Į Kopenhagą krovinių vežimas, Vežame kiekvieną dieną

Į Kopenhagą vežame krovinius jau ne vienerius metus ir šis maršrutas tapo kone kasdienybe. Žmonės skambina su pačiais įvairiausiais klausimais – kiek kainuos, kiek užtruks, kokių dokumentų reikia. Todėl nusprendžiau surašyti viską, ką reikia žinoti apie krovinių vežimą į Kopenhagą, vienoje vietoje. Rašau ne kaip kokį vadovėlį, o paprastai – kaip paaiškinčiau skambinančiam žmogui. Jei ko nors trūksta – visada galima paskambinti ir paklausti konkrečiau. Čia rasite atsakymus į dažniausiai užduodamus klausimus apie krovinių transportavimą į Danijos sostinę.

Kainos – krovinių vežimas į Kopenhagą

Nuo ko priklauso pervežimo kaina į Kopenhagą?

Kaina priklauso nuo kelių pagrindinių dalykų. Pirmiausia – atstumas. Iš Vilniaus iki Kopenhagos apie 1100 kilometrų, iš Klaipėdos – mažiau, jei plaukiama keltu. Antras dalykas – krovinio svoris ir tūris. Pilnas sunkvežimys (FTL) kainuoja kitaip nei dalinis krovinys (LTL). Trečias – krovinio tipas. Įprasti kroviniai pigiau, pavojingi ar temperatūrai jautrūs – brangiau. Ketvirtas – sezonas. Vasarą kainos kyla dėl didelės paklausos, žiemą – dėl sudėtingesnių kelio sąlygų. Ir penktas – skubumas. Jei reikia vežti šiandien – mokėsite daugiau nei jei galite palaukti kelias dienas. Maždaug tiek.

Kiek kainuoja viena euro paletė į Kopenhagą?

Standartinė euro paletė (120x80 cm, iki 500 kg) iš Vilniaus ar Kauno į Kopenhagą paprastai kainuoja 300-500 eurų. Iš Klaipėdos – gali būti šiek tiek pigiau, ypač jei naudojamas keltas. Bet čia labai apytiksliai – galutinė kaina priklauso nuo to, ką vežate, kada ir kaip greitai. Vienas dalykas, kurio žmonės dažnai neįvertina – paletė turi būti standartinė. Jei krovinys išlenda už paletės ribų arba yra nestabilus – skaičiuojama kitaip. Kartą klientas atsiuntė nuotrauką – „paletė", o ten kažkokia konstrukcija, iš visų pusių kyšanti. Tai ne paletė, tai nestandartinis krovinys – ir kaina atitinkama.

Ar kainos skiriasi priklausomai nuo miesto Lietuvoje?

Skiriasi, bet ne labai stipriai. Iš Vilniaus ir Kauno – beveik vienodai, nes atstumas panašus. Iš Klaipėdos – priklauso, ar vežama keltu ar sausuma. Iš Šiaulių ar Panevėžio – šiek tiek brangiau dėl papildomo važiavimo iki pagrindinio maršruto. Iš mažesnių miestų – dar brangiau, nes reikia specialiai važiuoti paimti. Bet skirtumas paprastai ne didesnis nei 50-150 eurų. Svarbiau yra ne miestas, o tai, ar galime sujungti jūsų krovinį su kitais pakeliui. Jei taip – kaina mažesnė. Jei reikia specialaus važiavimo tik dėl jūsų – brangiau. Todėl kartais naudingiau atvežti krovinį į didesnį miestą patiems.

Kaip gauti tikslią kainos pasiūlymą?

Paprasčiausias būdas – atsiųsti mums krovinio duomenis el. paštu arba paskambinti. Reikia žinoti: tikslų svorį, matmenis (ilgis, plotis, aukštis), krovinio tipą, pakrovimo ir iškrovimo adresus, pageidaujamą datą. Kuo daugiau informacijos – tuo tikslesnis pasiūlymas. Mes paprastai atsakome per kelias valandas, kartais greičiau. Jei kažkas neaišku – skambiname atgal ir klausiame. Geriau užduoti papildomą klausimą, nei paskui turėti nesusipratimų. Ir dar – jei gavote pasiūlymą iš kitos įmonės, galite parodyti mums – pažiūrėsime, ar galime pasiūlyti geresnę kainą.

Ar kainos skiriasi vasarą ir žiemą?

Taip, ir gana pastebimai. Vasarą – birželį, liepą, rugpjūtį – kainos gali būti 15-25 procentais aukštesnės. Priežastys: didelė paklausa (visi nori vežti), dalis vairuotojų atostogauja (mašinų mažiau), kai kurie keltai brangiau. Žiemą – gruodį, sausį, vasarį – kainos paprastai žemesnės, bet atsiranda papildomų rizikų: sniegas, ledas, uždaryti keliai Skandinavijoje. Vieną žiemą negalėjome pravažiuoti per Švediją dėl pūgos – teko laukti 18 valandų. Tas laukimas nieko nekainavo klientui, bet parodo, kad žiemos transportas turi savo specifikos. Pavasaris ir ruduo – optimaliausias metas.

Dokumentai – vežimas į Kopenhagą

Kokius dokumentus reikia paruošti?

Kadangi vežame ES viduje – muitinės procedūrų nereikia, bet dokumentai būtini. Pagrindiniai: sąskaita faktūra (commercial invoice) su visais duomenimis – pardavėjas, pirkėjas, prekės, kainos, svoriai. Pakuočių lapas (packing list) – ką tiksliai vežate ir kiek. CMR važtaraštis – transporto dokumentas, kurį pildome kartu su siuntėju. Dar gali prireikti: sveikatos sertifikato (jei maisto produktai), fitosanitarinio sertifikato (jei mediena), CE deklaracijos (jei elektronika). Svarbu – visi duomenys turi sutapti visuose dokumentuose. Vienas nesutapimas – ir gali kilti klausimų.

Kas yra CMR ir kaip jį užpildyti?

CMR – tai standartinis tarptautinio krovinių vežimo keliais važtaraštis. Jį pildo siuntėjas (1-4 laukeliai), vežėjas (5-15 laukeliai) ir gavėjas (16-21 laukeliai). Siuntėjas nurodo: savo ir gavėjo duomenis, krovinio aprašymą, svorį, pakuočių skaičių, pridėtus dokumentus. Svarbu užpildyti tiksliai – ypač krovinio aprašymą. Negalima rašyti tiesiog „prekės" – turi būti konkrečiau. Mes paprastai padedame klientams užpildyti, bet geriausia, kai siuntėjas tai daro pats – jis geriau žino, ką siunčia. CMR reikia trimis egzemplioriais – vienas lieka siuntėjui, vienas eina su kroviniu, vienas vežėjui.

Ar reikia sąskaitos faktūros originalo?

ES viduje oficialiai pakanka elektroninės kopijos, bet praktiškai rekomenduoju turėti ir popierinę. Ypač jei krovinys bus patikrintas – muitinės pareigūnai mėgsta matyti popierinius dokumentus. Dar svarbu: sąskaitoje turi būti PVM mokėtojo kodai abiejų šalių – jei abi įmonės PVM mokėtojos, tada 0% PVM (intra-community supply). Jei ne – kitas režimas. Kartą klientas pamiršo nurodyti Danijos PVM kodą – gavėjas Danijoje turėjo problemų su savo mokesčių inspekcija. Ne mūsų reikalas, bet nemalonu vis tiek – geriau padaryti teisingai iš karto.

Ką daryti, jei dokumentai neteisingi?

Priklauso nuo to, kada pastebima. Jei prieš išvažiuojant – pataisome ir važiuojame. Jei pasienyje – gali tekti laukti, kol siuntėjas atsiųs pataisytus dokumentus. Jei jau Kopenhagoje – priklauso nuo gavėjo. Kartais gavėjas gali priimti krovinį su pastabomis, kartais – ne. Blogiausiu atveju krovinys grąžinamas. Todėl mes visada patikriname dokumentus prieš pakrovimą – bent jau pagrindinius dalykus. Bet negalime už viską atsakyti – jei siuntėjas parašė neteisingą svorį ar kiekį, mes to nežinome. Geriausia – siuntėjas atsakingai žiūri į dokumentus.

Ar reikia deklaruoti krovinį muitinėje?

Ne, jei tai ES vidaus pervežimas. Lietuva ir Danija abi ES narės, tad prekės juda laisvai. Bet yra išimtys: akcizinės prekės (alkoholis, tabakas, degalai) – reikia elektroninio administracinio dokumento (eAD). Prekės iš trečiųjų šalių, tik tranzitu per ES – gali reikėti T1/T2 dokumento. Ir dar – tam tikros specialios prekės (ginklai, narkotikai, kultūros vertybės) – ten griežtos taisyklės. Bet 95% atvejų paprastas pervežimas tarp Lietuvos ir Danijos – jokių muitinių. Tiesiog CMR, sąskaita, ir važiuojame.

Maršrutas – krovinių vežimas į Kopenhagą

Koks greičiausias maršrutas į Kopenhagą?

Greičiausias – per Lenkiją, Vokietiją ir Daniją su tiltais. Iš Vilniaus: Kaunas – Suvalkai – Varšuva – Poznanė – Berlynas – Hamburgas – Flensburgas – Koldingas – Kopenhaga. Apie 1100-1200 kilometrų, 12-14 valandų gryno važiavimo. Bet realiai – su vairuotojų poilsiais, degalais, tiltų mokesčiais – apie 18-22 valandos. Kitas variantas – per Švediją, bet jis paprastai ilgesnis, nebent pradedate Klaipėdoje ir plaukiate keltu. Trečias – per Baltarusiją? Ne, to nedarome – per daug komplikuota su vizomis ir leidimais.

Ar geriau keltu ar sausuma?

Priklauso nuo situacijos. Iš Klaipėdos – keltas dažnai logiškiau. Ypač jei plaukiame tiesiai į Fredericiją ar Kopenhagą – sutaupome kelis šimtus kilometrų. Iš Vilniaus ar Kauno – paprastai sausuma, nes važiavimas iki Klaipėdos ir laukimas kelto užima daugiau laiko nei važiavimas per Lenkiją. Keltas turi privalumų – vairuotojas gailsi plaukimo metu, galima išvengti kelių mokesčių Lenkijoje ir Vokietijoje. Bet trūkumų – reikia laukti kelto, laikytis grafiko, rizikuoti vėlavimais. Ilgalaikėje perspektyvoje – sausuma paprastai patikimesnė.

Kiek laiko trunka kelionė?

Gryno važiavimo – 12-14 valandų. Bet realiai – su viskuo – 18-26 valandos. Plius krovimas (1-3 valandos), vairuotojų poilsiai (pagal ES taisykles – 45 min po 4,5 valandų, 9 valandos nakties poilsio), degalai, maistas, tiltų mokesčiai. Jei reikia spėti greitai – galima su dviem vairuotojais, tada 14-16 valandų. Bet tai brangiau. Optimaliausia – planuoti 2 dienas nuo pakrovimo iki pristatymo. Pirmą dieną vežiame, naktį vairuotojas ilsisi, antrą dieną ryte – pristatymas. Taip ir saugiau, ir pigiau nei skubėti.

Kokie kelių mokesčiai pakeliui?

Lenkijoje – kelių mokesčiai sunkvežimiams skaičiuojami elektroninėje sistemoje (e-TOLL). Vokietijoje – taip pat (Toll Collect). Danijoje – kilometrinis mokestis sunkvežimiams (kilometerafgift). Dar – Oresuno tilto mokestis (apie 50-70 eurų sunkvežimiui) ir Didžiojo Belto tilto mokestis (panašiai). Iš viso – kelių mokesčiai sudaro 200-400 eurų priklausomai nuo maršruto. Jie paprastai įskaičiuoti į pervežimo kainą, bet ne visada – todėl klauskite. Vienas vežėjas pasiūlė „gerą kainą", o paskui pridėjo visus mokesčius atskirai – galutinė suma išėjo didesnė nei mūsų pasiūlymas.

Ar žiemą saugu važiuoti į Kopenhagą?

Paprastai taip, bet reikia būti pasiruošus. Danija – ne Šiaurės Norvegija, ten žiemos švelnios palyginus. Bet sniego ir ledo pasitaiko, ypač gruodį-vasarį. Švedijoje (jei važiuojate per Švediją) – dar blogiau. Vairuotojai privalo turėti žiemines padangas, kai kur – ir sniego grandines. Mes visada stebime orų prognozes ir, jei reikia, keičiame maršrutą. Kartą vasarį teko grįžti iš Švedijos ir važiuoti per Lenkiją, nes uždarė kelią dėl pūgos. Klientas suprato – saugiau pirmiau. Geriau pavėluoti dieną nei rizikuoti.

Kroviniai – vežimas į Kopenhagą

Kokius krovinius vežame į Kopenhagą?

Praktiškai viską, kas legalu. Daugiausia – baldus, statybines medžiagas, maisto produktus, tekstilę, elektroniką, automobilių detales, chemijos produktus. Pastaruoju metu padaugėjo žalios energijos komponentų – saulės panelių, vėjo jėgainių dalių. Dar vežame pramoninę įrangą – stakles, kompresorius, generatorius. Ir kartais labai specifinius dalykus – vieną kartą vežėme restorano įrangą (krosnys, šaldytuvai), kitą kartą – laboratorinę įrangą universitetui. Kopenhaga – turtingas miestas, ten visko reikia.

Ar vežate mažas siuntas?

Taip, turime dalinių krovinių (LTL) paslaugą. Jei jūsų siunta mažesnė nei pilnas sunkvežimys – sujungiame su kitais kroviniais. Minimalus užsakymas – viena euro paletė arba 100-200 kg. Mažesnėms siuntoms (iki 30-50 kg) rekomenduojame siuntų tarnybas – bus greičiau. Bet jei siunta trapi ar vertinga – geriau su mumis. Konsoliduojame krovinius mūsų sandėlyje, krauname į vieną mašiną ir vežame. Kiekvienas moka tik už užimamą vietą. Paprastai vežame į Kopenhagą kartą per dieną, tai laukti ilgai nereikia.

Ar vežate pavojingus krovinius?

Taip, turime ADR licencijas. Dažniausiai vežame 3, 4, 5, 8, 9 klasės – dažus, klijus, valymo priemones, baterijas, tam tikras chemines medžiagas. Sprogstamų (1 klasė) – ne. ADR pervežimas brangesnis 30-60% dėl papildomų reikalavimų. Svarbu žinoti tikslią klasę ir UN numerį – be to negalime pradėti. Ir dar – pavojingų krovinių negalima vežti su maistu. Jei turite mišrų krovinį – reikia planuoti atskirai. Praneškite iš anksto – ne visada turime laisvą ADR mašiną tą pačią dieną.

Ar galima vežti greitai gendančius produktus?

Galima, turime šaldytuvines puspriekabes (-25 iki +25°C). Temperatūra stebima nuotoliniu būdu. Maistas turi būti su tinkamais dokumentais – veterinarinis sertifikatas, jei mėsa. Svarbu: maistas turi būti tinkamai supakuotas ir paženklintas. Mes neatsakome už produkto kokybę, jei jis jau buvo prastos būklės prieš pakrovimą. Kartą klientas vežė žuvį, kuri jau buvo pradėjusi gesti – atvykus Kopenhagoje gavėjas atsisakė priimti. Nemalonu visiems. Todėl prašome – maistas turi būti šviežias ir tinkamai laikytas iki pakrovimo.

Ar vežate nestandartinius krovinius?

Taip, tai mūsų specializacija. Turime platformines puspriekabes ilgiems kroviniams, žematemperatūrines puspriekabes sunkiems. Svarbiausia – tikslūs matmenys ir svoris. Jei krovinys ilgesnis nei 12 m – reikia specialaus leidimo. Sunkesnis nei 24 t – taip pat. Vienas klientas sakė „apie 10 metrų", o paaiškėjo 14 – paskutinę minutę teko ieškoti kitos mašinos. Todėl prašome visada matuoti tiksliai. Ir jei krovinys sunkus viename taške – reikia žinoti svorio pasiskirstymą.

Transportas – krovinių vežimas į Kopenhagą

Kokiomis transporto priemonėmis vežame?

Pagal krovinio tipą. Tentinės puspriekabės – dažniausios, universalios, talpina 33-34 euro paletes. Furgonai – mažesniems, vertingesniems kroviniams. Šaldytuvai – temperatūrai jautriems. Platformos – ilgiems, sunkiems, nestandartiniams. Cisternos – skysčiams. Konteinerinės – standartizuotiems kroviniams. Renkamės pagal krovinį – ne visada pigiausias variantas geriausias. Pavyzdžiui, elektronika geriau furgone nei tentinėje – saugiau nuo drėgmės. Baldai – tentinėje, nes reikia daug vietos. Maistas – šaldytuve. Logika paprasta.

Koks sunkvežimis tinka mano kroviniui?

Priklauso nuo svorio, matmenų ir krovinio tipo. Standartinė euro paletė – tinka bet kokia tentinė pus priekabė. Ilgas krovinys (ilgiau nei 13,6 m) – platforma. Sunkus (daugiau nei 24 t) – žematemperatūrinė. Jautrus drėgmei – furgonas arba tentinė su papildomu uždengimu. Temperatūrai jautrus – šaldytuvas. Jei nežinote – pasakykite mums svorį ir matmenis, mes parinksime. Svarbu ne per didelė ir ne per maža mašina – per didelė švaisto vietą (ir pinigus), per maža netalpina.

Ar galima siųsti kelis krovinius viena mašina?

Taip, tai vadinama konsolidavimu. Kelis mažus krovinius iš skirtingų siuntėjų sujungiame viename sunkvežimyje. Kiekvienas moka tik už užimamą vietą. Tai pigiau nei užsakyti visą mašiną vienam mažam kroviniui. Bet reikia suprasti – konsoliduotas krovinys gali užtrukti ilgiau, nes reikia surinkti iš kelių vietų. Jei skubu – geriau atskira mašina. Jei galite palaukti – konsolidavimas apsimoka. Mes turime reguliarius konsoliduotus reisus į Kopenhagą – paprastai kasdien ar kas antrą dieną.

Kiek krovinio telpa viename sunkvežimyje?

Standartinė tentinė puspriekabė: 13,6 m ilgio, 2,48 m pločio, 2,70 m aukščio. Talpina 33-34 euro paletes arba apie 90 kubinių metrų. Maksimalus svoris – 24-25 tonos (priklausomai nuo šalies). Furgonas: maždaug 7-8 metrų ilgio, talpina 16-18 euro paletes. Šaldytuvas – panašiai kaip tentinė, bet viduje mažiau vietos dėl izoliacijos. Platforma – ilgis gali būti iki 13,6 m, bet aukščio ribojimų nėra (tik kelių). Jei jūsų krovinys netelpa į vieną mašiną – reikia dviejų arba didesnės mašinos.

Ar transportas turi GPS sekimą?

Taip, visi mūsų sunkvežimiai turi GPS. Klientai gali sekti krovinį realiu laiku – duodame nuorodą arba prisijungimą. Bet GPS kartais gali strigti – ypač Švedijoje, kur ne visur geras ryšys. O kartais tiesiog pamirštame įjungti – žmogiškas faktorius. Jei labai svarbu – skambinkite vairuotojui. Mes visada žinome, kur mašina, net be GPS. Vienas klientas skambina kas rytą 8 valandą – „kur mano krovinys?" – įpratome.

Pristatymas – krovinių gabenimas į Kopenhagą

Ar pristatote iki durų?

Taip, pristatome iki konkrečios vietos – sandėlio, gamyklos, parduotuvės ar privataus namo. Bet Kopenhagoje yra apribojimų – siauros gatvės, draudžiamieji ženklai, svorio ribojimai. Todėl prašome tikslaus adreso ir, jei galima, nuotraukos. Vieną kartą gatvė buvo tokia siaura, kad vos pravažiavome – veidrodžius sulankstėme. Jei sunkvežimis negali privažiuoti – persikrauname į mažesnę mašiną, bet tai papildomai kainuoja.

Kaip vyksta iškrovimas?

Paprastai gavėjas iškrauna. Mes atvežame, gavėjas turi turėti įrangą arba rankinį darbą. Jei gavėjas negali – galime atsivežti autokrautuvą, bet už papildomą mokestį.