LT Copenhagen Kopenhaga, Vežame kiekvieną dieną

Ryšys tarp Lietuvos ir Kopenhagos – tai ne tik geografinis atstumas, tai gyvenimo būdas tūkstančiams žmonių, kurie dirba, mokosi arba gyvena tarp šių dviejų šalių. Mes esame to ryšio dalis – vežame žmones, siuntas, kartais net svajas iš vienos šalies į kitą. Pradėjome nuo mažo mikroautobuso ir vieno maršruto, dabar turime visą tinklą, kuris jungia Lietuvą su Danija kiekvieną dieną. Šiame straipsnyje papasakosiu viską, ką reikia žinoti apie pervežimus tarp Lietuvos ir Kopenhagos – nuo praktinių dalykų iki tų mažų niuansų, apie kuriuos niekas nekalba.

Ryšys – Lietuva ir Kopenhaga kasdien

1. Kodėl vežate būtent į Kopenhagą?

Kopenhaga yra vienas pagrindinių taškų, į kuriuos keliauja lietuviai. Darbas, studijos, šeima – priežasčių daug. Prieš penkerius metus, kai pradėjome, buvo vos keletas vežėjų šiuo maršrutu. Dabar jų daugiau, bet mes vis dar esame čia – kasdien, be išimčių. Kopenhaga patogi tuo, kad iš ten galima pasiekti visą Skandinaviją – Švedija per tiltą, Norvegija keltu. Tai tarsi vartai į Šiaurės Europą. Ir mes esame tiltas tarp Lietuvos ir tų vartų.

2. Kiek lietuvių gyvena Kopenhagoje?

Tikslaus skaičiaus nežinau, bet Danijos statistikos departamento duomenimis, Danijoje gyvena apie 15–20 tūkstančių lietuvių. Didžioji dalis – Kopenhagoje ir jos apylinkėse. Tai nemažai. Ir dauguma jų reguliariai keliauja tarp Lietuvos ir Danijos – aplankyti šeimos, parsivežti daiktų, arba tiesiog pailsėti. Mes vežame ne tik tuos, kurie kraustosi – vežame ir tuos, kurie tiesiog nori grįžti namo savaitgaliui. Tai kasdienybė.

3. Ar vežate tik lietuvius?

Ne, vežame visus. Latvius, estus, lenkus, kartais danus arba švedus. Kalba kartais būna iššūkis – ne visi mūsų vairuotojai kalba angliškai sklandžiai. Bet išsiversdžiame. Vieną kartą vežėme danų porą, kuri norėjo aplankyti Lietuvą – jie kalbėjo angliškai, mes – lietuviškai ir rusiškai, bet susikalbėjome. Svarbiausia – gera valia. Jei žmogus nori keliauti, mes jį vežame, nesvarbu, kokia jo tautybė ar kalba.

4. Kokia yra pagrindinė Lietuvos–Kopenhagos maršruto specifika?

Atstumas – apie 1200 kilometrų. Kelionė trunka 18–20 valandų. Reikia kirsti Lenkiją, Vokietiją, ir tada Daniją – arba per tiltą, arba keltu. Kiekviena šalis turi savo taisykles, savo kelių būklę, savo eismo ypatumus. Lenkijoje keliai prasti, Vokietijoje – greiti, bet su kamščiais, Danijoje – brangūs kelių mokesčiai. Visa tai reikia planuoti. Vieną kartą nepaskaičiavome laiko ir pavėlavome į keltą – teko laukti tris valandas. Nuo to laiko visada pridedame valandą rezervo.

5. Ar maršrutas keičiasi priklausomai nuo sezono?

Kartais. Žiemą, kai Lenkijoje būna daug sniego, kartais važiuojame kitu keliu – per Čekiją arba tiesiai per Vokietiją. Tai ilgiau, bet saugiau. Vasarą, kai Vokietijos greitkeliuose būna remontai, kartais naudojame keltą iš Rostoko – tai leidžia išvengti kamščių. Maršrutas nėra fiksuotas – mes jį pritaikome pagal situaciją. Svarbiausia – saugumas ir punktualumas. Jei reikia sukti ilgesnį ratą, kad būtų saugiau – suksime.

Logistika – kasdieniniai iššūkiai

6. Kaip planuojate kasdieninius reisus?

Kiekvieną vakarą žiūrime, kiek turime užsakymų kitai dienai. Tada planuojame maršrutą – kur paimti keleivius, kur siuntas, kokiu eiliškumu. Ryte vairuotojas gauna maršruto lapą ir išvyksta. Paprasta? Ne visai. Būna, kad užsakymai keičiasi paskutinę minutę – žmogus atšaukia, arba atsiranda naujas. Tada tenka keisti maršrutą. Vieną kartą gavome skubų užsakymą 5 valandą ryto – žmogus norėjo siųsti vaistus mamai į Kopenhagą. Pakeitėme maršrutą ir paėmėme. Tai ne visada patogu, bet kartais reikia.

7. Kiek mikroautobusų turite?

Dabar turime 6 mikroautobusus ir 2 didesnius furgonus. Tai leidžia vežti kasdien ir į Kopenhagą, ir atgal, ir dar turėti atsarginį transportą, jei kas nors sugenda. Prieš trejus metus turėjome tik du mikroautobusus – vienas sugedo, ir mes negalėjome vykdyti užsakymų tris dienas. Tai buvo skaudi pamoka. Dabar visada turime atsarginį transportą. Investavome į parką, bet tai atsipirko – klientai mato, kad esame patikimi.

8. Kaip sprendžiate vėlavimo problemas?

Vėlavimas nutinka. Kelyje gali būti avarija, remontas, blogas oras, arba tiesiog eilė prie kelto. Mes negalime kontroliuoti visko. Bet galime kontroliuoti, kaip reaguojame. Visada pranešame klientams, jei vėluojame – skambiname arba rašome. Paaiškiname priežastį ir nurodome naują numatomą laiką. Dauguma žmonių supranta – jie patys vairuoja, žino, ką reiškia kamščiai. Bet būna ir tokių, kurie pyksta. Suprantu – jie planavo, laukė, ir staiga – vėlavimas. Stengiamės būti kantrūs ir paaiškinti.

9. Ką darote, jei mikroautobusas perpildytas?

Stengiamės, kad taip nebūtų. Bet kartais nutinka – ypač vasarą arba prieš šventes. Jei matome, kad užsakymų daugiau nei vietų – organizuojame papildomą reisą arba didesnę transporto priemonę. Jei tai neįmanoma – pranešame klientams ir siūlome alternatyvą kitai dienai. Nemalonu, bet geriau sąžiningai pasakyti nei grūsti žmones kaip silkės. Vieną kartą bandėme sutalpinti vienu papildomu keleiviu daugiau – visi sėdėjo susispaudę, ir nuotaika buvo prasta. Nuo to laiko – ne.

10. Kaip užtikrinate saugumą kelyje?

Vairuotojai yra apmokyti ir turi patirtį ilgose kelionėse. Transportas reguliariai tikrinamas. Draudimas galioja visoje Europoje. Bet svarbiausia – poilsis. Vairuotojai negali vairuoti 20 valandų be pertraukos. Darome sustojimus, keičiame vairuotojus, jei reikia. Saugumas yra prioritetas – geriau pavėluoti valandą nei rizikuoti. Turime griežtą taisyklę – jei vairuotojas pavargęs, jis privalo sustoti ir pailsėti. Nėra jokių išimčių.

Klientai – kas keliauja tarp Lietuvos ir Kopenhagos

11. Kas dažniausiai keliauja šiuo maršrutu?

Visokie žmonės. Darbininkai, kurie dirba Danijoje ir grįžta namo savaitgaliui. Studentai, kurie studijuoja Kopenhagoje ir nori aplankyti tėvus. Verslininkai, kurie turi reikalų abiejose šalyse. Seneliai, kurie važiuoja aplankyti anūkų. Ir kartais – žmonės, kurie tiesiog nori pamatyti Kopenhagą kaip turistai. Nėra vieno „tipinio“ kliento. Kiekvienas turi savo istoriją, savo priežastį. Ir mes stengiamės kiekvienam padėti.

12. Ar dažnai vežate žmones, kurie kraustosi?

Tai vienas dažniausių užsakymų. Žmogus rado darbą Kopenhagoje, arba gavo leidimą gyventi, ir reikia persikelti su visais daiktais. Tada mikroautobusas būna pilnas – baldai, drabužiai, buitinė technika, kartais net augintiniai. Tai sudėtingiau nei paprasta kelionė, bet ir įdomiau. Vieną kartą padėjome persikelti šeimai su trimis vaikais – buvo tiek daiktų, kad teko daryti du reisus. Bet viskas pavyko, ir jie dabar gyvena Kopenhagoje. Kartais gauname nuotraukas – kaip jie įsirengė namus. Malonu matyti.

13. Ar vežate studentus?

Taip, ir tai viena mėgstamiausių klientų grupių. Studentai paprastai turi mažiau bagažo, yra lankstesni, ir dažnai keliauja reguliariai. Kopenhagoje yra keletas universitetų, kurie pritraukia lietuvius – ypač Kopenhagos universitetas ir Danijos technikos universitetas. Studentai dažnai naudojasi mūsų paslaugomis ne tik kelionėms, bet ir siuntoms – tėvai siunčia maistą, drabužius, kartais net pinigus. Tai gražu – ryšys tarp kartų, palaikomas per atstumą.

14. Ar vežate vyresnio amžiaus žmones?

Vežame, ir stengiamės jiems skirti daugiau dėmesio. Vyresni žmonės kartais nežino, kaip naudotis internetu, kad užsisakytų kelionę – tada skambina telefonu, ir mes viską sutvarkome. Padedame su bagažu, paaiškiname, kur sėdėti, kada bus sustojimai. Vieną kartą vežėme 80 metų močiutę, kuri pirmą kartą keliavo mikroautobusu – ji buvo tokia susijaudinusi, kad pamiršo pasą. Teko sukti atgal. Bet mes nepykome – supratome, kad jai tai didelis dalykas. Pristatėme ją saugiai į Kopenhagą, ir ji net parašė mums padėkos laišką.

15. Ar vežate žmones su negalia?

Stengiamės, bet ne visada galime. Mūsų mikroautobusai nėra specialiai pritaikyti neįgaliesiems – nėra liftų arba rampų. Bet jei žmogus gali įlipti pats arba su pagalba – vežame. Turime vieną nuolatinį klientą su judėjimo negalia – jis naudojasi vežimėliu, bet gali persėsti į sėdynę. Mes jam padedame, ir viskas gerai. Bet jei reikia specialaus transporto – rekomenduojame kitas įmones, kurios turi tam pritaikytą transportą. Svarbiausia – būti sąžiningam ir neslėpti savo ribotumo.

Siuntos – nuo kasdienių iki ypatingų

16. Kokios siuntos dažniausiai keliauja tarp Lietuvos ir Kopenhagos?

Viskas. Drabužiai, maistas, elektronika, dokumentai, baldai, dovanos. Prieš Kalėdas – daugiausia dovanos. Vasarą – daiktai studentams. Rudenį – šiltesni drabužiai tiems, kurie nepasiėmė. Yra ir keistesnių dalykų – vieną kartą vežėme dėžę su lietuvišku sūriu, kuris buvo skirtas vestuvių stalui Kopenhagoje. Kitą kartą – paveikslą, kurį dailininkas siuntė galerijai. Kiekviena siunta turi savo istoriją, ir mes tai vertiname.

17. Ar vežate maistą iš Lietuvos į Kopenhagą?

Vežame, bet su apribojimais. Ilgai galiojantys produktai – duonos gaminiai, saldainiai, konservai – jokių problemų. Švieži produktai – sudėtingiau. Ypač mėsa ir pieno produktai – reikia laikytis temperatūros režimo. Be to, yra muitinės taisyklės. Bet lietuviškas maistas Kopenhagoje yra paklausus – žmonės pasiilgsta juodos duonos, varškės sūrio, šakotis. Mes vežame, ir tai džiugina. Vieną kartą močiutė siuntė anūkui dėžę su naminiu maistu – buvo tiek daug, kad mikroautobusas kvepėjo lietuviška virtuve visą kelionę.

18. Kaip saugote siuntas kelionės metu?

Siuntos yra mikroautobuso gale, atskirtos nuo keleivių. Stengiamės, kad jos nejudėtų – naudojame diržus ir tarpines. Trapios siuntos žymimos ir dedamos atsargiau. Bet kelyje būna visko – duobės, posūkiai, stabdymai. Negalime garantuoti, kad niekas nepajudės. Todėl prašome klientų tinkamai supakuoti siuntas. Jei pakuotė silpna – rizika didesnė. Mes darome viską, kas mūsų pusėje, bet ir klientai turi prisidėti.

19. Ką daryti, jei siunta pasimeta?

Tai nutinka labai retai, bet nutinka. Pirmiausia – praneškite mums. Mes patikriname, kur siunta galėjo pasimesti – ar mikroautobuse, ar sandėlyje, ar pas vairuotoją. Dažniausiai randame – kartais siunta tiesiog buvo ne ten, kur turėjo būti. Jei nerandame – tada draudimas. Bet tai kraštutinumas. Per penkerius metus turėjome tik du atvejus, kai siunta dingo – vieną rado, kitą kompensavome. Tai ne pasididžiavimas, bet statistika.

20. Ar galima sekti siuntą realiu laiku?

Kol kas neautomatiškai. Neturime GPS sekimo sistemos kaip didelės kurjerių bendrovės. Bet galite paskambinti arba parašyti, ir mes pasakysime, kur siunta yra. Paprastai atsakome per 10–15 minučių. Žinau, kad tai ne tas pats, kas realaus laiko sekimas, bet kol kas taip veikiame. Ateityje planuojame įdiegti sekimo sistemą, bet tai reikalauja investicijų, kurių dar nepadengėme. Viskas savo laiku.

Gyvenimas tarp dviejų šalių

21. Kaip pervežimai keitėsi per pastaruosius metus?

Keitėsi daug. Prieš penkerius metus buvo mažiau užsakymų, mažiau konkurencijos, mažiau reikalavimų. Dabar žmonės nori greičiau, patogiau, ir pigiau. Mes stengiamės atitikti lūkesčius, bet kartais tai sunku. Ypač po pandemijos – pasikeitė taisyklės, pasikeitė žmonių lūkesčiai. Bet mes prisitaikėme. Ir toliau prisitaikysime. Svarbiausia – neprarasti to, kas mus išskiria – asmeninio požiūrio į kiekvieną klientą.

22. Ar planuojate plėstis į kitas kryptis?

Galvojame apie tai. Stokholmas, Oslo, Helsinkis – visos šios kryptys yra paklausios. Bet kol kas susikoncentruojame į Kopenhagą. Geriau daryti vieną dalyką gerai, nei penkis – vidutiniškai. Kai Kopenhagos maršrutas bus tobulas – tada galvosime apie plėtrą. O iki tol – Kopenhaga, kasdien, be išimčių. Tai mūsų pažadas, ir jo laikomės.

23. Ką patartumėte tiems, kurie pirmą kartą keliauja į Kopenhagą?

Pasiruoškite ilgai kelionei – pasiimkite užkandžių, vandens, patogius drabužius. Pasitikrinkite dokumentus – pasas arba asmens tapatybės kortelė turi galioti. Praneškite mums, jei turite specialių poreikių – vaistus, dažnesnius sustojimus, arba papildomą bagažą. Ir svarbiausia – nesijaudinkite. Kelionė bus ilga, bet mes pasirūpinsime, kad ji būtų saugi ir patogi. O Kopenhaga – nuostabus miestas. Verta jį pamatyti.

24. Kaip su jumis susisiekti?

Telefonu, el. paštu, arba per socialinius tinklus. Atsakome greitai – paprastai per kelias valandas, o skubiais atvejais – per kelias minutes. Dirbame kiekvieną dieną, net savaitgaliais. Jei skambinate naktį – gali tekti palaukti iki ryto, bet dienos metu visada esame pasiekiami. Kontaktus rasite mūsų svetainėje. Ir dar – nebijokite klausti. Nėra kvailų klausimų, yra tik neatsakyti.

25. Ką vežate dažniausia – keleivius ar siuntas?

Maždaug vienodai. Vieną dieną daugiau keleivių, kitą – daugiau siuntų. Priklauso nuo sezono, nuo dienos, nuo to, kas vyksta žmonių gyvenime. Prieš Kalėdas – daugiau siuntų. Vasarą – daugiau keleivių. Rugsėjį – studentai su visa savo mantą. Tai dinamiškas verslas, ir tai man patinka. Kiekviena diena kitokia, kiekvienas užsakymas – nauja istorija.

Išvada

Ryšys tarp Lietuvos ir Kopenhagos gyvas kiekvieną dieną – per žmones, per siuntas, per mūsų mikroautobusus. Mes esame tik maža to ryšio dalis, bet svarbi. Kiekvienas keleivis, kiekviena siunta – tai pasitikėjimas, kurį mes branginame. Jei ieškote patikimo būdo nukeliauti arba išsiųsti siuntą tarp Lietuvos ir Kopenhagos – mes čia. Kasdien, be išimčių. Ir taip bus toliau.