Vairuotojas į Daniją – vežame kiekvieną dieną

Kai kalbame apie pervežimus į Daniją, dažnai pamirštamas svarbiausias elementas – vairuotojas. Jis yra tas, kuris fiziškai pristato siuntą, kuris pažįsta kelius, kuris sprendžia problemas pakeliui ir kuris dažnai yra vienintelis tiesioginis kontaktas su klientu. Mūsų vairuotojai važinėja į Daniją kiekvieną dieną – tai ne tik darbas, tai yra įgūdis, ateinantis su tūkstančiais nuvažiuotų kilometrų. Šiame straipsnyje pasidalinsiu, kaip dirba mūsų vairuotojai, ko galima tikėtis ir kokie praktiniai dalykai svarbu žinoti.

Vairuotojai – patyrę pervežimų vairuotojai į Daniją

1. Kokios patirties turi jūsų vairuotojai?

Visi mūsų vairuotojai turi bent 3-5 metų patirtį tarptautiniuose pervežimuose. Tai nėra žmonės, kurie pirmą kartą važiuoja į užsienį – jie pažįsta maršrutus, muitinę (jei reikia), kelių taisykles skirtingose šalyse. Ypač svarbu, kad pažintų Daniją – ten specifinė infrastruktūra, daug tiltų, mokamų kelių, kitokia eismo kultūra. Vienas mūsų vairuotojas jau septintus metus važinėja į Daniją – jis žino kiekvieną posūkį aplink Kopenhagą. Nors, aišku, kartais ir jis pasimeta, ypač jei ką nors remontuoja.

2. Ar vairuotojai kalba danų kalba?

Ne visi. Kai kurie kalba angliškai, kai kurie šiek tiek danų – išmoko važinėdami. Tai nėra reikalavimas, bet tikrai privalumas. Jei reikia susikalbėti su gavėju Danijoje, angliškai beveik visada užtenka – danai puikiai kalba angliškai. Bet yra situacijų, kai vietinė kalba padeda – pavyzdžiui, skambinant į vietinę degalinę ar klausiant kelio kaime. Vienas vairuotojas išmoko pakankamai danų per keturis metus, kad galėtų susitarti dėl paprastų dalykų – pagirtinas dalykas, nors niekas jo neprašė.

3. Kaip vairuotojai sprendžia problemas pakeliui?

Kiekvienas vairuotojas turi mūsų pagalbos liniją – skambina, ir mes sprendžiame kartu. Jei sugenda mašina – organizuojame techninę pagalbą arba pakaitinį transportą. Jei siunta pažeista – darome nuotraukas, užfiksuojame situaciją. Vairuotojai nėra palikti likimo valiai – jie turi aiškias instrukcijas, ką daryti įvairiose situacijose. Žinoma, yra ir tiesiog nemalonių situacijų – pavyzdžiui, prakiūręs ratas vidury nakties Švedijoje. Tokiais atvejais svarbu, kad vairuotojas išliktų ramus ir paskambintų mums, o ne bandytų taisyti pats, ypač jei nežino kaip.

4. Ar vairuotojai gali padėti pakrauti/iškrauti?

Taip, tai mūsų darbo dalis. Vairuotojas padeda pakrauti siuntą ir ją iškrauti. Aišku, jei kalbame apie sunkų baldą ar įrangą, gali prireikti papildomos pagalbos – tada reikia pasakyti iš anksto, kad atvažiuotų du žmonės. Paprastoms siuntoms vienas vairuotojas susitvarko. Turėjome situaciją, kai klientas prašė užnešti spintą į penktą aukštą be lifto – vairuotojas tai padarė, bet kitą dieną skundėsi nugaros skausmu. Po to nusprendėm, kad už tokias situacijas reikia papildomai tartis arba siųsti du žmones.

5. Ar vairuotojai dirba pagal darbo valandų apribojimus?

Taip, griežtai. ES reglamentai nustato, kiek valandų gali vairuoti be pertraukos – 4,5 valandos, po to privaloma 45 minučių pertrauka. Dienos vairavimo limitas – 9 valandos, du kartus per savaitę galima iki 10. Mes tai laikome, ne žaidžiame su saugumu. Tai reiškia, kad kartais reisai užtrunka ilgiau, bet geriau taip, negu pavargęs vairuotojas už vairo. Vienas konkurentas (tiesa, jau nebedirba) taupė laiką ir neleisdavo vairuotojams ilsėtis – baigėsi eismo įvykiu.

Kelias – maršrutas į Daniją su vairuotoju

6. Kokiu keliu vairuotojai važiuoja į Daniją?

Pagrindinis maršrutas – per Latviją, Estiją, tada keltu arba per Švediją, iki tilto į Kopenhagą. Kitas variantas – per Lenkiją ir Vokietiją, bet jis ilgesnis. Pasirinkimas priklauso nuo to, iš kur išvykstame ir kur reikia pristatyti. Jei siunta yra Šiaurės Danijoje – kartais greičiau per Vokietiją. Jei į Kopenhagą – per Švediją trumpiau. Vairuotojai patys sprendžia pagal situaciją, bet mes turime rekomenduojamus maršrutus su atstumais ir numatomu laiku.

7. Ar vairuotojai naudoja GPS arba navigaciją?

Žinoma, tai XXI amžius. Bet yra ir kita medalio pusė – GPS kartais klaidina. Ypač Danijoje, kur mažos gatvės ir vienkiemiai su panašiais pavadinimais. Vairuotojai naudoja GPS kaip pagrindą, bet taip pat pasitikrina adresą su gavėju, ypač jei tai ne didmiestis. Vienas vairuotojas pasakojo, kad GPS jį nukreipė į lauką už kaimo, nes „adresas" buvo registruotas senoje vietoje. Skambino gavėjui – paaiškėjo, kad reikia važiuoti visai kitu keliu. Technologija gerai, bet gyvas žmogus geriau.

8. Kiek kilometrų nuvažiuojate iki Danijos?

Nuo Vilniaus iki Kopenhagos – apie 1200 kilometrų. Nuo Kauno – šiek tiek mažiau, apie 1100. Nuo Klaipėdos – gal apie 900, bet priklauso nuo maršruto. Tai nėra atstumai, kuriuos įveiki per pusdienį – reikia mažiausiai paros gryno važiavimo. Su visais sustojimais, krovimu ir kitais siuntų pristatymais pakeliui – 2-3 dienos. Vienas vairuotojas yra pasakęs, kad jis per metus nuvažiuoja daugiau nei 200 000 km vien į Daniją – skaičiai įspūdingi, bet tai jo kasdienybė.

9. Ar reikia mokėti už tiltą iš Švedijos į Daniją?

Taip, Oresundo tiltas yra mokamas. Ir ne pigus – vienkartinis mokestis už mikroautobusą gali būti apie 50-70 eurų. Tai įsiskaičiuoja į bendrą pervežimo kainą, tai jums nereikia dėl to jaudintis. Bet tai įdomus faktorius – kaip tiltas, kuris sujungia dvi šalis, yra mokamas, nors tai ES viduje. Na, bet taip yra. Kartais vairuotojai renkasi ilgesnį maršratą per Vokietiją, kad išvengti šio mokesčio, ypač jei veža tik vieną mažą siuntą.

10. Kokie keliai Danijoje yra mokami?

Danijoje dauguma kelių nemokami. Bet yra išimčių – pavyzdžiui, didieji tiltai (Storebælt ir Oresundo) yra mokami. Storebælto tiltas sujungia Zelandiją su Funenu – jei reikia patekti į Jutlandiją per tiltą, tenka mokėti. Tai vėlgi yra mūsų sąnaudos, kurios yra įskaičiuotos į jūsų kainą. Vairuotojai turi elektroninius bilietus, kad nereikėtų stovėti eilėse. Vienas vairuotojas pamiršo pasipildyti bilietą – teko stovėti pusvalandį eilėje prie mokamo punkto. Tokių dalykų mokomasi iš patirties.

Saugumas – vairuotojo saugumas vežant į Daniją

11. Kaip užtikrinate vairuotojų saugumą?

Pirma – tinkamas poilsis. Kaip minėjau, laikomės darbo valandų apribojimų. Antra – techniškai tvarkingi automobiliai, reguliariai tikrinami. Trečia – draudimas. Ketvirta – ryšys – kiekvienas vairuotojas turi mobilųjį telefoną su mumis greitai susisiekti. Penkta – mokymai. Mes organizuojame periodinius mokymus – pirmosios pagalbos, gaisro gesinimo, konfliktinių situacijų valdymo. Tai nėra formalumas – vieną kartą mokymai padėjo, kai vairuotojas turėjo padėti kitam eismo įvykio dalyviui Lenkijoje.

12. Ar yra draudimas vairuotojams?

Taip, visi vairuotojai turi darbo draudimą – tiek sveikatos, tiek nelaimingų atsitikimų. Be to, transporto priemonės yra draustos su kasko draudimu, kuris galioja visose šalyse, kur važiuojame. Tai reiškia, kad jei nutinka eismo įvykis ar kitas incidentas, vairuotojas yra apsaugotas. Mes neskaičiuojame ant draudimo – tai yra būtinybė, ne prabanga. Turėjome vieną atvejį, kai vairuotojas susižeidė ranką kraunant siuntą – draudimas padengjo gydymą ir kompensaciją už prarastas darbo dienas.

13. Kaip elgiamasi su pavojingomis situacijomis kelyje?

Vairuotojai turi aiškias instrukcijas: pirmiausia užtikrinti savo saugumą, tada skambinti mums. Jei eismo įvykis – kviesti policiją ir greitąją pagalbą (jei reikia), daryti nuotraukas, neliesti įkalčių. Jei techninis gedimas – sustoti saugioje vietoje, įjungti avarinius žibintus, skambinti mums. Turime sutartis su pagalbos kelyje paslaugas teikiančiomis įmonėmis tiek Lietuvoje, tiek Švedijoje, tiek Danijoje. Svarbiausia – nepanikuoti. Vairuotojai, kurie turi daugiau patirties, žino, kad 90% situacijos sprendžiamos paprastai, tik reikia laiko.

14. Ar vairuotojai veža ginklus ar kažką panašaus?

Ne. Jokių ginklų, jokių savigynos priemonių, išskyrus standartinį gesintuvą ir avarinį rinkinį. Mes nesame apsaugos tarnyba, mes vežame siuntas. Jei vairuotojas jaučiasi nesaugiai – skambina mums arba policijai. Iš mūsų patirties – rimtų incidentų pakeliui praktiškai nebūna. Didžiausias pavojus yra nuovargis ir dėmesio praradimas, ne plėšikai keliuose. Todėl poilsis yra svarbiausia saugumo priemonė.

15. Kaip elgiamasi su siuntos saugumu transportavimo metu?

Siuntos yra užrakintos transporto priemonėje. Naktimis, kai vairuotojas ilsisi, transporto priemonė stovi saugiose aikštelėse – ne pirmoje pasitaikiusioje degalinėje ar pakelėje. Mūsų vairuotojai žino, kurios aikštelės yra saugesnės. Be to, turime GPS sekimą visuose automobiliuose – jei kas nors juda ne pagal maršrutą, mes iš karto gauname signalą. Tai nėra nepasitikėjimas vairuotojais – tai atsakomybė prieš klientus ir jų siuntas.

Ryšys – bendravimas su vairuotoju

16. Ar galiu tiesiogiai susisiekti su vairuotoju?

Gali, bet mes rekomenduojame bendrauti per mus. Kodėl? Todėl, kad vairuotojas gali būti užimtas – vairuoja arba krauna kitą siuntą. Mes turime visą informaciją apie jūsų siuntą ir galime atsakyti greičiau. Bet jei yra kažkas specifinio – pavyzdžiui, reikia paaiškinti gavėjui, kaip rasti jūsų namus – mes galime sujungti jus su vairuotoju. Yra buvę atvejų, kai vairuotojas tiesiogiai skambino gavėjui, nes GPS neveikė, ir reikėjo gyvo paaiškinimo. Tai normalu.

17. Kaip vairuotojas praneša apie pristatymą?

Paprastai vairuotojas praneša mums, kad siunta pristatyta, o mes pranešame jums. Tai vyksta SMS žinute arba el. laišku. Taip pat yra galimybė gauti nuotrauką – pavyzdžiui, nuotrauką, kur siunta palikta, jei gavėjo nebuvo namuose. Tai ne visada darome, bet galime, jei prašote. Kartais vairuotojai tiesiogiai praneša gavėjui – skambina arba rašo, kad siunta pristatyta. Tai priklauso nuo susitarimo.

18. Ar vairuotojas gali paskambinti prieš pristatymą?

Taip, tai yra standartinė praktika. Vairuotojas skambina gavėjui 30-60 minučių prieš pristatymą, kad įsitikintų, jog žmogus yra namuose arba biure. Tai padeda išvengti situacijų, kai vairuotojas atvažiuoja, o niekas neatidaro durų. Nors kartais ir to nepakanka – vienas gavėjas Danijoje neatsakė į skambučius, vairuotojas laukė valandą, galiausiai paliko siuntą pas kaimyną. Vėliau paaiškėjo, kad žmogus užmigo po pietų su išjungtu telefonu.

19. Ką daryti, jei vairuotojas neatvyksta sutartu laiku?

Skambinkite mums. Mes patikrinsime, kur yra vairuotojas ir kas atsitiko. Galbūt vėluoja dėl eismo, gal kažkas atsitiko pakeliui. Svarbiausia – komunikuoti. Jei vairuotojas vėluoja daugiau nei dvi valandas nuo sutarto laiko, mes jums pranešame patys. Bet kartais klientai skambina anksčiau – vos 20 minučių pavėlavus – ir klausia, kur vairuotojas. Suprantu nerimą, bet kartais tiesiog reikia palaukti. Ypač jei tai penktadienio popietė ir eismas intensyvus.

20. Ar vairuotojas gali palaukti, jei aš vėluoju?

Taip, bet ribotai. Vairuotojas gali palaukti 15-20 minučių – tai įprasta. Jei reikia laukti ilgiau – tai priklauso nuo grafiko. Jei vairuotojas turi kitų siuntų tą dieną, jis negali laukti valandą vienoje vietoje. Tokiu atveju galima susitarti dėl pakartotinio pristatymo kitą dieną arba palikti siuntą saugioje vietoje. Geriausia būti pasiruošusiam sutartu laiku, bet suprantu – gyvenimas nenuspėjamas. Vienas klientas prašė palaukti, nes „užtruko parduotuvėje" – laukėm pusvalandį, bet tai buvo išimtis.

Poilsis – vairuotojo poilsis ilguose maršrutuose

21. Kur vairuotojai ilsisi pakeliui?

Specialiose poilsio aikštelėse arba viešbučiuose, priklausomai nuo situacijos. Trumpi sustojimai – degalinės, poilsio aikštelės prie greitkelių. Naktinis poilsis – viešbutis arba transporto priemonė su miegama vieta. Mes stengiamės, kad vairuotojai ilsėtųsi patogiai – tai turi įtakos jų darbo kokybei ir saugumui. Yra aikštelių, kurios yra geresnės, yra blogesnių – vairuotojai žino, į kurias važiuoti, o kurių geriau vengti. Vienas vairuotojas prisiekinėja viena konkrečia aikštele prie Švedijos sienos – sako, kad ten geriausia kava.

22. Kiek laiko ilsisi vairuotojas ilgame maršrute?

Pagal reglamentą – mažiausiai 11 valandų pertrauka kas 24 valandas. Taigi, jei vairuotojas vairavo visą dieną, jis privalo ilsėtis mažiausiai 11 valandų prieš kitą dieną. Mes laikomės šių reikalavimų, kartais net duodame ilgesnį poilsį. Tai reiškia, kad vieno vairuotojo pervežimas iš Lietuvos į Daniją trunka mažiausiai dvi dienas – viena dieną važiuoti, nakvoti, kita dieną baigti maršrutą. Su ekspres pristatymu galima greičiau, bet tai reiškia, kad reikia dviejų vairuotojų, kurie keičiasi.

23. Ar vairuotojai miega transporto priemonėje ar viešbutyje?

Priklauso nuo transporto priemonės ir situacijos. Didelėse mašinose yra miegamosios vietos – ten vairuotojai dažnai miega. Mikroautobusuose paprastai nėra, tai tenka ieškoti viešbučio arba pigesnės nakvynės. Mes turime susitarimus su keliais viešbučiais pakeliui – gauname geresnes kainas. Bet svarbiausia, kad vairuotojas pailsėtų, nesvarbu kur. Vienas vairuotojas teigia, kad jam geriau miegoti mašinoje – sako, kad "žino, kad jo turtas šalia". Asmeninis pasirinkimas.

24. Kaip dažnai vairuotojai važiuoja į Daniją?

Priklauso nuo poreikio. Kai kurie važiuoja kelis kartus per savaitę, kiti – kartą per savaitę. Mes rotuojame vairuotojus, kad jie per daug įsitemptų. Važinėti tą patį maršrutą kasdien gali tapti monotoniška, o monotonija pavojinga kelyje. Todėl keičiame – vieną savaitę Danija, kitą savaitę gal Vokietija arba Švedija. Tai padeda išlaikyti budrumą ir motyvaciją. Nors kai kurie vairuotojai tiesiog mėgsta Danijos maršrutą ir prašo jį dažniau.

25. Ar vairuotojai turi sąlygas ruoštis maistą kelyje?

Didesnėse transporto priemonėse – taip, yra paprastos viryklės ar bent jau elektriniai virduliai. Mikroautobusuose – ne, tenka maitintis degalinėse ar kavinėse. Mes skirime dienpinigius maistui – tai ne tik kad vairuotojas nebaduotų, bet ir kad galėtų normaliai pavalgyti. Nėra prasmės taupyti ant maisto – alkanas vairuotojas yra pavojingas vairuotojas. Vienas vairuotojas pasakojo, kad Danijoje maistas brangesnis nei Lietuvoje, tai jo pietūs Kopenhagoje kainuoja beveik dvigubai. Smulkmena, bet žmogus pastebi.

Įgūdžiai – vairuotojų kompetencija

26. Kokių papildomų įgūdžių turi jūsų vairuotojai?

Be vairavimo – pagrindinė mechanikos žinios (kad galėtų įvertinti gedimą), pirmoji pagalba, bazinės užsienio kalbų žinios, dokumentų tvarkymas, bendravimo įgūdžiai. Tai nėra tik "sėsk ir važiuok" darbas. Reikia mokėti bendrauti su skirtingais žmonėmis – nuo sandėlio darbuotojų iki klientų namuose. Reikia mokėti tinkamai pakrauti siuntą, kad ji nesugestų. Reikia mokėti orientuotis svetimoje šalyje. Tai daugiau nei vairavimas – tai logistika, komunikacija ir problemų sprendimas viename.

Vairuotojas yra mūsų veidas prieš klientą – mes tai suprantame ir investuojame į jo profesionalumą.