Kopenhaga EU

Kopenhaga yra Danijos sostinė, esanti Europos Sąjungoje, ir tai labai palengvina keliones. Kaip ES pilietis, jūs turite teisę laisvai judėti, bet tai nereiškia, kad nereikia jokių dokumentų ar pasirengimo. Šiame straipsnyje kalbėsime apie keliones į Kopenhagą iš Lietuvos ES kontekste – ką reiškia Šengeno zona, kokios taisyklės galioja, ir kokių nesusipratimų gali kilti. Rašau kaip žmogus, kuris kasdien veža keleivius šiuo maršrutu, todėl žinau, kokie klausimai iš tikrųjų kyla.

Taisyklės – Kopenhaga EU

1. Ar reikia vizos vykstant į Kopenhagą iš Lietuvos?

Ne, jei esate Lietuvos ar kitos ES šalies pilietis. Lietuva ir Danija abi yra Šengeno zonoje, todėl judėjimas laisvas. Jums reikia tik galiojančio asmens dokumento – paso arba tapatybės kortelės. Bet jei esate ne ES pilietis, taisyklės skiriasi. Vienas keleivys iš Ukrainos manė, kad jam nereikia vizos, nes Lietuvoje turi leidimą gyventi – pasienyje paaiškėjo, kad jo leidimas galioja tik Lietuvoje, ne visoje Šengeno zonoje. Tai sukėlė problemų.

2. Ką reiškia, kad Danija yra ES, bet ne Šengeno zonoje?

Tai painu. Danija yra ES narė, bet ne visiškai dalyvauja Šengeno susitarime. Ji turi išlygą. Bet praktiškai, keliaujant iš Lietuvos, jūsų dokumentus tikrins tik vieną kartą – išvykimo pasienyje, jei tai bus Latvijos-Lietuvos pasienis (nors dažniausiai net ten netikrina). Svarbu suprasti, kad nors formaliai Danija turi išlygą, realiai sienų kontrolės tarp ES šalių beveik nėra. Bet dokumentą turėti vis tiek būtina.

3. Ar galiu likti Kopenhagoje neribotai?

Kaip ES pilietis, galite likti iki 3 mėnesių be jokių formalumų. Jei norite likti ilgiau – turite registruotis Danijos valdžios institucijose, gauti civilinio registracijos numerį (CPR). Be to, jei dirbate ar studijuojate, reikia kitokių dokumentų. Vienas vaikinas atvažiavo „pas draugą“ ir liko 4 mėnesius – jam nebuvo jokių problemų, kol nereikėjo eiti pas gydytoją. Tada paaiškėjo, kad jis neturi sveikatos draudimo, nes nebuvo registruotas.

4. Kokių dokumentų reikia vaikui, keliaujančiam su vienu iš tėvų?

Jeigu vaikas keliauja su vienu iš tėvų, o pavardės skiriasi, geriausia turėti kito tėvo notaro patvirtintą sutikimą. Tai nėra privaloma keliaujant ES viduje, bet pasieniečiai gali paklausti. Ypač jei vaiko pavardė skiriasi nuo tėvo pavardės. Būna, kad močiutė veža anūką – tada reikia abiejų tėvų sutikimo. Tai sukelia daug streso, ypač kai tėvai išsiskyrę.

5. Ar galima keliauti su pasu, kurio galiojimas baigiasi netrukus?

Techniškai galima, nes ES viduje nereikalaujama, kad pasas galiotų tam tikrą laiką po kelionės. Bet tai rizikinga. Jei dėl kokios nors priežasties reikės vykti į ne ES šalį (pvz., Šveicariją), ten jau gali kilti problemų. Be to, kai kurios institucijos Danijoje gali reikalauti, kad dokumentas galiotų bent 3 mėnesius. Rekomenduoju pasikeisti pasą prieš kelionę.

6. Ar reikia deklaruoti pinigus keliaujant ES viduje?

Jei vežatės daugiau nei 10 000 eurų grynaisiais, turite deklaruoti muitinėje. Tai galioja keliaujant bet kurioje ES šalyje. Deklaruoti galima raštu arba žodžiu pasieniečiui. Jei nedeklaruojate ir jus sustabdo patikrinimui, pinigai gali būti konfiskuoti. Vienas verslininkas vežė 15 000 eurų „atsargai“ – pamiršo deklaruoti, muitinėje užtruko 3 valandas, kol viską patikrino.

Draudimai – Kopenhaga EU

7. Ką draudžiama vežti per ES sienas?

Draudžiama vežti narkotikus, ginklus, sprogmenis, padirbtus pinigus. Taip pat ribojamas alkoholio ir tabako kiekis – asmeniniam naudojimui leidžiama vežti tik tam tikrą kiekį. Didesni kiekiai gali būti laikomi komerciniais ir apmokestinami. Būna, kad žmonės veža didelius kiekius cigarečių „draugams“ – muitinėje gali konfiskuoti ir skirti baudą.

8. Ar galima vežti maistą iš Lietuvos į Daniją?

Taip, asmeniniam naudojimui galima. Bet yra ribojimų mėsos ir pieno produktams – jie turi būti supakuoti ir iš ES šalies. Negalima vežti namuose pagamintų dešrų ar sūrių. Vienas keleivys vežė lietuviškų lašinių kilogramą – muitinėje niekas neprieštaravo, nes tai buvo supakuota parduotuvėje. Bet jei būtų buvę namuose pagaminta, galėtų būti problemų.

9. Kokia yra leistina alkoholio norma?

Asmeniniam naudojimui galite vežti: 10 litrų stipriųjų gėrimų, 20 litrų alkoholinių gėrimų (ne stipriųjų), 90 litrų vyno (iš jų ne daugiau kaip 60 litrų putojančio vyno), 110 litrų alaus. Tai yra bendros normos ES viduje. Bet jei vežate daugiau, muitinė gali paprašyti įrodyti, kad tai ne komerciniam naudojimui. Vienas vyriškis vežė 5 dėžes alaus – niekas neklausė.

10. Ar galima vežti vaistus?

Taip, bet su receptu, ypač jei tai receptiniai vaistai. Rekomenduojama turėti recepto kopiją arba gydytojo pažymą. Jei vežate didelį kiekį, gali kilti klausimų – ar tai ne prekyba. Viena moteris vežė metų atsargą vaistų nuo slėgio – muitinėje patikrino dokumentus ir praleido be problemų.

11. Ką daryti, jei vežu nelegalius daiktus nežinodamas?

Jei muitinė randa nelegalių daiktų, net jei nežinojote, kad jie nelegalūs, daiktai bus konfiskuoti, o jūs galite būti apklausti. Ignorantia legis non excusat – nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės. Todėl visada patikrinkite, ką vežate. Vienas keleivys draugas paprašė „pervežti dėžutę“ – jis nežinojo, kad viduje buvo nelegalūs vaistai. Jam teko aiškintis policijoje.

12. Ar galima vežti augalus?

Taip, bet tik tam tikrus ir su fitosanitariniu sertifikatu. Negalima vežti augalų, kurie gali būti invaziniai arba užkrėsti kenkėjais. Paprastų kambarinių augalų vežti galima, bet geriau pasitikrinti Danijos žemės ūkio ministerijos tinklalapyje. Vienas žmogus vežė didelį fikusą – pasienyje niekas nekreipė dėmesio, bet tai buvo rizika.

Sveikata – Kopenhaga EU

13. Ar man reikia sveikatos draudimo keliaujant į Daniją?

Kaip ES pilietis, turite teisę į būtinąją medicinos pagalbą Danijoje su Europos sveikatos draudimo kortele (ESDK). Bet ji padengia tik būtinąją pagalbą, ne planinį gydymą. Rekomenduoju turėti ir papildomą kelionių draudimą. Vienas vaikinas susilaužė ranką – ESDK padengjo pagalbos išlaidas, bet ne vaistus po to. Turėjo mokėti pats.

14. Kaip gauti Europos sveikatos draudimo kortelę?

Ją išduoda jūsų sveikatos draudimo įstaiga Lietuvoje. Užtenka užpildyti prašymą ir kortelė atsiunčiama per 2-3 savaites. Ji nemokama ir galioja visose ES šalyse. Bet svarbu – ji galioja tik tuo metu, kai jūs draudimas Lietuvoje yra aktyvus. Jei nustojote mokėti įmokas, kortelė negalioja.

15. Ką daryti, jei susirgau Danijoje?

Eikite į artimiausią ligoninę arba skambinkite 112. Parodykite ESDK kortelę. Jei tai ne būtinoji pagalba, gali tekti mokėti iš karto, o paskui susigrąžinti pinigus iš savo draudimo. Svarbu saugoti visus čekius. Būna, kad žmonės pamiršta pasiimti čekius – tada susigrąžinti pinigus beveik neįmanoma.

16. Ar Danijoje brangus gydymas?

Taip, Danijoje sveikatos priežiūra yra brangi. Net paprastas vizitas pas gydytoją gali kainuoti 50-100 eurų. Todėl draudimas yra labai svarbu. Vienas lietuvis susirgo gripu – vizitas pas gydytoją ir vaistai kainavo beveik 200 eurų. Su draudimu jis susigrąžino beveik visą sumą.

17. Ar galiu naudotis savo lietuvišku receptu Danijoje?

Ne, lietuviški receptai Danijoje negalioja. Jei jums reikia vaistų, turite kreiptis į danų gydytoją, kuris išrašys naują receptą. Tai gali užtrukti ir kainuoti. Viena moteris pamiršo vaistus nuo alergijos – teko eiti pas gydytoją Danijoje, mokėti už vizitą, kad gautų receptą.

Darbas – Kopenhaga EU

18. Ar galiu dirbti Danijoje be leidimo?

Kaip ES pilietis, jūs turite teisę dirbti bet kurioje ES šalyje be darbo leidimo. Bet turite registruotis Danijos valdžios institucijose, gauti CPR numerį, atsidaryti banko sąskaitą. Tai užtrunka. Vienas vaikinas atvažiavo „ieškoti darbo“ – pirmas dvi savaites negalėjo niekur legaliai dirbti, kol negavo dokumentų.

19. Ką reikia žinoti apie Danijos mokesčių sistemą?

Danijoje mokesčiai yra aukšti – pajamų mokestis gali siekti iki 55%. Bet už tai gaunate nemokamą sveikatos priežiūrą, švietimą, socialines garantijas. Dirbdami legaliai, automatiškai mokate mokesčius. Jei dirbate nelegaliai – rizikuojate baudomis ir deportacija. Vienas lietuvis dirbo „juodai“ – gavo baudą 5000 eurų.

20. Ar reikia mokėti danų kalbą norint dirbti?

Priklauso nuo darbo. IT srityje ar tarptautinėse kompanijose dažnai užtenka anglų kalbos. Bet jei norite dirbti aptarnavimo sektoriuje, danų kalba būtina. Yra nemokami danų kalbos kursai imigrantams. Vienas lietuvis dirbo bare be danų kalbos – klientai skundėsi, kad jis nesupranta užsakymų.

21. Ką daryti, jei darbdavys apgaudinėja?

Tai nutinka, ypač su imigrantais. Jei jaučiate, kad jūsų teisės pažeidžiamos, kreipkitės į Danijos darbo inspekciją (Arbejdstilsynet). Jie padeda nemokamai. Svarbu turėti darbo sutartį ir visus dokumentus. Vienas lietuvis dirbo be sutarties – darbdavys nesumokėjo už paskutinį mėnesį. Jis negalėjo nieko įrodyti.

Išvada

Kopenhaga kaip ES dalis reiškia daugiau laisvės, bet ir daugiau atsakomybės. Dokumentai, draudimas, mokesčių supratimas – viskas turi būti tvarkoje. Nors sienų kontrolės beveik nėra, taisyklės egzistuoja. Geriausia pasirengti iš anksto – pasitikrinti dokumentus, gauti ESDK kortelę, suprasti savo teises. Kelionės į Kopenhagą gali būti sklandžios, jei žinai, ko tikėtis. O jei nežinai – klauskite, skambinkite, domėkitės.