Kopenhaga Klaipėda mikroautobusai, Vežame kiekvieną dieną

Kai pirmą kartą reikėjo nusigauti iš Kopenhagos į Klaipėdą, ieškojau ne pigiausio varianto, o patikimo. Tiesiog norėjau, kad autobusas būtų laiku, vairuotojas žinotų kelią, o kelionė nesitęstų amžinybę. Mikroautobusai šiuo maršrutu – tai ne prabanga, o sveikas protas, kai nori patogiai ir be streso pasiekti namus arba darbą. Šiandien vežame kiekvieną dieną, ir tai reiškia, kad nereikia derintis prie kažkokio keisto grafiko. Tiesiog susitari ir važiuoji. Paprasta.

Kainos – kiek kainuoja kelionė mikroautobusu iš Kopenhagos į Klaipėdą

1. Kokia yra kelionės mikroautobusu kaina iš Kopenhagos į Klaipėdą?

Kaina paprastai svyruoja tarp 80 ir 120 eurų, priklausomai nuo sezono ir užimtumo. Vasarą, kai visi skuba atostogauti, kainos gali būti kiek aukštesnės – kartais net iki 130 eurų. Bet tai vis tiek pigiau nei lėktuvas, ypač jei turi bagažą. Žiemą, pavyzdžiui, sausį, galima rasti bilietų ir už 75 eurus, jei užsisakai iš anksto. Svarbu ne tik kaina, o tai, kas už ją gauni – patogią sėdynę, galimybę sustoti ir ištiesinti kojas, o ne spaustis kaip silkėje statinėje.

2. Ar kaina skiriasi, jei perku bilietą paskutinę dieną?

Taip, ir gana stipriai. Paskutinės minutės bilietai gali kainuoti 20–30 procentų brangiau. Kartą paskambinau likus valandai iki išvykimo – pasiūlė 140 eurų, kai įprasta kaina buvo 95. Aišku, sutikau, nes reikėjo skubiai. Bet iš to ir išmokau – planuoti bent kelias dienas į priekį. Ypač penktadieniais ir sekmadieniais, kai visi keliauja. Tai ne apie godumą, o apie tai, kad vietų skaičius ribotas, o norinčių daug.

3. Ką daryti, jei radau pigesnį pasiūlymą pas konkurentus?

Visada galima paskambinti ir paklausti, ar gali pasiūlyti panašią kainą. Dažnai gali. Bet čia jau reikia žiūrėti, kas už tos kainos slypi. Ar yra papildomi mokesčiai už bagažą? Ar autobusas naujas, ar senas kledaras, kurio kondicionierius neveikia? Ar vairuotojai keičiasi kas kelias valandas, ar tas pats žmogus veža visą kelią? Kartą pasirinkau pigiausią variantą – autobusas sugedo prie Rygos, laukėm tris valandas. Sutaupiau 15 eurų, bet praradau pusę dienos. Ne visada pigiausias variantas yra geriausias.

4. Ar yra nuolaidų grupėms arba dažniems keleiviams?

Grupėms – taip, paprastai nuo 4 asmenų galima derėtis dėl 10–15 procentų nuolaidos. Dažniems keleiviams – priklauso nuo vežėjo. Vieni turi lojalumo programas, kiti tiesiog atsimena tavo veidą ir kartais duoda geresnę vietą ar leidžia pasirinkti sėdynę. Man asmeniškai svarbiau ne nuolaida, o tai, kad žinau, jog galiu pasitikėti. Vienas vairuotojas jau žino, kad mėgstu sėdėti prie lango antrame trečiame eilėje – ir visada palieka man tą vietą. Tai irgi vertė.

5. Kaip vyksta apmokėjimas – grynais ar pavedimu?

Abu variantai galimi. Dažniausiai žmonės moka pavedimu iš anksto, tai saugiau ir paprasčiau. Bet jei pritrūkai laiko arba neturi interneto bankininkystės, gali susimokėti ir grynais prieš įlipant. Tik tada reikia turėti tikslią sumą, nes vairuotojas ne visada turi grąžos. Ypač jei moki didesne kupiūra. Kartą mačiau, kaip žmogus bandė sumokėti 200 eurų banknotu už 95 eurų bilietą – vairuotojas net nusikeikė. Geriau turėti smulkių.

Maršrutas – kaip vyksta kelionė mikroautobusu iš Kopenhagos į Klaipėdą

6. Koks yra įprastas maršrutas iš Kopenhagos į Klaipėdą?

Paprastai važiuojame per Švediją – Oresundo tiltu iki Malmės, tada keltu iki Kylės arba tiesiai iki Gedserio, o iš ten per Daniją ir Vokietiją į Lietuvą. Kelionė trunka apie 18–22 valandas, priklausomai nuo eismo ir kelto grafiko. Yra ir trumpesnių variantų, bet jie brangesni, nes reikia daugiau keltų. Man asmeniškai ilgesnis kelias kartais net geriau – spėji pailsėti, pažiūrėti filmą ar tiesiog miegoti. Svarbu, kad vairuotojas žinotų kelią ir nesuktų per kažkokius užkampius.

7. Ar yra sustojimų kelionės metu?

Taip, ir jų reikia. Paprastai sustojame kas 3–4 valandas – degalinėse arba specialiose poilsio aikštelėse. Galima išlipti, ištiesinti kojas, nusipirkti kavos ar sumuštinio. Bet ne visada sustojame ten, kur norėtųsi. Kartą sustojome kažkur Vokietijos kaime, kur vienintelė parduotuvė buvo uždaryta, o automatas nepriėmė kortelių. Laimei, vairuotojas turėjo papildomų vandens butelių – davė nemokamai. Tai maži dalykai, bet jie rodo požiūrį į keleivius.

8. Kiek laiko trunka kelionė su visais sustojimais?

Realiai – apie 20 valandų. Gali būti ir 18, jei viskas sklandžiai, bet taip būna retai. Dažniausiai kažkur stringame – tai keltas vėluoja, tai eismas spūstyje prie Berlyno. Kartą dėl avarijos autobanas buvo uždarytas, važiavome aplinkkeliu per kažkokius miestelius – praradom dvi valandas. Bet vairuotojas ramiai pasakė: „Gerai, kad ne mes avariją padarėm“. Ir iš tiesų – saugumas svarbiau nei greitis. Geriau pavėluoti kelias valandas nei skubėti ir rizikuoti.

9. Ar mikroautobusas važiuoja tiesiai iki Klaipėdos centro?

Paprastai taip, bet ne visada. Dažniausiai maršrutas baigiasi autobusų stotyje arba kažkur netoli jos. Bet jei gyveni kitame miesto gale, gali paprašyti, kad išleistų patogesnėje vietoje – jei tai pakeliui, vairuotojas dažniausiai sutinka. Aišku, ne visada. Kartą paprašiau, kad išleistų prie prekybos centro, o vairuotojas atsakė: „Ne, čia ne mano maršrutas“. Suprantama – jis turi savo taisykles. Bet dauguma vairuotojų yra lankstūs, ypač jei mandagiai paprašai.

10. Kaip žinoti, kur tiksliai stoti Kopenhagoje?

Paprastai vežėjas atsiunčia tikslią vietą – gatvės pavadinimą, koordinates arba nuorodą į žemėlapį. Bet kartais informacija būna neaiški. Pavyzdžiui, „prie centrinės stoties“ – o ten yra keli įėjimai. Geriausia paskambinti ir patikslinti. Aš visada ateinu 15 minučių anksčiau ir apsižvalgau. Jei nematau mikroautobuso, skambinu. Kartą laukiau netinkamoje pusėje – vairuotojas skambino, aš nekėliau, nes telefonas buvo tyliajame režime. Beveik pavėlavau. Dabar visada patikrinu, ar garsas įjungtas.

Patogumai – kas yra mikroautobuse kelionės metu

11. Ar mikroautobusuose yra Wi-Fi?

Daugumoje – taip, bet ne visada jis veikia gerai. Ypač kai važiuojame per Švedijos miškus arba Danijos lygumas – ten kartais signalas dingsta visiškai. Bet šiaip galima naudotis. Aš asmeniškai dažniausiai miegu, tai man tas Wi-Fi nelabai rūpi. Bet jaunimui, atrodo, tai gyvybiškai svarbu – viena mergina kelionės metu žiūrėjo serialus be sustojimo. Kai Wi-Fi dingo valandai, ji buvo beveik panikoje. Juokinga, bet suprantama – mes pripratome būti prisijungę visur.

12. Kokia yra bagažo politika – kiek lagaminų galima vežti?

Paprastai leidžiama vienas didelis lagaminas ir vienas rankinis bagažas. Bet jei turi daugiau – pavyzdžiui, dviratį arba kažką neįprasto – reikia iš anksto pranešti. Kartą žmogus atėjo su trimis milžiniškais lagaminais ir dar dviem sportiniais krepšiais. Vairuotojas tik pažiūrėjo ir pasakė: „Čia ne sunkvežimis“. Teko palikti vieną lagaminą. Geriau visada skambinti ir klausti, ypač jei veži kažką didelio ar sunkaus. Vietos mikroautobuse ribota, ir kiti keleiviai taip pat turi bagažą.

13. Ar galima vežtis maistą ir gėrimus?

Taip, bet su saiku. Sviestiniai sumuštiniai ir vanduo – viskas gerai. Bet jei atsineši karštą kebabą su česnakiniu padažu, gali kilti problemų – kvapas pasklinda po visą saloną, o kiti keleiviai nebūtinai nori jausti tavo vakarienę. Alkoholis – oficialiai draudžiamas, bet kartais matau, kad kas nors slapta įsigeria. Vairuotojai dažniausiai užmerkia akis, jei tai ne per daug akivaizdu. Bet geriau nerizikuoti – ypač jei važiuoji su šeima arba nori ramiai miegoti.

14. Koks yra sėdynių išdėstymas – ar galima pasirinkti vietą?

Paprastai sėdynės išdėstytos 2+1 arba 2+2 formatu. Jei perki bilietą iš anksto, dažnai gali nurodyti pageidavimą – prie lango, prie praėjimo, priekyje ar gale. Bet tai ne visada garantuota. Kartą paprašiau vietos prie lango, o atvykęs radau, kad ten jau sėdi kažkas kitas. Vairuotojas tik gūžtelėjo pečiais – „Pirmas atėjo, tas ir sėdi“. Teko sėsti ten, kur buvo laisva. Nėra pasaulio pabaiga, bet nemalonu. Dabar visada ateinu anksčiau.

15. Ar mikroautobusuose yra tualetas?

Ne, mikroautobusuose tualetų paprastai nėra. Todėl ir daromi sustojimai kas kelias valandas. Bet kartais nutinka, kad reikia skubiai, o iki kito sustojimo dar valanda. Tada tenka kentėti arba prašyti vairuotojo, kad sustotų anksčiau. Vienas vairuotojas man pasakojo, kad kartą moteris prašė sustoti vidury lauko, nes negalėjo kentėti. Jis sustojo, bet pasakė: „Tik greitai, nes autobanas“. Keistos situacijos nutinka, bet žmonės yra žmonės – visko pasitaiko.

Saugumas – ką reikia žinoti apie kelionės saugumą

16. Ar mikroautobusai yra saugūs ilgoms kelionėms?

Paprastai – taip, bet visada reikia patikrinti. Patikimas vežėjas turi naujus arba gerai prižiūrėtus mikroautobusus, reguliariai atlieka techninę apžiūrą, o vairuotojai turi patirties ilgose kelionėse. Bet pasitaiko ir prastesnių variantų. Kartą važiavau mikroautobusu, kurio stabdžiai cypė kiekvieną kartą, kai vairuotojas stabdė. Nemalonu. Kitą kartą išlipau ir paprašiau grąžinti pinigus. Saugumas nėra kažkas, dėl ko verta derėtis – jei kas nors atrodo negerai, geriau ieškoti kito varianto.

17. Ką daryti, jei kelionės metu įvyksta avarija?

Pirma – išlikti ramiu. Vairuotojas turėtų žinoti, ką daryti – iškviesti pagalbą, užpildyti dokumentus. Keleiviams reikia tik bendradarbiauti. Svarbu turėti savo dokumentus ir draudimo informaciją. Kartą mačiau, kaip mikroautobusas susidūrė su lengvuoju automobiliu – niekas rimtai nenukentėjo, bet visi buvo sukrėsti. Vairuotojas ramiai viską sutvarkė, net pasiūlė kavos iš termoso. Tai ir yra profesionalumas – ne tik vairavimas, bet ir gebėjimas valdyti stresines situacijas.

18. Ar vairuotojai keičiasi kelionės metu?

Ilgesnėse kelionėse – dažniausiai taip. Pagal įstatymus, vairuotojas negali vairuoti ilgiau nei 4,5 valandos be pertraukos, o po to turi ilsėtis bent 45 minutes. Todėl dažnai yra du vairuotojai, kurie keičiasi. Bet pasitaiko, kad vienas vairuotojas bando „pratempti“ ilgiau – tai jau rizika. Aš visada stebiu – jei vairuotojas atrodo pavargęs, pradedu nerimauti. Kartą pasakiau: „Gal jau laikas pailsėti?“ Jis tik nusišypsojo ir sustojo. Geriau pasakyti nei tylėti.

19. Kaip elgtis, jei pametėte daiktą mikroautobuse?

Pirmiausia – skambinti vežėjui kuo greičiau. Jei daiktas rastas, paprastai jį galima atsiimti kitą dieną arba jie atsiunčia paštu (už papildomą mokestį). Bet ne visada pasiseka. Kartą palikau megztinį – niekada jo neatgavau. Kita vertus, draugas pametė telefoną, o vairuotojas pats paskambino į tą numerį, kurį turėjo iš bilieto – grąžino tą pačią dieną. Priklauso nuo žmonių sąžiningumo. Ir nuo to, ar tavo kontaktiniai duomenys yra teisingi.

20. Ar galima keliauti su augintiniais?

Tai priklauso nuo vežėjo. Vieni leidžia mažus augintinius specialiuose transportavimo dėžuose, kiti visiškai draudžia. Dideli šunys – beveik niekada. Kartą moteris bandė įsinešti katę be dėžės – ji iššoko ir pradėjo bėgioti po saloną. Vairuotojas buvo ne juokais supykęs. Geriau visada skambinti ir klausti iš anksto. Ir jei leidžia, pasirūpinti, kad augintinis būtų ramus – galbūt duoti jam kažką nuo nerimo. Kelionė stresuoja ne tik žmones.

Organizacija – kaip užsisakyti ir pasiruošti kelionei

21. Kaip užsisakyti bilietą mikroautobusu iš Kopenhagos į Klaipėdą?

Paprastai per internetą – vežėjo svetainėje arba per tarpininkus. Bet aš dažniausiai skambinu tiesiogiai – taip galiu paklausti visko, kas man rūpi, ir iš karto gauti atsakymą. Internete kartais informacija būna pasenusi – pavyzdžiui, nurodytas laikas, kuris jau nebegalioja. Skambinant gauni šviežiausią informaciją. Aišku, reikia mokėti lietuviškai arba angliškai – kitaip gali būti sunku. Bet dauguma vairuotojų kalba bent minimaliai angliškai.

22. Kada geriausia užsisakyti bilietą?

Kuo anksčiau, tuo geriau – bent 3–4 dienas prieš kelionę. Ypač jei keliauji penktadienį arba sekmadienį – tai populiariausios dienos, ir vietos greitai išperkamos. Bet jei reikia skubiai, visada galima bandyti – kartais atsiranda laisvų vietų paskutinę minutę, nes kas nors atšaukė. Aš pats esu užsisakęs tą pačią dieną, bet tai rizikinga. Geriau planuoti. Ir dar – jei užsisakai iš anksto, dažnai gali geresnę kainą.

23. Ką daryti, jei reikia atšaukti arba pakeisti kelionės datą?

Priklauso nuo vežėjo politikos. Dauguma leidžia atšaukti arba pakeisti datą nemokamai, jei tai padarai bent 24 valandas prieš išvykimą. Bet jei atšauki paskutinę minutę, gali prarasti visą sumą arba tik dalį. Kartą susirgau ir paskambinau likus 6 valandoms – grąžino 70 procentų. Ne idealu, bet suprantama – jie jau buvo rezervavę man vietą. Svarbu skaityti sąlygas prieš perkant, kad nebūtų nemalonių staigmenų.

24. Kokių dokumentų reikia kelionei?

Asmens tapatybės kortelės arba paso. Jei keliauji iš Danijos į Lietuvą per Švediją ir Vokietiją – tai Šengeno zona, tad papildomų vizų nereikia. Bet dokumentas turi būti galiojantis. Kartą žmogus bandė keliauti su pasu, kurio galiojimas baigėsi prieš savaitę – neįleido. Keista, kad jis to nepatikrino. Dar reikia turėti bilieto patvirtinimą – atspausdintą arba telefone. Ir jei turi specialių poreikių – pavyzdžiui, vaistus, kuriuos reikia vežti – geriau turėti receptą arba gydytojo pažymą.

25. Kaip pasiruošti ilgai kelionei mikroautobusu?

Pirma – patogi apranga. Nereikia puoštis, reikia jaustis patogiai. Antra – užkandžiai ir vanduo. Trečia – kažkas, ką veikti – knyga, filmas, muzika. Ketvirta – pagalvėlė ir pledas, jei nori miegoti. Penkta – kantrybė. Ilga kelionė vargina, ir ne viskas vyks sklandžiai. Aš visada pasiimu ir ausų kištukus – kartais kaimynas knarkia taip, kad negali miegoti. Maži dalykai, bet jie daro skirtumą tarp košmariškos ir pakenčiamos kelionės.

26. Ką daryti, jei mikroautobusas vėluoja?

Pirma – nesinervinti. Vėlavimai nutinka dėl daugybės priežasčių – eismas, oras, techniniai nesklandumai. Antra – skambinti vežėjui ir klausti, kiek vėluos. Trečia – jei vėluoja labai ilgai (daugiau nei 2 valandas), galima prašyti kompensacijos arba alternatyvaus transporto. Bet realiai – kartais tiesiog reikia laukti. Kartą laukiau keturias valandas, nes mikroautobusas sugedo kelyje. Vairuotojas atsiuntė nuotrauką – stovi ant kelio su atidarytu variklio dangčiu. Bent jau žinojau, kad ne meluoja. Kantrybė – tai kelionės dalis.

Kelionė mikroautobusu iš Kopenhagos į Klaipėdą – tai ne tik transportas, tai patirtis. Kartais maloni, kartais varginanti, bet visada tikra. Svarbiausia – rasti patikimą vežėją, pasiruošti ir turėti lūkesčių. Nes tobulų kelionių nebūna, bet geros – taip. O kai žinai, ko tikėtis, viskas tampa paprasčiau. Tad jei svarstai – tiesiog bandyk. Galbūt sutiksi įdomių žmonių, pamatysi gražių vaizdų arba tiesiog ramiai nusnūsi. Visa tai – kelionės dalis.