Vežu į Daniją kiekvieną dieną

Kai prieš keletą metų pradėjau vežti žmones ir siuntas į Daniją, net negalvojau, kad tai taps mano kasdienybe. Dabar maršrutu Lietuva–Danija važiuoju praktiškai kiekvieną dieną, ir per tą laiką išmokau vieną svarbų dalyką – kiekvienas klientas turi savo istoriją. Vieni skuba pas vaikus, kiti veža dokumentus darbdaviui, treti tiesiog nori grįžti namo po ilgos pamainos. Šiame straipsnyje atsakysiu į dažniausiai užduodamus klausimus apie kasdienius pervežimus į Daniją – taip, kaip atsakyčiau, jei paskambintumėte man tiesiogiai.

Kasdieniai – vežimas į Daniją kasdien

1. Ar tikrai važiuojate į Daniją kiekvieną dieną?

Taip, praktiškai kiekvieną dieną. Išimtys būna labai retos – gal Kalėdos ar Naujieji metai, kai visi ilsisi. Bet šiaip, net sekmadieniais dažnai būna reisų. Kartais ryte išvažiuoju iš Vilniaus, vakare jau esu Kopenhagoje ar Aarhuse. Priklauso nuo užsakymų. Būna dienų, kai vežu tik siuntas, būna – pilną mikroautobusą žmonių. Sistema veikia taip: jei yra bent vienas užsakymas, važiuojame. Paprastai tariant, jei jums reikia – mes jau pakeliui. (Aišku, geriau užsisakyti bent dieną prieš, bet kartais pavyksta ir tą pačią dieną.)

2. Kada tiksliai išvykstate iš Lietuvos?

Išvykimo laikas priklauso nuo maršruto ir keleivių skaičiaus. Dažniausiai iš Vilniaus pajudame apie 6–7 valandą ryto, kad spėtume dienos metu pasiekti Daniją. Bet jei vežame tik siuntas, galime išvažiuoti ir anksčiau. Kartais būna, kad žmogus prašo išvykti vėliau – tarkim, po darbo. Tada deriname individualiai. Vieną kartą net teko išvažiuoti vidurnaktį, nes klientas skubėjo pas ligoninėje gulinčią mamą. Aišku, tai ne standartas, bet situacijų būna visokių. Svarbiausia – susitarti iš anksto.

3. Kiek trunka kelionė iki Danijos?

Nuo Vilniaus iki Kopenhagos – maždaug 14–16 valandų, priklausomai nuo eismo ir sienos kirtimo. Jei važiuojame per Lenkiją ir Vokietiją, kelias ilgesnis, bet patogesnis. Būna, kad Lenkijoje stringame prie kelių remonto darbų – tai normalu. Vieną kartą dėl avarijos užtrukome papildomai tris valandas, bet klientą vis tiek pristatėme laiku, tiesiog važiavome kitu keliu. Į Šiaurės Jutlandiją ar mažesnius miestus – gali prireikti ir 18 valandų. Bet paprastai žmonės žino, kad tai ilga kelionė, ir tam ruošiasi.

4. Ar galite paimti iš bet kurio Lietuvos miesto?

Dažniausiai paimame iš Vilniaus, Kauno ar Klaipėdos – tai pagrindiniai taškai. Bet jei užsakymas vertas kelionės, galime atvažiuoti ir į mažesnį miestą. Vieną kartą paėmėme keleivį iš Alytaus – nieko sudėtingo, tiesiog reikia derinti maršrutą. Aišku, jei žmogus yra iš kokio nors mažo miestelio Šiaurės Lietuvoje, gali tekti paprašyti, kad atvyktų į artimiausią didesnį miestą. Bet čia jau sprendžiame kiekvienu atveju atskirai. Svarbiausia – kad žmogus žinotų, jog mes stengiamės rasti sprendimą.

5. Ką daryti, jei vėluoju į išvykimą?

Skambinkite iš karto. Rimtai – ne laukite, kol pavėluosite 10 minučių, o skambinkite, kai tik suprantate, kad nespėjate. Mes galime palaukti 15–20 minučių, bet jei laukiame ilgiau, kiti keleiviai pradeda nervintis. Vieną kartą laukėme valandą, nes žmogus žadėjo „jau važiuoju“, o paskui paaiškėjo, kad dar net neišėjo iš namų. Po to teko keisti visą maršrutą. Taigi – skambinkite, rašykite, bet ne tylėkite. Mes suprantame, kad gyvenime būna visko, bet negalime laukti amžinai.

Kainos – vežimo į Daniją kaina

6. Kiek kainuoja kelionė į Daniją?

Kaina priklauso nuo maršruto, keleivių skaičiaus ir to, ką vežate. Paprastai žmogui kelionė iš Vilniaus iki Kopenhagos kainuoja apie 80–120 eurų. Bet tai labai apytiksliai. Jei vežate didelį bagažą ar siuntą, kaina gali skirtis. Kartais žmonės skambina ir klausia: „Kiek kainuos?“ – o aš negaliu atsakyti, nežinodamas detalių. Tarkim, ar vežate dviratį, ar tik lagaminą. Ar reikia paimti iš namų, ar susitinkame stovėjimo aikštelėje. Kuo daugiau detalių – tuo tikslesnė kaina.

7. Ar kaina skiriasi priklausomai nuo savaitės dienos?

Kartais taip. Savaitgaliais ar prieš šventes kaina gali būti šiek tiek didesnė, nes paklausa didesnė. Bet tai nėra kažkoks drastiškas skirtumas – gal 10–15 eurų. Mes netaikome jokių paslėptų mokesčių ar „šventinių antkainių“. Vieną kartą klientas piktinosi, kad sekmadienį brangiau – bet paaiškinau, kad sekmadieniais mažiau vairuotojų dirba, todėl logiška, kad kaina šiek tiek skiriasi. Jis suprato. Svarbiausia – viskas aiškiai sutariama prieš kelionę, jokių staigmenų.

8. Ar galima mokėti grynaisiais Danijoje?

Taip, galima. Mes priimame ir grynaisius, ir bankinį pavedimą. Kai kurie klientai moka iš anksto pavedimu, kiti – grynaisiais prieš išvykimą arba jau Danijoje. Vienas dalykas, kurį pastebėjau – lietuviai Danijoje dažnai neturi grynųjų, nes ten viskas per kortelę. Taigi kartais žmogus prašo sumokėti pavedimu jau iš Lietuvos. Mes tam neprieštaraujame. Svarbiausia, kad būtų aišku, kada ir kiek mokama. Dėl to visada siunčiame patvirtinimą su suma ir rekvizitais.

9. Ar yra nuolaidų dažniems klientams?

Taip, yra. Jei žmogus važiuoja reguliariai – tarkim, kas mėnesį ar net dažniau – mes visada randame būdą sumažinti kainą. Vienas mūsų klientas važinėja kas dvi savaites pas šeimą į Odensę – jam taikome pastovią nuolaidą. Bet tai nėra kažkoks automatinis mechanizmas – tiesiog reikia pasikalbėti. Jei matome, kad žmogus lojalus, mes tai vertiname. Aišku, negaliu pažadėti, kad kiekvienam duosime 50 procentų nuolaidą, bet protingas susitarimas visada įmanomas.

10. Ką daryti, jei kaina atrodo per didelė?

Pasikalbėkite. Rimtai – jei kaina netinka, pasakykite, galbūt galime rasti kompromisą. Kartais siūlome važiuoti ne tiesiogiai, o su persėdimu – tai pigiau. Arba galime pasiūlyti kitą dieną, kai maršrutas jau užpildytas ir kaina mažesnė. Vieną kartą studentė skambino ir sakė, kad negali sau leisti pilnos kainos – sutarėm, kad ji važiuos su mumis, kai turėsime laisvą vietą, už mažesnę sumą. Ne visada galime nuleisti kainą, bet visada galime pasikalbėti. Tai ne verslas be širdies.

Siuntos – siuntų gabenimas į Daniją

11. Ar vežate siuntas į Daniją?

Taip, siuntos sudaro didelę mūsų darbo dalį. Vežame viską – nuo dokumentų iki didelių pakuočių. Vieną kartą vežėme net pianino dalis (ne pats instrumentas, bet dalys – tai buvo įdomus iššūkis). Dažniausiai žmonės siunčia drabužius, maistą, vaistus ar dokumentus. Svarbu žinoti, kad yra tam tikri apribojimai – negalime vežti pavojingų medžiagų ar nelegalių daiktų. Bet tai turėtų būti savaime suprantama. Jei abejojate, ar jūsų siunta tinkama – tiesiog paklauskite.

12. Kiek kainuoja siuntos pristatymas?

Priklauso nuo dydžio ir svorio. Maža siunta – tarkim, vokas su dokumentais – gali kainuoti 15–25 eurus. Didesnė pakuotė – 30–60 eurų. Bet vėlgi, tai labai priklauso nuo konkrečios situacijos. Vieną kartą žmogus norėjo išsiųsti dėžę, kuri svėrė 30 kilogramų – tada kaina buvo atitinkamai didesnė. Mes visada prašome pasakyti dydį ir svorį iš anksto, kad galėtume pateikti tikslią kainą. Be to, reikia žinoti, ar siunta telpa į mūsų mikroautobusą – kartais būna, kad žmogus sako „nedidelė dėžė“, o paskui paaiškėja, kad ji milžiniška.

13. Per kiek laiko siunta pasiekia Daniją?

Paprastai per 1–2 dienas. Jei siuntą paimame ryte, dažnai jau kitą dieną ji yra Danijoje. Bet tai priklauso nuo maršruto – jei siunta keliauja į Kopenhagą, greičiau, jei į mažesnį miestelį – gali užtrukti diena ilgiau. Vieną kartą klientas labai skubėjo – reikėjo pristatyti dokumentus iki penktadienio. Paėmėme ketvirtadienį ryte, penktadienį 8 valandą ryto siunta jau buvo vietoje. Žmogus net negalėjo patikėti. Bet tai ne stebuklas – tiesiog gerai suplanuotas maršrutas.

14. Ar galima siųsti maisto produktus?

Taip, bet su tam tikromis išlygomis. Švieži maisto produktai – tarkim, mėsa ar pienas – turi būti tinkamai supakuoti ir laikomi tinkamoje temperatūroje. Mes turime šaldytuvą mikroautobuse, bet ne visada. Todėl geriausia pranešti iš anksto, kad žinotume pasiruošti. Konservai, sausi produktai, saldainiai – jokių problemų. Vieną kartą močiutė siuntė anūkui į Daniją naminių sausainių – viskas atkeliavo sveika ir skanu. Tik svarbu, kad pakuotė būtų tvirta, nes kelionė ilga.

15. Kaip sekti siuntos būseną?

Paprastai tiesiog skambinate mums arba rašote žinutę, ir mes pasakome, kur siunta yra. Mes neturime kažkokios sudėtingos sekimo sistemos – tiesiog žinome, kur kiekviena siunta yra, nes patys ją vežame. Kai siunta pristatoma, visada pranešame. Vieną kartą klientas skambino kas valandą – suprantu, kad nervinausi, bet mes visada atsakome. Aišku, jei siunta labai svarbi, galime nusiųsti nuotrauką, kai ji jau pristatyta. Tai ramina žmones.

Maršrutai – keliai iki Danijos

16. Kokiu keliu važiuojate į Daniją?

Dažniausiai važiuojame per Lenkiją ir Vokietiją – tai pats patogiausias maršrutas. Iš Vilniaus per Suvalkus, Poznanę, Berlyną, Hamburgą ir tada į Daniją. Yra ir kitas variantas – per Klaipėdą keltu į Kylą, bet tai brangiau ir ne visada patogiau. Kartais, priklausomai nuo eismo sąlygų, keičiame maršrutą. Vieną kartą dėl sniego Lenkijoje teko važiuoti kitu keliu – užtrukome ilgiau, bet saugiai pasiekėme tikslą. Svarbiausia – saugumas, o ne greitis.

17. Ar darote sustojimus kelionės metu?

Taip, be abejo. Kas 3–4 valandas sustojame – pailsėti, išgerti kavos, nueiti į tualetą. Ilgiausia be sustojimo nevažiuojame. Vieną kartą keleivis paprašė nesustoti, nes labai skubėjo – po 6 valandų jis pats paprašė sustoti, nes nebegalėjo. Žmogus yra žmogus, ne mašina. Be to, vairuotojas irgi turi pailsėti – tai ne tik komforto, bet ir saugumo klausimas. Paprastai sustojame degalinėse Lenkijoje ar Vokietijoje, kur yra geros sąlygos.

18. Kiek laiko trunka sienos kirtimas?

Dabar, kai Lenkija ir Vokietija Šengeno zonoje, sienos kirtimas – tai tiesiog pravažiavimas be sustojimo. Bet Danijos sieną kartais tikrina – ypač pastaraisiais metais dėl migracijos kontrolės. Kartais užtrunkame 10 minučių, kartais – valandą. Vieną kartą Danijos pasieniečiai tikrino visą mikroautobusą – truko apie 40 minučių. Nieko blogo, tiesiog jie darė savo darbą. Svarbu turėti dokumentus tvarkingus – pasą ar asmens tapatybės kortelę. Be dokumentų – jokiais būdais.

19. Ar važiuojate per naktį?

Kartais taip, bet tai ne standartas. Jei yra poreikis – tarkim, žmogus turi būti Danijoje anksti ryte – galime išvažiuoti vakare ir važiuoti per naktį. Bet tai reiškia, kad vairuotojai turi būti bent du, kad galėtų keistis. Vienas vairuotojas per naktį – tai pavojinga ir neatsakinga. Mes to nedarome. Kartais klientai klausia: „Ar galite atvažiuoti iki 8 ryto?“ – o mes atsakome: „Galime, bet išvažiuosime 14 valandą prieš dieną.“ Tai logistika, ne stebuklai.

20. Kuriose Danijos miestuose pristatote?

Praktiškai visuose. Dažniausiai – Kopenhaga, Aarhusas, Odensė, Aalborgas, Esbjergas. Bet vežame ir į mažesnius miestus – tarkim, Herningą, Randersą, Koldingą. Vieną kartą vežėme žmogų į mažą kaimelį prie Skageno – tai buvo tolimiausias taškas šiaurėje. Nuostabi vieta, bet kelias iki ten – ilgas. Svarbiausia – kad Danijoje yra geras kelių tinklas, todėl net į mažus miestelius nusigauti nėra sudėtinga. Tik reikia laiko.

Patogumai – kelionės komfortas

21. Kokie mikroautobusai naudojami?

Naudojame patikimus mikroautobusus – dažniausiai Mercedes-Benz Sprinter arba Fiat Ducato. Jie erdvūs, patogūs, su kondicionieriumi ir gera garso izoliacija. Sėdynės reguliuojamos, yra vietos kojoms. Mes nenaudojame senų, susidėvėjusių transporto priemonių – tai mano principas. Vieną kartą klientas atėjo ir pamatė mūsų mikroautobusą – pasakė: „O, čia ne taip blogai, kaip tikėjausi.“ Tai buvo komplimentas, nors skamba keistai. Matyt, kai kurie vežėjai naudoja prastesnius automobilius.

22. Ar mikroautobuse yra Wi-Fi?

Taip, yra. Mes suprantame, kad 14–16 valandų kelionė be interneto – tai kančia. Todėl Wi-Fi veikia visą kelionę. Aišku, kartais signalas dingsta – ypač Lenkijos kaimo vietovėse – bet tai trumpalaikiai dalykai. Be to, yra USB įkrovikliai, kad telefonas neišsikrautų. Vienas klientas visą kelionę dirbo – rašė el. laiškus, skambino. Pasakė, kad jam tai buvo produktyviausia darbo diena. Na, bent jau kažkas gero iš ilgos kelionės.

23. Ar galima vežtis augintinį?

Taip, galima, bet reikia pranešti iš anksto. Mes ne prieš gyvūnus – patys turime šunį – bet reikia pasiruošti. Gyvūnas turi turėti dokumentus, skiepų pasą, mikroschemą. Be to, jis turi būti narve arba su antkakliu. Vieną kartą žmogus atėjo su katinu be narvo – katinas visą kelionę lakstė po mikroautobusą. Tai buvo... įdomu. Kitą kartą prašome – praneškite iš anksto, kad galėtume pasiruošti. Ir žinoma, jei kitas keleivis alergiškas gyvūnams, reikės rasti kompromisą.

24. Ką daryti, jei pamiršau daiktus mikroautobuse?

Skambinkite. Mes randame pamestus daiktus ir saugome juos. Vieną kartą žmogus paliko nešiojamą kompiuterį – supanikavo, kai suprato. Mes jį radome, saugojome ir grąžinome kitą dieną, kai važiavome atgal. Taip nutinka dažniau, nei galėtumėte pagalvoti – telefonai, ausinės, netgi pasai. Todėl visada patikrinkite sėdynę prieš išlipdami. Bet jei ką nors pamiršote – ne tragedija. Mes nesame tie, kurie pasisavina svetimus daiktus.

Specifika – specialūs pervežimai

25. Ar vežate baldus ar didelius daiktus?

Taip, vežame. Bet reikia suprasti, kad mikroautobuso talpa ribota. Sofos ar spintos neįmanoma sutalpinti – tam reikia specialaus transporto. Bet dėžės su daiktais, dviračiai, nedideli baldai – viskas telpa. Vieną kartą vežėme žmogui visą jo gyvenimą – 12 dėžių su drabužiais, knygomis ir virtuvės reikmenimis. Užtruko ilgiau pakrauti nei nuvažiuoti. Bet viskas tilpo. Svarbiausia – pranešti iš anksto, kad žinotume, kiek vietos reikės.

26. Ar galite padėti pakrauti/iškrauti?

Taip, mes padedame. Tai ne kažkokia papildoma paslauga už mokestį – tiesiog normalus dalykas. Jei žmogus vienas ir turi sunkių dėžių, mes padedame. Vieną kartą močiutė važiavo pas dukrą į Daniją ir turėjo tris sunkius lagaminus – ji pati jų nebūtų pakėlusi. Padėjome. Aišku, jei kažkas prašo pernešti pianiną – tai jau kitas reikalas. Bet paprastas bagažas – jokių problemų. Mes ne robotai, mes žmonės.