Krovinių birža Danija, vežame kiekvieną dieną

Krovinių birža – tai vieta, kur susitinka pasiūla ir paklausa. Jei anksčiau reikėjo skambinti dešimčiai vežėjų ir klausti, kas važiuoja į Daniją, dabar užtenka įdėti užsakymą į biržą ir laukti pasiūlymų. Bet birža turi savo taisykles, savo rizikas ir savo niuansus, kuriuos reikia žinoti. Aš dirbu su krovinių biržomis jau daugiau nei penkerius metus – tiek kaip užsakovas, tiek kaip vežėjas. Mačiau visko: sklandžius sandorius ir visiškas nesąmones, kai vežėjas paėmė krovinį ir dingo, arba kai užsakovas atsisakė mokėti. Šiame straipsnyje pasidalinsiu savo patirtimi ir atsakysiu į klausimus, kuriuos girdžiu dažniausiai.

Pagrindai – krovinių birža Danija

1. Kas yra krovinių birža?

Krovinių birža – tai internetinė platforma, kurioje vežėjai ir užsakovai skelbia savo pasiūlymus. Užsakovas įdeda krovinį su maršrutu, terminu ir kaina, o vežėjai siūlo savo paslaugas. Arba atvirkščiai – vežėjas skelbia, kad turi laisvą vietą sunkvežimyje, ir ieško krovinių. Tai panašu į skelbimų portalą, tik skirtą logistikai. Populiariausios biržos Europoje – TimoCom, Teleroute, Trans.eu. Jose tūkstančiai krovinių kasdien, ir Danijos kryptis – viena populiariausių. Biržos veikia 24/7, ir užsakymą galima įdėti bet kada. Bet tai nereiškia, kad visada rasite vežėją – kartais reikia laukti, ypač jei maršrutas neįprastas arba kaina per maža.

2. Kaip veikia krovinių birža praktiškai?

Praktiškai viskas paprasta. Užsiregistruojate platformoje, patvirtinate savo duomenis (įmonės registracija, draudimas, licencija), ir galite pradėti. Jei ieškote vežėjo – įdedate krovinį: maršrutą (pavyzdžiui, Kaunas–Kopenhaga), krovinio tipą (paletės, birūs kroviniai), svorį, matmenis, terminą ir pageidaujamą kainą. Vežėjai mato jūsų užsakymą ir siūlo savo kainą. Jūs pasirenkate geriausią pasiūlymą, suderinate detales ir sudarote sutartį. Jei esate vežėjas – ieškote krovinių, kurie tinka jūsų maršrutui, ir siūlote savo paslaugas. Visa tai vyksta greitai – kartais per kelias minutes. Bet greitis turi ir trūkumą – mažiau laiko patikrinti partnerį.

3. Kokios pagrindinės krovinių biržos?

Didžiausios Europoje – TimoCom (vokiečių), Teleroute (prancūzų), Trans.eu (lenkų), Wtransnet (ispanų). Lietuvoje populiariausia – Trans.eu, nes ji turi daug vartotojų iš Rytų Europos. TimoCom – didžiausia Europoje, su daugiau nei 40 000 vartotojų. Teleroute – stipri Vakarų Europoje. Kiekviena birža turi savo privalumų: TimoCom daugiau krovinių, Trans.eu pigesnė, Teleroute patikimesnė Vakarų vežėjams. Yra ir specializuotų biržų – pavyzdžiui, tik šaldytiems kroviniams arba tik pavojingiems. Pasirinkimas priklauso nuo to, kokius krovinius vežate ir kur. Aš naudoju Trans.eu ir TimoCom – abi tinka Danijos krypčiai.

4. Ar birža tinka mažoms įmonėms?

Taip, ir net labai. Mažoms įmonėms birža – tai galimybė rasti krovinių be didelio pardavimų skyriaus. Vietoj to, kad samdyti vadybininką, kuris skambinės klientams, galite tiesiog ieškoti krovinių biržoje. Tai pigiau ir greičiau. Bet yra ir trūkumų. Biržoje konkurencija didelė, ir kainos dažnai spaudžiamos žemyn. Didelės įmonės gali pasiūlyti mažesnę kainą, nes turi mažesnes sąnaudas. Mažoms įmonėms sunku konkuruoti kaina, todėl reikia konkuruoti kokybe – greitesnis pristatymas, geresnė komunikacija, lankstumas. Aš pats pradėjau kaip maža įmonė su vienu sunkvežimiu – birža buvo pagrindinis krovinių šaltinis. Dabar turiu tris sunkvežimius, bet vis dar naudoju biržą, kai trūksta krovinių.

5. Kokie reikalavimai vežėjui biržoje?

Kiekviena birža turi savo reikalavimus, bet pagrindiniai panašūs. Pirmas – įmonės registracija. Negalite vežti kaip fizinis asmuo – reikia įmonės. Antras – vežėjo licencija. Be jos negalite teikti pervežimo paslaugų. Trečias – CMR draudimas. Biržos patikrina, ar vežėjas turi galiojantį draudimą. Ketvirtas – finansinė patikra. Kai kurios biržos tikrina įmonės finansinę būklę, kad įsitikintų, jog ji patikima. Penktas – atsiliepimai. Po kiekvieno sandorio abi pusės vertina viena kitą. Blogi atsiliepimai reiškia mažiau užsakymų. Šeštas – registracijos mokestis. Kai kurios biržos nemokamos, kitos mokamos – nuo 50 iki 200 eurų per mėnesį. Svarbu – birža nėra garantas. Ji tik suveda šalis, bet neatsako už jų veiksmus.

Privalumai – krovinių birža Danija

6. Kokie biržos privalumai?

Pirmas – greitis. Vietoj to, kad skambinti dešimčiai vežėjų, įdedate užsakymą ir per kelias valandas gaunate pasiūlymus. Antras – pasirinkimas. Biržoje tūkstančiai vežėjų, ir jūs galite rinktis pagal kainą, patikimumą arba terminą. Trečias – skaidrumas. Matote vežėjo reitingą, atsiliepimus, įmonės duomenis. Ketvertas – lankstumas. Galite rasti vežėją bet kuriuo metu – net savaitgalį ar naktį. Penktas – kainos. Konkurencija biržoje reiškia, kad kainos dažnai žemesnės nei tiesiogiai kreipiantis į vežėją. Šeštas – dokumentacija. Viskas išsaugota sistemoje – užsakymai, sąskaitos, susirašinėjimas. Septintas – tarptautinė aprėptis. Vienoje platformoje galite rasti vežėjus iš visos Europos.

7. Ar birža padeda rasti krovinių kasdien?

Tai priklauso nuo maršruto ir kainos. Danijos kryptis populiari, ir krovinių daug – tiek iš Lietuvos į Daniją, tiek atgal. Jei siūlote konkurencingą kainą, krovinių rasite beveik kasdien. Bet jei kaina per aukšta, užsakovai rinksis kitą vežėją. Aš pats naudoju biržą kaip papildymą – turiu pastovių klientų, kurie užtikrina pagrindinį krovinių srautą, o biržoje ieškau papildomų, kad užpildyčiau tuščias vietas. Tai vadinama „backhauling" – kai grįžtant iš Danijos ieškai krovinio, kad sunkvežimis nebūtų tuščias. Tokiu būdu birža padeda optimizuoti maršrutus ir didinti pelningumą. Be biržos daug sunkvežimių grįžtų tuščių, kas reiškia prarastus pinigus.

8. Kaip birža padeda mažinti tuščius kilometrus?

Tušči kilometrai – tai vežėjo priešas. Kiekvienas kilometras be krovinio kainuoja – kuras, amortizacija, vairuotojo darbas – bet neuždirba. Birža padeda rasti krovinius maršrutuose, kur kitaip būtų tuščia. Pavyzdžiui, vežate krovinį iš Vilniaus į Kopenhagą. Atgal – ieškote krovinio biržoje. Gal rasti krovinį iš Kopenhagos į Kauną, arba iš Aarhuso į Klaipėdą, arba net iš Hamburgo į Vilnių. Svarbu – laikas. Jei grįžate tuščias, birža padeda rasti krovinį greitai. Bet jei laukiate kelias dienas, kol atsiras tinkamas krovinys, jau neapsimoka. Todėl svarbu ne tik rasti krovinį, bet rasti tinkamu laiku. Geros biržos leidžia filtruoti pagal datą, maršrutą ir krovinių tipą.

9. Ar birža tinka skubiems kroviniams?

Tinka, bet su išlygomis. Skubūs kroviniai reikalauja greito vežėjo suradimo, ir birža tam tinka – užsakymą galima įdėti bet kada, ir vežėjai atsako greitai. Bet skubumas kainuoja. Jei įdedate užsakymą „reikia šiandien", vežėjai tai mato ir siūlo aukštesnę kainą. Tai normalu – skubus krovinys reiškia, kad vežėjas turi keisti savo planus, važiuoti greičiau, kartais dirbti viršvalandžius. Aš mačiau, kaip skubus krovinys iš Kauno į Kopenhagą kainavo dvigubai daugiau nei standartinis – bet jis buvo pristatytas per 24 valandas. Todėl, jei krovinys skubus, birža veikia, bet reikia būti pasiruošiam mokėti daugiau. O jei kaina svarbi – planuokite iš anksto.

10. Kaip birža padeda rasti specializuotus vežėjus?

Biržose galima filtruoti ne tik pagal maršrutą, bet ir pagal transporto tipą. Reikia šaldytuvo? Filtruojate „refrigerated". Reikia tentinio sunkvežimio? Filtruojate „curtain sider". Reikia cisternos? Filtruojate „tanker". Taip galima rasti specializuotus vežėjus, kurie turi reikiamą transportą. Be to, kai kurios biržos leidžia filtruoti pagal sertifikatus – ADR (pavojingi kroviniai), GDP (farmaciniai produktai), HACCP (maisto produktai). Tai svarbu, jei vežate specialius krovinius. Aš pats ieškau vežėjų su ADR sertifikatu, kai reikia vežti chemines medžiagas į Daniją. Be biržos būtų sunku rasti – skambinti kiekvienam vežėjui ir klausti, ar turi ADR. Biržoje viskas matoma iš karto.

Rizikos – krovinių birža Danija

11. Kokios rizikos dirbant per biržą?

Pirmas – nepatikimi partneriai. Biržoje yra visokių vežėjų – ir gerų, ir blogų. Jei nepatikrinate vežėjo prieš sudarydami sutartį, galite nukentėti. Antras – kainų spaudimas. Biržoje konkurencija didelė, ir kainos dažnai mažesnės nei rinkos. Tai gerai užsakovams, bet blogai vežėjams, kurie dirba už minimalų pelną. Trečias – mokėjimo rizika. Kai kurie užsakovai vėluoja mokėti arba visai nemoka. Birža nėra garantas – ji tik suveda šalis. Ketvirtas – informacijos trūkumas. Biržoje matote tik pagrindinę informaciją – maršrutą, svorį, kainą. Detalės – krovinio būklė, specialūs reikalavimai – dažnai paaiškėja tik vėliau. Penktas – konkurencija. Tūkstančiai vežėjų varžosi dėl tų pačių krovinių, ir ne visada laimi geriausias.

12. Kaip apsisaugoti nuo nepatikimų vežėjų?

Pirmas – tikrinkite reitingą. Kiekviena birža rodo vežėjo reitingą, pagrįstą ankstesniais sandoriais. Jei reitingas žemas arba nėra atsiliepimų – būkite atsargūs. Antras – tikrinkite įmonės duomenis. Ar vežėjas turi licenciją? Ar draudimas galioja? Ar įmonė registruota? Trečias – pradėkite nuo mažo krovinio. Jei vežėjas naujas, neduokite iš karto brangaus krovinio. Patikrinkite su mažu. Ketvertas – naudokite biržos garantijas. Kai kurios biržos siūlo mokėjimo garantiją – jei vežėjas nepristato, birža kompensuoja. Tai kainuoja papildomai, bet suteikia ramybę. Penktas – visada turėkite raštišką sutartį. Net jei dirbate per biržą, sutartis turi būti aiški – kas, kada, už kiek.

13. Ką daryti, jei vežėjas iš biržos neatvyksta?

Tai nutinka, ir tai vienas didžiausių biržos trūkumų. Vežėjas paėmė užsakymą, bet neatvyksta pakrovimui. Pirmas dalykas – skambinti.