Mikriukai iš Kopenhagos į Vilnių, Vežame kiekvieną dieną

Grįžimas namo – tai visada malonus dalykas, ypač po ilgo buvimo svetur. Daug lietuvių dirba arba gyvena Kopenhagoje, ir mikriukai į Vilnių jiems yra kasdienis išsigelbėjimas. Nereikia sukti galvos dėl persėdimų, brangių skrydžių ar ilgo vairavimo pačiam. Tiesiog sėdi, važiuoji ir po 18-24 valandų jau esi namie. Maršrutai eina kasdien, skirtingais laikais, tad kiekvienas gali rasti sau tinkamą variantą. Šiame tekste atsakysiu į klausimus, kuriuos dažniausiai girdžiu iš žmonių, kurie ieško būdo grįžti iš Kopenhagos į Vilnių.

Kainos – mikriukai iš Kopenhagos į Vilnių kasdien

1. Kiek kainuoja grįžti mikriuku iš Kopenhagos į Vilnių?

Kainos prasideda nuo 50 eurų ir gali siekti iki 95 eurų. Priklauso nuo sezono, savaitės dienos ir vežėjo. Švenčių laikotarpiu – Kalėdos, Velykos, Joninės – kainos šoka aukštyn, nes visi nori grįžti namo. Vasarą irgi brangiau, ypač liepą. Pigiausia būna sausį-vasarį, kai mažiau žmonių keliauja. Aš pažįstu žmogų, kuris reguliariai važinėja tarp Kopenhagos ir Vilniaus – jis sako, kad geriausia užsisakyti antradienio ar trečiadienio reisą, tada kainos būna mažiausios. Taip pat verta turėti vežėjo kontaktą ir kartais tiesiog paskambinti – kartais jie turi neviešų pasiūlymų.

2. Ar kaina skiriasi priklausomai nuo to, iš kurios Kopenhagos vietos išvykstate?

Paprastai ne, bet yra išimčių. Dauguma vežėjų turi vieną ar dvi pagrindines stoteles Kopenhagoje – centrinė stotis arba tam tikras stovėjimo aikšteles. Jei prašote, kad jus paimtų iš kitos vietos – pavyzdžiui, iš oro uosto arba iš tam tikro rajono – gali būti papildomas mokestis 5-15 eurų. Tai priklauso nuo atstumo ir to, ar vairuotojui pakeliui. Kartais vežėjas sutinka privažiuoti nemokamai, jei yra daugiau keleivių toje pačioje vietoje. Bet jei esate vienas kitame miesto gale – gali tekti patiems atvykti į pagrindinę stotelę.

3. Kaip sutaupyti perkant bilietą atgal?

Yra keletas būdų. Pirma – užsisakyti abu bilietus iš karto (pirmyn ir atgal), tada dažnai duoda nuolaidą 10-20 procentų. Antra – važiuoti mažiau populiariu laiku, kaip minėjau – vidurio savaitės reisai pigesni. Trečia – ieškoti grupinių bilietų, jei važiuojate su draugais ar kolegomis. Ketvirta – sekti vežėjų akcijas socialiniuose tinkluose. Penkta – turėti nuolatinio kliento kortelę, jei vežėjas ją siūlo. Aš pats žinau žmogų, kuris važinėja kas mėnesį ir gauna 25 procentų nuolaidą – tai jau nemaža suma per metus.

4. Ar galima derėtis dėl kainos?

Su didelėmis kompanijomis – ne, kainos fiksuotos. Bet su mažesniais vežėjais, kurie patys vairuoja, kartais galima. Ypač jei esate pastovus klientas arba vežate didelį krepšį (jie gali sutikti neskaičiuoti bagažo mokesčio). Taip pat, jei važiuojate ne sezono metu ir autobusiukas tuščias, vežėjas gali sutikti sumažinti kainą, kad tik užpildytų vietą. Bet nesitikėkite didelių nuolaidų – kalbame apie 5-10 eurų skirtumą. Visada mandagiai paklauskite, ar yra kokių nors nuolaidų – blogiausiu atveju atsakys „ne".

Maršrutai – grįžimas iš Kopenhagos į Lietuvą

5. Kokiais keliais mikriukai grįžta į Vilnių?

Maršrutai panašūs kaip ir važiuojant pirmyn – tik atvirkščiai. Dažniausiai per Švediją, keltu į Latviją arba Estiją, ir tada per Rygą į Vilnių. Kitas variantas – per Vokietiją ir Lenkiją, bet tai ilgesnis kelias. Trečias variantas – keltu iš Švedijos tiesiai į Klaipėdą, ir iš ten jau į Vilnių. Kiekvienas vežėjas turi savo mėgstamą maršrutą. Vieni renkasi greitesnį kelią per keltą, kiti – pigesnį per sausumą. Pasitarkite su vežėju, kuris maršrutas bus jūsų kelionėje – tai padės suprasti, kiek laiko užtruksite.

6. Kiek laiko užtrunka kelionė atgal?

Tiek pat, kiek ir pirmyn – 18-24 valandos. Bet grįžtant kartais būna ilgiau, ypač sekmadieniais, kai daug žmonių grįžta iš savaitgalio kelionių. Eilės pasienyje, eilės prie kelto, spūstys prie Vilniaus – visa tai prideda laiko. Žiemą, per pūgas, kelionė gali užtrukti ir 28 valandas. Aš pats grįžau vieną kartą per Kalėdas – kelionė užtruko 26 valandas dėl sniego Lenkijoje. Nemalonu, bet ką padarysi – svarbu saugiai pasiekti namus. Visada planuokite su laiko atsarga, ypač jei kitą dieną turite svarbių reikalų.

7. Ar mikriukai stoja Kopenhagoje prieš išvykdami?

Taip, paprastai yra 1-2 sustojimai Kopenhagoje prieš išvykstant iš miesto. Paimami keleiviai iš skirtingų vietų – vieni iš centrinės stoties, kiti iš tam tikrų rajonų arba prie prekybos centrų. Tai gali užtrukti 30-60 minučių, priklausomai nuo to, kiek žmonių reikia paimti ir koks eismas. Būna, kad vairuotojas prašo visus susirinkti vienoje vietoje, kad nereikėtų važinėti po visą miestą. Sekite vežėjo nurodymus ir būkite laiku – jei vėluosite, mikriukas gali išvažiuoti be jūsų.

8. Kur mikriukas išleidžia Vilniuje?

Paprastai centrinėje autobusų stotyje arba prie „Akropolio". Kai kurie vežėjai gali išleisti ir kitose vietose – pavyzdžiui, prie „Ozo" arba „Panoramos", jei dauguma keleivių prašo tos vietos. Taip pat būna, kad vežėjas išleidžia prie pat namų, jei gyvenate pakeliui – bet tai priklauso nuo vairuotojo geros valios ir nuo to, ar nereikia labai nukrypti nuo maršruto. Visada pasitarkite iš anksto, kur norite būti išleistas, kad nebūtų nesusipratimų.

Patogumai – kas mikriuke yra grįžtant

9. Ar mikriukai grįžtant yra tokie patys kaip važiuojant pirmyn?

Paprastai taip, bet ne visada. Kai kurie vežėjai turi skirtingus mikriukus skirtingiems maršrutams ar laikams. Vienas mikriukas gali būti naujesnis su geresniais patogumais, kitas – senesnis. Tai priklauso nuo to, kuris mikriukas tuo metu laisvas. Aš važiavau vieną kartą labai nauju mikriuku su odinėmis sėdynėmis ir USB kiekvienoje vietoje, o kitą kartą – senesniu, kur net kondicionierius neveikė. Tai loterija. Bet apskritai vežėjai stengiasi palaikyti kokybę, nes kitaip praranda klientus.

10. Ar galima prašyti konkrečios vietos mikriuke?

Galima prašyti, bet ne visada gauni. Paprastai vietos skirstomos pagal principą „kas pirmas užsisakė, tas pirmas renkasi". Jei užsisakėte anksti, galite prašyti priekinės sėdynės arba vietos prie lango. Bet jei užsisakėte paskutinę dieną, imkite, ką duoda. Yra buvę atvejų, kai žmogus labai norėjo sėdėti priekyje, bet visos vietos jau buvo užimtos – teko sėdėti gale, kur daugiau kratė. Nėra pasaulio pabaiga, bet jei jautriai reaguojate į kratymą, geriau užsisakyti anksčiau.

11. Kaip pasiruošti ilgai kelionei atgal?

Pirmiausia – išsimiegokite prieš kelionę, jei tai naktinis reisas. Antra – pasiimkite užkandžių ir vandens, bet ne per daug. Trečia – turėkite ką veikti: knygą, filmus telefone, muziką ausinėse. Ketvirta – patogūs drabužiai, ne per šilti ir ne per šalti. Penkta – kaklo pagalvėlė ir akių kaukė, jei norite miegoti. Šešta – įkroviklis telefonui, nes ilgoje kelionėje baterija išsikrauna. Septinta – grynųjų pinigų, jei prireiktų degalinėje. Ir aštunta – kantrybės, nes kelionė ilga, o kartais viskas eina ne pagal planą.

12. Ar mikriuke yra Wi-Fi grįžtant?

Kaip ir važiuojant pirmyn – kartais yra, kartais ne. Net jei vežėjas sako, kad yra Wi-Fi, jis gali neveikti visą kelionę. Ypač važiuojant per Latviją arba Švediją, kur ryšys prastesnis. Aš rekomenduoju nesikliauti vežėjo Wi-Fi ir turėti savo internetą. Jei turite ES mobilų planą, jis veikia Danijoje, Švedijoje, Latvijoje be papildomo mokesčio. Bet jei važiuojate per keltą, ten internetas paprastai mokamas – 5-10 eurų už kelionę. Arba tiesiog atsijunkite nuo interneto ir mėgaukitės kelione – kartais tai irgi gerai.

Dokumentai – ko reikia grįžtant

13. Kokie dokumentai reikalingi grįžtant iš Kopenhagos?

Tokie patys kaip važiuojant pirmyn – asmens tapatybės kortelė arba pasas. Jei esate Lietuvos pilietis, vizos nereikia. Bet jei turite leidimą gyventi Danijoje, turėkite jį su savimi – nors grįžtant į Lietuvą jo paprastai neprašo, bet visada geriau turėti. Jei vežatės vaikus, turėkite jų dokumentus – jei vaikas keliauja su vienu iš tėvų, kartais prašo kito tėvo sutikimo. Tai retas atvejis, bet pasitaiko. Geriau turėti dokumentus ir nereikėti, nei reikėti ir neturėti.

14. Ar reikia pildyti kokius nors dokumentus grįžtant į Lietuvą?

Ne, grįžtant į Lietuvą iš kitos Šengeno šalies jokių dokumentų pildyti nereikia. Sienos kontrolės nėra, tad niekas neprašys paso ar vizos. Bet jei vežatės didelį kiekį prekių – pavyzdžiui, alkoholio ar tabako – gali tekti deklaruoti muitinėje. Leidžiami kiekiai: 1 litras stipraus alkoholio, 4 litrai vyno, 200 cigarečių. Jei viršijate šiuos kiekius, gali tekti mokėti muito mokestį. Taip pat draudžiama vežti narkotikus, ginklus ir kitus nelegalius daiktus – tai turėtų būti savaime suprantama.

15. Ką daryti, jei pasas baigė galioti?

Jei pasas baigė galioti, grįžti į Lietuvą galite su asmens tapatybės kortele, jei ją turite. Jei neturite nei paso, nei kortelės – tai problema. Reikia kreiptis į Lietuvos ambasadą Kopenhagoje dėl laikino kelionės dokumento. Tai gali užtrukti 1-3 dienas, tad planuokite iš anksto. Geriausia – visada patikrinkite dokumentų galiojimą prieš kelionę. Aš pažįstu žmogų, kuris atvyko į stotelę su pasu, kurio galiojimas baigėsi prieš savaitę – vairuotojas atsisakė jį vežti. Labai nemalonu, ypač kai jau suplanuota kelionė.

Laikas – kada geriausia grįžti

16. Kada geriausia grįžti iš Kopenhagos?

Priklauso nuo jūsų situacijos. Jei dirbate Danijoje ir grįžtate savaitgaliui, sekmadienio vakaro reisas yra populiariausias – bet ir brangiausias. Jei galite rinktis, grįžkite pirmadienio arba antradienio rytą – pigiau ir mažiau žmonių. Jei grįžtate atostogoms, planuokite iš anksto – prieš šventes bilietai išperkami greitai. Vasarą, liepą-rugpjūtį, irgi reikia rezervuoti anksčiau. Žiemą galima ir paskutinę dieną, bet rizikuojate. Aš rekomenduoju turėti vežėjo numerį telefone ir kartais tiesiog paskambinti – jie geriausiai žino, kada yra laisvų vietų.

17. Ar yra skirtumas tarp dieninių ir naktinių reisų grįžtant?

Taip, yra. Naktiniai reisai populiariau, nes žmonės nori miegoti kelyje ir atsibusti jau Lietuvoje. Dieniniai reisai mažiau populiarūs, bet turi savo privalumų – galima grožėtis kraštovaizdžiu, ypač važiuojant per Švediją, kur gamta labai graži. Dieniniai reisai paprastai pigesni, nes mažiau paklausos. Bet jei nemėgstate naktinių kelionių arba negalite miegoti sėdėdami, dieninis reisas geresnis pasirinkimas. Tiesiog reikia nusiteikti ilgai dienai kelyje.

18. Ką daryti, jei pavėlavote į mikriuką?

Tai nutinka dažniau nei norėtųsi. Pirmiausia – paskambinkite vežėjui iš karto. Kartais mikriukas dar nenuvažiavęs, ir jie gali palaukti 5-10 minučių. Bet jei jau išvažiavę – teks laukti kito reiso arba ieškoti alternatyvos. Kai kurie vežėjai siūlo perkelti bilietą į kitą dieną nemokamai arba už nedidelį mokestį. Kiti prašo pirkti naują bilietą. Viskas priklauso nuo vežėjo politikos. Todėl visada atvykite į stotelę bent 15-20 minučių anksčiau – tai pigiau nei naujas bilietas.

Atvykimas – kas laukia Vilniuje

19. Kaip iš autobusų stoties pasiekti namus Vilniuje?

Vilniaus autobusų stotis yra centre, tad pasiekti bet kurią miesto dalį nesunku. Viešasis transportas – autobusai ir troleibusai – veikia dažnai. Bilietą galima nusipirkti per programėlę „m.Ticket" arba „Trafi". Jei grįžtate naktį, viešasis transportas gali nevažiuoti – tada reikia taksi arba „Bolt". Iš stoties iki miegamųjų rajonų taksi kainuoja 5-15 eurų, priklausomai nuo atstumo. Jei kas nors atvažiuoja pasitikti – dar geriau. Tik nepamirškite pranešti, kada atvykstate, kad nereikėtų laukti valandą šaltyje.

20. Ką daryti, jei grįžote naktį ir niekas nevažiuoja?

Naktinis Vilnius nėra toks aktyvus kaip dieninis, bet išeitis visada yra. „Bolt" ir „Uber" veikia visą parą, tik naktį gali tekti palaukti ilgiau – 10-15 minučių. Taip pat yra naktiniai autobusai, bet jie retai važiuoja – kas valandą ar rečiau. Jei labai blogai, galima tiesiog palaukti stotyje, kol pradės važiuoti rytiniai autobusai – stotis naktį būna atidira. Arba nueiti į artimiausią visą parą veikiančią kavinę – Vilniaus centre jų yra keletas. Svarbiausia – nesijaudinti, viskas išsispręs.

21. Ar saugu Vilniaus stotyje naktį?

Vilniaus stoties rajonas nėra pats saugiausias miesto kampas, ypač naktį. Bet pastaraisiais metais situacija pagerėjo – daugiau apšvietimo, daugiau policijos. Vis dėlto rekomenduoju būti atsargiems – nevaikščioti vieniems tamsiose gatvelėse, nesirodyti brangiais daiktais, turėti telefoną kišenėje, ne rankoje. Jei laukiate taksi, stovėkite gerai apšviestoje vietoje, geriausia prie pat stoties. Ir dar – jei kas nors įtartinas prieina, tiesiog nueikite. Nereikia būti mandagiam su žmonėmis, kurie kelia nerimą.

Specialios situacijos – ką daryti, kai viskas eina ne pagal planą

22. Ką daryti, jei mikriukas sugedo pakeliui?

Tai retas atvejis, bet pasitaiko. Pirmiausia – nesijaudinkite, vežėjas privalo pasirūpinti keleiviais. Paprastai jie turi sutartį su kitu vežėju arba gali iškviesti techninę pagalbą. Laukimas gali užtrukti nuo 30 minučių iki kelių valandų. Jei gedimas rimtas, gali tekti persėsti į kitą mikriuką arba laukti, kol atvažiuos pakaitinis. Vežėjas turėtų kompensuoti nepatogumus – arba grąžinti dalį pinigų, arba pasiūlyti nemokamą kitą kelionę. Bet ne visi vežėjai tai daro, tad reikia aiškiai paklausti apie savo teises.

23. Ką daryti, jei mikriuke susirgote?

Jei pasijutote blogai kelionės metu, praneškite vairuotojui. Jis gali sustoti artimiausioje degalinėje arba ligoninėje. Turėkite Europos sveikatos draudimo kortelę – ji galioja visose ES šalyse. Jei tai rimta, skambinkite 112 – tai bendras pagalbos numeris visoje Europoje. Jei tai tik bloga savijauta – pykinimas, galvos skausmas – pasiimkite vaistų iš anksto. Ilgoje kelionėje kartais tiesiog reikia išeiti į gryną orą per sustojimą. Ir dar – jei sergate užkrečiama liga, geriau nekeliauti mikriuku, kad neužkrėstumėte kitų keleivių.

24. Ką daryti, jei pametėte daiktus mikriuke?

Pirmiausia – paskambinkite vežėjui kuo greičiau. Jei mikriukas dar kelyje, vairuotojas gali patikrinti jūsų vietą. Jei mikriukas jau grįžo, daiktai paprastai būna vežėjo biure. Bet ne visada – kartais kiti keleiviai arba valytojai gali paimti. Todėl svarbu veikti greitai. Brangius daiktus – telefoną, piniginę, dokumentus – visada turėkite su savimi, ne lagamine. Aš pats pametęs ausines mikriuke – niekada jų neatgavau. Nėra pasaulio pabaiga, bet jei pametėte pasą ar piniginę, tai jau rimčiau. Būkite atidūs išlipdami.

25. Ar galima atšaukti bilietą ir atgauti pinigus?

Priklauso nuo vežėjo. Dauguma leidžia atšaukti nemokamai, jei tai darote bent 24-48 valandas prieš kelionę. Jei atšaukiate paskutinę dieną, gali negrąžinti visos sumos – tik dalį arba visai nieko. Kai kurie vežėjai siūlo perkelti bilietą į kitą dieną nemokamai, o ne grąžinti pinigus. Visada skaitykite sąlygas prieš pirkdami. Aš rekomenduoju rinktis vežėjus, kurie siūlo lanksčias atšaukimo sąlygas – tai rodo, kad jie rimtai žiūri į klientus.

26. Ką daryti, jei vežėjas neatvyko?

Tai labai retas atvejis, bet jei taip nutiko – pirmiausia paskambinkite vežėjui. Galbūt mikriukas vėluoja dėl eismo ar gedimo. Jei vežėjas neatsiliepia arba sako, kad reisas atšauktas, reikalaukite kompensacijos arba alternatyvaus transporto. Jei vežėjas nesutinka – kreipkitės į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą. Taip pat palikite neigiamą atsiliepimą internete – tai padės kitiems žmonėms. Bet tokie atvejai labai reti – dauguma vežėjų yra patikimi, nes kitaip ilgai neišsilaikytų rinkoje.

Išvada

Grįžimas mikriuku iš Kopenhagos į Vilnių – tai patogus ir prieinamas būdas pasiekti namus. Kelionė ilga, bet su tinkamu pasiruošimu ji praeina sklandžiai. Svarbiausia – užsisakyti bilietą iš anksto, turėti visus dokumentus ir nusiteikti ilgai dienai (ar nakčiai) kelyje. Mikriukai važiuoja kasdien, tad visada rasite tinkamą reisą. O grįžus namo – pasimėgaukite tuo jausmu, kad esate ten, kur priklauso. Sėkmės kelionėje.