Klaipėda Vilnius Kopenhaga – Vežame kiekvieną dieną

Šis maršrutas – Klaipėda, Vilnius, Kopenhaga – yra vienas populiariausių tarp lietuvių, kurie dirba arba gyvena Danijoje. Priežastis paprasta: Klaipėda yra didžiausias uostamiestis, Vilnius – sostinė, o Kopenhaga – vienas svarbiausių Skandinavijos miestų. Žmonės važiuoja dėl darbo, studijų, šeimos. Kartais tiesiog aplankyti draugų. Aš pats ne kartą važiavau šiuo maršrutu ir žinau, kokie klausimai dažniausiai kyla. Todėl surinkau juos čia – kad jums nereikėtų ieškoti atsakymų skirtingose vietose.

Kainos – Klaipėda Vilnius Kopenhaga

1. Kiek kainuoja kelionė Klaipėda–Vilnius–Kopenhaga?

Kaina priklauso nuo to, iš kurios vietos pradedate. Jei važiuojate iš Klaipėdos iki Kopenhagos – tai viena kaina. Jei tik iš Vilniaus – kita. Paprastai iš Klaipėdos kainuoja 100-150 eurų, iš Vilniaus – 80-120. Bet tai tik orientaciniai skaičiai. Kiekvienas vežėjas turi savo kainodarą, ir ji gali skirtis net 20-30 eurų. Todėl visada verta palyginti kelis variantus. Neskubėkite su pirmu pasiūlymu.

2. Ar kaina skiriasi priklausomai nuo to, kur sėdate?

Taip, logiškai. Jei sėdate Klaipėdoje, tai vežėjas turi nuvažiuoti iki Vilniaus, paskui iki Kopenhagos. Ilgesnis kelias – daugiau degalų – didesnė kaina. Jei sėdate Vilniuje, tai jau trumpesnė kelionė. Bet kartais būna, kad vežėjas vis tiek važiuoja per Klaipėdą, nes ten surenka kitus keleivius. Tokiu atveju kaina gali būti panaši. Viskas priklauso nuo situacijos. (Nors dažniausiai iš Klaipėdos vis tiek brangiau – tai paprasta matematika.)

3. Ar galima mokėti eurais ir kronomis?

Eurais – taip, tai pagrindinė valiuta. Danijos kronomis – priklauso nuo vežėjo. Kai kurie priima, kiti ne. Jei mokate kronomis, tai vežėjas gali taikyti kitą kursą nei oficialus. Todėl geriau mokėti eurais arba pervesti pavedimu iš anksto. Vienas klientas bandė mokėti Švedijos kronomis – vežėjas ilgai juokėsi. Na, bent jau linksma buvo.

4. Kada reikia mokėti?

Dažniausiai prieš išvykstant arba jau kelionės metu. Kai kurie vežėjai prašo avansą – 20-30 eurų – kad rezervuotų vietą. Likusią sumą – prieš pat išvykstant. Yra ir tokių, kurie prašo viską sumokėti iš anksto pavedimu. Bet tai mažiau įprasta. Jei vežėjas reikalauja visos sumos prieš kelionę ir nenori jokių kitų variantų – būkite atsargūs. Gali būti, kad jis tiesiog nori jūsų pinigų, o paskui neatvyks.

5. Ar yra nuolaidų vaikams?

Kai kurie vežėjai taiko nuolaidas vaikams iki 12 metų – paprastai 20-30 procentų. Kūdikiai iki 2 metų kartais vežami nemokamai, bet tik jei sėdi tėvams ant kelių. Jei reikia atskiros vietos – tai jau mokama. Bet ne visi vežėjai turi vaikiškas kėdutes. Jei keliaujate su mažu vaiku – būtinai pasiteiraukite iš anksto. Viena šeima atvyko su dvejų metų vaiku ir tik tada sužinojo, kad kėdutės nėra. Teko skolintis iš pažįstamų.

Maršrutas – Klaipėda Vilnius Kopenhaga

6. Koks maršrutas iš Klaipėdos per Vilnių į Kopenhagą?

Paprastai vežėjai važiuoja iš Klaipėdos į Vilnių, tada per Kauną į Lenkiją, per Vokietiją ir į Daniją. Bet yra ir kitų variantų – per Latviją ir Estiją, tada keltu. Konkretus maršrutas priklauso nuo vežėjo, eismo sąlygų ir net nuo to, kur reikia paimti keleivius. Vienas vežėjas važiuoja per Suvalkus, kitas – per Varšuvą. Trečias – per Ostravą. Kiekvienas turi savo mėgstamą kelią.

7. Kiek laiko užtrunka kelionė nuo Klaipėdos iki Kopenhagos?

Maždaug 16-20 valandų. Tai ilgas kelias. Iš Klaipėdos iki Vilniaus – 3-4 valandos. Iš Vilniaus iki Kopenhagos – dar 12-15 valandų. Priklauso nuo sustojimų, eismo ir sienos kirtimo. Vasarą, kai daug turistų, sienos kirtimas gali užtrukti ilgiau. Žiemą – greičiau, bet keliai gali būti slidūs. Vienas vairuotojas pasakojo, kad kartą žiemą užtruko 24 valandas dėl sniego Vokietijoje. Ekstremalu.

8. Ar sustojama Vilniuje?

Taip, jei tai maršrutas Klaipėda–Vilnius–Kopenhaga. Vilniuje paprastai surenkami keleiviai iš sostinės. Sustojama 15-30 minučių – priklauso nuo to, kiek žmonių reikia paimti. Kartais būna, kad Vilniuje niekas nelaukia – tada tiesiog pravažiuojama. Bet tai retai. Vilnius yra didelis miestas, visada atsiranda keleivių.

9. Ar galima sėsti tik Vilniuje, o ne Klaipėdoje?

Žinoma. Dauguma keleivių iš tikrųjų sėda Vilniuje, o ne Klaipėdoje. Klaipėda yra pradinis taškas, bet tai nereiškia, kad ten privalote sėsti. Tiesiog praneškite vežėjui, kad norite sėsti Vilniuje, ir jis pasakys, kur ir kada. Paprastai tai būna kokia nors stotelė arba degalinė prie autostrados. Konkreti vieta derinama prieš kelionę.

10. Kada išvykstama iš Klaipėdos?

Dažniausiai anksti ryte – 4-6 valandą. Tai leidžia dienos metu pasiekti Kopenhagą. Bet yra ir vakarinių reisų. Vienas vežėjas iš Klaipėdos išvažiuoja 20 valandą ir kitą rytą jau būna Danijoje. Kam tai patinka – tiems, kas nemėgsta dienos metu sėdėti automobilyje. Asmeniškai man dieniniai reisai patinka labiau – gali matyti, kur važiuoji.

Patogumai – Klaipėda Vilnius Kopenhaga

11. Kokiu automobiliu vežama šiuo maršrutu?

Daugiausia 8-9 vietų mikroautobusais. Tai patogu, nes yra vietos kojoms, galima atsilošti sėdynę. Bet yra ir mažesnių automobilių – 5-6 vietų. Jei keliaujate vienas ar dviese, tai gali būti net geriau – mažiau žmonių, mažiau triukšmo. Svarbiausia, kad automobilis būtų tvarkingas ir saugus. Vienas mano pažįstamas važiavo senutėliu mikroautobusu, kuris vos riedėjo. Jis sakė, kad meldėsi visą kelią. Nerekomenduoju.

12. Ar yra galimybė įkrauti telefoną?

Daugumoje mikroautobusų yra USB prievadai arba 12V rozetės. Bet ne visuose. Jei jums tai svarbu – pasiteiraukite iš anksto. Ir pasiimkite savo laidą. Viena moteris pamiršo laidą ir 18 valandų negalėjo naudotis telefonu. Ji sakė, kad tai buvo tarsi atostogos nuo technologijų. Bet aš manau, kad ji tiesiog bandė save raminti.

13. Ar vežėjas daro ilgesnius sustojimus?

Paprastai taip. Ilgoje kelionėje reikia ne tik į tualetą nueiti, bet ir pavalgyti. Dažniausiai sustojama kavinėje arba greito maisto restorane. Sustojimas trunka 20-40 minučių. Kai kurie vežėjai turi mėgstamas vietas, kur visada sustoja. Vienas vežėjas visada sustoja toje pačioje lenkų kavinėje prie Varšuvos, nes ten pigu ir skanu. Protingas pasirinkimas.

14. Ar galima rūkyti kelionės metu?

Ne. Jokiame normaliame vežėjo automobilyje negalima rūkyti. Tai ne tik taisyklė, bet ir sveikas protas. Kitas keleivis gali būti alergiškas dūmams arba tiesiog nemėgti kvapo. Jei rūkote – tai darykite per sustojimus. Vienas vyras bandė slapta rūkyti tualete degalinėje. Apsaugos darbuotojas jį išvijo. Gėda buvo visiems.

15. Ar galima vežtis maistą?

Taip, bet su protu. Neimkite kažko, kas labai smirdi arba kas gali išsilieti. Sumuštiniai, vaisiai, sausainiai – puiku. Silkė arba fermentinis sūris – ne pats geriausias pasirinkimas uždaroje erdvėje. Vienas vaikinas atsinešė keptą žuvį. Po valandos visas automobilis smirdėjo. Kiti keleiviai buvo nepatenkinti. Ir teisingai.

Saugumas – Klaipėda Vilnius Kopenhaga

16. Ar saugu keliauti naktį?

Apskritai taip, bet naktiniai reisai turi savo rizikų. Vairuotojas gali būti mieguistas, keliai tamsūs, matomumas prastas. Patikimi vežėjai turi du vairuotojus ilgiems reisams – vienas vairuoja, kitas miega. Bet ne visi gali sau tai leisti. Jei važiuojate naktiniu reisu – pasiteiraukite, ar yra du vairuotojai. Jei ne – pagalvokite, ar verta rizikuoti.

17. Kaip elgtis, jei vairuotojas pavargęs?

Jei pastebite, kad vairuotojas pradeda daryti klaidas – nesilaiko eismo juostos, staigiai stabdo arba pravažiuoja sankryžas – tai pavojinga. Mandagiai pasiūlykite jam pailsėti. Jei jis atsisako arba agresyviai reaguoja – tai jau rimta problema. Tokiu atveju reikalaukite sustoti arba net išlipkite. Saugumas svarbiau nei mandagumas. Vienas keleivis pasakojo, kad jo vairuotojas užmigo prie vairo. Laimei, niekas nenukentėjo. Bet tai galėjo baigtis blogai.

18. Ar vežėjas turi draudimą keleiviams?

Privalo turėti. Pagal Lietuvos įstatymus, keleivių vežėjai privalo turėti civilinės atsakomybės draudimą. Bet draudimas draudimui nelygu. Vienas draudimas galioja tik Lietuvoje, kitas – visoje Europoje. Visada klauskite, ar draudimas galioja tarptautinėms kelionėms. Jei vežėjas negali atsakyti arba sako „ai, viskas gerai“ – tai ne atsakymas. Reikalaukite konkrečios informacijos.

19. Ką daryti, jei atsitinka avarija užsienyje?

Pirmiausia – išsiaiškinti, ar visi sveiki. Jei reikia medicininės pagalbos – skambinti 112 (tai veikia visoje ES). Paskui – užfiksuoti įvykį, nufotografuoti automobilius, gauti kitos šalies vairuotojo duomenis. Ir pranešti vežėjui bei draudimo bendrovei. Svarbu – nieko nepasirašinėti, ko nesuprantate. Ypač jei dokumentas ne lietuvių kalba. Vienas lietuvis pasirašė kažkokį dokumentą vokiškai ir vėliau sužinojo, kad pripažino kaltę. Nemalonu.

20. Ar galima sekti automobilio buvimo vietą?

Kai kurie modernūs vežėjai turi GPS sekimo sistemas ir gali pasidalinti nuoroda su keleiviais. Tai labai patogu – žinote, kur yra automobilis ir kada maždaug atvyks. Bet ne visi vežėjai turi tokią galimybę. Jei jums tai svarbu – klauskite iš anksto. Vienas tėvas visada prašo GPS nuorodos, kai jo sūnus keliauja. Sako, kad taip ramiau. Suprantama.

Užsakymas – Klaipėda Vilnius Kopenhaga

21. Kaip rasti vežėją šiuo maršrutu?

Yra keli būdai. Galite ieškoti internete – „veža Klaipėda Kopenhaga“ arba „pervežimai į Daniją“. Galite klausti draugų ar pažįstamų – rekomendacijos visada geriausios. Galite ieškoti Facebook grupėse – ten žmonės dalinasi patirtimi. Bet būkite atsargūs – ne visi atsiliepimai tikri. Kartais vežėjai patys rašo sau gerus atsiliepimus. Arba konkurentai – blogus.

22. Ką klausti prieš užsakant?

Svarbiausi klausimai: kokia kaina, kada išvykstama, koks automobilis, ar yra draudimas, kokie bagažo limitai, ar galima atšaukti. Taip pat – kokia patirtis, ar yra atsiliepimų. Jei vežėjas atsako aiškiai ir kantriai – tai geras ženklas. Jei neaiškina, nervinasi arba sako „viskas bus gerai“ be jokių detalių – ieškokite kito. Rimtai.

23. Ar reikia pasirašyti sutartį?

Ne visada, bet tai būtų gerai. Sutartis apsaugo abi puses – jūs žinote, ką gaunate, vežėjas žino, ko tikėtis. Jei sutarties nėra – bent jau turėkite raštišką susitarimą – el. laišką arba žinutę su visomis sąlygomis. Tai geriau nei nieko. Vienas klientas ginčijosi su vežėju dėl kainos – vežėjas sakė viena, klientas – kita. Nebuvo jokio raštiško įrodymo. Galiausiai niekas nelaimėjo.

24. Ką daryti, jei vežėjas neatvyksta?

Tai blogiausias scenarijus. Pirmiausia – skambinkite. Jei neatsiliepia – rašykite. Jei vis tiek nieko – ieškokite alternatyvos. Galite bandyti kitą vežėją, traukinį arba skrydį. Ir, žinoma, reikalaukite grąžinti pinigus. Jei mokėjote pavedimu – turite įrodymą. Jei grynais – tai jau sunkiau. Todėl visada geriau mokėti pavedimu – bent jau turite pėdsaką. Vienas žmogus sumokėjo grynais, vežėjas neatvyko, ir pinigų jis niekada neatgavo. Pamoka.

Išvada

Maršrutas Klaipėda–Vilnius–Kopenhaga yra patogus ir populiarus. Šimtai žmonių juo naudojasi kiekvieną savaitę. Svarbiausia – išsirinkti patikimą vežėją, aiškiai susitarti dėl visų sąlygų ir būti pasiruošiam ilgai kelionei. Keliaukite protingai, klauskite, tikrinkite. Ir gero kelio.