Importas į Lietuvą iš Denmark, Vežame kiekvieną dieną

Importas iš Danijos į Lietuvą – tai ne tik prekių judėjimas iš vienos šalies į kitą. Tai verslo santykiai, logistikos grandinės, dokumentų krūvos ir kartais nervų karas, kai kažkas stringa. Dirbu šioje srityje ir matau, kaip lietuvių įmonės vis aktyviau importuoja iš Danijos – ar tai būtų pramoninė įranga, ar maisto produktai, ar statybinės medžiagos. Danija yra patikimas partneris su aukštais kokybės standartais, bet importas turi savo specifiką. Reikia žinoti, kokie dokumentai reikalingi, kaip veikia PVM, ką daryti su muitais (arba jų nebuvimu), ir kaip organizuoti logistiką taip, kad viskas vyktų sklandžiai. Šiame straipsnyje dalinuosi tuo, ką žinau iš praktikos.

Pagrindai – importas į Lietuvą iš Denmark

1. Kas yra importas iš Danijos į Lietuvą?

Paprastai tariant, importas – tai prekių pirkimas iš užsienio ir atgabenimas į savo šalį. Jei jūsų įmonė perka prekes iš Danijos įmonės ir jos atvyksta į Lietuvą – tai importas. Kadangi abi šalys yra ES, procesas paprastesnis nei importuojant iš trečiųjų šalių – nereikia muitinės deklaracijų, nereikia mokėti muito. Bet vis tiek reikia tvarkyti dokumentus, sekti PVM klausimus, organizuoti transportą. Vienas klientas, kuris pradėjo importuoti Danijos įrangą, iš pradžių galvojo, kad viskas labai paprasta – nusiperki, atveža, naudoji. Po pirmo užsakymo suprato, kad yra daugiau detalių nei tikėjosi. Bet išmoko greitai.

2. Kokių prekių importas iš Danijos populiariausias?

Populiariausios importo prekės – pramoninė įranga, medicininiai prietaisai, žemės ūkio technika, maisto pramonės įrenginiai, statybinės medžiagos, baldai, chemijos produktai. Danija taip pat garsėja savo maisto produktais – sūriais, mėsa, žuvimi – bet maisto importas turi papildomų reikalavimų. Dar populiaru importuoti naudotą įrangą – danai dažnai atnaujina savo gamyklas, o sena įranga, nors ir naudota, vis dar geros būklės. Vienas klientas importavo visą restoranų įrangos komplektą iš uždaryto restorano Aarhuso centre – gavo gerą kainą, įranga veikia puikiai. Tik reikėjo pasirūpinti transportu ir dokumentais.

3. Kuo importas iš Danijos skiriasi nuo importo iš kitų šalių?

Pagrinde tuo, kad Danija yra ES, todėl nėra muitų ir supaprastinti formalumai. Importuojant iš Kinijos, JAV ar kitų ne ES šalių – reikia muitinės deklaracijos, gali tekti mokėti muito mokesčius, antidempingo muitus, PVM. Iš Danijos – laisvas prekių judėjimas. Bet yra niuansų. Pavyzdžiui, jei Danijos įmonė parduoda prekes, kurios pačios yra importuotos iš trečiosios šalies ir dar neišmuitintos – tada jau reikia muitinės procedūros. Arba jei vežate akcizines prekes – alkoholį, tabaką – reikia specialių leidimų. Bet daugeliu atvejų – paprasčiau nei iš ne ES šalių.

4. Ar reikia importo licencijos?

Daugeliui prekių – ne. ES viduje laisvas prekių judėjimas, jokių licencijų nereikia. Bet yra išimčių: tam tikros cheminės medžiagos, ginklai, narkotinės medžiagos (medicininėms reikmėms), kai kurie maisto produktai – gali reikalauti specialių leidimų ar licencijų. Taip pat yra prekių, kurios patenka į dvejopo naudojimo kategoriją – gali būti naudojamos ir civilinėms, ir karinėms reikmėms – tada reikia leidimo. Bet jei importuojate įprastas prekes – įrangą, baldus, medžiagas – jokios licencijos nereikia. Vienas klientas dvi savaites ieškojo „importo licencijos" baldams – kol supratome, kad jam jos tiesiog nereikia. Kartais žmonės per daug komplikuoja.

Dokumentai – importas į Lietuvą iš Denmark

5. Kokie dokumentai reikalingi importuojant iš Danijos?

Pagrindiniai dokumentai: pirkimo-pardavimo sutartis arba užsakymo patvirtinimas, sąskaita faktūra (invoice), pakavimo lapas, važtaraštis (CMR). Priklausomai nuo prekių tipo – gali reikėti kilmės sertifikato, atitikties sertifikatų, veterinarinių ar fitosanitarinių sertifikatų (maisto produktams), saugos duomenų lapų (chemijos produktams). Dar svarbu turėti PVM mokėtojo kodą ir įmonės registracijos duomenis. Vienas klientas pamiršo pridėti pakavimo lapą – krovinys atvyko, bet sandėlyje nežinojo, kas dėžėse yra. Užtruko, kol išsiaiškino. Maža detalė, bet svarbi. Visada turėkite pilną dokumentų paketą.

6. Kaip teisingai užpildyti sąskaitą faktūrą importui?

Sąskaitoje faktūroje turi būti: pardavėjo ir pirkėjo duomenys (pilni adresai, įmonių kodai, PVM kodai), prekių aprašymas (detalus, ne tik „prekės"), kiekis, vieneto kaina, bendra suma, valiuta, pristatymo sąlygos (Incoterms), mokėjimo sąlygos. Svarbu, kad prekių aprašymas būtų tikslus – ne „įranga", o „maisto perdirbimo įranga, modelis XYZ". Muitinėje (jei reikia) arba PVM deklaravimui tikslus aprašymas labai svarbu. Dar vienas dalykas – sąskaitos data turi atitikti realią pardavimo datą. Vienas atvejis – sąskaita išrašyta sausį, o prekės išvežtos kovą – kilo klausimų. Aiškinomės.

7. Ar reikia kilmės sertifikato importuojant iš Danijos?

Paprastai ne, nes Danija yra ES ir prekės laisvai juda. Bet yra situacijų, kai reikia. Pavyzdžiui, jei prekės skirtos eksportui iš Lietuvos į trečiąją šalį ir jums reikia įrodyti ES kilmę – tada reikia. Arba jei tam tikriems viešiesiems pirkimams reikalaujama kilmės dokumento. Arba jei prekės yra specialios kategorijos – tekstilė, maistas – kur kilmė svarbi. EUR.1 forma arba sąskaitos deklaracija – tai pagrindiniai dokumentai, patvirtinantys ES kilmę. Bet kasdieniam importui – retai reikia. Vienas klientas prašė kilmės sertifikato stalams – pasirodė, kad jo reikalauja Danijos pirkėjas, ne Lietuvos importuotojas. Painiava išsisprendė.

8. Kaip tvarkomi PVM dokumentai importuojant?

Kadangi importas iš ES šalies – tai intrakomunitarinis įsigijimas. Pirkėjas Lietuvoje privalo registruotis PVM mokėtoju (jei dar nėra) ir deklaruoti įsigijimą. PVM mokamas Lietuvoje pagal lietuvišką tarifą (21%), bet tuo pačiu metu gali būti atskaitomas kaip pirkimo PVM. Sąskaitoje turi būti nurodytas pardavėjo Danijos PVM kodas ir pirkėjo Lietuvos PVM kodas. Sąskaita išrašoma be PVM (0% tarifas intrakomunitariniam pardavimui). Tai supaprastintas paaiškinimas – realybėje rekomenduoju pasikonsultuoti su buhalteriu, nes PVM taisyklės gali būti painios, ypač naujiems importuotojams.

Transportas – importas į Lietuvą iš Denmark

9. Kaip organizuoti transportą importuojant iš Danijos?

Yra keli variantai. Pirmas – pardavėjas organizuoja transportą (jei sutartyje taip numatyta). Antras – pirkėjas organizuoja. Trečias – naudojatės tarpininku, logistikos įmone, kuri viską sutvarko. Dažniausiai Lietuvos importuotojai patys organizuoja transportą arba naudojasi vežėjais, kurie specializuojasi Danijos-Lietuvos maršrute. Svarbu suderinti su pardavėju, kada prekės bus paruoštos pakrovimui, ir su vežėju, kada jis gali atvykti. Vienas nesusipratimas – pardavėjas sakė „prekės paruoštos pirmadienį", bet pamiršo paminėti, kad tik po pietų. Mikroautobusas atvyko ryte – laukė pusę dienos. Nuo tada visada klausiame tikslaus laiko.

10. Koks transporto tipas geriausias importui iš Danijos?

Priklauso nuo krovinio. Dideliems kroviniams – vilkikai. Vidutiniams – mikroautobusai. Smulkioms siuntoms – furgonai arba kurjerių paslaugos. Jei importuojate reguliariai – galima sudaryti ilgalaikę sutartį su vežėju ir gauti geresnes sąlygas. Jei retai – ieškokite kiekvieną kartą pagal poreikį. Dar svarbu, ar prekės reikalauja specialių sąlygų – temperatūros, saugumo, atsargumo. Šaldyti produktai – šaldytuvas. Brangi įranga – draudimas ir specialus tvirtinimas. Nestandartiniai matmenys – speciali platforma. Pasirinkimas platus, svarbu tiksliai žinoti, ko reikia.

11. Kiek kainuoja transportas iš Danijos į Lietuvą?

Kainos labai skiriasi priklausomai nuo krovinio dydžio, transporto tipo ir maršruto. Orientacinės kainos: pilnas vilkikas – 1200-1800 eurų, mikroautobusas – 600-1000 eurų, dalinis krovinys – nuo 150 eurų. Bet tai tik orientaciniai skaičiai. Tiksliai pasakysime tik žinodami konkrečius parametrus. Dar svarbu, ar transportą organizuoja pardavėjas ar pirkėjas – kartais pardavėjas turi geriau išvystytą logistiką ir gali pasiūlyti geresnę kainą. Vienas klientas iš pradžių organizavo transportą pats, bet vėliau perėjo prie pardavėjo pasiūlymo – pasirodo pigiau. Ne visada, bet kartais taip nutinka.

12. Ar galima importuoti su savo transportu?

Galima, bet reikia atitikti tam tikrus reikalavimus. Jūsų transporto priemonė turi turėti tinkamą draudimą, vairuotojas – reikiamas licencijas, o krovinys – visus dokumentus. Jei tai įmonės transportas – paprasčiau. Jei nuomojamas – taip pat įmanoma. Bet reikia žinoti, kad važiuojant per Lenkiją ir kitas ES šalis galioja tam tikri reikalavimai – darbo valandų reglamentas, transporto priemonės svorio ribos, pavojingų krovinių taisyklės. Vienas klientas bandė vežti sunkią įrangą su lengvuoju automobiliu priekaboje – nelegalu ir pavojinga. Sustabdė Lenkijoje, bauda nemaža. Neverta taupyti ten, kur nereikia.

PVM ir mokesčiai – importas į Lietuvą iš Denmark

13. Kaip veikia PVM importuojant iš Danijos?

Intrakomunitarinis įsigijimas – taip vadinamas PVM mechanizmas, kai perkate iš kitos ES šalies. Pardavėjas Danijoje išrašo sąskaitą be PVM (0% tarifas). Pirkėjas Lietuvoje deklaruoja įsigijimą ir apskaičiuoja PVM pagal lietuvišką tarifą (21%). Tuo pačiu metu, jei pirkėjas yra PVM mokėtojas, gali atskaityti šį PVM kaip pirkimo PVM. Galutinis efektas – nulis, jei pirkėjas turi teisę į atskaitą. Bet jei pirkėjas nėra PVM mokėtojas – turi sumokėti 21% PVM. Tai svarbu suprasti privatiems asmenims arba mažoms įmonėms, kurios neregistruotos PVM mokėtojomis. Vienas privatus asmuo nustebo, kad už įrangą iš Danijos reikia mokėti papildomus 21% – nežinojo apie šią taisyklę.

14. Ar yra muito mokesčių importuojant iš Danijos?

Ne. Danija yra ES narė, ir prekių judėjimas tarp ES šalių yra laisvas – jokių muito mokesčių. Tai vienas didžiausių ES privalumų verslui. Jei importuotumėte iš Kinijos ar JAV – tada reikėtų mokėti muito mokesčius, priklausomai nuo prekių kategorijos. Bet iš Danijos – nulis. Aišku, yra išimčių – akcizai (alkoholis, tabakas, kuras) visada taikomi, nepriklausomai nuo to, iš kur importuojate. Bet įprastoms prekėms – jokio muito. Tai labai palengvina importą ir sumažina galutinę kainą.

15. Kaip deklaruoti intrakomunitarinį įsigijimą?

Deklaruojama per PVM deklaraciją, pildant specialią formą (FR0600 arba FR0671). Reikia nurodyti pardavėjo PVM kodą, prekių vertę, apskaičiuotą PVM sumą. Deklaracija teikiama mėnesiui, iki kito mėnesio 25 dienos. Jei įsigijimų suma viršija 14 000 eurų per metus – reikia registruotis PVM mokėtoju. Tai svarbu – jei neprisiregistruosite laiku, gali būti baudos. Vienas klientas nežinojo apie šią ribą – viršijo, neprisiregistravo, gavo baudą. Nemalonu. Rekomenduoju sekti apyvartą ir, artėjant ribai, iš karto tvarkyti registraciją.

16. Ką daryti, jei pardavėjas vis tiek priskaičiuoja PVM?

Tai neturėtų nutikti, bet kartais nutinka. Ypač jei pardavėjas nežino, kad pirkėjas yra kitos ES šalies įmonė, arba jei sistema automatiškai prideda PVM. Tokiu atveju reikia susisiekti su pardavėju ir paprašyti ištaisyti sąskaitą. Jei pardavėjas atsisako – galite kreiptis į Danijos mokesčių inspekciją (Skattestyrelsen) arba Lietuvos VMI. Bet geriausia iš karto aiškiai nurodyti savo PVM kodą užsakymo metu – taip išvengsite nesusipratimų. Vienas atvejis – pardavėjas priskaičiavo 25% Danijos PVM, nors turėjo taikyti 0%. Užtruko mėnesį, kol grąžino pinigus. Nereikalingas stresas.

Procedūros – importas į Lietuvą iš Denmark

17. Kokia importo procedūra iš Danijos?

Paprasta: sudarote sutartį su Danijos pardavėju, gaunate sąskaitą, organizuojate transportą, prekės atvyksta į Lietuvą, priimate prekes, deklaruojate PVM. Jei reikia – atliekate kokybės patikrą, muitinės procedūrą (retais atvejais). Svarbiausia – turėti visus dokumentus tvarkingus. Be dokumentų – problemos su apskaita, mokesčiais, o kartais net su prekių priėmimu. Vienas klientas priėmė prekes be pakavimo lapo – vėliau paaiškėjo, kad trūksta vienos dėžės. Be dokumentų sunku įrodyti, kad ji turėjo būti. Dabar visada tikrina pagal pakavimo lapą prieš pasirašant priėmimo aktą.

18. Kaip priimti prekes iš Danijos?

Atvykus transportui – patikrinkite, ar krovinys atitinka dokumentus. Kiekis, svoris, būklė. Jei viskas gerai – pasirašote važtaraštį. Jei yra neatitikimų – užfiksuokite juos važtaraštyje, padarykite nuotraukas, praneškite vežėjui ir pardavėjui. Nepasirašykite „viskas gerai", jei taip nėra. Tai svarbu, nes pasirašęs be pastabų, vėliau sunku įrodyti, kad kažkas buvo negerai. Dar vienas dalykas – patikrinkite prekes kuo greičiau po pristatymo. Jei yra paslėptų defektų – praneškite per protingą laiką. Vienas klientas pastebėjo broką tik po mėnesio – pardavėjas atsisakė pripažinti, nes per vėlu.

19. Ką daryti, jei prekės neatitinka užsakymo?

Pirma – nefiksuokite situacijos. Padarykite nuotraukas, aprašykite neatitikimus. Antra – susisiekite su pardavėju ir praneškite. Trečia – neskubėkite naudoti prekių, jei jos netinkamos. Ketvirta – išsaugokite visą komunikaciją. Penkta – jei pardavėjas nenori bendradarbiauti – galite kreiptis į vartotojų teisių apsaugą arba teismą. Bet dažniausiai užtenka normalaus pokalbio. Danijos įmonės paprastai yra sąžiningos ir nori išspręsti problemas. Vienas atvejis – atvyko ne ta įranga, kuri užsakyta. Pardavėjas pripažino klaidą, išsiuntė teisingą įrangą savo sąskaita, seną pasiėmė atgal. Viskas išsisprendė per savaitę.

20. Kaip grąžinti prekes atgal į Daniją?

Grąžinimas vyksta atvirkščia tvarka – organizuojate transportą atgal, paruošiate dokumentus, išrašote kreditinę sąskaitą. Svarbu suderinti su pardavėju, ar jis priima grąžinimą ir kokiomis sąlygomis. Kartais pardavėjas pats organizuoja grąžinimą. Kartais reikia mokėti už transportą. Priklauso nuo sutarties sąlygų. Dar svarbu – jei prekės jau buvo deklaruotos Lietuvoje, reikia ištaisyti PVM deklaraciją. Vienas klientas grąžino prekes, bet pamiršo pakoreguoti PVM deklaraciją – VMI užklausė. Maža detalė, bet svarbi. Visada tvarkykite dokumentus iki galo.

Rizikos – importas į Lietuvą iš Denmark

21. Kokios pagrindinės importo rizikos?

Pirma – kokybės rizika. Prekės gali neatitikti aprašymo arba lūkesčių. Antra – logistikos rizika. Vėlavimai, sugadinimai, praradimai. Trečia – valiutos rizika. Jei mokate ne eurais, valiutos kursas gali pasikeisti. Ketvirta – teisinė rizika. Nesutariate su pardavėju dėl garantijų arba atsakomybės. Penkta – mokesčių rizika. Netinkamai apskaičiuotas PVM arba nežinojimas apie reikalavimus. Šešta – sukčiavimo rizika. Retas atvejis, bet pasitaiko. Geriausias būdas sumažinti rizikas – dirbti su patikrintais partneriais, turėti aiškias sutartis ir viską dokumentuoti.

22. Kaip apsisaugoti nuo sukčiavimo importuojant?

Patikrinkite pardavėją. Įmonės registraciją, finansinę būklę, atsiliepimus, rekomendacijas. Naudokite saugius mokėjimo būdus – ne perveskite visą sumą iš anksto, o naudokite akredityvą arba mokėjimą dalimis. Pasirašykite aiškią sutartį su garantijomis. Jei kaina per gera, kad būtų tiesa – greičiausiai taip ir yra. Vienas atvejis – įmonė rado „neįtikėtiną pasiūlymą" Danijoje – įranga pusė kainos. Pervedė avansą – pardavėjas dingo. Policija, tyrimas, bet pinigų neatgavo. Liūdna istorija. Būkite atsargūs, ypač su naujais partneriais.

23. Kaip elgtis, jei Danijos pardavėjas nevykdo įsipareigojimų?

Pirma – bandykite išspręsti taikiai. Dažniausiai užtenka pokalbio arba oficialaus laiško. Antra – jei nepadeda – kreipkitės į advokatą, kuris specializuojasi tarptautinėje prekyboje. Trečia – galite kreiptis į Europos vartotojų centrą arba SOLVIT – tai ES mechanizmai, skirti spręsti tarpvalstybinius ginčus. Ketvirta – teismas. Bet teismas Danijoje – brangu ir ilgai. Geriau išvengti problemų nei jas spręsti. Todėl – patikrinkite partnerį prieš pradėdami bendradarbiavimą. Tai pigiau nei advokatas.

24. Ar importuojant iš Danijos reikia muitinės tarpininko?

Paprastai ne. Kadangi nėra muitinės procedūros, nereikia ir tarpininko. Bet jei importuojate prekes, kurios buvo importuotos į Daniją iš trečiosios šalies ir dar neišmuitintos – tada reikia. Arba jei yra kitų specialių aplinkybių. Paprastam importui – patys galite viską sutvarkyti. Bet jei nesate tikri dėl dokumentų ar procedūrų – muitinės tarpininkas gali padėti. Kainuoja, bet sutaupo laiką ir nervus. Vienas klientas pirmą kartą importuodamas naudojosi tarpininku – antrą kartą jau pats tvarkėsi. Mokymosi procesas.

Išvada apie importą iš Danijos į Lietuvą: tai paprastas procesas, kai žinai, ką darai. Pagrindiniai dalykai – tinkami dokumentai, teisingas PVM deklaravimas, patikimas transportas ir patikrintas pardavėjas. Klaidos dažniausiai kyla iš nežinojimo, o ne iš sudėtingumo. Jei pradedate importuoti – skirkite laiko suprasti procesą, pasikonsultuokite su specialistais, ir viskas bus gerai.