perskambinsime jums per 3 minutes
Šiuo metu užsakymo priimti negalime, babandykite vėliau.
Artimiausi išvykimai
į Daniją:
Keleivius vežame į Daniją patogiais mikroautobusais ir autobusais (nemokamas bagažas iki 30 kg.)
Lietuva → Danija kaina nuo 120€
Danija → Lietuva kaina nuo 120€
Siuntas vežame į Daniją
Siuntos kaina nuo 40€ (tašė, krepšys, lagaminas, dėžė, laiškas). Kaina priklauso nuo siuntos dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos.
Krovinius vežame į Daniją
Krovinių kaina kaina nuo 40€. Kaina priklauso nuo krovinio dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos. Tarptautinio perkraustymo paslaugos.
Kaunas – antras pagal dydį Lietuvos miestas, į kurį kasdien keliauja dešimtys žmonių iš Kopenhagos. Ar tai būtų studentai, grįžtantys po studijų Danijoje, ar darbuotojai, vykstantys aplankyti šeimos, ar tiesiog turistai – poreikis nuolat auga. Bilietas iš Kopenhagos į Kauną yra vienas populiariausių maršrutų tarp Lietuvos ir Skandinavijos. Šiame straipsnyje atsakau į visus klausimus, kuriuos girdžiu iš klientų – nuo kainų iki patogumų, nuo maršrutų iki praktinių patarimų. Jei planuoji kelionę, tikrai rasi čia naudingos informacijos.
Bilieto kaina svyruoja nuo 40 iki 80 eurų, priklausomai nuo sezono, vežėjo ir pirkimo laiko. Vasarą, ypač liepą ir rugpjūtį, kainos būna aukščiausios – kartais net 90 eurų, jei perki paskutinę minutę. Žiemą galima rasti bilietų už 35-45 eurus, ypač jei perki iš anksto. Studentams kai kurie vežėjai siūlo nuolaidas – reikia parodyti studento pažymėjimą. Taip pat verta sekti akcijas – kartais vežėjai skelbia nuolaidas pirmiesiems 10 bilietų. Aš pats esu pirkęs bilietą už 38 eurus – tai buvo geriausias pasiūlymas, kokį radau per pastaruosius metus.
Kai kurie vežėjai siūlo skirtingas kainas priklausomai nuo vietos – priekyje brangiau, gale pigiau. Bet tai ne visada. Dauguma vežėjų turi vienodą kainą visoms sėdynėms. Jei nori konkrečios vietos – pavyzdžiui, prie lango arba pirmoje eilėje – gali tekti primokėti 5-10 eurų. Bet tai priklauso nuo vežėjo. Man asmeniškai nesvarbu, kur sėdėti – svarbiau, kad būtų vieta. Ypač savaitgaliais, kai mikroautobusai būna perpildyti. Kartą teko sėdėti ant sulankstomos kėdės tarp eilių – ne pats patogiausias variantas, bet bent jau važiavau.
Taip, dauguma vežėjų siūlo nuolaidas grupėms – paprastai nuo 4-5 žmonių. Nuolaida gali būti 10-20 procentų. Jei keliauja didesnė grupė – 10 ir daugiau žmonių – galima derėtis dėl dar geresnės kainos. Svarbu užsisakyti iš anksto, nes grupėms reikia daugiau vietos. Taip pat verta paklausti, ar vežėjas siūlo nemokamą vietą grupės vadovui – kai kurie tai daro. Aš organizavau kelionę 8 žmonėms iš Kopenhagos į Kauną – gavome 15 procentų nuolaidą ir nemokamą vietą man. Ne blogai.
Yra keletas patikrintų būdų. Pirma, perki iš anksto – bent 2 savaites prieš kelionę. Antra, važiuoji ne piko metu – antradienį arba trečiadienį. Trečia, lygini kainas skirtinguose vežėjuose – kartais skirtumas gali būti 20-30 eurų. Ketvirta, naudoji nuolaidų kodus – kai kurie vežėjai juos siunčia el. paštu. Penkta, seki vežėjų socialinius tinklus, kur kartais paskelbia trumpalaikes akcijas. Šešta, perki atgalinį bilietą kartu su pirmuoju – dažnai gauni nuolaidą. Septinta, klausi apie studentų arba senjorų nuolaidas. Net jei nesi studentas, gali turėti pažįstamą, kuris yra.
Taip, ir kartais labai stipriai. Vienas vežėjas gali siūlyti bilietą už 45 eurus, kitas – už 75 eurus už tą pačią kelionę. Skirtumas dažnai priklauso nuo patogumų – brangesni vežėjai siūlo geresnes sėdynes, Wi-Fi, dažniau sustoja. Pigesni vežėjai gali turėti senesnius mikroautobusus ir mažiau patogumų. Bet ne visada brangiau reiškia geriau. Aš rekomenduoju palyginti ne tik kainą, bet ir atsiliepimus. Kartą pirkau pigiausią bilietą ir mikroautobusas pavėlavo 3 valandas. Kartais pigiau reiškia ir mažiau patikima.
Įprastas maršrutas atrodo taip: Kopenhaga – Rostokas (keltu) arba per tiltą į Švediją, tada per Vokietiją, Lenkiją ir Lietuvą iki Kauno. Kelionė trunka apie 16-22 valandas, priklausomai nuo maršruto, eismo ir sustojimų. Kai kurie vežėjai važiuoja per Berlyną, kiti – per Hamburgą. Yra ir trumpesnių maršrutų, bet jie brangesni. Svarbu pasitikslinti maršrutą prieš perkant bilietą, ypač jei tau svarbu, per kokius miestus važiuoji. Man patinka maršrutas per Berlyną – galima pamatyti miestą pro langą, net jei nesustoji.
Oficialiai – 16-18 valandų. Bet realybėje – 18-24 valandos. Viskas priklauso nuo eismo, oro sąlygų, sienos kontrolės ir sustojimų. Vasarą, kai daugiau žmonių keliauja, kelionė gali užtrukti ilgiau dėl spūsčių. Žiemą – dėl sniego ir ledo. Aš asmeniškai esu važiavęs 17 valandų – tai buvo greičiausia kelionė. Ir 26 valandas – tai buvo lėčiausia, kai mikroautobusas sugedo Lenkijoje ir laukėme pagalbos. Todėl visada planuoju su atsarga – bent 24 valandas.
Dauguma vežėjų važiuoja tiesiai į Kauną, bet kai kurie sustoja ir kituose miestuose pakeliui – pavyzdžiui, Vilniuje arba Marijampolėje. Jei tavo tikslas yra Kaunas, svarbu pasitikslinti, ar mikroautobusas važiuoja tiesiai, ar reikia persėsti. Yra ir tokių vežėjų, kurie veža tik iki Vilniaus, o iš ten reikia važiuoti kitu transportu iki Kauno. Tai papildomas laikas ir pinigai. Geriausia rinktis tiesioginį maršrutą, net jei jis šiek tiek brangesnis.
Dauguma mikroautobusų išleidžia prie Kauno autobusų stoties – tai patogu, nes iš ten galima toliau keliauti kitu transportu. Bet yra ir tokių vežėjų, kurie siūlo išlaipinimą kitose vietose – pavyzdžiui, prie Akropolio, Savanorių prospekte arba net prie namų. Svarbu pasitikslinti prieš kelionę. Aš vieną kartą prašiau, kad išleistų Šilainiuose – vairuotojas sutiko, bet paprašė 5 eurų papildomai. Sąžininga, nes tai nebuvo pagrindinė stotelė.
Kartais taip, bet tai priklauso nuo vairuotojo ir maršruto. Jei prašoma vieta yra pakeliui, dažniausiai nėra problemų. Bet jei reikia nukrypti – vargu. Svarbu apie tai kalbėti prieš kelionę, o ne paskutinę minutę. Taip pat verta žinoti, kad kai kurie vežėjai turi fiksuotas stoteles ir negali jų keisti. Ypač didesnės įmonės, kurios turi griežtus maršrutus. Mažesni vežėjai dažniau sutinka su išimtimis, bet ir jie turi ribas.
Priklauso nuo vežėjo, bet dauguma siūlo: kondicionierių, patogias sėdynes, USB įkroviklius, kartais Wi-Fi. Kai kurie vežėjai turi ir televizorių, bet tai retai. Senesni mikroautobusai gali būti mažiau komfortiški – ypač jei važiuoji ilgai. Aš rekomenduoju pasitikrinti atsiliepimus prieš perkant bilietą. Jei daug žmonių skundžiasi dėl nepatogių sėdynių arba neveikiančio kondicionieriaus – geriau rinktis kitą vežėją. Patogumas ilgoje kelionėje labai svarbus. Ypač jei važiuoji naktį ir nori miegoti.
Dauguma mikroautobusų neturi tualeto. Tai reiškia, kad reikia laukti iki kito sustojimo. Paprastai sustojama kas 3-4 valandas, bet naktį gali būti ilgesni tarpai. Jei turi sveikatos problemų arba tiesiog dažnai reikia į tualetą, geriau apie tai pranešti vairuotojui iš anksto. Dauguma supranta. Bet būna ir tokių, kurie važiuoja be sustojimų 5-6 valandas. Tai nemalonu, bet kartais taip nutinka. Todėl patariu riboti skysčių vartojimą prieš kelionę, bent jau paskutinėmis valandomis prieš išvykimą.
Taip, bet su saiku. Mikroautobuse nėra daug vietos, todėl didelių dėžių geriau neimti. Užkandžiai, sumuštiniai, vaisiai – viskas tinka. Karšto maisto geriau nevežti, nes kvapas gali erzinti kitus keleivius. Alkoholis – priklauso nuo vežėjo. Kai kurie draudžia, kiti leidžia saikingai. Bet nerekomenduoju gerti prieš kelionę. Būna, kad žmonės išgeria per daug ir tampa problematiški. Tada vairuotojas gali išlaipinti. Ir tai nėra malonu nei tau, nei kitiems keleiviams. Patirtis rodo, kad blaivūs keleiviai – geriausi keleiviai.
Dauguma modernių mikroautobusų turi USB įkroviklius prie kiekvienos sėdynės. Bet senesni modeliai gali neturėti. Todėl visada rekomenduoju pasiimti savo įkroviklą ir atsarginį maitinimo banką. Aš vieną kartą važiavau mikroautobusu be įkroviklių ir telefonas išsikrovė po 6 valandų. Likusią kelionės dalį negalėjau nei skambinti, nei klausytis muzikos. Nuo tada visada turiu maitinimo banką kuprinėje. Tai mažas dalykas, bet labai svarbus ilgoje kelionėje.
Kai kurie vežėjai siūlo nemokamą Wi-Fi, bet kokybė dažnai būna prasta. Ypač važiuojant per Lenkiją, kur ryšys kartais dingsta. Geriau nesitikėti stabilaus interneto ir pasiruošti atsisiųsti filmus, muziką ar knygas iš anksto. Aš asmeniškai naudoju Wi-Fi tik trumpoms žinutėms, o ne filmų žiūrėjimui. Jei tau reikia dirbti kelionės metu, geriau turėti savo mobilųjį internetą. Ypač jei važiuoji per Vokietiją – ten mobilusis ryšys geresnis nei mikroautobuso Wi-Fi. Patikrinta ne kartą.
Yra keli būdai. Pirmas – internetu, per vežėjo svetainę. Antras – telefonu, skambinant tiesiogiai. Trečias – fizinėse vietose – kai kurie vežėjai turi biurus Kopenhagoje. Ketvirtas – iš vairuotojo, bet tai rizikinga, nes gali nebūti vietos. Aš rekomenduoju pirkti internetu iš anksto – taip garantuotai turėsi vietą ir dažnai gausi geresnę kainą. Bet jei nežinai tikslios datos, gali skambinti ir rezervuoti telefonu. Kai kurie vežėjai priima rezervacijas per Facebook arba WhatsApp – tai patogu, jei nenori skambinti.
Priklauso nuo vežėjo. Dauguma leidžia atšaukti likus bent 24-48 valandoms iki kelionės, bet ne visi grąžina visus pinigus. Kartais grąžinama tik dalis sumos, kartais – nieko. Ypač jei perki pigiausią bilietą – jie dažniausiai negrąžinami. Keisti datą paprastai lengviau nei atšaukti, bet gali tekti primokėti skirtumą. Svarbu perskaityti sąlygas prieš perkant. Aš vieną kartą pirkau bilietą, kuris buvo negrąžinamas, ir tada susirgau. Pinigų neatgavau. Nuo tada visada renkuosi bilietą su galimybe keisti datą. Tai kainuoja šiek tiek daugiau, bet verta.
Dauguma vežėjų priima bilietą telefone – užtenka parodyti QR kodą arba patvirtinimo el. laišką. Bet yra ir tokių, kurie nori popierinio bilieto. Aš visada turiu atsarginį variantą – atsispausdintą bilietą kuprinėje. Kartą telefonas išsikrovė prieš pat įlipimą ir tik popierinis bilietas mane išgelbėjo. Taigi, nors gyvename skaitmeniniame amžiuje, kartais seni geri popieriai vis dar naudingi. Ypač jei važiuoji su vežėju, kuris ne visai susitvarko su technologijomis. Tai nutinka dažniau, nei manote.
Deja, mikroautobusai paprastai nelaukia. Jei pavėlavai 5 minutes, gali paskambinti vairuotojui – kartais jie sutinka palaukti. Bet jei pavėlavai 15-20 minučių, tikėtina, kad mikroautobusas jau išvažiavo. Tada reikia ieškoti kito vežėjo arba laukti kitos dienos. Kai kurie vežėjai siūlo perkelti bilietą, bet ne visi. Geriausia atvykti bent 20 minučių anksčiau. Aš visada atvažiuoju anksčiau, nes vieną kartą pavėlavau dėl eismo spūsčių ir praradau 55 eurus. Skaudi pamoka, bet išmokau.
Galima, bet rizikinga. Ypač savaitgaliais ir švenčių dienomis – mikroautobusai būna pilni. Jei nori pirkti paskutinę minutę, geriau skambinti tiesiogiai vežėjui. Kartais atsiranda vietos dėl atšaukimų, bet negalima to garantuoti. Kaina paskutinę minutę taip pat gali būti didesnė. Mano patarimas – jei žinai, kad reikės važiuoti, perki bilietą bent savaitę prieš. Taip ramiau ir pigiau. Ir dar – jei matai, kad bilietų liko mažai, nedelsk. Kitą dieną gali nebūti vietos.
Apskritai taip, bet reikia būti atsargiam. Svarbu pasirinkti patikimą vežėją, kuris laikosi poilsio režimo ir turi draudimą. Verta patikrinti atsiliepimus internete. Jei daug žmonių skundžiasi pavėlavimais arba avarijomis – geriau rinktis kitą vežėją. Taip pat svarbu, ar mikroautobusas techniškai tvarkingas. Jei matai, kad padangos nudėvėtos arba šviesos neveikia – geriau nevažiuoti. Saugumas svarbiau nei kaina. Aš vieną kartą atsisakiau važiuoti, nes mikroautobusas atrodė nesaugiai. Vairuotojas supyko, bet aš išsaugojau savo sveikatą.
Bagažas paprastai laikomas atskiroje bagažo skyriuje, bet ne visada jis būna užrakintas. Todėl nerekomenduoju vežti labai vertingų daiktų lagamine. Pinigus, dokumentus, elektroniką – visada laikyk su savimi. Jei turi brangų daiktą – pavyzdžiui, nešiojamą kompiuterį – geriau jį įsidėti į rankinį bagažą. Taip pat verta pažymėti savo lagaminą kažkuo ryškiu – juostele ar lipduku. Kartą vienas žmogus netyčia pasiėmė mano lagaminą, nes jie buvo identiški. Užtruko valandą, kol susisiekėme. Nuo tada visada žymiu savo bagažą.
Visi legalūs vežėjai privalo turėti civilinės atsakomybės draudimą. Tai reiškia, kad jei nutinka avarija, keleiviai yra apdrausti. Bet draudimo suma gali skirtis. Verta pasitikrinti prieš kelionę. Jei vežėjas neturi draudimo arba atsisako jį parodyti – geriau nevažiuoti. Tai raudona vėliava. Legalūs vežėjai visada turi draudimą ir mielai parodo dokumentus. Aš visada prašau parodyti draudimą prieš pirmą kelionę su nauju vežėju. Kai kurie vairuotojai nustemba, bet dauguma supranta.
Tai nutinka retai, bet pasitaiko. Prieš kelionę verta paklausti, ką vežėjas daro tokiais atvejais. Patikimi vežėjai turi atsarginį mikroautobusą arba sutaria su kitais vežėjais. Bet mažesnės įmonės gali neturėti tokio plano. Tada gali tekti laukti kelias valandas. Man yra tekę laukti 4 valandas Lenkijos pakelėje, nes mikroautobusui sugedo variklis. Nemalonu, bet nutinka. Svarbu, kad vežėjas kompensuotų tokius nepatogumus – bent jau nuolaida kitai kelionei arba nemokamas maistas.
Deja, dauguma mikroautobusų nėra pritaikyti žmonėms su judėjimo negalia. Ypač senesni modeliai. Jei reikia vežimėlio, geriau ieškoti vežėjo, kuris turi specialiai pritaikytą transportą. Kai kurie gali pasiūlyti tokią paslaugą, bet reikia užsakyti iš anksto. Taip pat verta pasitikslinti, ar mikroautobuse yra pakankamai vietos vežimėliui. Kartais vairuotojas padeda įkelti vežimėlį, bet ne visada. Geriausia skambinti tiesiogiai ir aptarti poreikius prieš perkant bilietą. Tai svarbu, kad nebūtų nesusipratimų kelionės dieną.
Priklauso nuo vežėjo. Kai kurie leidžia mažus augintinius, jei jie laikomi narve arba krepšyje. Didelių šunų paprastai neleidžia. Taip pat gali tekti primokėti – paprastai 10-20 eurų. Svarbu pranešti iš anksto, nes kiti keleiviai gali būti alergiški. Mano draugas vežė katę iš Kopenhagos į Kauną – viskas praėjo gerai, bet katė miaukė beveik visą kelionę. Kiti keleiviai nebuvo labai patenkinti. Todėl, jei tavo augintinis triukšmingas, geriau pagalvoti apie alternatyvas.
Kai kurie vežėjai leidžia, bet tai paprastai kainuoja papildomai – 20-40 eurų. Dviratis turi būti išardytas arba sulankstytas. Jei dviratis standartinis ir nesulankstomas, gali būti problemų. Geriausia skambinti vežėjui ir pasitikslinti. Taip pat verta apsvarstyti, ar verta vežti dviratį – kartais pigiau jį parduoti Danijoje ir nusipirkti naują Lietuvoje. Bet jei dviratis brangus arba sentimentalis – suprantu, kad norisi jį pasiimti. Tik pranešk vežėjui iš anksto.
Svarbu pranešti vežėjui iš anksto. Jei turi alergiją arba sveikatos problemų, dėl kurių reikia dažnai sustoti – apie tai svarbu pasakyti. Dauguma vairuotojų supranta ir stengiasi padėti. Bet jei tavo būklė rimta – pavyzdžiui, reikia vaistų, kurie turi būti laikomi šaldytuve – mikroautobusas gali būti ne pats geriausias pasirinkimas. Tokiu atveju geriau rinktis lėktuvą arba nuosavą automobilį. Sveikata svarbiau nei pinigai. Ir dar – visada turėk vaistų su savimi, ne lagamine.
Pirmiausia – patogius drabužius. Ilgoje kelionėje svarbu jaustis patogiai. Antra – užkandžių ir vandens. Trečia – ausines, užsimerkimo kaukę ir pagalvę. Ketvirta – įkroviklį telefonui. Penkta – šiltą drabužį arba pledą. Šešta – knygą arba filmą telefone. Septinta – grynųjų pinigų. Ašta – dokumentus. Ir dar – kantrybės. Ilgos kelionės kartais būna varginančios, bet galutinis tikslas visada to vertas. Aš visada turiu mažą kuprinę su visais būtinais dalykais – tai palengvina kelionę.
Pirmiausia – išsimiegoti prieš kelionę. Antra – valgyti lengvą maistą. Trečia – pasiruošti pramogas. Ketvirta – pasiimti pagalvę ir pledą. Penkta – įkrauti telefoną. Šešta – pasiimti vaistų, jei reikia. Septinta – pasitikrinti dokumentus. Ašta – atvykti anksčiau. Devinta – pranešti artimiesiems, kada išvyksti. Dešimta – nusiteikti, kad kelionė gali užtrukti ilgiau nei planuota. Taip nutinka dažniau, nei norėtųsi. Ypač vasarą, kai keliuose daugiau automobilių.
Pirmiausia – skambinti vežėjui. Antra – naudoti GPS. Trečia – klausti vietinių. Ketvirta – prašyti, kad vairuotojas tave paimtų iš kitos vietos. Aš vieną kartą pasiklydau Kopenhagoje, nes paėmimo vieta buvo nurodyta netiksliai. Po 20 minučių skambučių pagaliau susitikome. Nuo tada visada atvažiuoju anksčiau ir iš anksto ieškau vietos žemėlapyje. Tai paprastas patarimas, bet labai naudingas. Ypač jei nepažįsti Kopenhagos gerai.
Paprastai taip, bet geriau paklausti vairuotojo. Kai kurie vežėjai turi fiksuotas vietas. Bet jei yra laisvų vietų, dažniausiai galima persėsti. Svarbu tik netrukdyti kitiems keleiviams. Man patinka sėdėti prie lango, bet kartais ten jau sėdi kitas žmogus. Tada tenka derėtis arba tiesiog priimti situaciją. Kelionė mikroautobusu – tai komandinis darbas, net jei to nenori. Svarbiausia – būti mandagiam ir supratingam.
Skambinti vežėjui kuo greičiau. Dauguma vežėjų turi prarastų daiktų sistemą. Bet tai ne visada pavyksta – ypač jei daiktas mažas. Svarbu nurodyti, ką pamiršai, kur sėdėjai ir kada važiavai. Kartais daiktą galima atsiimti kitą dieną, kartais reikia laukti ilgiau. Aš pamiršau ausines – jos buvo brangios. Po trijų dienų vežėjas pranešė, kad rado. Nuo tada visada patikrinu sėdynę prieš išlipdamas. Tai paprastas įprotis, bet išgelbėjo ne vieną daiktą.
Priklauso nuo prioritetų. Lėktuvas greitesnis – skrydis trunka apie 1,5 valandos. Bet reikia pridėti laiką oro uoste. Bendrai – apie 4-5 valandas. Mikroautobusas lėtesnis – 18-22 valandos – bet pigesnis. Taip pat mikroautobusu gali vežti daugiau bagažo. Ir mikroautobusas veža iki pat Kauno, o ne tik iki Vilniaus oro uosto. Man asmeniškai mikroautobusas patinka labiau, bet suprantu, kad ne visi turi laiko tokiai ilgai kelionei. Ypač jei skubi.
Vėlgi – priklauso. Nuosavas automobilis suteikia laisvę. Bet reikia vairuoti pačiam, o tai po 10-12 valandų pavojinga. Taip pat reikia mokėti už degalus, keltą, kelių mokesčius. Mikroautobusu viskas įskaičiuota. Ir mikroautobusu gali miegoti. Bet jei keliauji su šeima arba daug bagažo, nuosavas automobilis gali būti praktiškesnis. Aš renkuosi mikroautobusą, kai keliauju vienas, ir automobilį, kai su šeima. Kiekvienas variantas turi savo privalumų.
Taip, yra traukinys – bet tai labai sudėtinga kelionė. Yra ir keltas – iš Klaipėdos į Karlshamną. Taip pat yra tarpmiestiniai autobusai – pavyzdžiui, FlixBas. Galiausiai – autostopas. Tai pigiausias būdas, bet ir pats nenuspėjamiausias. Aš vieną kartą bandžiau autostopą – užtrukau tris dienas. Nuotykis, bet ne pats patogiausias būdas. Ypač jei skubi arba turi daug bagažo.
Kai nori pigiai ir patogiai nuvykti. Kai turi daug bagažo. Kai bijo skraidyti. Kai nori miegoti kelionės metu. Kai keliauji vienas arba dviese. Kai tavo tikslas yra Kaunas, o ne Vilnius. Kai nori, kad kas nors kitas vairuotų. Kai turi laiko. Mikroautobusas nėra greičiausias būdas, bet dažnai yra pats praktiškiausias. Ypač jei gyveni Danijoje ir nori grįžti į Kauną aplankyti šeimos.
Bilietas iš Kopenhagos į Kauną – tai vienas populiariausių maršrutų tarp Danijos ir Lietuvos. Kasdien vežama dešimtys keleivių, o pasirinkimas tikrai platus. Svarbiausia – pasirinkti patikimą vežėją, pasiruošti kelionei ir turėti kantrybės. Ilga kelionė, bet verta. Tikiuosi, kad šie atsakymai padės suprasti, ko tikėtis. Saugios kelionės į Kauną.