Veža iš Kopenhagos į Lietuvą trečiadienį ir kasdien keleivius, siuntas

Grįžimas namo – tai visada malonesnė kelionė nei išvykimas. Bent jau taip sako dauguma mūsų keleivių. Maršrutas iš Kopenhagos į Lietuvą yra vienas aktyviausių – žmonės grįžta iš darbo, studijų, vizitų pas draugus. Trečiadienis yra populiariausia diena, bet vežame ir kitomis dienomis – praktiškai kasdien. Siuntos taip pat intensyviai juda šia kryptimi – lietuviai Danijoje siunčia dovanas, dokumentus, reikalingus daiktus namuose likusiems šeimos nariams. Jei svarstai grįžti iš Kopenhagos į Lietuvą arba reikia nusiųsti siuntą – čia rasi visą reikalingą informaciją. Rašome taip, kaip patys norėtume, kad mums paaiškintų.

Kainos – vežimas iš Kopenhagos į Lietuvą

1. Kiek kainuoja grįžti iš Kopenhagos į Lietuvą?

Kaina priklauso nuo to, kur Lietuvoje reikia nuvykti. Į Vilnių – apie 65-90 eurų. Į Kauną – panašiai, kartais net pigiau, nes Kaunas pakeliui. Į Klaipėdą – gali būti brangiau, nes reikia nukrypti nuo pagrindinio maršruto. Trečiadieniais paprastai pigiau nei savaitgaliais – tai faktas. Bet jei trečiadienis prieš Kalėdas – kaina bus kitokia. Mes neslepiame kainų, bet jos keičiasi priklausomai nuo daugelio dalykų. Geriausia paskambinti ir paklausti konkrečiai – mes atsakysime aiškiai. Internetinės kainos kartais būna pasenusios, todėl visada patiksliname.

2. Kodėl trečiadienį pigiau nei kitomis dienomis?

Todėl, kad trečiadienį mažiau žmonių nori važiuoti. Savaitgaliais visi grįžta – penktadienį, sekmadienį – tada paklausa didelė ir kaina kyla. Trečiadienis – savaitės vidurys, dauguma dirba ar mokosi, todėl vietų daugiau ir kaina žemesnė. Tai paprasta ekonomika. Mes skatiname važiuoti ne piko dienomis – tai naudinga visiems. Keleiviai gauna geresnę kainą, mes turime stabilų užpildymą. Jei gali rinktis datą – rinkis trečiadienį. Be to, keliai tuštesni, mažiau streso. Vienas klientas specialiai prašo tik trečiadienio reisų – sako, kad pigiau ir ramiau.

3. Kiek kainuoja siuntos gabenimas iš Kopenhagos į Lietuvą?

Mažas paketas – 15-22 eurai. Dėžė iki 25 kg – 30-42 eurai. Didesni daiktai – pagal susitarimą. Kaina priklauso ne tik nuo svorio, bet ir nuo to, kur Lietuvoje reikia pristatyti. Į Vilnių pigiau, į mažesnį miestelį – brangiau, nes reikia papildomai važiuoti. Kartais žmonės siunčia labai sunkius daiktus – pavyzdžiui, įrankius ar įrangą – tada kaina skaičiuojama individualiai. Svarbiausia – pasakyti tikrąjį svorį ir dydį. Nustebti vietoje nemalonu nei mums, nei tau. Vienas klientas parašė, kad siunčia „lengvą paketą“ – svėrė 35 kg. Kaina perskaičiuota.

4. Ar galima mokėti Danijos kronomis?

Taip, galima. Priimame eurus ir Danijos kronas. Valiutos kursą skaičiuojame pagal tą dienos kursą – nenukrypstame daug. Bet pavedimas eurais patogiau, ypač jei turi Lietuvos banko sąskaitą. Kronomis mokėti grynais – ne problema, bet reikia turėti tikslią sumą, nes grąžos ne visada turime. Vieną kartą klientas atėjo su 1000 kronų banknotu – mes negalėjome iškeisti, nes neturėjome tiek grąžos. Teko eiti į keityklą – užtruko. Geriau turėti smulkesnių banknotų arba mokėti pavedimu.

5. Ar taikomos nuolaidos grįžtantiems keleiviams?

Jei važinėji reguliariai – taip. Mes turime keletą klientų, kurie važinėja kas mėnesį ar net dažniau – jiems taikome pastovias nuolaidas. Bet tai nėra kažkokia oficiali programa – tiesiog žmogiškas susitarimas. Jei pirmą kartą važiuoji – standartinė kaina. Bet jei po to grįši – galėsime tartis. Vienas vaikinas važinėja kas dvi savaites – jam taikome 10 eurų nuolaidą kiekvieną kartą. Jis laimingas, mes turime pastovų klientą. Abi pusės laimi. Svarbiausia – sąžiningumas ir komunikacija.

Maršrutas – Kopenhaga Lietuva kasdien

6. Koks maršrutas iš Kopenhagos į Lietuvą?

Paprastai važiuojame per Vokietiją, Lenkiją – tas pats maršrutas kaip ir į priekį, tik atvirkščiai. Kopenhaga–Hamburgas–Berlynas–Poznanė–Varšuva–Kaunas–Vilnius. Kartais važiuojame per kitą maršrutą – jei reikia pristatyti keleivius į kitus miestus. Vieną kartą važiavome per Švediją ir keltą – tai buvo greičiau, bet brangiau dėl kelto bilietų. Paprastai renkamės žemyninį maršrutą – patikimiau. Keliai pažįstami, vairuotojai žino, kur sustoti, kur degalinės geros. Tai svarbu ilgoje kelionėje.

7. Kiek laiko trunka kelionė iš Kopenhagos į Vilnių?

16-20 valandų, priklausomai nuo eismo ir sustojimų. Iš Kopenhagos išvykstame ryte – apie 6-7 valandą – ir Vilnių pasiekiame vėlai vakare arba net naktį. Vieną kartą važiavome beveik 24 valandas, nes Lenkijoje buvo baisus rūkas ir visi važiavo lėtai. Nieko negalėjome padaryti – saugumas pirmiau. Paprastai kelionė trunka apie 18 valandų su visais sustojimais. Jei važiuojame be didelių eismo problemų – galima ir greičiau. Bet negarantuojame tikslaus laiko.

8. Ar yra tiesioginis reisas ar reikia persėsti?

Tiesioginis. Mikroautobusas išvyksta iš Kopenhagos ir važiuoja tiesiai į Lietuvą. Nėra persėdimų, nėra kitų vežėjų – mes patys. Tai vienas iš privalumų palyginus su autobusais, kur kartais reikia persėsti Varšuvoje ar Berlyne. Pas mus – sėdi ir važiuoji. Gali miegoti, klausytis muzikos, dirbti – niekas netrukdo. Vienintelis dalykas – sustojimai, bet jie būna trumpi. Jei važiuoji į Kauną, o ne į Vilnių – išleidžiame Kaune, nereikia važiuoti iki Vilniaus ir grįžti.

9. Kada tiksliai išvykstate iš Kopenhagos?

Paprastai 6:00-7:00 ryto. Tikslus laikas priklauso nuo to, kiek keleivių reikia surinkti ir iš kur. Jei visi gyvena netoli centro – išvykstame anksčiau. Jei reikia važiuoti į priemiesčius – vėliau. Trečiadieniais turime fiksuotą grafiką – 6:30 nuo centrinės stoties. Kitomis dienomis – pagal užsakymus. Svarbu atvykti laiku – mes nelaukiame ilgiau nei 15 minučių. Vienas klientas visada vėluoja 10 minučių – mes jau įpratome, bet tai nėra gerai. Kiti keleiviai laukia ir nervinasi.

10. Kur Kopenhagoje paimate keleivius?

Pagrinde – prie centrinės stoties, København H. Bet galime paimti ir kitose vietose – jei gyveni toli nuo centro, gali susitarti dėl patogesnės vietos. Oro uostas – galima, bet papildomas mokestis, nes tai už miesto. Frederiksberg, Nørrebro, Vesterbro – viskas įmanoma, jei praneši iš anksto. Svarbu, kad būtų vieta, kur mikroautobusas gali sustoti – ne visur Kopenhagoje galima stovėti. Vieną kartą klientas norėjo, kad paimtume jį siauroje gatvėje senamiestyje – tiesiog neįmanoma, mikroautobusas netilpo.

Siuntos – gabenimas iš Kopenhagos į Lietuvą

11. Kokias siuntas dažniausiai siunčia iš Danijos į Lietuvą?

Visokiausias. Drabužius – dažniausiai. Lietuviai Danijoje perka geresnius drabužius ir siunčia namo. Elektroniką – taip pat, kartais ten pigiau. Maistą – lietuvišką ilgesį, sako. Rūkytą mėsą, saldainius, konservus. Dokumentus – verslo reikalams. Dovanas – gimtadienių, Kalėdų proga. Vieną kartą močiutė iš Kopenhagos siuntė anūkui į Kauną visą dėžę saldainių ir megztą šaliką – labai miela. Kitas klientas siuntė naują telefoną broliui – brangus daiktas, todėl paprašėme draudimo. Siuntos būna visokios – nuo mažų vokų iki didelių dėžių.

12. Ką negalima siųsti iš Danijos į Lietuvą?

Tą patį, ko negalima siųsti bet kur – ginklus, narkotikus, kontrabandą. Be to, tam tikrus maisto produktus – mėsą ir pieną iš ne ES šalių, bet Danija yra ES, todėl tai netaikoma. Alkoholį galima siųsti ribotais kiekiais. Tabaką – taip pat, bet su apribojimais. Jei nežinai, ar galima siųsti – klausk. Geriau paklausti prieš, nei po to aiškintis su muitine. Vienas klientas bandė siųsti didelį kiekį cigarečių – muitinė sulaikė. Mes nekalti, bet nemalonu visiems. Žinok taisykles.

13. Per kiek laiko siunta pasiekia Lietuvą?

1-2 dienos, priklausomai nuo to, kada atidavei. Jei trečiadienį ryte – ketvirtadienį vakare jau Lietuvoje. Jei ketvirtadienį vakare – gali būti tik pirmadienį, nes savaitgalį nevežame (arba vežame, bet rečiau). Į Vilnių greičiau, į mažesnius miestus – ilgiau, nes reikia papildomai pristatyti. Vienas klientas skundėsi, kad siunta į Šiaulius užtruko 4 dienas – taip, nes mes vežame iki Vilniaus, o iš ten siunta keliauja toliau. Reikia suprasti, kad ne visada viskas vyksta taip greitai, kaip norėtųsi.

14. Kaip supakuoti siuntą, kad ji saugiai pasiektų Lietuvą?

Stabiliai ir tvirtai. Dėžė turi būti užklijuota stipria lipnia juosta – ne paprastu lipduku. Sunkūs daiktai apačioje, lengvi – viršuje. Trapūs daiktai – burbulinė plėvelė arba laikraščiai aplink. Adresas aiškiai parašytas – ne pieštuku, ne mažomis raidėmis. Vienas klientas atsiuntė stiklainius su uogiene paprastoje kartoninėje dėžėje – vienas stiklainis sudužo ir viskas aplipę. Niekas nekaltas, bet nemalonu. Jei siunti skystus daiktus – įdėk į plastikinį maišelį, kad net jei pratekėtų, nesugadintų kitų daiktų. Paprastos taisyklės, bet jos veikia.

15. Ar galima siųsti baldus ar didelius daiktus?

Galima, bet reikia derinti atskirai. Dideli daiktai užima daug vietos ir mes negalime jų vežti kartu su keleiviais – tiesiog netelpa. Yra atskiras krovinių skyrius, bet jis ribotas. Jei nori siųsti sofą ar spintą – geriau kreiptis į krovinių gabenimo įmonę. Mes vežame vidutinio dydžio daiktus – dėžes, lagaminus, nedidelius baldus. Vieną kartą vežėme išardytą spintelę iš IKEA – tilpo, bet vos vos. Jei nežinai, ar telpa – atsiųsk nuotrauką ir matmenis, mes pasakysime.

Patogumai – kelionė mikroautobusu namo

16. Kokie mikroautobusai važiuoja šiuo maršrutu?

Tie patys, kurie važiuoja į priekį – Mercedes Sprinter, Volkswagen Crafter. Patikimi, patogūs, su kondicionieriumi. Sėdynės reguliuojamos, yra vietos kojoms. Ne pirmos klasės lėktuvo sėdynės, bet pakankamai patogios ilgai kelionei. Mikroautobusai švarūs – mes juos valome po kiekvienos kelionės. Vienas mūsų autobusas turi net mažą stalą – galima dirbti ar valgyti. Kitas – paprastesnis, bet viskas veikia. Svarbiausia, kad techniškai tvarkingi – mes nevažiuojame su bet kuo. Saugumas yra prioritetas.

17. Ar galima atsinešti maisto ir gėrimų?

Žinoma. Ilgoje kelionėje reikia valgyti. Mes sustojame degalinėse, bet ten maistas brangus ir ne visada skanus. Geriau atsinešti savo – sumuštinį, vaisių, vandens. Bet prašome neatsinešti kažko, kas labai smirda – pavyzdžiui, žuvies ar česnakų. Mikroautobuse yra kitų žmonių, ir kvapas išlieka. Vienas klientas atsinešė keptą silkę – visas autobusas kvepėjo silkėmis tris valandas. Niekas nesiskundė garsiai, bet veidai kalbėjo patys už save. Vanduo, sumuštiniai, vaisiai – idealu.

18. Ar yra tualetas mikroautobuse?

Daugumoje mikroautobusų – ne. Tai ne tarpmiestinis autobusas su tualetu. Bet mes sustojame pakankamai dažnai – kas 3-4 valandas – kad galėtum nueiti į tualetą degalinėje. Jei labai reikia – gali paprašyti papildomo sustojimo, mes suprantame. Vienas vyresnis keleivis prašė sustoti kas 2 valandas – mes sutikome, nes supratome, kad jam reikia. Bet jei kiekvienas prašytų kas valandą – niekada neatvyktume. Reikia balanso. Paprastai žmonės ištveria tarp sustojimų be problemų.

19. Kaip praleisti laiką ilgoje kelionėje?

Miegas – geriausias variantas. Jei gali užmigti mikroautobuse – miegok. Kelionė prabėgs greičiau. Jei nemiegi – skaityk, klausyk muzikos, žiūrėk filmus (su ausinėmis). Kai kurie keleiviai dirba – turi nešiojamus kompiuterius ir naudoja Wi-Fi. Vienas studentas visada ruošiasi egzaminams kelionės metu – sako, kad niekur kitur neturi laiko. Kitas žiūri serialus. Trečias tiesiog žiūri pro langą – ir tai gerai. Kiekvienas turi savo būdą. Svarbu turėti ką veikti, nes 18 valandų yra ilgas laikas.

20. Ar mikroautobuse šalta ar karšta?

Stengiamės palaikyti patogią temperatūrą – apie 20-22 laipsnius. Bet mikroautobuse yra skirtingi žmonės – vienam karšta, kitam šalta. Kondicionierius vasarą veikia, žiemą šildymas – bet ne visada visiems tinka. Rekomenduoju atsinešti lengvą pledą ar megztinį – jei šalta, užsikloji, jei karšta – nusivelki. Vienas klientas skundėsi, kad per šalta, kitas – kad per karšta. Mes negalime patenkinti visų. Bet stengiamės rasti vidurį. Jei labai blogai – pasakyk vairuotojui, jis sureguliuos.

Dokumentai – grįžimas į Lietuvą

21. Kokius dokumentus reikia grįžtant į Lietuvą?

Lietuvos piliečiams – asmens tapatybės kortelę ar pasą. Grįžtant į savo šalį jokių papildomų dokumentų nereikia. Bet jei nesi Lietuvos pilietis – reikia pasitikrinti, ar turi teisę atvykti. ES piliečiams – jokių problemų. Ne ES piliečiams – gali reikėti vizos ar leidimo gyventi. Mes nekontroliuojame dokumentų – tai pasienio pareiga. Bet jei žinai, kad kažkas ne taip – geriau susitvarkyti prieš kelionę. Vienas klientas – ne ES pilietis – sužinojo pasienyje, kad jo viza pasibaigusi. Jis negalėjo įvažiuoti į Lietuvą. Labai nemaloni situacija.

22. Ar reikia deklaruoti siuntas, kertant sieną?

Paprastai ne – siuntos tarp ES šalių neapmokestinamos ir nereikia jų deklaruoti. Bet jei siunti kažką labai brangaus – gali būti klausimų. Mes nesame muitinės tarpininkai, bet jei kyla problemų – padedame išsiaiškinti. Paprastai viskas praeina sklandžiai. Vieną kartą muitinė sustabdė siuntą, kurioje buvo brangus laikrodis – reikėjo pateikti pirkimo čekį. Po valandos viskas buvo aišku ir siunta išvyko toliau. Nemalonu, bet išsprendžiama. Jei siunti brangius daiktus – turėk pirkimo dokumentus.

23. Ką daryti, jei Lietuvoje nepavyksta susisiekti su siuntos gavėju?

Skambink mums. Mes bandysime susisiekti pakartotinai. Jei gavėjas neatsiliepia – siuntą laikome pas save Vilniuje. Galima atsiimti asmeniškai arba susitarti dėl pakartotinio pristatymo. Nemokamai laikome siuntą 3 dienas – po to prašome atsiimti arba susitarti dėl saugojimo. Vienas klientas siuntė mamai dovaną gimtadieniui, bet mama buvo ligoninėje – mes saugojome siuntą savaitę, kol ji pasveiko. Žmogiškumas svarbiau nei taisyklės. Bet negalime laukti amžinai – jei po savaitės niekas neatsiliepia, susisiekiame su siuntėju.

24. Ar reikia kažkokių dokumentų vežant augintinį atgal į Lietuvą?

Taip – augintinio pasas, skiepų dokumentai, mikroschema. Tai ES reikalavimai, ne mūsų. Be šių dokumentų augintinio neįleis per sieną. Mes galime vežti augintinį, bet dokumentus turi pasirūpinti tu. Vienas klientas pamiršo augintinio pasą namuose Danijoje – teko grįžti ir paimti. Užtruko papildomą dieną. Patikrink dokumentus prieš išvykimą. Maži augintiniai keliauja narve, didesni – su antsnukiu. Jei augintinis agresyvus – pranešk, kad galėtume perspėti kitus keleivius.

Problemos – dažnos situacijos

25. Ką daryti, jei kelionės metu pasijutau blogai?

Pasakyk vairuotojui iš karto. Mes turime pirmosios pagalbos rinkinį ir galime sustoti, jei reikia. Jei labai blogai – kviečiame greitąją pagalbą. Sveikata svarbiau nei kelionės laikas. Vienas keleivys kelionės viduryje pasijuto blogai – pasirodo, turėjo aukštą kraujospūdį. Sustojome, davėme vandens, pailsėjo 20 minučių ir galėjo tęsti kelionę. Kitas atvejis buvo rimtesnis – teko vežti į ligoninę Lenkijoje. Laimei, viskas baigėsi gerai. Mes atsakingi už keleivių saugumą – ne tik už vairavimą.

26. Ką daryti, jei atvykus į Lietuvą trūksta bagažo?

Pranešk vairuotojui iš karto. Mes patikriname bagažo skyrių – kartais daiktai tiesiog pasislenka arba sumaišomi su kitų keleivių bagažu. 90 proc. atvejų bagažas randamas per kelias minutes. Jei tikrai dingo – mes ieškome. Bagažas nemėtomas – mes žinome, kas į ką įdėta. Vieną kartą lagaminas pasimetė tarp dviejų identiškų – vienas keleivys paėmė ne savo. Susisiekėme, apsikeitėme, viskas gerai. Jei bagažas tikrai dingo – kompensuojame pagal deklaruotą vertę. Todėl rekomenduoju deklaruoti vertę, jei vežiesi brangius daiktus.

Išvada

Grįžimas iš Kopenhagos į Lietuvą neturi būti sudėtingas. Mes vežame reguliariai – trečiadieniais ir kitomis dienomis – kad galėtum pasirinkti tau tinkamiausią laiką. Kaina sąžininga, kelionė patogi, siuntos saugios. Jei pirmą kartą grįžti su mumis – nebijok klausti. Jei grįžti jau ne pirmą kartą – žinai, ko tikėtis. Svarbiausia – pranešti iš anksto, atvykti laiku ir turėti tvarkingus dokumentus. Visa kita – mūsų rūpestis. Kelionė namo turi būti maloni, ne stresinė.