Kelionė iš Kopenhagos į Lietuvą mašina

Kartais žmonės svarsto – važiuoti pačiam iš Kopenhagos į Lietuvą arba ieškoti, kas pavežėtų. Vieni turi savo automobilį ir nori jį persikelti, kiti ieško pigesnio varianto nei lėktuvas, treti tiesiog mėgsta keliauti keliais. Kelionė mašina iš Kopenhagos į Lietuvą – tai ilgas, bet įdomus maršrutas, vedantis per Daniją, Švediją, keltą per Baltijos jūrą ir galiausiai per Latviją arba tiesiai į Lietuvą. Jei svarstote tokį variantą, čia rasite visus atsakymus – nuo maršruto iki praktinių patarimų. O jei nenorite vairuoti patys, visada galite prisijungti prie mūsų mikroautobuso, kuris važiuoja tuo pačiu maršrutu kasdien.

Maršrutas – kelionė iš Kopenhagos į Lietuvą automobiliu

1. Koks maršrutas važiuojant mašina iš Kopenhagos į Lietuvą?

Pats trumpiausias maršrutas eina per Oresundo tiltą į Švediją, tada per Švediją iki kelto uosto – Karlshamno, Nynashamno arba Kapelskaro. Iš ten keltu į Latviją (Ventspilį arba Liepoją) arba tiesiai į Lietuvą (Klaipėdą). Po kelto važiuojate per Latviją arba Lietuvą iki galutinio tikslo. Alternatyvus maršrutas – per Daniją į Vokietiją, tada per Lenkiją iki Lietuvos. Tai ilgesnis, bet nereikia kelto. Yra buvę, kad žmogus važiavo per Lenkiją ir užtruko 18 valandų be poilsio – pavojinga ir neverta. Geriau per Švediją ir keltą – nors reikia laukti kelto, bendras laikas panašus, o patirtis geresnė.

2. Kiek kilometrų yra nuo Kopenhagos iki Vilniaus?

Priklausomai nuo maršruto – apie 1200-1500 kilometrų. Per Švediją ir keltą – apie 1200 km (įskaitant kelto atstumą). Per Lenkiją – apie 1500 km. Atstumas atrodo didelis, bet keliai Švedijoje ir Lietuvoje geri, todėl važiuoti galima greitai. Problema yra ne atstumas, o laikas – dėl kelto persikėlimo visa kelionė trunka 18-24 valandas. Yra buvę, kad žmogus bandė važiuoti be sustojimo – pavargo, užmigo prie vairo, ir vos neatsitiko nelaimė. Dabar visada rekomenduojame daryti bent vieną ilgesnį sustojimą nakčiai, ypač jei vairuojate vienas.

3. Kiek laiko trunka kelionė mašina?

Vidutiniškai 18-24 valandos, priklausomai nuo maršruto, kelto laiko ir jūsų vairavimo greičio. Per Švediją ir keltą – apie 20-24 valandas, įskaitant kelto persikėlimą (6-8 valandas). Per Lenkiją – apie 16-18 valandų, bet be poilsio tai pavojinga. Rekomenduojame suskaidyti kelionę į dvi dienas – pirmą dieną iki Švedijos vidurio arba iki kelto, antrą dieną – nuo kelto iki Lietuvos. Yra buvę, kad žmogus bandė vienu ypu – išvažiavo 6 ryto, Vilnių pasiekė 2 nakties. Pavargęs, bet laimingas. Bet tai ne kiekvienam. Ypač žiemą, kai tamsu jau 4 valandą popiet, vairuoti naktį pavargusiam yra rizikinga.

4. Ar reikia keltis keltu?

Taip, jei važiuojate per Švediją. Keltas yra būtinas, nes kitaip per Baltijos jūrą nepravažiuosite. Yra keli variantai – iš Karlshamno į Klaipėdą, iš Nynashamno į Ventspilį, iš Kapelskaro į Paldiski. Populiariausias – Karlshamnas-Klaipėda, nes tai tiesiausias kelias. Kelto persikėlimas trunka 6-8 valandas, priklausomai nuo maršruto. Keltu galima plaukti su automobiliu – užvažiuojate ant kelto, išvažiuojate kitame krante. Kaina priklauso nuo automobilio dydžio ir keleivių skaičiaus – apie 100-200 eurų vienam automobiliui su dviem keleiviais. Rekomenduojame rezervuoti keltą iš anksto, ypač vasarą.

5. Ar galima važiuoti per Lenkiją?

Galima, bet tai ilgesnis maršrutas. Važiuojate per Daniją į Vokietiją, tada per Vokietiją ir Lenkiją iki Lietuvos. Atstumas – apie 1500 km, laikas – apie 16-18 valandų be poilsio. Privalumas – nereikia kelto. Trūkumai – Lenkijos keliai ne visada geri, yra daug sunkvežimių, reikia mokėti kelių mokesčius, ir pavargstate labiau. Yra buvę, kad žmogus važiavo per Lenkiją, nes bijojo jūros – suprantama, bet kelto bijoti nereikia, tai didelis laivas, ne valtis. Jei vis dėlto renkatės Lenkiją – rekomenduojame sustoti nakčiai Varšuvoje arba Poznanėje.

Kaštai – kelionė mašina iš Kopenhagos

6. Kiek kainuoja kelionė mašina iš Kopenhagos į Lietuvą?

Suskaičiuokime. Degalai – apie 150-200 eurų, priklausomai nuo automobilio ir kuro kainos. Oresundo tiltas – apie 50-60 eurų vienam automobiliui. Keltas – apie 100-200 eurų, priklausomai nuo maršruto ir sezono. Kelių mokesčiai Švedijoje – minimalūs, bet yra. Iš viso – apie 300-450 eurų vienam automobiliui. Jei važiuoja 2-3 žmonės, kaina vienam asmeniui tampa gana patraukli – apie 100-150 eurų. Bet jei važiuojate vienas – brangiau nei mikroautobusu. Yra buvę, kad žmogus skaičiavo ir nustebo, jog mikroautobusu pigiau – taip, dažnai taip būna, ypač vienam keliaujant.

7. Ar brangiau važiuoti pačiam ar važiuoti mikroautobusu?

Priklauso nuo situacijos. Jei važiuojate vienas – mikroautobusu beveik visada pigiau. Jei važiuojate dviese ar trise – kainos panašios. Jei važiuojate keturiese – mašina gali būti pigiau, bet tik jei turite ekonomišką automobilį. Be to, reikia įvertinti ne tik pinigus, bet ir laiką bei energiją. Vairuoti 20 valandų – tai ne tas pats, kas sėdėti mikroautobuse ir miegoti. Yra buvę, kad žmogus važiavo vienas, pavargo, ir kitą dieną negalėjo dirbti – prarado darbo dieną, kas kainavo daugiau nei mikroautobuso bilietas. Kartais pigiau yra ne tai, kas kainuoja mažiau pinigų, o tai, kas kainuoja mažiau energijos.

8. Kiek kainuoja Oresundo tiltas?

Oresundo tilto mokestis vienam lengvajam automobiliui – apie 50-60 eurų vienam važiavimui. Jei važiuojate pirmyn-atgal – dvigubai. Mokestį galima sumokėti kortele prieš pat tiltą arba iš anksto internetu. Yra nuolaidų dažniems keliautojams, bet tai jau sudėtingesnė sistema. Yra buvę, kad žmogus nežinojo apie mokestį ir nustebo prie tilpo – geriau pasiruošti iš anksto. Be tilto mokesčio, jokių kitų mokesčių Danijoje nėra. Švedijoje yra keli mokami ruožai, bet jie nedideli – kelis eurus. Svarbiausias mokestis – tiltas ir keltas.

9. Kiek kainuoja keltas?

Priklauso nuo maršruto ir sezono. Karlshamnas-Klaipėda – apie 100-180 eurų vienam automobiliui su dviem keleiviais. Nynashamnas-Ventspilis – panašiai. Vasarą brangiau, žiemą pigiau. Rekomenduojame rezervuoti iš anksto – taip ne tik pigiau, bet ir garantuojate vietą. Yra buvę, kad žmogus atvažiavo be rezervacijos ir turėjo laukti kito kelto po 12 valandų – nemalonu. Keltuose yra kajutės, restoranai, parduotuvės – galite ilsėtis, valgyti, miegoti. Kajutė kainuoja papildomai – apie 30-60 eurų, bet verta, ypač jei plaukiate naktį.

10. Ar reikia mokėti kelių mokesčius?

Švedijoje – minimalūs mokesčiai, tik keliuose mokamuose ruožuose. Latvijoje – jokių kelių mokesčių lengviesiems automobiliams. Lietuvoje – taip pat jokių. Jei važiuojate per Lenkiją – ten reikia mokėti už greitkelius, apie 10-20 eurų. Vokietijoje – jokių mokesčių lengviesiems automobiliams. Iš viso, jei važiuojate per Švediją, kelių mokesčiai minimalūs – kelis eurus. Tai vienas privalumų prieš Lenkiją, kur mokesčiai didesni. Yra buvę, kad žmogus važiavo per Lenkiją ir nustebo, kiek reikėjo mokėti už greitkelius – geriau pasidomėti iš anksto.

Praktiniai patarimai – kelionė mašina

11. Ką patikrinti prieš kelionę mašina?

Padangas – ar pakankamas protektorius, ar tinkamas slėgis. Alyvą – ar pakanka. Stabdžius – ar veikia gerai. Žibintus – ar visi dega. Draudimą – ar galioja visose šalyse, kuriose važiuosite. Techninę apžiūrą – ar ne pasibaigusi. Yra buvę, kad žmogus išvažiavo su pasibaigusia technine apžiūra – Švedijoje problemų nebuvo, bet Lietuvoje galėjo būti. Dabar visada perspėjame – patikrinkite dokumentus. Taip pat patikrinkite atsarginį ratą, vaistinėlę, avarinį trikampį – tai privaloma daugelyje šalių. Geriau praleisti valandą tikrinant automobilį nei sugesti vidury Švedijos.

12. Ką daryti, jei mašina sugenda pakeliui?

Pirmiausia – nusiraminti. Tada – patraukti automobilį į saugią vietą, įjungti avarinį signalą, pastatyti avarinį trikampį. Po to – skambinti draudimo bendrovei, jei turite pagalbą kelyje, arba vietinei pagalbos tarnybai. Švedijoje veikia Viking – jie atvyksta greitai. Latvijoje ir Lietuvoje – taip pat yra pagalbos tarnybos. Yra buvę, kad žmogui sugedo automobilis vidury Švedijos – atvyko pagalba per valandą, suremontavo vietoje. Kitą kartą – teko tempti iki serviso, kas užtruko pusę dienos. Svarbiausia – turėti draudimą su pagalba kelyje. Be jo remontas gali kainuoti brangiai.

13. Ar reikia žieminų padangų?

Žiemą – taip, būtinai. Švedijoje žieminės padangos privalomos nuo gruodžio 1 iki kovo 31 dienos, jei yra žiemiškos sąlygos. Latvijoje ir Lietuvoje – taip pat privalomos nuo lapkričio iki balandžio. Be žieminių padangų ne tik pavojinga, bet ir gali gauti baudą. Yra buvę, kad žmogus važiavo su vasarinėmis padangomis gruodį – Švedijos policija sustabdė ir skyrė baudą. Nuo to laiko visada perspėjame – žiemą tik žieminės padangos. Ir ne bet kokios, o geros būklės. Susidėvėjusios žieminės padangos yra beveik tokios pat pavojingos kaip vasarinės.

14. Kiek degalų reikia kelionei?

Priklauso nuo automobilio ir maršruto. Vidutiniškai – apie 80-120 litrų benzino arba dyzelino. Jei automobilis sunaudoja 7 litrus 100 km, o atstumas 1200 km – reikia apie 84 litrus. Jei 10 litrų 100 km – apie 120 litrų. Degalų kainos skiriasi – Danijoje brangiausia, Švedijoje šiek tiek pigiau, Latvijoje ir Lietuvoje pigiausia. Rekomenduojame pripildyti baką Danijoje prieš tiltą, tada Švedijoje prieš keltą, ir galiausiai Latvijoje arba Lietuvoje. Yra buvę, kad žmogus bandė važiuoti be sustojimo degalinėje – baigėsi degalai vidury Švedijos. Dabar visada perspėjame – nestumkite savo laimės, pripildykite baką, kai tik turite progą.

15. Ar reikia tarptautinio vairuotojo pažymėjimo?

ES piliečiams su ES išduotu vairuotojo pažymėjimu – ne. Jūsų lietuviškas arba bet kurios ES šalies pažymėjimas galioja visose ES šalyse. Jei turite ne ES pažymėjimą – gali reikėti tarptautinio. Yra buvę, kad žmogus iš trečiosios šalies nežinojo, kad jam reikia tarptautinio pažymėjimo – policija sustabdė ir skyrė baudą. Dabar visada perspėjame – patikrinkite, ar jūsų pažymėjimas galioja. Taip pat patikrinkite, ar draudimas galioja visose šalyse. ES draudimas paprastai galioja visoje ES, bet geriau pasitikrinti.

Keltas – kelionė per Baltijos jūrą

16. Kaip užsisakyti keltą?

Internetu – per kelto kompanijos svetainę. Populiariausios – DFDS (Karlshamnas-Klaipėda), Stena Line (Nynashamnas-Ventspilis). Rezervuojate datą, laiką, automobilio tipą, keleivių skaičių. Mokate iš anksto arba prie registracijos. Rekomenduojame rezervuoti bent savaitę prieš, ypač vasarą. Yra buvę, kad žmogus bandė rezervuoti tą pačią dieną – vietų nebebuvo, teko laukti kitos dienos. Keltas nėra kaip autobusas – vietų skaičius ribotas, ir jos greitai išperkamos. Ypač vasaros savaitgaliais – tada reikia rezervuoti net mėnesį prieš.

17. Kiek laiko trunka kelto persikėlimas?

Priklauso nuo maršruto. Karlshamnas-Klaipėda – apie 6-8 valandas. Nynashamnas-Ventspilis – apie 8-10 valandų. Kapelskaras-Paldiski – apie 8-9 valandas. Tai nėra greitas persikėlimas, bet keltuose yra kajutės, restoranai, parduotuvės, pramogos – galite ilsėtis, valgyti, miegoti. Yra buvę, kad žmogus nemiegojo kelte ir kitą dieną buvo visiškai pavargęs – rekomenduojame išsinuomoti kajutę arba bent sėdimą vietą su galimybe atsilošti. Keltas yra ne tik transportas, bet ir poilsio galimybė prieš tolesnę kelionės dalį.

18. Ką veikti kelte?

Valgyti – restoranuose arba kavinėse. Miegoti – kajutėje arba sėdimoje vietoje. Apsipirkti – parduotuvėse, kur dažnai būna pigesnis alkoholis ir kosmetika. Vaikščioti – deniuose, ypač jei oras geras. Žiūrėti – jūrą, horizontą, saulėlydį arba saulėtekį. Yra buvę, kad žmogus praleido visą kelto laiką deniuose, fotografuodamas jūrą – sakė, kad tai buvo geriausia kelionės dalis. Kiti sėdi kajutėje ir miega – ir tai gerai. Svarbu, kad jaustumėtės patogiai. Keltuose taip yra Wi-Fi, bet jis lėtas ir brangus – geriau atsisiųskite filmus ar knygas iš anksto.

19. Ar galima likti mašinoje kelto metu?

Ne, automobilių denyje būti draudžiama kelto metu. Kai tik automobilis pastatomas denyje, visi keleiviai turi išeiti ir eiti į keleivių zoną. Tai saugumo reikalavimas. Yra buvę, kad žmogus norėjo miegoti mašinoje – neleido. Suprantama – jei kas nors atsitiktų, automobilių denyje būti pavojinga. Todėl rekomenduojame išsinuomoti kajutę arba sėdimą vietą. Jei nenorite mokėti už kajutę – galite sėdėti bendrose patalpose, kur yra kėdės ir sofos. Nemokamai, bet mažiau patogu.

20. Ką daryti, jei praleidau keltą?

Skambinkite kelto kompanijai – jie pasakys, kada kitas keltas ir ar yra laisvų vietų. Kartais galima perkelti rezervaciją nemokamai, kartais reikia mokėti papildomai. Yra buvę, kad žmogus pavėlavo 10 minučių – keltas jau išplaukęs. Teko laukti 12 valandų iki kito. Nemalonu, bet nieko negalima padaryti. Dabar visada rekomenduojame atvykti į uostą bent valandą prieš išplaukimą – taip turėsite laiko registracijai ir nesijaudinsite dėl vėlavimo. Ypač jei nežinote, kur tiksliai yra terminalas – dideliuose uostuose jį rasti gali užtrukti.

Saugumas – kelionė mašina

21. Ar saugu važiuoti per Švediją?

Taip, Švedija yra viena saugiausių šalių Europoje. Keliai geri, eismo kultūra aukšta, policija dirba efektyviai. Bet tai nereiškia, kad galite atsipalaiduoti – pavojų visada yra. Žiemą keliai gali būti slidūs, ypač Švedijos viduryje, kur temperatūra nukrenta žemiau nulio. Vasarą – elniai ir briedžiai keliuose, ypač naktį. Yra buvę, kad žmogus vos nepartrenkė briedžio vidury nakties – laimei, spėjo sustoti. Dabar visada perspėjame – naktį važiuokite atsargiai, ypač miškingose vietovėse. Žvėrys keliuose yra realus pavojus, ne pokštas.

22. Koks greitis leidžiamas Švedijoje?

Miestuose – 50 km/h. Užmiestyje – 70-90 km/h. Greitkeliuose – 110-120 km/h. Švedijoje greičio kontrolė griežta, ir baudos didelės. Yra buvę, kad žmogus važiavo 140 km/h greitkelyje – gavo baudą 400 eurų. Nuo to laiko važiuoja pagal taisykles. Lietuvoje ir Latvijoje greičio ribos panašios, bet kontrolė ne tokia griežta. Vis dėlto rekomenduojame laikytis taisyklių – ne tik dėl baudų, bet ir dėl saugumo. Greitis nužudo, tai ne klišė, o faktas. Ypač žiemą, kai stabdymo kelias ilgesnis.

23. Ar reikia draudimo kelionei?

Privalomasis draudimas (TPVCAP) galioja visoje ES, bet rekomenduojame turėti ir KASKO, ypač jei automobilis vertingas. Taip pat rekomenduojame draudimą su pagalba kelyje – jei sugestųte, jie atvyktų ir padėtų. Yra buvę, kad žmogus neturėjo pagalbos kelyje – teko mokėti 500 eurų už evakuaciją. Su draudimu tai būtų buvę nemokama. Taip pat pagalvokite apie sveikatos draudimą – Europos sveikatos draudimo kortelė (ESDK) galioja visoje ES, bet ji ne viską dengia. Papildomas sveikatos draudimas kelionei kainuoja kelis eurus, bet gali išgelbėti situaciją.

24. Ką daryti, jei įvyko avarija?

Pirmiausia – patikrinti, ar visi sveiki. Jei yra sužeistų – skambinti 112 (bendrasis pagalbos numeris visoje ES). Tada – užpildyti eismo įvykio deklaraciją (ją turėkite automobilyje). Fotografuoti žalą, užsirašyti kitos šalies duomenis. Pranešti draudimo bendrovei. Švedijoje policija ne visada atvyksta, jei nėra sužeistų – tada užtenka deklaracijos. Lietuvoje ir Latvijoje – panašiai. Yra buvę, kad žmogus pateko į nedidelę avariją Švedijoje – policija neatvyko, bet draudimas viską padengė. Svarbiausia – ne panikuoti, elgtis ramiai ir tvarkingai.

25. Ar saugu naktį važiuoti per Švediją?

Paprastai taip, bet yra rizikų. Keliai tamsūs, ypač miškingose vietovėse, kur nėra gatvių apšvietimo. Žvėrys – elniai, briedžiai, stirnos – dažniau išeina į kelią naktį. Pavargęs vairuotojas yra didžiausias pavojus. Yra buvę, kad žmogus važiavo naktį, pavargo, ir užmigo prie vairo – laimei, pabudo prieš patekdamas į griovį. Dabar visada rekomenduojame – jei jaučiatės pavargęs, sustokite ir pailsėkite. Geriau prarasti valandą miego nei gyvybę. Žiemą naktis trunka 16-18 valandų, todėl didžiąją kelionės dalį važiuosite tamsoje – pasiruoškite tam.

26. Ką daryti, jei pasiklydau?

Telefono navigacija yra geriausias draugas. Bet jei dingsta ryšys – turėkite atsarginį planą. Atsispausdinkite maršrutą iš anksto arba naudokite GPS navigaciją, kuri veikia be interneto. Yra buvę, kad žmogus pasiklydo Švedijos viduryje, kur nėra ryšio – važiavo pusvalandį ne ta kryptimi, kol rado kelią. Dabar visada rekomenduojame – prieš kelionę atsisiųskite žemėlapius į telefoną, kad galėtumėte naudoti be interneto. Taip pat turėkite popierinį žemėlį – senamadiška, bet veikia, kai technologijos nusprendžia nebedirbti.

Išvada

Kelionė iš Kopenhagos į Lietuvą mašina – tai nuotykis, reikalaujantis pasiruošimo, bet atnešantis daug patirties. Maršrutas gražus, keliai geri, o keltas per Baltijos jūrą – tai patirtis, kurios nepamiršite. Jei nenorite vairuoti patys – prisijunkite prie mūsų mikroautobuso, kuris važiuoja tuo pačiu maršrutu kasdien. Svarbiausia – pasiruošti, būti atsargiems ir mėgautis kelione.