Kiekvieną dieną veža į Kopenhagą – viskas, ką reikia žinoti

Jeigu ieškote patikimo būdo nusigauti iš Lietuvos į Kopenhagą, turbūt pastebėjote, kad pasirinkimų nemažai. Bet kai pradedi gilintis, dažnai paaiškėja, kad ne viskas taip paprasta – vieni veža tik savaitgaliais, kiti prašo užsiregistruoti prieš savaitę, treti apskritai neatsako į telefoną. Šitas tekstas yra apie tai, kaip veža į Kopenhagą kasdien, ką reikia žinoti prieš užsisakant ir kokios situacijos gali nutikti kelyje. Rašau iš savo patirties, nes dirbu šioje srityje jau ne pirmus metus ir mačiau visko – nuo pamirštų lagaminų iki klientų, kurie nežinojo, kur tiksliai stoti Kopenhagoje. Tikiuosi, kad ši informacija padės jums susidaryti aiškesnį vaizdą.

Kasdienybė – kasdienis vežimas į Kopenhagą

1. Ar tikrai veža į Kopenhagą kiekvieną dieną?

Taip, veža. Bet reikia suprasti, kad „kiekvieną dieną" nereiškia, kad autobusas ar mikroautobusas išvažiuoja lygiai 8:00 ryto iš tos pačios vietos. Realiai maršrutai derinami pagal užsakymus – jeigu tą dieną yra keleivių, transportas važiuoja. Būna dienų, kai išvyksta du mikroautobusai, būna, kad vienas. Svarbiausia – užsiregistruoti iš anksto, kad vežėjas žinotų, jog jūsų reikia. Kartais žmonės skambina paskutinę minutę ir stebisi, kad nėra vietos. Na, tai logiška – jeigu niekas nepranešė, kad važiuosite, vietos gali ir nebūti. Taigi atsakymas paprastas: veža kasdien, bet reikia rezervuoti.

2. Kada išvyksta transportas į Kopenhagą?

Išvykimo laikai priklauso nuo maršruto ir vežėjo. Dažniausiai iš Lietuvos (Vilniaus, Kauno ar kitų miestų) išvykstama anksti ryte – tarp 5:00 ir 7:00. Taip yra todėl, kad kelias iki Kopenhagos trunka apie 14-16 valandų, priklausomai nuo sustojimų ir eismo. Vienas klientas manęs klausė, ar galima išvažiuoti vidurdienį – teoriškai galima, bet tada į Kopenhagą atvažiuojate vidury nakties, kas nelabai patogu. Todėl dauguma vežėjų renkasi rytinius išvykimus. Tikslų laiką visada reikia tikslinti prieš kelionę, nes jis gali keistis priklausomai nuo sezono ar kitų aplinkybių.

3. Iš kokių miestų veža į Kopenhagą?

Paprastai maršrutai prasideda iš didžiųjų Lietuvos miestų – Vilniaus, Kauno, Klaipėdos. Bet dažnai galima įlipti ir pakeliui: Šiauliuose, Panevėžyje, Marijampolėje. Viskas priklauso nuo to, kur tuo metu važiuoja konkretus vežėjas. Vienas dalykas, kurį pastebėjau – žmonės kartais prašo paimti iš mažo miestelio, kuris yra toli nuo pagrindinio maršruto. Tai įmanoma, bet tada kelionė pailgėja ir kaina gali būti didesnė. Geriausia pasitikslinti iš anksto, ar jūsų miestas yra maršrute, ar reikės papildomai derinti.

4. Kaip vyksta registracija į kasdienį vežimą?

Registracija paprastai vyksta telefonu arba per internetinę užklausą. Paskambinate, pasakote, kada norite važiuoti, iš kur ir į kur. Tada vežėjas patikrina, ar tą dieną yra laisvų vietų, ir jeigu yra – užregistruoja. Kartais prašo sumokėti avansą, kartais ne. Vienas dalykas, kurį rekomenduoju – visada paprašyti patvirtinimo raštu, bent jau SMS žinute. Būna situacijų, kai žmogus sako „aš užsiregistravau", o vežėjas nieko nežino, nes pokalbis buvo prieš dvi savaites ir niekas neužsirašė. Taigi – rašytinis patvirtinimas yra jūsų draugas.

5. Ar galiu užsiregistruoti paskutinę dieną?

Teoriškai taip, praktiškai – rizikuojate. Jeigu skambinate ryte ir norite važiuoti tą pačią dieną, yra tikimybė, kad vietų nebus. Ypač savaitgaliais ar prieš šventes – tada viskas būna užimta. Bet būna ir tokių dienų, kai mikroautobusas važiuoja pustuštis, ir tada paskutinės minutės užsakymas – ne problema. Aš asmeniškai rekomenduoju registruotis bent 2-3 dienas prieš tai. Taip ramiau ir jums, ir vežėjui. O jeigu jau nutiko taip, kad reikia važiuoti skubiai – skambinkite, galbūt pasiseks.

Kelionė – kas vyksta kelyje

6. Kiek trunka kelionė iš Lietuvos į Kopenhagą?

Vidutiniškai 14-16 valandų. Bet tai labai priklauso nuo to, iš kurio Lietuvos miesto išvykstate, kiek sustojimų daroma ir kokia situacija kelyje. Vasarą, kai daug žmonių važiuoja atostogauti, Lenkijos keliai būna užkimšti – ypač aplink Varšuvą. Tada kelionė gali pailgėti ir iki 18 valandų. Žiemą, kai keliai slidūs, taip pat reikia važiuoti atsargiau. Vienas vairuotojas man pasakojo, kad kartą dėl sniego Lenkijoje užtruko papildomas 3 valandas. Taigi – planuokite su atsarga, ypač jeigu Kopenhagoje turite svarbų susitikimą.

7. Kokie sustojimai daromi kelionės metu?

Paprastai daromi 3-4 sustojimai: vienas Lenkijoje (dažniausiai prieš arba po Varšuvos), vienas Vokietijoje (Hamburgo arba Rostoko apylinkėse) ir dar vienas prieš pat Kopenhagą arba keltą. Sustojimai trunka po 15-30 minučių – galima nueiti į tualetą, nusipirkti kavos, pramankštinti kojas. Maistas kelyje – jūsų reikalas. Kai kurie vežėjai siūlo užkandžių, bet tai ne visada. Aš visada sakau klientams: pasiimkite sumuštinių ir vandens. Geriau turėti ir nesuvalgyti, nei važiuoti alkanam 10 valandų.

8. Ar reikia persėsti kelionės metu?

Dauguma vežėjų siūlo tiesioginį maršrutą – sėdate Lietuvoje, išlipate Kopenhagoje. Bet būna ir tokių variantų, kai reikia persėsti, ypač jeigu naudojatės pigesnėmis paslaugomis arba sudėtingesniais maršrutais. Pavyzdžiui, vienas mano pažįstamas važiavo pigiu variantu – iš pradžių mikroautobusu iki Rygos, tada autobusu iki Stokholmo, tada dar kažkur. Galiausiai atvyko į Kopenhagą po 24 valandų ir buvo visiškai išsekęs. Taigi – jeigu norite patogumo, rinkitės tiesioginį maršrutą. Jeigu taupote pinigus – galite rasti ir sudėtingesnių variantų.

9. Kokia transporto priemonė veža į Kopenhagą?

Daugiausia tai mikroautobusai – 8-20 vietų. Jie manevringesni, greičiau važiuoja, lengviau randa stovėjimo vietą Kopenhagoje. Kartais, kai keleivių daug, naudojami ir didesni autobusai. Transporto priemonės būna skirtingos – vieni vežėjai turi naujesnius mikroautobusus su kondicionieriumi ir Wi-Fi, kiti važinėja senesniais. Aš visada rekomenduoju pasiteirauti, kokia transporto priemone bus vežama, ypač jeigu jums svarbu patogumas. Vienas klientas man skundėsi, kad važiavo mikroautobusu be kondicionieriaus liepos mėnesį – sakė, tai buvo košmaras. Taigi – klausite iš anksto.

10. Ar mikroautobuse yra Wi-Fi?

Kai kuriuose yra, kai kuriuose – ne. Tai priklauso nuo vežėjo ir transporto priemonės. Net jeigu Wi-Fi yra, ne visada jis veikia puikiai – ypač Lenkijos kaimo vietovėse arba Vokietijos greitkeliuose, kur signalas kartais dingsta. Aš asmeniškai nesiremčiau vien Wi-Fi, jeigu jums reikia dirbti kelyje. Geriau turėkite savo mobilų internetą arba atsisiųskite filmą/muziką iš anksto. Vienas verslininkas man pasakojo, kad jam reikėjo dalyvauti vaizdo skambutyje kelyje – Wi-Fi neveikė, mobilus internetas buvo silpnas, galiausiai praleido svarbų susitikimą. Taigi – nesitikėkite stebuklų.

Kainos – kiek kainuoja vežimas į Kopenhagą

11. Kiek kainuoja vežimas į Kopenhagą?

Kainos svyruoja priklausomai nuo vežėjo, sezono ir to, iš kurio miesto išvykstate. Vidutiniškai vienas asmuo moka apie 80-150 eurų už vieną kelionę. Tai plati skalė, žinau. Bet taip yra todėl, kad kainos priklauso nuo daugelio dalykų. Pavyzdžiui, jeigu vežėjas turi daug klientų tą dieną, kaina gali būti mažesnė, nes išlaidos pasiskirsto. Jeigu važiuojate vienas – natūralu, kad mokėsite daugiau. Sezonas irgi svarbu – vasarą, kai paklausa didesnė, kainos gali kilti. Visada rekomenduoju palyginti kelių vežėjų pasiūlymus prieš apsisprendžiant.

12. Ar kaina skiriasi priklausomai nuo išvykimo miesto?

Taip, dažniausiai skiriasi. Jeigu išvykstate iš Vilniaus, kaina gali būti vienokia, jeigu iš Kauno – kitokia, jeigu iš Klaipėdos – dar kitokia. Logika paprasta: kuo toliau vežėjui reikia važiuoti iki jūsų, tuo daugiau degalų sunaudojama, tuo didesnė kaina. Bet skirtumas paprastai nėra drastiškas – kalbame apie 10-20 eurų. Vienas dalykas, kurį pastebėjau – kartais vežėjai siūlo nuolaidas, jeigu keleivių grupė didesnė. Taigi, jeigu važiuojate su draugais ar šeima, visada verta paklausti apie grupinį tarifą.

13. Ar galima derėtis dėl kainos?

Na, tai priklauso nuo situacijos. Jeigu vežėjas turi laisvų vietų ir nori jas užpildyti, gali būti linkęs padaryti nuolaidą. Ypač jeigu esate nuolatinis klientas arba vežate didesnę grupę. Bet jeigu sezonas ir viskas užimta – mažai tikėtina, kad kas nors derėsis. Aš asmeniškai nesiūlyčiau pradėti pokalbio nuo „ar galima pigiau?" – geriau pirmiausia pasiteirauti apie paslaugą, o tada mandagiai paklausti, ar yra kokių nors nuolaidų ar akcijų. Tai skamba geriau nei tiesioginis prašymas sumažinti kainą.

14. Ką daryti, jeigu kaina atrodo per didelė?

Pirmiausia – palyginkite su kitais vežėjais. Galbūt kitas vežėjas siūlo tą pačią paslaugą pigiau. Antra – patikrinkite, ar kaina įskaičiuoja viską (bagąžą, kelto bilietą, jeigu reikia). Kartais atrodo, kad kaina didelė, bet iš tikrųjų ji įskaičiuoja viską, o kitas vežėjas, atrodo, pigesnis, bet paskui prideda mokesčius už bagažą ar keltą. Trečia – pagalvokite, ar tikrai reikia važiuoti tą konkrečią dieną. Darbo dienomis paprastai pigiau nei savaitgaliais. Ir dar – kartais verta palaukti akcijos ar nuolaidos, ypač jeigu kelionė nėra skubi.

15. Ar reikia mokėti avansą?

Dauguma vežėjų prašo avanso – paprastai 20-50 procentų nuo bendros sumos. Tai normali praktika, nes vežėjas nori būti tikras, kad jūs tikrai važiuosite, o ne užimsite vietą ir neatvyksite. Būna ir tokių, kurie prašo visą sumą iš anksto. Aš rekomenduoju mokėti avansą tik tada, kai esate tikri dėl vežėjo patikimumo. Jeigu tai naujas vežėjas, apie kurį nieko nežinote, geriau pasiteirauti atsiliepimų arba rinktės tą, kuris prašo mažesnio avanso. Vienas klientas man pasakojo, kad sumokėjo visą sumą iš anksto, o vežėjas tiesiog neatvyko – pinigų atgauti nepavyko. Taigi – būkite atsargūs.

Bagaiža – ką galima vežtis

16. Kiek bagažo galima vežtis?

Paprastai leidžiama vienas didelis lagaminas arba kelioninis krepšys ir vienas rankinis bagažas. Bet tai priklauso nuo vežėjo – vieni leidžia daugiau, kiti mažiau. Svarbu pasiteirauti iš anksto, ypač jeigu vežatės kažką neįprasto – pavyzdžiui, dviratį, slidinėjimo įrangą ar didelį muzikos instrumentą. Vienas muzikantas man skundėsi, kad vežėjas atsisakė vežti jo gitarą, nes ji netilpo į bagažo skyrių. Galiausiai turėjo mokėti papildomai už papildomą vietą. Taigi – jeigu turite neįprastą bagažą, visada praneškite iš anksto.

17. Ar galima vežtis gyvūnus?

Tai labai priklauso nuo vežėjo. Kai kurie leidžia vežtis mažus gyvūnus (šunis, kates) specialiose transportavimo dėžėse, kiti visiškai neleidžia. Jeigu vežatės gyvūną, būtinai pasiteiraukite prieš užsakant. Be to, reikia turėti visus reikiamus dokumentus – gyvūno pasą, skiepų įrašus. ES viduje tai griežtai reglamentuojama. Vienas klientas bandė vežtis šunį be dokumentų – pasienyje buvo didelių nemalonumų. Taigi – dokumentai tvarkingi, vežėjas informuotas, ir viskas bus gerai.

18. Ką daryti, jeigu bagažas prarandamas?

Tai retai, bet nutinka. Pirmiausia – praneškite vežėjui iš karto, kai pastebite, kad bagažo nėra. Antra – parašykite oficialų skundą. Trečia – jeigu bagažas neatsiranda per protingą laiką, galite reikalauti kompensacijos. Bet čia yra vienas niuansas – dauguma vežėjų turi ribotą atsakomybę už bagažą, ir kompensacija gali būti mažesnė nei jūsų daiktų vertė. Todėl vertingus daiktus (dokumentus, elektroniką, pinigus) visada vežkitės su savimi, o ne įdėkite į bagažo skyrių. Tai paprasta taisyklė, bet daugelis jos nesilaiko.

Kopenhaga – ką žinoti atvykus

19. Kur tiksliai išleidžia Kopenhagoje?

Tai priklauso nuo vežėjo. Dažniausiai tai centrinė stotis (Københavns Hovedbanegård), keltų terminalas arba kokia nors sutarta vieta. Svarbu pasiteirauti prieš kelionę, kad žinotumėte, kur tiksliai atsidursite. Vienas klientas man pasakojo, kad jį išleido kažkur pakraštyje, nes vežėjas neturėjo leidimo važiuoti į centrą. Žmogus nežinojo, kur yra, ir užtruko valandą, kol rado viešbutį. Taigi – visada žinokite, kur būsite išleisti, ir pasiruoškite maršrutą iki galutinės vietos.

20. Kaip susisiekti su vežėju, jeigu atvykus kyla problemų?

Paprastai vežėjas duoda kontaktinį numerį prieš kelionę. Išsaugokite jį telefone. Jeigu atvykus kažkas ne taip – pavyzdžiui, bagažo nėra arba išleido ne toje vietoje – skambinkite iš karto. Dauguma vežėjų yra pasiekiami ir stengiasi padėti. Bet būna ir tokių, kurie atvykus „dingsta" – neatsiliepia į skambučius, neatsako į žinutes. Tai, deja, nutinka, ypač su mažiau patikimais vežėjais. Todėl renkantis vežėją, verta pasidomėti atsiliepimais – tai gali sutaupyti daug nervų.

21. Ar vežėjas padeda su dokumentais, jeigu reikia?

Paprastai ne. Vežėjas veža iš taško A į tašką B – viskas. Dokumentai, vizos, leidimai – tai jūsų reikalas. Bet jeigu vežėjas yra patyręs, jis gali patarti, kokius dokumentus reikia turėti, ypač jeigu vykstate ne ES piliečiu. Vienas mano kolega pasakojo, kad vežė ne ES pilietį be reikiamų dokumentų – pasienyje kilo problemos, ir galiausiai keleivis buvo grąžintas atgal. Taigi – pasirūpinkite dokumentais patys, neverskite vežėjo už tai atsakyti.

Patogumai – kas siūloma kelionės metu

22. Ar mikroautobuse yra kondicionierius?

Daugumoje naujesnių mikroautobusų taip. Bet ne visuose. Jeigu jums tai svarbu – paklauskite prieš užsakant. Vasarą be kondicionieriaus važiuoti ilgą atstumą gali būti tikrai nemalonu. Ypač jeigu mikroautobusas pilnas žmonių. Žiemą, aišku, kondicionierius mažiau svarbus, bet tada svarbu, kad veiktų šildymas. Vienas klientas man skundėsi, kad žiemą mikroautobuse buvo šalta – pasirodo, šildymas sugedęs. Taigi – klausite apie patogumus iš anksto, tai nėra gėda.

23. Ar galima miegoti mikroautobuse?

Galima, bet patogumas priklauso nuo transporto priemonės ir jūsų lankstumo. Sėdynės mikroautobusuose paprastai nėra labai patogios miegui – jos skirtos sėdėjimui, o ne gulėjimui. Bet daugelis žmonių vis tiek užmiega, ypač naktinėse kelionėse. Aš rekomenduoju pasiimti kaklo pagalvėlę ir antklodę – tai padeda. Ir dar – jeigu sėdite prie lango, galite atsiremti ir miegoti patogiau. Vienas klientas atsinešė net miegmaišį – atrodė keistai, bet sakė, kad miegojo puikiai.

24. Ar galima klausytis muzikos ar žiūrėti filmus kelionės metu?

Žinoma, bet su ausinėmis. Bendroje erdvėje garsiai klausytis muzikos ar žiūrėti filmą be ausinių – tai negeras tonas. Dauguma žmonių mikroautobuse nori ramybės, ypač jeigu tai ilga kelionė. Aš mačiau situacijų, kai vienas keleivis garsiai klausėsi muzikos, o kiti nervinosi. Galiausiai vairuotojas turėjo paprašyti tyliau. Taigi – ausinės yra būtinos. Ir dar – pasirūpinkite, kad jūsų telefonas būtų įkrautas, nes ne visuose mikroautobusuose yra USB jungtys.

Problemos – kas gali nutikti

25. Ką daryti, jeigu vėluoja transportas?

Vėlavimai nutinka. Dėl eismo, dėl techninių problemų, dėl orų. Pirmiausia – susisiekite su vežėju ir pasiteiraukite, kas vyksta. Jeigu vėlavimas ilgas, galite prašyti kompensacijos arba alternatyvaus sprendimo. Bet realiai – dažniausiai belieka laukti. Vienas klientas laukė 3 valandas, nes mikroautobusui sugedo ratas Lenkijoje. Nemalonu, bet nutinka. Svarbiausia – neprarasti kantrybės ir turėti atsarginį planą, jeigu Kopenhagoje turite svarbų susitikimą.

26. Ką daryti, jeigu vežėjas neatvyksta?

Tai blogiausias scenarijus, bet jis nutinka. Pirmiausia – skambinkite vežėjui. Jeigu neatsiliepia – rašykite. Jeigu ir tai nepadeda – ieškokite alternatyvos. Galbūt kitas vežėjas turi laisvų vietų tą pačią dieną. O ilguoju laikotarpiu – palikite atsiliepimą internete, kad kiti žmonės žinotų. Deja, tokių atvejų pasitaiko, ypač su mažiau žinomais vežėjais. Todėl aš visada sakau – rinkitės patikrintus vežėjus, net jeigu jie šiek tiek brangesni. Ramybė verta tų kelių eurų.

Išvada

Kasdienis vežimas į Kopenhagą iš Lietuvos yra patogus ir populiarus būdas keliauti. Svarbiausia – registruotis iš anksto, pasiteirauti apie detales (kainą, bagažą, išvykimo laiką) ir rinktis patikimą vežėją. Kelionė trunka ilgai, bet su tinkamu pasiruošimu ji gali būti pakankamai patogi. Tikimės, kad ši informacija padės jums planuoti savo kelionę. Sėkmės kelyje.