Kelionė su gyvūnu į Kopenhagą

Keliauti su augintiniu į Danijos sostinę nėra taip sudėtinga, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Aišku, reikia pasiruošti dokumentus, pasirūpinti tinkama transportavimo dėže ir žinoti kelias taisykles, bet visa tai įveikiama. Kelionė su gyvūnu į Kopenhagą tampa vis populiaresnė – žmonės nenori palikti savo keturkojų draugų namuose, ypač kai vyksta ilgesniam laikui. Šiame tekste atsakysiu į dažniausiai užduodamus klausimus, paremtus realia patirtimi vežant klientus su jų augintiniais. Ne viskas vyksta sklandžiai, bet žinant pagrindinius dalykus, galima išvengti nemalonių staigmenų kelyje.

Dokumentai – kelionė su gyvūnu į Kopenhagą

1. Kokių dokumentų reikia vežant šunį ar katę į Kopenhagą?

Pirmiausia – gyvūno pasas. Jį išduoda veterinarijos gydytojas, ir jame turi būti pažymėti skiepai, ypač pasiutligės. Be paso į Daniją neįleis. Tada reikia mikroschemos – ji privaloma visiems šunims, katėms ir šeškams. Be jos dokumentas negalioja. Dar vienas dalykas – gyvūnas turi būti paskiepytas nuo pasiutligės ne anksčiau kaip prieš 21 dieną iki kelionės. Jei skiepas padarytas prieš savaitę, tiesiog negalima vykti. Tai dažna klaida, kurią matau – žmonės suskumba, pasiskiepina ir nori iškart važiuoti. Taip neveikia. Reikia palaukti, nes imunitetas susiformuoja per tam tikrą laiką.

2. Ar reikia papildomų leidimų, jei vežu ne savo augintinį?

Taip, tai kiek sudėtingiau. Jei vežate ne savo gyvūną, pavyzdžiui, draugo šunį, reikia notariškai patvirtinto įgaliojimo. Skamba biurokratiškai, bet kitaip pasienyje gali kilti klausimų. Vieną kartą klientas vežė sesers katiną – viskas tvarkoje su dokumentais, bet nebuvo įgaliojimo. Užtruko papildomą valandą pasienyje, kol aiškinomės situaciją. Galiausiai praleido, bet streso buvo nemažai. Todėl rekomenduoju pasiruošti iš anksto. Įgaliojimas nėra brangus, o sutaupo nervų. Ypač jei vežate gyvūną reguliariai – tada verta turėti viską sutvarkyta tvarkingai.

3. Ką daryti, jei gyvūno paso galiojimas baigiasi?

Pasas turi galioti visos kelionės metu. Jei jo galiojimas baigiasi rytoj, o jūs važiuojate šiandien – techniškai galima, bet rizikuojate. Geriau pasidaryti naują iš anksto. Veterinarai išduoda naują pasą per vieną vizitą, užtrunka gal 20 minučių. Kaina priklauso nuo klinikos, bet paprastai apie 15–25 eurai. Kartais žmonės pamiršta patikrinti galiojimą ir susiduria su problemomis jau kelyje. Vienas klientas sužinojo, kad pasas negalioja, tik sustojus degalinėje Lenkijoje – peržiūrėjo dokumentus ir pastebėjo. Teko grįžti. Tai nėra pasaulio pabaiga, bet sugadina planus.

4. Ar reikia veterinarinės pažymos prieš kelionę?

Europos Sąjungoje kelionėms su augintiniu paprastai užtenka gyvūno paso su skiepų įrašais. Tačiau kai kurie vežėjai prašo papildomos veterinarinės pažymos, patvirtinančios, kad gyvūnas sveikas ir tinkamas kelionei. Tai ne visada privaloma pagal įstatymą, bet gali būti reikalaujama. Aš visada patariu pasidaryti – tai trunka penkias minutes pas veterinarą, o ramybės suteikia daug. Be to, jei kelyje kas nors nutinka – gyvūnas sunegaluoja, reikia kreiptis į vietinį veterinarą – turėti šviežią pažymą labai praverčia. Ypač jei augintinis vyresnis ar turi sveikatos problemų.

5. Kokius dokumentus reikia vežant gyvūną iš trečiųjų šalių?

Jei gyvūnas atvyksta ne iš ES šalies, situacija sudėtingesnė. Reikia veterinarinio sertifikato, kurį išduoda šalies, iš kurios vežate, veterinarijos tarnyba. Be to, gali prireikti kraujo tyrimo, patvirtinančio pasiutligės antikūnų lygį. Šis tyrimas turi būti atliktas akredituotoje laboratorijoje. Visa tai užtrunka – kartais kelias savaites. Danija griežtai kontroliuoja gyvūnų importą, todėl geriau viską sutvarkyti iš anksto, o ne bandyti aiškintis pasienyje. Patirtis rodo, kad pasiruošimas iš anksto visada atsiperka.

Transportas – kelionė su gyvūnu į Kopenhagą

6. Ar galima vežti gyvūną mikroautobusu?

Taip, dauguma mikroautobusų vežėjų leidžia vežti gyvūnus, bet su tam tikromis sąlygomis. Paprastai gyvūnas turi būti transportavimo dėžėje arba narve. Laisvai vaikščioti po saloną negalima – tai saugumo reikalavimas. Kaina už gyvūną paprastai atskira, priklauso nuo dydžio. Mažas katinas dėžėje kainuoja mažiau nei didelis šuo. Būna situacijų, kai žmonės atvyksta be dėžės ir tikisi, kad šuo tiesiog sėdės ant grindų. Taip negalima – vežėjas turi teisę atsisakyti vežti. Todėl rekomenduoju visada pasitikslinti iš anksto, kokios taisyklės galioja.

7. Kiek laiko trunka kelionė su gyvūnu iš Lietuvos į Kopenhagą?

Priklauso nuo maršruto ir sustojimų. Iš Vilniaus iki Kopenhagos – maždaug 14–16 valandų keliu. Tai ilgas kelias, ypač gyvūnui. Rekomenduoju daryti reguliarius sustojimus – kas 3–4 valandas leisti gyvūnui atsigerti, pasivaikščioti, atlikti reikalus. Mikroautobusuose paprastai daromi sustojimai degalinėse, bet ne visada pakankamai dažnai gyvūnui. Aš visada perspėju klientus – pasiimkite vandens dubenėlį, maišelį išmatoms ir kažką užkandžių augintiniui. Ilga kelionė be tinkamų pertraukų vargina gyvūną, o tai gali sukelti stresą ar net pykinimą.

8. Kokios transportavimo dėžės tinkamos kelionei mikroautobusu?

Dėžė turi būti pakankamai didelė, kad gyvūnas galėtų atsistoti, apsisukti ir atsigulti. Tai ne rekomendacija, o reikalavimas. Per maža dėžė – gyvūnas kenčia, o tai jau ir etikos klausimas. Medžiaginės transportavimo krepšiai tinka mažiems gyvūnams – katėms, mažiems šunims. Didesniems šunims reikia plastikinės arba metalinės dėžės. Svarbu, kad dėžė būtų stabili ir nejudėtų važiuojant. Vieną kartą klientas atvežė šunį kartoninėje dėžėje – aišku, ji suplyšo per pirmą posūkį. Tokių dalykų geriau vengti. Investuokite į tinkamą transportavimo dėžę – tai saugumas ir gyvūnui, ir jums.

9. Ar gyvūnas gali važiuoti sėdynėje šalia manęs?

Paprastai ne. Saugumo sumetimais gyvūnas turi būti dėžėje arba specialiame laikiklyje. Jei leidžiama be dėžės – tik ant grindų, pritvirtintas prie saugos diržo specialiu antkakliu. Sėdynėje gyvūnas gali blaškyti vairuotoją ar kitus keleivius. Be to, staigaus stabdymo atveju nepritvirtintas gyvūnas gali rimtai susižeisti. Tai skamba griežtai, bet taisyklės yra dėl priežasties. Ypač mikroautobusuose, kur keleivių daugiau – ne visi mėgsta gyvūnus, o kai kas gali būti alergiškas. Todėl dėžė yra geriausias sprendimas visiems.

10. Ką daryti, jei gyvūnas bijo važiuoti transporto priemone?

Tai dažna problema. Kai kurie gyvūnai tiesiog nekenčia važiavimo – dreba, seilėjasi, kaukia. Prieš ilgą kelionę rekomenduoju pratinti gyvūną prie transportavimo dėžės ir automobilio. Trumpi pasivažinėjimai po miestą, palaipsniui ilginant laiką. Jei gyvūnas labai jautrus, veterinaras gali paskirti raminamųjų. Bet čia reikia būti atsargiems – ne visi vaistai tinka visiems gyvūnams. Vieną kartą klientė davė savo katei kažkokias tabletes iš interneto – katei blogai pasidarė kelyje, teko ieškoti veterinarijos klinikos Vokietijoje. Tai ne juokai – visada konsultuokitės su specialistu.

Taisyklės – kelionė su gyvūnu į Kopenhagą

11. Kokios taisyklės galioja Danijoje dėl gyvūnų?

Danija turi gana griežtas taisykles dėl gyvūnų. Pavyzdžiui, tam tikrų veislių šunys – vadinamieji „kovo šunys" – yra draudžiami. Sąrašas ilgas: pitbulis, tosa, amerikiečių stafordšyro terjeras ir kiti. Jei jūsų šuo panašus į draudžiamą veislę, gali kilti problemų net jei tai mišrūnas. Be to, Danijoje šunys viešose vietose turi būti su antkakliu ir pavadėliu. Išimtis – specialiai tam skirtos teritorijos. Kopenhagoje yra keletas šunų parkų, kur galima paleisti augintinį pabėgioti. Bet gatvėje – tik su pavadėliu. Pažeidus taisykles gresia bauda.

12. Ar Kopenhagoje yra draudžiamų vietų gyvūnams?

Taip, nemažai. Dauguma muziejų, restoranų ir parduotuvių neįleidžia gyvūnų. Išimtys – vedlių šunys ir kai kurios kavinės su lauko terasomis. Parkuose paprastai galima vaikščioti su šunimi, bet ne visuose. Pavyzdžiui, Tivoli sodai – garsusis Kopenhagos pramogų parkas – gyvūnų neįleidžia. Viešbučiai irgi turi savo taisykles – vieni priima gyvūnus, kiti ne. Prieš užsisakant nakvynę būtinai pasitikrinkite, ar viešbutis draugiškas gyvūnams. Kitaip galite atsidurti nemalonioje situacijoje, kai atvykstate ir sužinote, kad jūsų katinas negali likti kambaryje.

13. Kaip elgtis, jei gyvūnas sukelia problemų viešbutyje?

Visų pirma – būkite sąžiningi užsakant. Jei viešbutis leidžia gyvūnus, paprastai prašo papildomo užstato ar mokesčio už valymą. Tai normalu. Jei gyvūnas sugadino baldus ar kilimą – teks mokėti. Vienas klientas paliko šunį vieną kambaryje – šuo iš nuobodulio pragraužė pagalvę. Sąskaita buvo 80 eurų. Todėl niekada nepalikite gyvūno be priežiūros nepažįstamoje vietoje. Jei reikia išeiti – paprašykite, kad kas nors pabūtų su augintiniu, arba ieškokite viešbučio, siūlančio gyvūnų priežiūros paslaugas. Kopenhagoje tokių variantų yra.

14. Ką daryti, jei gyvūnas susirgo kelionės metu?

Tai nemaloniausias scenarijus, bet pasitaiko. Pirmiausia – nepanikuokite. Jei esate Danijoje, ieškokite veterinarijos klinikos. Kopenhagoje jų daug, kai kurios dirba ir naktį. Google Maps suveskite „dyrlæge København" – taip danai vadina veterinarus. Jei gyvūnas apdraustas – patikrinkite, ar draudimas galioja užsienyje. Dažniausios problemos kelionėje – stresas, pykinimas, viduriavimas. Paprastai tai praeina, bet jei simptomai rimti – kreipkitės į specialistą. Aš visada rekomenduoju turėti veterinarijos klinikos kontaktus iš anksto pasiruošus. Taip pat – gyvūno paso kopiją, nes veterinarui reikės informacijos apie skiepus ir sveikatos istoriją.

15. Ar galima vežti gyvūną viešuoju transportu Kopenhagoje?

Viešajame transporte Kopenhagoje – metro, autobusuose, S-toge – gyvūnai leidžiami, bet su sąlygomis. Maži gyvūnai dėžėje važiuoja nemokamai. Dideli šunys turi turėti bilietą – paprastai pusę vaiko bilieto kainos. Šuo turi būti su pavadėliu ir antkakliu, negali užimti sėdynės. Jei traukinys pilnas ir šuo didelis – gali tekti palaukti kito. Tai nutiko vienam klientui – didelis retriveris tiesiog netilpo į sausakimšą metro vagoną. Teko laukti 15 minučių. Nėra tragedija, bet verta planuoti keliones ne piko metu, jei keliaujate su dideliu augintiniu.

Maitinimas – kelionė su gyvūnu į Kopenhagą

16. Ką daryti, jei gyvūnas atsisako ėsti kelionės metu?

Normalu, kad gyvūnas kelionės metu neėda. Stresas, judėjimas, neįprasta aplinka – visa tai mažina apetitą. Nereikia versti. Svarbiau, kad gertų vandenį. Dehidratacija pavojingesnė nei praleistas valgis. Pasiimkite pažįstamą maistą – tą patį, kurį gyvūnas ėda namuose. Staigus maisto keitimas kelionėje gali sukelti skrandžio problemų. Jei kelionė ilga – daugiau nei 10 valandų – galima pasiūlyti nedidelę porciją sustojimo metu. Bet nesistebėkite, jei gyvūnas atsisakys. Atvykus į Kopenhagą, ramioje aplinkoje apetitas grįš.

17. Ar reikia specialaus maisto ilgai kelionei?

Specialaus – ne, bet pažįstamo – taip. Pasiimkite tą patį ėdalą, kurį gyvūnas gauna namuose. Jei maitinate sausu maistu – lengviau transportuoti. Šlapias maistas kelionėje nepraktiškas – atsidaro, išsilieja, pradeda dvokti. Be to, šlapias maistas greit genda, ypač jei karšta. Vanduo – būtinai. Ne iš čiaupo degalinėje, o savo, iš namų. Skirtingas vanduo gali sukelti skrandžio problemų. Tai mažas dalykas, bet patirtis rodo, kad smulkmenos lemia, ar kelionė praeis sklandžiai, ar su nemalonumais.

18. Ką daryti, jei gyvūnas vemė kelionės metu?

Pykinimas ir vėmimas – viena dažniausių problemų. Ypač jauniems gyvūnams, kurie dar nepratę prie važiavimo. Turėkite popierinių rankšluosčių, maišelių ir drėgnų servetėlių. Jei gyvūnas vemia – sustokite, leiskite jam atsigauti, pasivaikščioti gryname ore. Neskubėkite duoti maisto iškart po vėmimo. Palaukite bent valandą. Jei vėmimas kartojasi – tai gali būti ne tik pykinimas, bet ir kažkas rimčiau. Veterinarai rekomenduoja vaistus nuo pykinimo, bet juos turi skirti specialistas, ne patys spręskite. Vienas mano keleivis davė savo šuniui žmogišką vaistą nuo pykinimo – šuniui pasidarė dar blogiau. Nekartokite šios klaidos.

Sveikata – kelionė su gyvūnu į Kopenhagą

19. Ar reikia skiepyti gyvūną prieš kelionę?

Be pasiutligės skiepo negalima – tai privaloma. Bet yra ir kitų rekomenduojamų skiepų: nuo šunų maro, parvoviruso, leptospirozės. Nors jie ne visada privalomi kelionei, veterinarijos gydytojai rekomenduoja pasiskiepyti, ypač jei gyvūnas bus kontaktuojantis su kitais gyvūnais. Kopenhagoje yra šunų parkai, viešbučiai, kur gali būti ir kitų augintinių. Rizika užsikrėsti nėra didelė, bet egzistuoja. Be to, Danijoje tam tikri regionai turi erkių problemą – pavasarį ir vasarą erkės aktyvios. Profilaktika nuo erkių ir blusų – būtina. Tai ne prabanga, o sveiko proto reikalas.

20. Kaip elgtis, jei gyvūnas turi lėtinę ligą?

Jei gyvūnas serga diabetu, turi širdies problemų ar kitą lėtinę ligą – kelionė įmanoma, bet reikia pasiruošti. Pasiimkite pakankamai vaistų visai kelionei plius atsargą. Nežinote, kada grįšite – gali būti nenumatytų aplinkybių. Turėkite veterinaro pažymą apie gyvūno būklę ir vartojamus vaistus. Jei reikės kreiptis į veterinarą Kopenhagoje, ši informacija bus gyvybiškai svarbi. Be to, ilga kelionė gali pabloginti sveikatos būklę – pasitarkite su veterinaru prieš išvykstant. Galbūt reikia koreguoti vaistų dozę ar laiką. Tai individualu, ir universalaus patarimo čia nėra.

21. Ką daryti su gyvūnu, jei pats noriu aplankyti draudžiamą vietą?

Jei norite aplankyti muziejų ar restoraną, kur gyvūnai neįleidžiami, turite kelis variantus. Pirmas – gyvūnų viešbutis arba dienos priežiūra. Kopenhagoje tokių paslaugų yra. Antras – paprašyti, kad kas nors iš draugų ar pažįstamų prižiūrėtų. Trečias – viešbutyje palikti gyvūną kambaryje, bet tik jei jis ramus ir nekelia triukšmo. Paskutinis variantas rizikingas – jei šuo pradės loti, gausite skundą. Aš rekomenduoju pirmą variantą – profesionali priežiūra yra saugiausia. Kaina nėra didelė, palyginus su ramybe, kad jūsų augintinis saugus.

Praktiniai patarimai – kelionė su gyvūnu į Kopenhagą

22. Ką būtinai reikia pasiimti į kelionę su gyvūnu?

Sąrašas gana ilgas, bet svarbus. Gyvūno pasas, skiepų įrašai, transportavimo dėžė, vanduo ir dubenėlis, maistas, pavadėlis, antkaklis, išmatų maišeliai, vaistai jei vartojami, žaislas ar pledas iš namų – kad būtų pažįstamas kvapas. Ir dar – nuotrauka gyvūno telefone. Jei netyčia pabėga, turėsite ką parodyti. Skamba kraštutinai, bet nutinka. Vieną kartą šuo iššoko iš mikroautobuso degalinėje Lenkijoje – laimei, greitai suradome, bet be nuotraukos būtų sunkiau paaiškinti vietiniams, ko ieškome.

23. Kaip sumažinti stresą gyvūnui kelionės metu?

Pagrindinis dalykas – ramus šeimininkas. Gyvūnai jaučia jūsų emocijas. Jei jūs nervinatės, jis nervinsis dar labiau. Kalbėkite ramiai, glostykite, duokite pažįstamą daiktą. Pledas ar žaislas iš namų suteikia saugumo jausmą. Kelionės dieną nekeiskite rutinos – maitinkite įprastu laiku, išveskite pasivaikščioti kaip visada. Staigūs pokyčiai didina stresą. Jei gyvūnas labai jautrus, galima naudoti feromonų purškiklį ar antkaklį – jie ramina. Bet tai ne stebuklingas sprendimas, o pagalbinė priemonė. Svarbiausia – kantrybė ir supratimas.

24. Ką daryti, jei kelyje dingsta elektra mikroautobuse ir neveikia kondicionierius?

Tai nutinka retai, bet nutinka. Ypač vasarą, kai karšta ir kondicionierius dirba apkrovą. Jei mikroautobusas sustoja ir kondicionierius neveikia – gyvūnas gali perkaisti. Atidarykite langus, duokite vandens, stebėkite, ar gyvūnas nepradeda sunkiai kvėpuoti. Perkaitimas gyvūnams pavojingesnis nei žmonėms – jie negali prakaituoti taip, kaip mes. Jei situacija rimta – prašykite vairuotojo sustoti pavėsyje. Sveikata svarbiau nei grafikas. Tokių situacijų išvengti galima pasirenkant patikimą vežėją su gerai prižiūrima technika.

25. Ar verta drausti gyvūną kelionei?

Priklauso nuo situacijos. Jei gyvūnas jaunas, sveikas ir kelionė trumpa – gal ir nebūtina. Bet jei vykstate ilgam, gyvūnas vyresnis ar turi sveikatos problemų – draudimas gali sutaupyti daug pinigų. Veterinaro paslaugos Danijoje brangios – paprastas vizitas gali kainuoti 50–100 eurų, o jei reikia tyrimų ar operacijos – sumos gerokai didesnės. Draudimas kainuoja palyginti nedaug, o ramybės suteikia daug. Ypač jei keliaujate dažnai – metinis draudimas atsiperka jau po pirmo incidento.

26. Ką daryti, jei prie sienos nepraleidžia dėl gyvūno dokumentų?

Pirma – nesinervinkite. Antra – bandykite aiškintis ramiai. Dažniausiai problema būna techninė – trūksta antspaudo, įrašas neaiškus, datos nesutampa. Jei dokumentai tvarkingi, paprastai pavyksta išspręsti vietoje. Jei trūksta kažko esminio – pavyzdžiui, skiepo įrašo – teks grįžti. Skaudu, bet taip būna. Todėl visada patikrinkite dokumentus prieš išvykstant – ne prieš savaitę, o prieš pat kelionę. Vieną kartą klientas patikrino dokumentus pirmadienį, o išvažiavo penktadienį – per tą laiką pasas kažkur dingo. Rado, bet streso buvo nemažai.

Išvada

Kelionė su gyvūnu į Kopenhagą reikalauja pasiruošimo, bet tai nėra neįveikiama užduotis. Svarbiausia – dokumentai, tinkama transportavimo dėžė ir sveikas protas. Ne viskas visada vyksta sklandžiai – būna vėlavimų, nesusipratimų, netikėtų situacijų. Bet su tinkamu pasiruošimu daugumą problemų galima išvengti arba išspręsti. Jei kyla abejonių – kreipkitės į veterinarą ar vežėją iš anksto. Geriau užduoti per daug klausimų nei per mažai. Sėkmingos kelionės su jūsų keturkoju draugu.