Vežikas LT Kopenhaga, Vežame kiekvieną dieną

„Vežikas" – senas žodis. Senelių laikais taip vadindavo žmogų, kuris veždavo krovinius iš vienos vietos į kitą. Dabar mes sakome „vežėjas" arba „pervežimo įmonė", bet esmė ta pati – žmogus, kuriam patiki savo daiktus, ir jis juos nugabena ten, kur reikia. Mes esame tie vežikai. Vežame iš Lietuvos į Kopenhagą. Kiekvieną dieną.

Šiame straipsnyje noriu papasakoti, kaip viskas veikia iš vidaus. Ne kaip reklamoje, o kaip yra iš tikrųjų. Su vėlavimais, nesusipratimais, kartais net klaidomis. Nes tikras vežikas nežada tobulumo – jis žada sąžiningumą.

Žmonės – kas sėdi už vairo

1. Kas yra tie žmonės, kurie veža mano daiktus?

Mūsų vairuotojai – paprasti žmonės. Vienas dirba 15 metų, kitas tik metus. Vienas mėgsta klausytis radijo, kitas – audioknygų. Vienas kalba lietuviškai, kitas – dar ir rusiškai, angliškai. Svarbiausia – jie moka vairuoti ir rūpinasi kroviniu. Vienas vairuotojas pasakojo, kad klientė Kopenhagoje pavaišino jį kava, kai pristatė jos pianiną. Jis sakė: „Tai geriau nei bet koks arbatpinigis." Mes vertiname tokius ryšius.

2. Ar vairuotojai turi patirties tarptautiniuose pervežimuose?

Taip, visi turi. Nauji vairuotojai pirmus kelis kartus važiuoja su patyrusiais – mokosi maršruto, muitinės procedūrų, bendravimo su klientais. Vienas naujokas pirmą kartą važiavo į Kopenhagą ir pasiklydo mieste. Skambino kolegai, kuris jau ten buvęs dešimtis kartų. Kolega nurodė kelią. Dabar tas naujokas pats moko kitus. Taip viskas sukasi.

3. Kaip vairuotojai susikalba su klientais Danijoje?

Dauguma mūsų vairuotojų kalba angliškai. Jei ne – turi vertimo programėlę telefone. Vienas vairuotojas pasakojo, kad klientas Danijoje kalbėjo tik daniškai, o jis – tik lietuviškai. Bendravo gestais, šypsenomis, ir galiausiai viskas pavyko. Juokinga situacija, bet kartais žmonės supranta vienas kitą be žodžių. Svarbiausia – gera valia.

4. Ar vairuotojai dirba vieni ar po du?

Priklauso nuo krovinio. Jei tai maža siunta – vienas. Jei tai sunkūs baldai ar didelis kiekis – du. Kartais net trys, jei reikia nešti į aukštą be lifto. Vieną kartą vežėme seifą iš Vilniaus į Kopenhagą – reikėjo keturių žmonių. Du vairuotojai ir du papildomi krovėjai. Tai buvo iššūkis, bet seifą nunešėme į 3 aukštą. Klientas sakė, kad kiti atsisakė. Mes neatsisakėme.

5. Ką daryti, jei vairuotojas elgiasi neprofesionaliai?

Skambinkite mums. Mes rimtai žiūrime į tokius dalykus. Jei vairuotojas grubus, neatsargus ar neblaivus (nors to niekada nebuvo) – praneškite. Imsimės veiksmų. Vienas klientas skundėsi, kad vairuotojas rūkė mašinoje. Pakalbėjome su vairuotoju, jis atsiprašė. Dabar rūko tik lauke. Mes ne tobuli, bet stengiamės mokytis iš klaidų.

Transportas – kokia technika naudojama

6. Kokiomis mašinomis vežate?

Turime skirtingų – nuo mažų furgonų iki didelių sunkvežimių. Priklauso nuo krovinio. Mažoms siuntoms – mažesnė mašina, dideliems kroviniams – didesnė. Visos mašinos techniškai tvarkingos, praeina patikrinimus. Viena mašina jau 10 metų kelyje – sena, bet patikima. Vairuotojas ją vadina „senute". Sako, kad ji niekada nenuvylė. Mes ją prižiūrime kaip savo akį.

7. Ar mašinos turi seimo sistemas?

Taip, visos turi GPS. Galime pasakyti, kur mašina yra bet kuriuo metu. Bet mes nesekame kiekvieno vairuotojo žingsnio – pasitikime jais. GPS naudojame, jei reikia tiksliai pasakyti klientui, kada atvyksime, arba jei kažkas nutinka kelyje. Vienas klientas prašė nuotraukos iš GPS ekrano – atsiuntėme. Jis norėjo įsitikinti, kad mašina tikrai važiuoja. Suprantama – kartais žmonės abejoja.

8. Kaip dažnai mašinos patikrinamos?

Prieš kiekvieną ilgą kelionę – vairuotojas patikrina padangas, stabdžius, šviesas. Kartą per metus – pilna techninė apžiūra. Jei kas nors ne taip – taisome iš karto. Vieną kartą vairuotojas pastebėjo, kad stabdžiai „minkšti". Sustojome servise, sutvarkėme, užtrukome 3 valandas. Klientas laukė, mes nervinomės, bet saugumas svarbiau. Geriau vėluoti nei rizikuoti.

9. Ar turite specializuotą transportą jautriems kroviniams?

Ne visai specializuotą, bet turime mašinas su papildomomis apsaugomis – minkštesnė pakaba, papildomi diržai, kartais net specialūs rėmai. Jei vežate labai jautrius daiktus – praneškite, parinksime tinkamą transportą. Vienas muziejus iš Vilniaus vežė senovinį laikrodį į Kopenhagą – davėme mašiną su papildomomis apsaugomis. Laikrodis atvyko sveikas. Muziejaus direktorius dėkojo.

10. Ką daryti, jei mašina sugenda kelyje?

Skambiname klientui, paaiškiname situaciją. Tada bandome sutaisyti vietoje arba kviesti techninę pagalbą. Jei negalime sutaisyti – siunčiame kitą mašiną. Vieną kartą mašina sugedo Latvijoje – užtrukome 6 valandas, kol atvažiavo kita. Klientas buvo nusiminęs, bet suprato. Mes praradome laiką, jis prarado kantrybę. Bet galiausiai viskas baigėsi gerai. Svarbiausia – komunikacija.

Maršrutas – keliu iš Lietuvos į Kopenhagą

11. Koks yra pagrindinis maršrutas iš Lietuvos į Kopenhagą?

Paprastai važiuojame per Latviją, Estiją, keltu į Švediją, tada per tiltą į Daniją. Tai greičiausias kelias. Bet kartais važiuojame per Lenkiją ir Vokietiją – ilgiau, bet kartais pigiau, jei keltas brangus. Priklauso nuo situacijos. Vienas vairuotojas mėgsta keltą, kitas – tiltą. Kiekvienas turi savo nuomonę. Svarbu, kad krovinys pasiektų tikslą.

12. Kiek laiko trunka kelionė keltu?

Keltas iš Talino arba Rygos į Švediją trunka apie 8-10 valandų. Tai ilgiausia kelionės dalis. Vairuotojai dažniausiai miega keltu – tai vienintelė galimybė pailsėti. Vienas vairuotojas pasakojo, kad kartą keltas vėlavo 4 valandas dėl audros. Jis miegojo, nežinojo, kas vyksta. Kai pabudo, jau buvo Švedijoje. Kartais nežinojimas – palaima.

13. Ar važiuojate per naktį?

Taip, dažniausiai. Dieną krauname, vakare išvažiuojame, naktį važiuojame, ryte esame Kopenhagoje. Tai leidžia sutaupyti laiko – klientas gauna krovinį kitą dieną. Bet vairuotojai turi laikytis poilsio režimo – negali vairuoti ilgiau nei 4,5 valandos be pertraukos. Mes tai kontroliuojame. Saugumas svarbiau nei greitis.

14. Ką darote, jei kelyje yra spūstis ar avarija?

Bandome aplenkti, jei galima. Jei ne – laukiame. Skambiname klientui, pranešame, kad vėluosime. Vieną kartą buvo didelė avarija prie Rygos – laukėme 3 valandas. Klientas sakė: „Gal galite kitu keliu?" Deja, ne – visi keliai buvo užblokuoti. Tokios situacijos nutinka. Svarbu ne kaltinti, o priimti realybę.

15. Ar sustojate pakeliui pailsėti?

Taip, privalome. Kas 4,5 valandos – 45 minutės pertrauka. Tai ne mūsų taisyklė – tai ES įstatymas. Vairuotojai turi ilsėtis, kitaip pavojinga. Kartais klientai klausia: „Ar galite važiuoti be sustojimų?" Atsakome: ne. Geriau vėluoti valandą nei sukelti avariją dėl nuovargio. Suprantame, kad žmonės nori greičio, bet saugumas svarbiau.

Krovimas – kaip viskas vyksta praktiškai

16. Kaip kraunate daiktus į mašiną?

Sunkesni apačioje, lengvesni viršuje. Trapūs daiktai atskirai, su papildoma apsauga. Viskas sutvirtinama diržais, kad neslidinėtų. Vairuotojai turi patirties – jie žino, kaip dėlioti. Vienas vairuotojas sakė: „Krovimas – tai menas." Galbūt skamba juokingai, bet jis teisus. Blogas krovimas – sugadinti daiktai. Geras krovimas – saugi kelionė.

17. Ką daryti, jei daiktai netelpa?

Tai nutinka. Kartais klientas sako, kad tai „tik keletas dėžių", o atvažiavus paaiškėja, kad tai 20 dėžių. Tada kalbamės – gal galima padalinti į du reisus, arba gal galima sumažinti kiekį. Vienas klientas turėjo per daug daiktų – pasiūlėme palikti dalį sandėlyje ir vežti vėliau. Jis sutiko. Geriau taip, nei grūsti viską į vieną mašiną ir rizikuoti.

18. Ar padedate nešti daiktus iš buto?

Taip, jei sutarta. Tai papildoma paslauga, bet dažniausiai žmonės jos prašo. Ypač jei gyvena aukštame aukšte be lifto. Vienas vairuotojas pasakojo, kad nešė pianiną į 5 aukštą. Užtruko valandą, bet pianinas atvyko į Kopenhagą. Jis sakė: „Tai buvo sunkiausias darbas mano gyvenime." Bet padarė. Mes neatsisakome sunkių užduočių.

19. Kaip elgiatės su jautriais daiktais?

Atsargiai. Stikliniai daiktai – burbulinė plėvelė. Elektronika – originaliose dėžėse, jei įmanoma. Baldai – apvynioti paklotu. Vienas klientas vežė senovinį veidrodį – apvyniojome trimis sluoksniais, įdėjome į specialų rėmą. Veidrodis atvyko sveikas. Jis sakė: „Maniau, kad suduš." Mes nežadėjome, kad nesuduš, bet padarėme viską, kad taip nenutiktų.

20. Ką daryti, jei krovinys pažeidžiamas pakrovimo metu?

Iš karto pranešame klientui. Fotografuojame, pildome aktą. Jei tai mūsų kaltė – kompensuojame. Jei tai dėl netinkamo pakavimo – situacija sudėtingesnė, bet visada stengiamės rasti sprendimą. Vieną kartą vairuotojas netyčia subraižė stalą. Pranešėme klientui, pasiūlėme kompensaciją. Jis buvo nusiminęs, bet priėmė atsiprašymą. Svarbiausia – sąžiningumas.

Iššūkiai – kas nutinka kelyje

21. Kas dažniausiai nutinka kelyje?

Visko nutinka. Padangos sprogsta, mašinos gesta, keliai uždaromi, oras keičiasi. Vienas vairuotojas pasakojo, kad Švedijoje užklupo sniego audrą – mašina vos neįvažiavo į griovį. Laimei, sustojo laiku. Palaukė, kol audra nurimo, ir važiavo toliau. Klientas laukė, mes nervinomės, bet saugiai pasiekėme Kopenhagą. Kartais gamta primena, kad ne viskas priklauso nuo mūsų.

22. Kaip elgiatės, jei krovinys dingsta?

Tai labai retas atvejis, bet yra buvę. Vieną kartą dėžė su drabužiais dingo iš sandėlio – galbūt kas nors paėmė per klaidą. Ieškojome, radome pas kitą klientą. Supainiojo adresus. Atsiprašėme, grąžinome. Dabar turime griežtesnę kontrolę – kiekviena dėžė turi unikalų numerį. Mokomės iš klaidų. Bet jei dingtų – kompensuotume. Turime draudimą.

23. Ką daryti, jei muitinė sulaiko krovinį?

Bendradarbiaujame. Pateikiame dokumentus, aiškiname situaciją. Kartais muitinė tiesiog nori patikrinti – tai normalu. Vieną kartą laukėme 8 valandas, kol patikrino siuntą su senais baldais. Nieko draudžiamo nerado, bet laiko praradome. Klientas buvo nusiminęs, bet suprato. Mes nekontroliuojame muitinės – galime tik bendradarbiauti.

24. Kaip elgiatės su klientais, kurie nuolat skundžiasi?

Klausomės. Bandome suprasti, kodėl skundžiasi. Kartais skundai pagrįsti – tada taisome. Kartais nepagrįsti – tada aiškiname. Vienas klientas skundėsi dėl visko – vėlavimo, kainos, vairuotojo elgesio. Klausėme, aiškinomės, siūlėme sprendimus. Galiausiai jis sakė: „Jūs vieninteliai, kurie išklausėte." Galbūt jam tiesiog reikėjo išsikalbėti. Mes esame ne tik vežėjai, bet ir klausytojai.

25. Ką darote, jei klientas neatsiskaito?

Tai retai nutinka, bet yra buvę. Pirmiausia – primename. Jei neatsako – skambiname. Jei vis tiek neatsiskaito – kreipiamės į teismą. Bet tai paskutinė išeitis. Vienas klientas pamiršo apmokėti – skambinome, jis atsiprašė ir pavedė tą pačią dieną. Suprantame, kad žmonės turi daug rūpesčių. Svarbu ne kaltinti, o priminti.

Vežikas – tai ne tik žmogus už vairo. Tai visas procesas: nuo skambučio iki pristatymo, nuo pakrovimo iki iškrovimo, nuo saulėtos dienos iki sniego audros. Mes nežadame tobulumo, bet žadame sąžiningumą. Jei ieškote vežiko, kuris nežais žaidimų ir nežadės nerealių dalykų – skambinkite. Mes čia. Kiekvieną dieną. Net kai sunku.