauso nuo situacijos. Jei mirusysis Danijoje dirbo ir mokėjo mokesčius, jo šeima gali turėti teisę į tam tikras išmokas – pavyzdžiui, našlių ar našlaičių pensiją. Taip pat gali būti kompensacija už laidojimo išlaidas iš Danijos socialinės sistemos. Bet tai jau ne mano sritis – rekomenduoju kreiptis į Danijos socialinės apsaugos instituciją (Udbetaling Danmark) arba konsultuotis su teisininku, kuris specializuojasi socialinės apsaugos klausimuose.

Transportas – kūno gabenimas iš Denmark

12. Kokiu transportu vežamas kūnas?

Specialiu transportu – tam pritaikytu automobiliu arba furgonu, kuriame yra įranga kūno aušinimui arba saugojimui. Negalima naudoti paprasto transporto. Be to, transportas turi atitikti higienos reikalavimus – būti švarus, sandarus, su tinkama ventiliacija. Įmonės, kurios specializuojasi tokiuose pervežimuose, turi tinkamą transportą ir žino, kaip elgtis. Mes patys neturime specialaus transporto, bet bendradarbiaujame su įmonėmis, kurios turi, ir galime padėti suorganizuoti.

13. Koks maršrutas naudojamas?

Paprastai tas pats, kaip ir vežant baldus – per Švediją arba per Vokietiją. Bet svarbu suprasti, kad kūno pervežimas turi papildomų reikalavimų – pavyzdžiui, negalima ilgai laikyti kelyje be aušinimo, reikia laikytis tam tikrų higienos normų. Todėl maršrutas planuojamas taip, kad būtų kuo trumpesnis ir patogiausias. Dažniausiai – keltu per Švediją, tada sausuma iki Lietuvos. Sausumos maršrutas per Vokietiją ir Lenkiją ilgesnis, bet kartais vienintelis variantas, jei keltai neplaukia.

14. Kiek laiko trunka kelias?

Nuo Kopenhagos iki Vilniaus – apie 2-3 dienos, priklausomai nuo keltų ir kelių sąlygų. Svarbu suprasti, kad kūno pervežimas negali būti skubinamas taip, kaip baldų – reikia laikytis poilsio režimų, higienos reikalavimų, ir negalima rizikuoti saugumu. Todėl kartais kelias trunka ilgiau nei vežant baldus. Bet tai suprantama – svarbiau saugumas ir orumas nei greitis.

Laidojimas Lietuvoje – po pervežimo

15. Ką daryti, kai kūnas atvyksta į Lietuvą?

Kai kūnas atvyksta į Lietuvą, jis perduodamas laidojimo paslaugų įmonei, kuri organizuoja tolesnius veiksmus – paruošimą laidotuvėms, laikymą šaldymo kameroje, pačias laidotuves. Svarbu iš anksto susitarti su laidojimo paslaugų įmone Lietuvoje, kad viskas vyktų sklandžiai. Dauguma įmonių turi patirties su tarptautiniais pervežimais ir žino, kaip elgtis. Svarbiausia – aiškiai pasakyti savo pageidavimus ir biudžetą.

16. Ar reikia papildomų dokumentų Lietuvoje?

Taip, reikia užregistruoti mirtį Lietuvoje – tai daroma civilinės metrikacijos skyriuje. Reikia pateikti Danijos mirties liudijimą su vertimu, konsulinį pažymėjimą ir kitus dokumentus. Procesas paprastai trunka 1-2 dienas. Po to galima organizuoti laidotuves. Civilinės metrikacijos skyriai dirba visuose Lietuvos miestuose, ir procesas gana aiškus. Svarbu tik turėti visus dokumentus tvarkingus.

17. Kaip su laidojimo vietos pasirinkimu?

Tai jau šeimos sprendimas. Galima laidoti bet kurioje Lietuvos kapinėse, kur yra laisvų vietų. Jei šeima turi kapavietę – ten. Jei ne – reikia kreiptis į kapinių administraciją dėl naujos vietos. Kartais tai užtrunka, ypač didžiuosiuose miestuose, kur kapinės perpildytos. Mažesniuose miesteliuose paprastai lengviau. Taip pat yra galimybė kremuoti ir urną laikyti kolumbariume – tai alternatyva tradiciniam laidojimui.

Psichologinė pagalba – sunkus laikotarpis

18. Kaip susitvarkyti su emocijomis per šį procesą?

Tai sunku. Netektis užsienyje prideda papildomo streso – ne tik gedulas, bet ir biurokratija, kalbos barjeras, atstumas nuo namų. Svarbu leisti sau jausti emocijas ir nebandyti viską daryti vienam. Kreipkitės pagalbos į artimuosius, draugus, ambasadą. Yra ir psichologinės pagalbos linijos – tiek Danijoje, tiek Lietuvoje. Nemanykite, kad turite būti stiprūs visą laiką. Verkti – normalu. Būti piktam – normalu. Jaustis bejėgiškai – taip pat normalu.

19. Ar yra paramos grupės tokiems atvejams?

Taip, yra. Lietuvoje veikia įvairios paramos grupės žmonėms, patyrusiems netektį. Taip pat yra internetinės bendruomenės, kur žmonės dalinasi patirtimi. Danijoje taip pat yra paramos paslaugos, net lietuvių kalba – susisiekite su Lietuvos ambasada, jie gali nukreipti. Svarbu žinoti, kad nesate vieni – daugelis žmonių yra panašiose situacijose, ir pagalba yra.

20. Kaip padėti vaikams suprasti situaciją?

Vaikai reaguoja kitaip nei suaugusieji. Jie gali būti tylūs, agresyvūs, arba atvirkščiai – elgtis taip, lyg nieko nebūtų atsitikę. Svarbu kalbėti su jais atvirai, bet pagal amžių. Nereikia slėpti tiesos, bet ir nereikia gąsdinti detalėmis. Jei nežinote, kaip tai padaryti, kreipkitės į vaikų psichologą. Dauguma mokyklų turi psichologus, kurie gali padėti. Svarbiausia – leisti vaikui jausti ir reikšti emocijas, ne drausti verkti ar pykti.

Teisiniai aspektai

21. Ką daryti su mirusiojo turtu Denmark?

Mirusiojo turtas Danijoje tvarkomas pagal Danijos įstatymus. Jei yra testamentas – pagal jį. Jei nėra – pagal paveldėjimo įstatymus. Svarbu kreiptis į teisininką, kuris specializuojasi paveldėjimo teisėje, ypač tarptautiniuose atvejuose. Taip pat reikia informuoti bankus, draudimo bendroves, darbdavį ir kitas institucijas. Tai užtrunka, bet svarbu padaryti teisingai, kad vėliau nekiltų problemų.

22. Ar reikia advokato?

Rekomenduoju, ypač jei yra turto, draudimo arba jei mirties aplinkybės neaiškios. Advokatas gali padėti su dokumentais, komunikacija su Danijos institucijomis, paveldėjimo klausimais. Tai kainuoja, bet gali sutaupyti daug laiko ir nervų. Yra advokatų, kurie specializuojasi tarptautinėse bylose ir gali dirbti nuotoliniu būdu. Ambasada gali rekomenduoti patikimus specialistus.

23. Ką daryti, jei mirties priežastis neaiški?

Jeigu mirties priežastis neaiški, Danijos institucijos gali atlikti skrodimą. Tai gali užtrukti papildomai kelias dienas ar savaites. Svarbu suprasti, kad tai procedūra, kurią institucijos turi teisę atlikti, ir šeima negali to uždrausti. Po skrodimo išduodamas papildomas dokumentas su mirties priežastimi. Tai gali būti svarbu draudimo ar teisminiais tikslais. Nemalonu, bet kartais būtina.

Išvada

Kūno pervežimas iš Denmark – tai sudėtingas ir emociškai sunkus procesas, bet su tinkama pagalba jį galima įveikti. Svarbiausia – kreiptis į ambasadą, surinkti reikiamus dokumentus ir bendradarbiauti su patikimomis įmonėmis. Negalima skubėti, bet ir negalima delsti per ilgai. Kiekvienas atvejis individualus, ir nėra universalaus atsakymo į visus klausimus. Bet vienas dalykas aiškus – nereikia visko daryti vienam. Pagalba yra, ir ją reikia priimti.