Vežu į Kopenhagą penktadienį ir kasdien keleivius, siuntas

Kas savaitę gaunu užklausų iš žmonių, kurie ieško patikimo būdo nusigauti iš Lietuvos į Kopenhagą. Vieniems reikia nuvykti pas gimines, kiti veža siuntas artimiesiems, treti tiesiog ieško pigesnio varianto nei lėktuvas. Aš pats dirbu šioje srityje jau ne vienerius metus ir žinau, kad penktadienio reisai visada būna populiariausi – žmonės nori savaitgalį praleisti Danijoje arba tiesiog patogiau susiplanuoti kelionę. Šiame straipsnyje atsakysiu į dažniausiai užduodamus klausimus apie keleivių ir siuntų pervežimą į Kopenhagą, kad galėtumėte priimti sprendimą remdamiesi realia informacija, o ne gražiais pažadais.

Kainos – keleivių ir siuntų vežimas į Kopenhagą

1. Kiek kainuoja kelionė iš Lietuvos į Kopenhagą?

Kaina priklauso nuo to, iš kurio miesto išvykstate ir kokią dieną renkatės. Paprastai vienas žmogus moka nuo 60 iki 90 eurų, priklausomai nuo maršruto. Penktadienio reisai kartais būna kiek brangesni dėl didesnės paklausos – tai tiesiog rinkos dėsnis. Jei vežatės didelį bagažą ar papildomą lagaminą, gali tekti primokėti apie 10-15 eurų. Siuntos kaina skaičiuojama kitaip – pagal svorį ir matmenis. Maža dėžutė iki 5 kg gali kainuoti 15-20 eurų, o didesnis siuntinys – jau 30-40. Visada rekomenduoju pasitikslinti kainą iš anksto, nes vėliau nesusipratimų būna mažiau.

2. Ar yra nuolaidų grupėms?

Taip, jei keliauja 3 ir daugiau žmonių, visada galima tartis dėl geresnės kainos. Kartais šeimos vežasi vaikus pas senelius Danijoje – tada susitariame individualiai. Bet reikia suprasti, kad nuolaida nėra automatinė, reikia apie tai pranešti užsakant. Vieną kartą buvo situacija, kai penkių asmenų šeima užsisakė vietas, bet pamiršo paminėti, kad nori nuolaidos – tada jau buvo per vėlu keisti kainą. Taigi, geriau iš karto viską aptarti. Grupėms taikau 10-15 procentų nuolaidą, priklausomai nuo sezono ir užimtumo.

3. Kaip apmokėti už kelionę?

Dauguma žmonių pavedimu perveda avansą – paprastai 20-30 procentų sumos. Likutį galima sumokėti prieš išvykstant arba jau kelionės metu. Grynaisiais arba pavedimu – kaip patogiau. Kortele priimti sudėtingiau, nes ne visada turiu skaitytuvą su savimi. Aišku, jei žmogus prašo sąskaitos-faktūros, reikia tai pasakyti iš anksto, kad spėčiau paruošti dokumentus. Kartais būna, kad klientas nori mokėti tik grynais, o aš tuo metu neturiu grąžos – tokios smulkmenos erzina abi puses, todėl geriau viską suderinti prieš kelionę.

4. Ar kaina skiriasi priklausomai nuo sezono?

Šventiniu laikotarpiu – Kalėdos, Velykos, vasaros pradžia – kainos gali šoktelti 10-20 eurų. Tai susiję su tuo, kad daugiau žmonių nori keliauti, o vietų skaičius ribotas. Žiemą, ypač sausį-vasarį, būna ramesnis laikotarpis, tada galima rasti geresnių pasiūlymų. Bet aš nesu tas, kas nuolat keičia kainas – stengiuosi išlaikyti stabilumą, kad klientai žinotų, ko tikėtis. Aišku, kuro kainos irgi turi įtakos, bet tai jau mano rūpestis, ne kliento.

Maršrutai – kasdieniniai reisai į Kopenhagą

5. Kokiais maršrutais važiuojate?

Pagrindinis maršrutas eina per Lenkiją, Vokietiją, tada keltu arba tiltu į Daniją. Konkretus kelias priklauso nuo to, iš kurio Lietuvos miesto paimame keleivius. Iš Vilniaus ar Kauno dažniausiai važiuojame per Suvalkus, Poznanę, Hamburgą. Iš Klaipėdos kartais patogiau per Kielio keltą. Pats maršrutas trunka apie 14-16 valandų, priklausomai nuo eismo ir sienų kontrolės. Yra buvę, kad dėl avarijos Vokietijoje užtrukome papildomas dvi valandas – niekas to nenumato, bet taip nutinka. Svarbu, kad keleiviai apie tai būtų informuoti laiku.

6. Ar sustojate pakeliui?

Taip, darome 3-4 sustojimus ilgesnėms kelionėms. Paprastai vienas sustojimas Lenkijoje, vienas Vokietijoje prieš sieną su Danija, ir dar vienas – jei reikia. Kiekvienas sustojimas trunka 15-20 minučių, kad žmonės galėtų išsitiesti, nueiti į tualetą, nusipirkti kavos. Ilgesnių sustojimų maistui nedarome, nebent visi keleiviai sutinka. Vieną kartą buvo, kad vienas žmogus labai norėjo valgyti, o kiti skubėjo – teko ieškoti kompromiso. Galiausiai sustojome degalinėje, visi nusipirko sumuštinių ir važiavome toliau.

7. Kiek laiko trunka kelionė?

Realiai – nuo 14 iki 18 valandų, priklausomai nuo maršruto ir eismo sąlygų. Penktadieniais, ypač popiet, Vokietijos greitkeliuose būna spūsčių, tai gali pridėti papildomą valandą ar dvi. Žiemą, kai keliai slidūs, važiuojame atsargiau – saugumas svarbiau nei greitis. Aš pats vairuoju ne ilgiau kaip 4,5 valandos iš eilės, tada privalau daryti pertrauką. Tai ne mano noras, o reikalavimas – ES reglamentas dėl vairuotojų darbo laiko. Kartais keleiviai to nežino ir stebisi, kodėl taip ilgai trunka, bet geriau saugiai nei greitai.

8. Ar važiuojate tiesiai į Kopenhagą ar dar kur nors?

Pagrindinis tikslas – Kopenhaga, bet pakeliui paimame ir išleidžiame keleivius kituose Danijos miestuose. Roskildė, Odenzė, Orhusas – jei yra paklausos, sustojame. Bet tai priklauso nuo to, ar yra pakankamai žmonių, norinčių ten nuvykti. Vienam žmogui važiuoti į šoną ne visada apsimoka, tai reikia derinti. Kartais būna, kad vienas keleivis prašo nuvežti į mažą miestelį už Kopenhagos – tada tariamės individualiai. Papildomas mokestis už papildomus kilometrus – tai logiška.

Siuntos – vežimas ir pristatymas į Kopenhagą

9. Kokio dydžio siuntas galima siųsti?

Paprastai priimame siuntas iki 30 kg svorio ir ne didesnes nei įprastas lagaminas. Jei reikia vežti kažką didesnio – baldą, dviratį, didelį krovinį – reikia tartis atskirai. Vieną kartą žmogus paprašė pervežti pianiną – aišku, to negalėjau padaryti su mikroautobusu. Bet dėžė su drabužiais, maisto produktais, dovanomis – jokių problemų. Svarbu, kad siunta būtų tinkamai supakuota. Kartais gaunu siuntų, kurios vos laikosi – lipni juosta aplink kartoninę dėžę. Tada visą kelią nerimauju, kad kas nors išbyrės.

10. Ką draudžiama siųsti?

Alkoholį ir tabaką galima vežti tik ribotais kiekiais – ES taisyklės neleidžia. Narkotikai, ginklai, sprogmenys – aišku, draudžiama. Gyvūnai be reikiamų dokumentų – taip pat. Maisto produktai iš mėsos ir pieno iš ne ES šalių – irgi ribojama. Bet kadangi vežame iš Lietuvos, tai dauguma maisto produktų leidžiami. Draudžiami daiktai – tai ne mano išmislas, tai muitinės taisyklės. Kartais žmonės bando siųsti draudžiamus dalykus, nežinodami apie apribojimus. Geriau pasitikrinti iš anksto, nei vėliau turėti problemų pasienyje.

11. Kaip sekti siuntos būseną?

Paprastas būdas – tiesiog parašyti man žinutę ir paklausti. Aš atsakau, kur tuo metu yra siunta. Technologijų su GPS sekimu nenaudoju, nes tai papildomos išlaidos, kurios atsispindėtų kainoje. Bet visada pranešu, kai siunta pasiekia Kopenhagą, ir kai ji perduota gavėjui. Kartais būna, kad gavėjas neatsiliepia telefonu – tada siunta lieka pas mane, kol susisiekiame. Vieną kartą laukiau tris dienas, kol žmogus grįžo iš komandiruotės – ne problema, bet reikia kantrybės.

12. Ar pristatote siuntas iki durų?

Tai priklauso nuo susitarimo. Jei gavėjas gydo Kopenhagos centre, paprastai galiu pristatyti tiesiai į namus. Jei toliau nuo centro – tariamės dėl patogios susitikimo vietos. Metro stotis, prekybos centras, degalinė – bet kas, kas patogu abiem pusėms. Nemėgstu situacijų, kai žmogus prašo atvežti į kažkokį užkampį, kur net navigacija neranda kelio. Bet jei tai įmanoma – stengiuosi padėti. Siuntos pristatymas paprastai įskaičiuotas į kainą, nebent reikia važiuoti labai toli nuo pagrindinio maršruto.

Patogumai – kas laukia kelionės metu

13. Kuo važiuojate?

Dirbu su 8-9 vietų mikroautobusu – Mercedes Sprinter arba panašiu. Vietos užtenka, bet nereikia tikėtis lėktuvo verslo klasės patogumų. Sėdynės reguliuojamos, yra kondicionierius, Wi-Fi – nors pastarasis kartais stringa, ypač Lenkijoje. Bagažo skyrius pakankamai didelis, kad tilptų visų lagaminai. Vieną kartą turėjau situaciją, kai vienas keleivis atsinešė milžinišką lagaminą, kuris užėmė pusę bagažinės – teko prašyti, kad kitą kartą perspėtų apie tokį dydį. Smulkmenos, bet jos svarbios.

14. Ar galima miegoti kelionės metu?

Galima, bet patogumą vertinčiau 6 iš 10. Sėdynės atsilenkia, bet ne iki galo. Jei esate aukštas žmogus, kojos gali netilpti patogiai. Aš rekomenduoju atsivežti kaklo pagalvėlę ir antklodę – tai labai padeda. Yra buvę, kad keleivė visą naktį nemiegojo, nes buvo įpratusi prie lovos, o mikroautobuse tiesiog negalėjo atsipalaiduoti. Kita vertus, dauguma žmonių užmiega po pirmųjų kelių valandų, ypač jei kelionė prasideda vėlai vakare. Svarbu nusiteikti, kad tai ne busas su lovomis, o tiesiog transportas.

15. Ar vežate gyvūnus?

Gyvūnus vežame, bet su sąlygomis. Šuo ar katė turi turėti pasą, skiepus, mikročipą – visus dokumentus, kurių reikalauja ES. Gyvūnas turi būti transportavimo dėžėje arba su antsnukiu, priklausomai nuo dydžio. Papildomas mokestis – 20-30 eurų, priklausomai nuo gyvūno dydžio. Vieną kartą vežiau šunį, kuris visą kelią lojo – kiti keleiviai nebuvo labai patenkinti. Nuo to laiko visada perspėju kitus keleivius, jei bus gyvūnas, kad galėtų pasirinkti kitą reisą.

16. Ką daryti, jei blogai jaučiuosi kelionės metu?

Jei pykina, pasakykite iš karto – turiu vaistų nuo pykinimo. Taip pat galiu sustoti, kad išliptumėte gryno oro. Svarbu netylėti ir nekentėti visą kelią. Yra buvę, kad žmogus tylėjo, kol galiausiai viską išvėmė ant grindų – tada jau teko valyti ir stabdyti. Geriau iš karto pasakyti. Jei žinote, kad jus pykina, atsivežkite vaistų ir išgerkite prieš kelionę. Taip pat padeda, jei sėdite priekyje ir žiūrite į kelią, o ne į telefoną.

Dokumentai – ko reikia kelionei

17. Kokie dokumentai reikalingi kelionei?

LR piliečiams užtenka asmens tapatybės kortelės – paso nereikia, nes Danija yra Šengeno zonoje. Bet jei turite pasą, galite imti ir jį – papildomas dokumentas nepakenks. Ne ES piliečiams reikia leidimo gyventi Lietuvoje ir galiojančio paso. Vaikams iki 16 metų – gimimo liudijimas arba pasas. Vieną kartą vežiau šeimą, kurios vaikas neturėjo jokio dokumento – teko grįžti namo ir paimti. Tai atsitiko dėl to, kad tėvai manė, jog vaikui dokumento nereikia. Reikia. Visada.

18. Ar reikia vizos Danijoje?

LR piliečiams vizos nereikia – galime būti Danijoje iki 90 dienų be vizos. Jei planuojate ilgiau – reikia leidimo gyventi. Ne ES piliečiams situacija kitokia – priklausomai nuo šalies, gali reikėti vizos. Aš ne konsultuoju imigracijos klausimais, bet galiu patarti, kur kreiptis – Danijos ambasada Vilniuje arba Užsienio reikalų ministerija. Geriau pasitikrinti prieš kelionę, nei atsidurti nemalonioje situacijoje pasienyje. Yra buvę, kad žmogų apsisuko pasienyje, nes neturėjo tinkamo leidimo – nemalonu visiems.

19. Ar reikia draustis?

Privalomo sveikatos draudimo nereikia, jei turite Europos sveikatos draudimo kortelę – ji galioja Danijoje. Bet aš visada rekomenduoju turėti papildomą kelionių draudimą – jis nebrangus, o situacijų būna visokių. Vienas mano keleivis susilaužė koją Kopenhagoje, kai išlipo iš mikroautobuso – slidus šaligatvis. Be draudimo gydymas būtų kainavęs nemažai. Tai ne reklama, tiesiog praktinis patarimas iš patirties. Sveikata svarbiau už viską, o draudimas kainuoja kelis eurus.

Saugumas – saugi kelionė į Kopenhagą

20. Ar saugu keliauti naktį?

Taip, naktiniai reisai yra tokie pat saugūs kaip dieniniai. Aš pats esu patyręs vairuotojas, turiu visus reikiamus pažymėjimus. Mikroautobusas techniškai tvarkingas, praeina techninę apžiūrą kasmet. Naktį važiuojame atsargiau, bet tai nereiškia, kad lėčiau – tiesiog daugiau dėmesio skiriu keliui. Vienintelis minusas – kai kurie keleiviai negali miegoti dėl to, kad bijo tamsos. Bet tai jau psichologinis dalykas, ne saugumo. Šviesos mikroautobuse veikia, galima skaityti ar žiūrėti į telefoną.

21. Ką daryti, jei įvyksta avarija?

Pirma – ne panikuoti. Aš turiu draudimą, kuris padengia žalą keleiviams. Antra – išlikti vietoje, kol atvyksta policija ir greitoji. Trečia – užfiksuoti įvykį, jei galite – nuotraukos, liudininkų kontaktai. Tokių atvejų per mano darbo metus buvo du – vienas nedidelis, kitas rimtesnis. Abiem kartais visi keleiviai liko sveiki, bet žala turtui buvo padengta draudimo. Svarbiausia – saugos diržai. Visada. Net jei sėdite gale. Tai ne pasirinkimas, o būtinybė.

22. Ar mikroautobusas turi draudimą?

Taip, privalomasis civilinės atsakomybės draudimas ir KASKO. Be draudimo dirbti negalėčiau – tai nelegalu. Draudimas padengia žalą, jei kas nors nutinka kelionės metu. Bet draudimas nepadengia, jei keleivys pats elgiasi neatsakingai – pavyzdžiui, atsisako segėti saugos diržą. Todėl visada prašau visų prisegti diržus, net jei jie sako, kad „tik iki kampo". Vieną kartą policija sustabdė ir baudą gavo keleivys be diržo – ne aš. Bet nemalonu vis tiek.

Užsakymas – kaip užsisakyti kelionę

23. Kaip užsisakyti vietą?

Geriausias būdas – parašyti man žinutę arba paskambinti. Naudokite bet kurią platformą – telefoną, Viber, WhatsApp, Facebook. Atsakau per kelias valandas, dažniausiai greičiau. Reikia nurodyti: iš kur ir kur norite važiuoti, kelių žmonių, ar turite bagažą, pageidautiną datą. Tada aš patvirtinu, ar yra laisvų vietų, ir kokia kaina. Jei tinka – pervedate avansą ir vieta rezervuota. Paprasta. Nereikia jokių formų pildyti ar registracijų daryti.

24. Kiek iš anksto reikia užsisakyti?

Kuo anksčiau, tuo geriau – ypač penktadienio reisams. Savaitė prieš kelionę – idealu. Dvi dienos prieš – dar galima, bet ne visada yra vietų. Tą pačią dieną – tik jei pasisekė. Yra buvę, kad žmogus parašė ryte ir norėjo važiuoti vakare – pasisekė, kad vienas keleivis atšaukė. Bet tai loterija, ne sistema. Šventiniu laikotarpiu – Kalėdos, Naujieji metai – reikia užsisakyti bent dvi savaites iš anksto, kitaip vietų nebus. Tai ne mano kaprizas, tiesiog tiek žmonių nori keliauti.

25. Ar galima atšaukti užsakymą?

Galima, bet priklauso nuo to, kiek liko iki kelionės. Jei atšaukiate 48 valandos prieš – grąžinu visą avansą. Jei 24 valandos – pusę. Jei mažiau nei 24 valandos – avansas negrąžinamas. Tai ne godumas, o paprastas principas – aš rezervavau jums vietą, atsisakiau kito kliento, ir jei jūs nevažiuojate, aš prarandu pajamas. Vieną kartą žmogus atšaukė kelionę likus valandai iki išvykimo – tada jau nieko negalėjau padaryti. Suprantu, kad nutinka visko, bet taisyklės yra taisyklės.

Kopenhaga – ką žinoti atvykus

26. Kur išleidžiate Kopenhagoje?

Paprastai centrinėje stotyje – Københavns Hovedbanegård. Tai patogu, nes iš ten galima pasiekti bet kurį miesto tašką metro, autobusu ar traukiniu. Kartais, jei keleiviai prašo, išleidžiu arčiau jų viešbučio ar namų, bet tai priklauso nuo maršruto. Centrinė stotis – saugus ir patogus pasirinkimas visiems. Yra tualetai, kavinės, parduotuvės – viskas, ko reikia po ilgos kelionės. Svarbu susitarti iš anksto, kur tiksliai norite būti išleistas.

27. Kaip susisiekti, jei kas nors nutinka Kopenhagoje?

Palieku savo kontaktus visiems keleiviams – telefono numerį ir elektroninį paštą. Jei dingsta bagažas, jei pamiršote kažką mikroautobuse, jei reikia patarimo – rašykite. Aš ne Kopenhagos gidu dirbu, bet galiu patarti dėl viešojo transporto, pigesnių viešbučių ar kur geriau pavalgyti. Svarbiausia – nebijoti klausti. Kartais žmonės rašo po savaitės, kad pamiršo striukę – tada jau sunkiau ką nors padaryti, bet stengiuosi padėti.

Išvada

Kelionė į Kopenhagą nebūtinai turi būti sudėtinga ar brangi. Svarbiausia – rasti patikimą vežėją, kuris laikosi pažadų ir rūpinasi keleiviais. Aš stengiuosi būti toks vežėjas – ne tobulas, bet sąžiningas. Jei turite klausimų, kurių čia neatsakiau, tiesiog parašykite. Geriau paklausti per daug nei per mažai. Saugios kelionės.