Vežu krovinius iš Denmark į Lietuvą

Grįžtamoji logistika – tai ne mažiau svarbi nei pagrindinė. Dauguma žmonių galvoja apie krovinių vežimą iš Lietuvos į Daniją, bet pamiršta, kad srautas eina ir atgal. Danijoje yra daug lietuvių įmonių, kurios importuoja prekes, yra gamyklų, kurios siunčia produkciją į Lietuvą, ir yra privačių asmenų, kuriems reikia parsivežti įvairius daiktus. Mes vežame abiem kryptimis, ir šiame straipsnyje papasakosiu apie tai, kaip vežti iš Danijos į Lietuvą – ką reikia žinoti, kiek kainuoja, kokie niuansai.

Kryptys – krovinių pervežimas iš Danijos į Lietuvą maršrutai

1. Iš kokių Danijos miestų vežate?

Iš visų. Kopenhaga, Arhusas, Odensė, Olborgas, Esbjergas, Vejle, Randers – kur tik reikia. Dažniausiai – iš Kopenhagos ir Arhuso, nes ten didžiausia ekonominė veikla. Bet ne kartą teko važiuoti į mažus miestelius, kurių net pavadinimą sunku ištarti. Vieną kartą vežėme iš kažkokio kaimo prie Skagen – pačiame Danijos šiaurės gale. Graži vieta, bet kelias ilgas. Nuvežėme.

2. Kokie maršrutai naudojami grįžtant?

Tas pats kaip važiuojant, tik atvirkščiai. Iš Danijos per Vokietiją, Lenkiją, iki Lietuvos. Arba per Švediją ir keltu į Klaipėdą – tai kartais greičiau, ypač jei krovinys skirtas Klaipėdai ar jos apylinkėms. Pasirenkame pagal situaciją – kur greičiau, kur pigiau, kur patogiau. Kiekvienas maršrutas turi savo logiką.

3. Kiek laiko užtrunka grįžti iš Danijos?

Nuo Kopenhagos iki Vilniaus – apie 18-22 valandos gryno važiavimo. Bet su poilsio pertraukomis, krovimu, iškrovimu – 2-3 dienos. Tai normalus laikas. Jei skubu – galima greičiau, bet vairuotojas turi laikytis poilsio režimo. Įstatymai yra įstatymai, ir mes jų laikomės. Saugumas svarbiau nei greitis.

4. Ar vežate iš Danijos salų?

Taip, bet kaip jau minėjau – salos turi savo specifiką. Zelandija ir Funenas sujungti tiltais, tai nėra problema. Bornholmas – reikia keltu. Jei jūsų krovinys yra Bornholme – pridėkite vieną dieną ir papildomus 200-300 eurų. Bet jei reikia – vežame. Tiesiog reikia žinoti iš anksto, kad galėtume planuoti.

5. Ar galite paimti krovinį iš kelių vietų Danijoje?

Taip, tai vadinama multi-stop. Vairuotojas važiuoja iš vienos vietos į kitą, paima krovinius, ir veža į Lietuvą. Tai brangiau nei vienas paėmimas, bet pigiau nei vežti kiekvieną krovinį atskirai. Vieną kartą klientas turėjo krovinius trijose skirtingose vietose – Kopenhagoje, Odensėje ir Arhuse. Paimėme visus per vieną dieną, ir kitą dieną jau buvome Lietuvoje. Efektyvu.

Kainos – krovinių pervežimas iš Danijos į Lietuvą kaina

6. Ar kaina kitokia nei vežant į Daniją?

Dažniausiai ne, bet yra niuansų. Atstumas tas pats, kuras tas pats, kelių mokesčiai tie patys. Bet kartais grįžtant mašina būna tuščia, ir tada galime pasiūlyti geresnę kainą, kad tik neužvažiuotume tuščiai. Tai vadinama „backhaul discount" – nuolaida grįžtamajam reisui. Jei laikas lankstus – galite sutaupyti.

7. Kaip rasti geriausią kainą?

Paklausti. Skamba banaliai, bet tai tiesa. Paskambinkite kelioms įmonėms, palyginkite kainas. Bet nesirinkite tik pagal kainą. Pigiausias variantas kartais reiškia prastesnę kokybę – senesnes mašinas, mažiau patyrusius vairuotojus, prastesnį draudimą. Mes nesame pigiausi, bet esame patikimi. Ir tai ilgainiui kainuoja mažiau nei pigus variantas, kuris baigiasi problemomis.

8. Ar kainuoja papildomai, jei krovinys nestandartinis?

Gali. Nestandartinis reiškia – per ilgas, per platus, per aukštas, per sunkus. Tokiems kroviniams reikia specialių leidimų, specialių maršrutų, kartais palydos. Tai kainuoja. Bet mes visada pasakome kainą iš anksto – jokių staigmenų. Jei kaina netinka – ieškome alternatyvos. Kartais galima išardyti krovinį ir vežti dalimis – tai pigiau, bet užtrunka ilgiau.

9. Kada reikia mokėti?

Priklauso nuo sutarties. Pastoviems klientams – po pristatymo, su atidėjimu. Naujiems – kartais prašome avanso. Tai ne nepasitikėjimas, o verslo logika. Yra buvę, kad žmogus užsisakė, mes nuvežėme, o jis nemoka jau šešis mėnesius. Tada tenka kreiptis į teismą, ir tai užtrunka. Todėl su naujais klientais pradedame atsargiai.

10. Ar galima mokėti grynais?

Galima, bet nemėgstame. Grynais – tai rizika. Vairuotojas gali pamesti, gali pavogti, gali suskaičiuoti neteisingai. Bankinis pavedimas – saugiau, aiškiau, yra įrodymas. Bet jei klientas tikrai nori mokėti grynais – priimame. Tiesiog duodame kvitą, ir viskas. Nors pastaraisiais metais grynais moka vis rečiau – gal 5% klientų.

Dokumentai – krovinių gabenimas iš Danijos į Lietuvą dokumentacija

11. Kokių dokumentų reikia vežant iš Danijos?

Tų pačių – CMR, sąskaita, pakavimo lapas. Bet yra vienas svarbus dalykas: jei prekės yra danų gamybos, sąskaitoje turi būti nurodyta kilmės šalis – Danija. Tai svarbu dėl muitinės (jei kada nors prireiktų) ir dėl PVM. Lietuvoje importuojant prekes iš kitos ES šalies, PVM skaičiuojamas kitaip nei perkant Lietuvoje. Todėl dokumentai turi būti teisingi.

12. Ar reikia eksporto deklaracijos?

Ne, jei prekės juda tarp ES šalių. Eksporto deklaracija reikalinga tik tada, kai prekės išvežamos iš ES. Danija ir Lietuva abi ES, tai nereikia. Bet jei prekės yra iš trečiosios šalies ir dar nėra išmuitintos – tada kitaip. Tai retas atvejis, bet pasitaiko. Ypač su prekėmis iš Kinijos, kurios buvo sandėliuojamos Danijoje.

13. Kaip tvarkomas PVM?

Tai jau ne mūsų sritis, bet galiu pasakyti tiek: jei pirkėjas yra PVM mokėtojas Lietuvoje, jis gali atskaityti PVM. Svarbu, kad sąskaitoje būtų teisingi duomenys – įmonės kodas, PVM kodas, adresas. Mes nekonsultuojame mokesčių klausimais, bet galime nukreipti pas buhalterį. Tai sudėtinga tema, ir geriau ją patikėti specialistams.

14. Ar reikia kilmės sertifikato?

Paprastai ne. Kilmės sertifikatas reikalingas, kai prekės turi specialų statusą – pavyzdžiui, preferencinės muitų tarifai arba antidempingo priemonės. Bet kasdieniame pervežime tarp ES šalių – nereikia. Jei jūsų atveju reikės – mes pasakysime. Bet tai išimtis, ne taisyklė.

15. Ką daryti su senais dokumentais?

Saugoti. Bent penkerius metus. Mokesčių inspekcija gali paprašyti patikrinti senus sandorius, ir jei neturite dokumentų – bus problemų. Mes saugome visus CMR ir sąskaitas penkerius metus. Klientams rekomenduojame daryti tą patį. Tai nuobodu, bet būtina.

Specifika – krovinių pervežimas iš Danijos į Lietuvą ypatumai

16. Ką dažniausiai vežate iš Danijos?

Įvairiausius dalykus. Baldus (daniškas dizainas populiarus Lietuvoje), statybines medžiagas, įrangą, maisto produktus (ypač pieno produktus ir žuvį), drabužius, elektroniką. Yra ir specifinių dalykų – pavyzdžiui, vėjo jėgainių dalys. Danija yra vėjo energetikos lyderė, ir kartais tenka vežti didžiulius rotorius ar bokštų segmentus. Tai sudėtinga, bet įdomu.

17. Ar vežate asmeninius daiktus?

Taip, dažnai. Lietuviai, kurie grįžta iš Danijos, kartais vežasi visą turtą – baldus, buitinę techniką, drabužius. Tai vadinamasis „perkraustymas". Mes tai darome, bet reikia žinoti, kad tai kitoks procesas nei komercinis pervežimas. Reikia inventorizacijos, kartais pakavimo, išrinkimo surinkimo. Kaina skaičiuojama kitaip – pagal tūrį ir darbo valandas.

18. Ar vežate automobilius iš Danijos?

Taip, ant tralo arba savo eiga (jei automobilis techniškai tvarkingas). Tralas – saugiau, bet brangiau. Savo eiga – pigiau, bet reikia laikinų numerių ir draudimo. Populiarus variantas – pirkti automobilį Danijoje (ten kartais pigiau) ir parsivežti į Lietuvą. Mes galime padėti su transportavimu, bet su registracija ir mokesčiais – jau ne mūsų sritis.

19. Ką daryti, jei krovinys Danijoje, bet aš Lietuvoje?

Nieko tokio. Mes viską galime sutvarkyti nuotoliniu. Jūs duodate mums gavėjo kontaktus Danijoje, mes susisiekiame, paimame krovinį, vežame. Jums nereikia vykti į Daniją. Tai dažna situacija – žmogus perka kažką internetu, pardavėjas yra Danijoje, ir reikia pristatyti į Lietuvą. Mes tarpininkaujame.

20. Ar galima sujungti kelis krovinius iš skirtingų vietų?

Taip, tai mūsų kasdienybė. Vienas krovinys iš Kopenhagos, kitas iš Arhuse, trečias iš Odensės – viskas vienoje mašinoje. Tai efektyvu ir ekonomiška. Bet reikia planavimo – kad maršrutas būtų logiškas, kad tilptų į vairuotojo darbo laiką. Mes tai darome kasdien, ir sistema veikia.

Laikas – krovinių pristatymas iš Danijos į Lietuvą terminai

21. Kada geriausia užsakyti?

Kuo anksčiau, tuo geriau. Bent 2-3 dienas iš anksto. Tai leidžia rasti geriausią maršrutą ir kainą. Skubūs užsakymai priimami, bet kainuoja daugiau. Ypač prieš šventes – Kalėdas, Velykas – visi veža, ir mašinų trūksta. Tada reikia užsakyti savaitę ar dvi iš anksto.

22. Ar galima sekti krovinį?

Taip, GPS sekimas veikia ir grįžtant. Matote, kur mašina, kada planuojamas pristatymas. Jei kas nors keičiasi – pranešame. Tai standartinė paslauga, įskaičiuota į kainą. Nebereikia skambinėti kas valandą ir klausti „kur mašina?" – patys matote.

23. Ką daryti, jei gavėjas Lietuvoje nepasiekiamas?

Bandome susisiekti. Skambiname, rašome, laukiame. Jei niekas neatsiliepia – krovinys grįžta į mūsų sandėlį, ir bandome kitą dieną. Papildomas pristatymas kainuoja papildomai. Todėl prašome klientų įsitikinti, kad gavėjas bus vietoje nurodytu laiku. Vieną kartą laukėme keturias valandas prie uždarų vartų – galiausiai paaiškėjo, kad gavėjas išvykęs atostogų. Nemalonu.

24. Ar pristatote iki durų?

Taip, tai vadinama „door-to-door". Paimame iš siuntėjo Danijoje, pristatome gavėjui Lietuvoje. Bet yra niuansų – jei gavėjas gyvena kaime, kur nėra kelio sunkvežimiui – gali tekti derinti. Arba jei reikia užnešti į penktą aukštą be lifto – tai papildomas darbas ir papildomi pinigai. Visada klausiame iš anksto, kad nebūtų staigmenų.

Išvada

Vežti krovinį iš Danijos į Lietuvą – tai kasdienis mūsų darbas. Žinome kelius, taisykles, dokumentus. Svarbiausia – komunikacija. Pasakykite, ką vežate, iš kur, kur, kada. Mes pasirūpinsime likusiu. O jei turite klausimų – klauskite. Geriau paklausti per daug nei per mažai. Skambinkite.