Kopenhaga United Kingdom – pervežimas tarp Danijos ir Jungtinės Karalystės

Po Brexit situacija su pervežimais tarp Kopenhagos ir Jungtinės Karalystės gerokai pasikeitė. Anksčiau tai buvo gana paprastas ES vidinis maršrutas, o dabar – tarptautinis pervežimas su muitinės procedūromis, papildomais dokumentais ir naujais reikalavimais. Kopenhaga kaip Danijos sostinė ir svarbus logistikos centras išlieka pagrindiniu tašku, iš kurio kroviniai keliauja į Londoną, Mančesterį, Birmingemą ir kitus JK miestus. Šiame straipsnyje atsakysiu į klausimus, kuriuos dažniausiai girdžiu iš klientų, norinčių siųsti krovinius šiuo maršrutu.

Kainos – Kopenhaga United Kingdom pervežimas

1. Kiek kainuoja pervežimas iš Kopenhagos į Jungtinę Karalystę?

Kainos labai priklauso nuo krypties JK viduje – Londonas arčiau, Škotija toliau. Pilnas krovinys (FTL) iš Kopenhagos į Londoną paprastai kainuoja tarp 1200 ir 2000 eurų. Į Šiaurės Angliją ar Škotiją – brangiau, nes atstumas didesnis. Daliniai kroviniai skaičiuojami pagal kubinį metrą – čia kainos prasideda nuo maždaug 200 eurų už kubą. Bet tai tik baziniai skaičiai. Po Brexit atsirado papildomos išlaidos – muitinės tarpininko paslaugos, dokumentų tvarkymas, galimi mokesčiai. Vienas klientas man sakė, kad muitinės išlaidos sudarė beveik trečdalį visos pervežimo kainos. Tai nustebino.

2. Ar Brexit paveikė pervežimų kainas?

Taip, ir gana reikšmingai. Pirmiausia – atsirado muitinės procedūros, kurių anksčiau nebuvo. Tai reiškia papildomą laiką, papildomus dokumentus, papildomus žmones, kurie tuo užsiima. Antra – pasikeitė draudimo sąlygos, nes JK nebėra ES draudimo sistemos dalies. Trečia – kai kurie vežėjai tiesiog nutraukė maršrutus į JK, nes tapo per sudėtinga. Mažiau vežėjų – didesnės kainos. Ketvirta – sienos kontrolė sukuria eiles, ypač Doverio uoste. Laikas – tai pinigai, o eilėse prarandamas laikas. Taigi bendras poveikis kainoms – neigiamas, ir tai jaučia visi.

3. Kokie papildomi mokesčiai gali atsirasti?

Po Brexit gali atsirasti importo muitai, PVM, antidempingo mokesčiai – priklausomai nuo prekės kilmės ir tipo. Jei prekės pagamintos ES ir turi kilmės sertifikatą, muitai gali būti nuliniai pagal ES-JK prekybos susitarimą. Bet tai reikia įrodyti dokumentais. Be to, muitinės tarpininkas ima mokestį už deklaracijos pildymą – paprastai 50–150 eurų už vieną deklaraciją. Jei krovinys turi daug skirtingų prekių pozicijų, kiekviena gali reikalauti atskiros deklaracijos. Ir dar – jei muitinė nusprendžia patikrinti krovinį, gali atsirasti sandėliavimo mokesčiai už laiką, kol krovinys laukia patikros. Tai nemalonūs netikėtumai.

4. Kaip sumažinti pervežimo išlaidas?

Yra keletas būdų. Pirma – planuoti iš anksto. Skubūs pervežimai visada brangesni. Antra – konsoliduoti krovinius. Jei turite mažą siuntą, galite ją sujungti su kitais kroviniais ir vežti daliniu kroviniu – tai pigiau nei užsakinėti atskirą mašiną. Trečia – turėti tvarkingus dokumentus. Dokumentų klaidos reiškia muitinės vėlavimus, o vėlavimai – papildomas išlaidas. Ketvirta – rinktis optimalų maršrutą. Kartais pigiau vežti per Olandiją ir keltu į JK, kartais – per Prancūziją ir Eurotunelį. Penkta – ilgalaikė sutartis su vežėju. Reguliarūs pervežimai visada gauna geresnes sąlygas.

5. Ar kainos skiriasi priklausomai nuo sezono?

Taip, ir skirtumai gali būti reikšmingi. Prieš Kalėdas – spalį, lapkritį – kainos kyla, nes visi skuba pristatyti prekes šventiniam sezonui. Vasarą taip pat brangiau dėl padidėjusio turistų srauto – keltai užimti, keliai apkrauti. Pigiausias laikas paprastai būna sausį–vasarį, kai viskas nurimsta po švenčių. Bet net ir tada – po Brexit kainos yra aukštesnės nei buvo prieš 2020 metus. Tai nauja realybė, prie kurios reikia priprasti. Vienas logistikos specialistas man yra pasakęs: „Brexit – tai dovana, kurios niekas neprašė, bet visi gavo.“

Terminai – Kopenhaga United Kingdom pervežimas

6. Kiek laiko užtrunka pervežimas iš Kopenhagos į JK?

Tai priklauso nuo maršruto ir muitinės. Grynas važiavimas iš Kopenhagos į Londoną per Eurotunelį – maždaug 12–14 valandų. Bet su pakrovimu, iškrovimu, keltu ar tuneliu ir muitinės procedūromis – realiai 3–5 dienos. Jei vežama per keltą (pvz., iš Roterdamo arba Hook of Holland), gali užtrukti ilgiau. O jei muitinė nusprendžia patikrinti krovinį – pridėkite dar vieną ar dvi dienas. Aš visada sakau klientams – planuokite 5 dienas, o jei atvyks anksčiau – džiaugsitės. Geriau malonus netikėtumas nei nemalonus.

7. Kas sukelia dažniausius vėlavimus?

Po Brexit – muitinė. Tai numeris vienas. Net jei dokumentai tvarkingi, muitinės patikrinimas gali užtrukti. Ypač jei tai pirmas kartas, kai vežate tam tikrą prekę į JK, arba jei sistema rodo kažkokį neatitikimą. Antras faktorius – eilės prie sienos. Doveris ir Eurotunelis kartais būna užkimšti, ypač penktadieniais ir prieš šventes. Trečias – keltų vėlavimai. Oras, techniniai gedimai, streikai – visko pasitaiko. Ketvirtas – transporto priemonės gedimai. Tai retai, bet nutinka. Ir penktas – žmogiškas faktorius. Vairuotojas gali susirgti, gali būti eismo įvykis. Gyvenimas.

8. Ar galima sekti krovinį realiu laiku?

Taip, dauguma vežėjų siūlo šią galimybę. GPS sekimas yra standartas šiandien. Bet svarbu suprasti, kad sekimas vežimo metu ir sekimas muitinėje – skirtingi dalykai. Kai krovinys yra muitinėje, GPS rodo, kad mašina stovi vietoje, bet nemato, kas vyksta su dokumentais. Todėl kartu su GPS sekimu rekomenduoju palaikyti ryšį su vežėju arba muitinės tarpininku – jie gali pasakyti, kiek realiai truks procedūros. Vienas klientas man skundėsi, kad GPS rodė mašiną stovinčią Doverio uoste 18 valandų – jis jau galvojo, kad kažkas negerai. Pasirodo, tiesiog ilga eilė.

9. Kaip dažnai keltai plaukia iš Danijos į JK?

Tiesioginių keltų iš Kopenhagos į JK nėra daug. Dažniausiai vežėjai naudoja maršrutą per Olandiją arba Prancūziją. Iš Esbjergo (Danija) yra keltas į Harwich (JK), bet jis ne kasdieninis. Populiariausias variantas – važiuoti per Vokietiją, Olandiją, tada keltu iš Roterdamo arba Hook of Holland į Harwich arba Hull. Kitas variantas – per Prancūziją ir Eurotunelį arba keltu iš Calais/Dover. Keltų dažnumas priklauso nuo sezono – vasarą dažniau, žiemą rečiau. Rekomenduoju patikrinti tvarkaraščius prieš planuojant pervežimą.

10. Ką daryti, jei krovinys stringa muitinėje?

Pirmiausia – nesinervinti. Muitinės procedūros kartais užtrunka, ir tai normalu. Antra – susisiekti su muitinės tarpininku ir sužinoti, kas konkrečiai vyksta. Gal trūksta dokumento, gal reikia papildomo paaiškinimo, gal tiesiog eilė. Trečia – jei reikia, pateikti papildomus dokumentus ar paaiškinimus. Ketvirta – jei muitinė prašo mokesčių, sumokėti kuo greičiau, kad krovinys būtų paleistas. Penkta – informuoti gavėją apie situaciją. Skaidrumas visada geriau nei tyla. Ir dar – iš to pasimokyti. Jei problema dėl dokumentų, kitą kartą padaryti geriau.

Dokumentai – Kopenhaga United Kingdom pervežimas

11. Kokių dokumentų reikia po Brexit?

Dabar reikia daugiau dokumentų nei prieš Brexit. Pagrindiniai: komercinė sąskaita (commercial invoice), pakavimo sąrašas (packing list), CMR važtaraštis, kilmės sertifikatas (jei prašoma nulinio tarifo), eksporto deklaracija ES pusėje, importo deklaracija JK pusėje. Priklausomai nuo prekės – gali reikėti papildomų sertifikatų: fitosanitarinio, veterinarinio, atitikties sertifikato. Ir dar – EORI numeris. Be jo negalima nei eksportuoti, nei importuoti. EORI numerį reikia turėti tiek ES pusėje, tiek JK pusėje. Tai skamba daug, bet su patyrusiu muitinės tarpininku procesas gana sklandus.

12. Kas yra EORI numeris ir kaip jį gauti?

EORI reiškia Economic Operators Registration and Identification. Tai unikalus numeris, kurį naudoja muitinė verslo subjektams identifikuoti. ES įmonės gauna EORI iš savo šalies muitinės – Lietuvoje tai Valstybinė mokesčių inspekcija. JK įmonės gauna iš HMRC (Her Majesty's Revenue and Customs). Procesas paprastas – užpildai prašymą internete ir gauni numerį per kelias dienas. Bet svarbu tai padaryti iš anksto, ne prieš pat pervežimą. Vienas klientas pamiršo gauti EORI ir krovinys užstriko muitinėje trims dienoms, kol numeris buvo išduotas. Nemalonu visiems.

13. Kaip teisingai užpildyti komercinę sąskaitą?

Komercinė sąskaita turi būti anglų kalba (arba su patikimu vertimu). Joje turi būti: pardavėjo ir pirkėjo duomenys, prekių aprašymas (konkretus, ne „įvairios prekės“), kiekis, vieneto kaina, bendra suma, valiuta, Incoterms sąlygos, kilmės šalis. Dažniausia klaida – neaiškus prekių aprašymas. Muitinė turi tiksliai žinoti, kas vežama. „Elektronikos dalys“ – per neaišku. „Kompiuterių procesoriai, Intel i7, 500 vnt.“ – taip. Ir dar – sąskaitos suma turi atitikti tikrąją vertę. Muitinė gali patikrinti, ir jei suma įtartinai maža – kils klausimų.

14. Ar reikia kilmės sertifikato?

Priklauso nuo prekės ir to, ar norite pasinaudoti nulinio tarifo galimybe pagal ES-JK prekybos susitarimą. Jei prekės pagamintos ES ir atitinka kilmės taisykles – kilmės sertifikatas leidžia išvengti muitų. Bet sertifikatą reikia gauti iš anksto – jį išduoda prekybos rūmai arba muitinė. Procesas gali užtrukti kelias dienas. Jei neturite kilmės sertifikato – prekės vis tiek gali būti vežamos, bet su muitais. Kartais pigiau sumokėti muitą nei gaišti laiką sertifikato gavimui. Tai priklauso nuo prekės vertės ir tarifo dydžio. Reikia skaičiuoti.

15. Kaip tvarkomi grąžinimai ir garantiniai remontai?

Tai viena sudėtingesnių sričių po Brexit. Jei prekė grąžinama iš JK į ES (ar atvirkščiai), reikia specialios procedūros – vadinamojo „re-importo“ arba „re-eksporto“. Tam reikia įrodyti, kad prekė buvo anksčiau išvežta/importuota ir kad ji grąžinama ta pati, ne nauja. Tam naudojami specialūs muitinės režimai – „laisvoji zona“, „laikinas įvežimas“ ir pan. Garantiniai remontai – panašiai. Jei prekė vežama remontui, muitai netaikomi, bet reikia tinkamų dokumentų. Tai sudėtinga, ir aš rekomenduoju naudotis muitinės tarpininko paslaugomis – savarankiškai tvarkyti šiuos dalykus be patirties rizikinga.

Transportas – Kopenhaga United Kingdom pervežimas

16. Kokie maršrutai naudojami iš Kopenhagos į JK?

Yra trys pagrindiniai variantai. Pirmas – per Vokietiją, Olandiją, tada keltu iš Roterdamo arba Hook of Holland į Harwich arba Hull. Antras – per Vokietiją, Belgiją, Prancūziją, tada Eurotuneliu arba keltu iš Calais į Dover. Trečias – per Danijos Esbjergo uostą, jei yra tinkamas keltas. Kiekvienas maršrutas turi savo specifiką. Pirmas ilgesnis, bet keltai patogesni. Antras trumpesnis, bet Eurotunelis brangesnis. Trečias tiesioginis, bet retesnis. Pasirinkimas priklauso nuo krovinio skubumo, biudžeto ir asmeninių pageidavimų.

17. Ar reikia specialios transporto priemonės JK?

Ne, bet yra niuansų. JK keliai kairėje pusėje, o tai reiškia, kad vairuotojui reikia priprasti. Tai nėra draudžiama – ES vilkikai gali važinėti JK, bet patirtis svarbu. Be to, JK yra kitokie kelių mokesčiai – reikia mokėti už naudojimąsi tam tikrais keliais (M6 Toll, pavyzdžiui). Ir dar – Londono centras turi ULEZ (Ultra Low Emission Zone) – jei mašina neatitinka emisijos standartų, reikia mokėti papildomą mokestį. Visa tai vežėjas turi žinoti. Todėl svarbu rinktis vežėją, kuris turi patirties JK keliuose.

18. Kokie keltai naudojami šiame maršrute?

Populiariausi keltai: DFDS iš Esbjergo į Harwich, Stena Line iš Hook of Holland į Harwich, P&O Ferries ir DFDS iš Calais/Dover, Eurotunelis (techniškai ne keltas, bet panašus tikslas). Kiekvienas turi savo tvarkaraštį, kainas ir specifiką. DFDS iš Esbjergo – patogus, bet ne kasdieninis. Stena Line – dažnesnis, bet reikia važiuoti iki Olandijos. Eurotunelis – greičiausias (35 minutės), bet brangiausias. P&O – pigiausias, bet kartais lėčiausias dėl eilių. Pasirinkimas priklauso nuo prioritetų.

19. Kaip pasiruošti keltui su kroviniu?

Pirma – rezervuoti iš anksto. Ypač jei vežate pavojingą krovinį (ADR) – tam reikia specialios rezervacijos. Antra – atvykti laiku. Keltai nelaukia, o praleidus reisą gali tekti laukti kitą dieną. Trečia – turėti visus dokumentus po ranka. Keltų terminaluose reikia pateikti rezervacijos patvirtinimą, transporto priemonės dokumentus, vairuotojo dokumentus. Ketvirta – žinoti, ką galima ir ko negalima vežti keltu. Kai kurie keltai neleidžia vežti tam tikrų pavojingų medžiagų. Penkta – pasiruošti ilgam laukimui. Kartais keltas vėluoja, kartais eilės ilgos. Turėkite kantrybės.

20. Ar vairuotojas turi turėti specialius dokumentus JK?

Taip. Be standartinių dokumentų (vairuotojo pažymėjimas, pasas arba asmens tapatybės kortelė), vairuotojui gali reikėti: CMR draudimo patvirtinimo, transporto priemonės registracijos dokumentų, ADR pažymėjimo (jei vežami pavojingi kroviniai), kartais – darbo sutarties kopijos. Po Brexit JK gali paprašyti įrodyti, kad vairuotojas turi teisę dirbti – tai gali reikšti papildomus klausimus pasienyje. Rekomenduoju vairuotojui turėti visus dokumentus originaluose ir kopijose. Geriau per daug dokumentų nei per mažai.

Specifika – Kopenhaga United Kingdom pervežimas

21. Kaip Brexit pakeitė pervežimų procesą?

Esminis pokytis – muitinė. Anksčiau krovinys tiesiog važiavo iš taško A į tašką B be jokių sustojimų sienoje. Dabar reikia eksporto deklaracijos ES pusėje ir importo deklaracijos JK pusėje. Tai reiškia papildomą laiką, papildomus pinigus, papildomą riziką. Be to, pasikeitė kai kurie standartai – pavyzdžiui, maisto produktams reikia kitokių sertifikatų, veterinarinių patikrinimų. Ir dar – pasikeitė atsakomybė. Dabar vežėjas turi būti tikras, kad visi dokumentai tvarkingi, nes kitaip krovinys gali būti sulaikytas. Tai padidino vežėjų atsakomybę ir kartu – išlaidas.

22. Kokios prekės yra problematiškiausios?

Maisto produktai – tai pirmas dalykas. Po Brexit maisto importui į JK taikomi griežtesni reikalavimai – veterinariniai sertifikatai, fitosanitariniai patikrinimai, specialūs ženklinimo reikalavimai. Antra – cheminės medžiagos. REACH registracija JK dabar atskira nuo ES REACH, ir tai sukuria papildomų problemų. Trečia – vaistai ir medicinos prietaisai. JK turi savo reguliavimo sistemą, kuri skiriasi nuo ES. Ketvirta – gyvūnai. Augintinių vežimas tapo sudėtingesnis – reikia papildomų skiepų, sveikatos pažymėjimų. Trumpai tariant – viskas, kas reguliuojama, tapo sudėtingiau.

23. Kaip elgtis su muitinės tarpininku?

Rinkitės patikimą. Muitinės tarpininkas yra jūsų pagrindinis partneris šiame procese. Jis turi suprasti tiek ES, tiek JK muitinės reikalavimus. Prieš pradėdami bendradarbiavimą, paklauskite, kiek deklaracijų jie tvarko per mėnesį, kokia jų specializacija, ar turi patirties su jūsų tipo prekėmis. Geras tarpininkas ne tik pildo dokumentus, bet ir pataria – ką daryti, kad procesas būtų sklandesnis. Blogas tarpininkas – tai žmogus, kuris pildo formas be supratimo ir kai kyla problema, nežino, ką daryti. Skirtumas didelis.

24. Ar galima vežti maisto produktus iš Kopenhagos į JK?

Taip, bet su papildomais reikalavimais. Po Brexit maisto importui į JK taikomi griežtesni standartai. Reikia veterinarinio sertifikato, tinkamo ženklinimo (anglų kalba, su ingredientais, alergenais, galiojimo data), kartais – išankstinio pranešimo JK veterinarijos tarnybai. Švieži produktai (mėsa, žuvis, pieno produktai) turi būti vežami tinkamoje temperatūroje su temperatūros registratoriumi. Ir dar – kai kurie produktai gali būti visiškai draudžiami. Pavyzdžiui, tam tikri mėsos produktai iš ne ES šalių. Prieš vežant – pasitikrinkite.

25. Ką daryti, jei muitinė atmeta deklaraciją?

Pirma – išsiaiškinti priežastį. Dažniausios priežastys: neteisingas prekių kodas (HS kodas), trūkstami dokumentai, neatitikimas tarp deklaracijos ir fakto. Antra – ištaisyti klaidą ir pateikti deklaraciją iš naujo. Trečia – jei nesate tikri, kreiptis į muitinės tarpininką arba tiesiogiai į muitinę. Ketvirta – jei ginčas rimtesnis, galima pateikti apeliaciją. Bet tai užtrunka. Geriausia – padaryti viską teisingai iš pirmo karto. Tam reikia patirties, dėmesio ir gero muitinės tarpininko. Vienas neteisingas skaičius HS kode gali reikšti visiškai kitokį muito tarifą.

26. Ar verta naudoti trečiosios šalies logistikos paslaugą?

Priklauso nuo jūsų situacijos. Jei vežate retai ir nežinote visų niuansų – taip, verta. Trečiosios šalies logistikos paslauga (3PL) gali pasirūpinti viskuo: transportu, muitinės procedūromis, sandėliavimu, paskutinės mylios pristatymu. Tai patogu, bet brangiau nei daryti pačiam. Jei vežate reguliariai ir turite savo žmonių, kurie supranta procesą – galbūt pigiau tvarkytis pačiam. Bet net ir tada – verta turėti 3PL kontaktą kaip atsarginį variantą. Kartais nutinka taip, kad reikia skubiai vežti, o savo resursų neužtenka. Tada 3PL išgelbėja.

Išvada

Pervežimas tarp Kopenhagos ir Jungtinės Karalystės po Brexit tapo sudėtingesnis, bet ne neįmanomas. Svarbiausia – turėti tvarkingus dokumentus, patikimą vežėją ir gerą muitinės tarpininką. Kainos aukštesnės nei prieš Brexit, terminai ilgesni, bet su tinkamu pasiruošimu procesas gali būti sklandus. Planuokite iš anksto, bendraukite atvirai su visais proceso dalyviais, ir jūsų krovinys pasieks tikslą. Tai nauja realybė, prie kurios visi po truputį pripranta.