Kelionė į Daniją, pervežimas kiekvieną dieną

Kelionė iš Lietuvos į Daniją – ne vien bilietas ir autobusas. Tai visas procesas nuo tos akimirkos, kai nusprendžiate vykti, iki to momento, kai išlipate prie savo galutinio tikslo. Per tuos metus supratau, kad žmonės ne visada žino, ko tikėtis – jie klausia apie maršrutą, dokumentus, sustojimus, netgi apie tai, ką valgyti pakeliui. Ir tai normalu, nes pirmą kartą važiuojant į tolimą kelionę nežinomybė kelia nerimą. Todėl surinkau dažniausius klausimus apie kelionę į Daniją ir atsakiau taip, lyg sėdėtume prie stalo su kava.

Maršrutai – kelionė iš Lietuvos į Daniją

1. Koks maršrutas trumpiausias iš Lietuvos į Daniją?

Trumpiausias maršrutas – per Lenkiją ir Vokietiją, tada tiltu arba keltu į Daniją. Iš Vilniaus iki Kopenhagos – maždaug 1200 kilometrų, priklausomai nuo konkretaus kelio. Iš Kauno – šiek tiek mažiau. Iš Klaipėdos kitas variantas – galima plaukti keltu į Kylą arba Ščeciną, tada važiuoti per Vokietiją. Bet mes dažniausiai važiuojame sausuma, per Varšuvą, Berlyną, Hamburgą. Tai geriausiai išvystytas maršrutas su gerais keliais ir pakankamai degalinių. Aišku, kelyje visko nutinka – vienąkart prie Hamburgo buvo milžiniškas kamštis, stovėjome 3 valandas. Bet tai retas atvejis.

2. Ar maršrutas keičiasi priklausomai nuo sezono?

Iš esmės – ne. Pagrindinis maršrutas tas pats, bet vasarą kartais renkamės alternatyvius kelius, kad išvengtume remontuojamų ruožų. Žiemą, kai Lenkijos keliai būna slidūs, važiuojame atsargiau ir lėčiau, bet kelias lieka tas pats. Vienintelis rimtesnis pakeitimas būna, jei kas nors nutinka kelyje – avarija, uždarytas tiltas ar baisus oras. Tada vairuotojas turi improvizuoti. Bet paprastai maršrutas yra nusistovėjęs ir keleiviai gali tiksliai planuoti savo laiką. Iš patirties – maršruto pokyčiai įvyksta gal kartą per mėnesį.

3. Kiek laiko trunka kelionė į Daniją?

Viskas priklauso nuo pradžios taško. Vilnius–Kopenhaga – 18–20 valandų. Kaunas–Kopenhaga – 16–18 valandų. Klaipėda–Kopenhaga – 14–16 valandų, bet čia jau kita logika, nes važiuojame per Vokietiją šiaurės kryptimi. Šiauliai ar Panevėžys – maždaug 15–17 valandų. Bet šie skaičiai yra apytiksliai. Eismas, orai, sienos pravažiavimas – viskas gali pridėti arba atimti laiko. Svarbiausia – neplanuoti susitikimų Danijoje tiesiogiai po kelionės. Geriau turėti porą valandų rezervo, kad galėtumėte atsipūsti prieš svarbų įvykį.

4. Ar galima pasirinkti maršrutą, kuriuo važiuosite?

Ne visada. Mes turime nusistovėjusius maršrutus, kurie yra efektyviausi laiko ir kainos atžvilgiu. Jei norite kitokio maršruto – pavyzdžiui, pro Šiaurės jūrą ar per Švediją – tai jau individualus užsakymas su kita kaina. Bet suprantu, kad kartais žmogus nori sustoti pakeliui pas giminaičius ar aplankyti miestą. Tokiu atveju geriausia skambinti ir derinti asmeniškai. Mes nesakome „ne" – tiesiog sakome, kad reikia laiko pasiruošti. Vienąkart keleivis norėjo, kad sustotumėme prie Berlyno sienos memorialo – mes sutikome, bet dėl to kelionė pailgėjo dviem valandomis.

5. Kokiais keliais važiuojate per Lenkiją?

Paprastai – per A2 autostradą nuo Varšuvos link Vokietijos sienos. Tai greičiausias kelias, nors Lenkijos autostrados nėra tobulos – mokamos, kartais prastos būklės, ypač senesnėse atkarpose. Bet bendrai – pakankamai gerai. Jei važiuojame iš Klaipėdos, tada kitas kelias – per Poznanę. Lenkija yra tranzito šalis, mes joje praleidžiame 6–8 valandas. Ir dar – degalinėse Lenkijoje pigesnis kuras, bet maistas nebūtinai pigesnis. Vienąkart keleivis nusipirko sumuštinį už 12 zlotų ir pasakė, kad Kopenhagoje būtų pigiau. Gal ir ne, bet supratau jo nusivylimą.

Dokumentai – ko reikia kelionei į Daniją

6. Kokie dokumentai reikalingi kelionei?

Lietuvos piliečiams – asmens tapatybės kortelė arba pasas. Tai viskas. Jei vežate vaiką be tėvų – reikalingas notaro patvirtintas vieno iš tėvų sutikimas. Jei esate kitos šalies pilietis, gyvenantis Lietuvoje – pasas ir galbūt papildomi dokumentai, priklausomai nuo jūsų šalies ir Danijos reikalavimų. Svarbiausia – dokumentas turi galioti bent 3 mėnesius po planuojamo grįžimo datos. Tai ne mūsų reikalavimas, tai Šengeno taisyklė. Ir dar – jei turite vaistų, kuriuos vežatės didesniais kiekiais, geriau turėti gydytojo pažymą. Ne visada prašo, bet kartais muitinėje patikrina.

7. Ar reikia paso kelionei į Daniją?

Lietuvos piliečiams – ne. Asmens tapatybės kortelė visiškai pakanka, nes Danija yra Šengeno erdvėje. Pasas reikalingas tik jei esate ne ES pilietis arba jei jūsų šalis turi specialius reikalavimus. Bet asmeniškai rekomenduoju turėti pasą kaip atsarginį dokumentą – jei kortelė sugenda arba pametate, pasas išgelbės situaciją. Vienąkart keleivė pametė kortelę autobuse, o pasą turėjo rankiniame krepšyje – kitaip būtų turėjusi rimtų problemų Danijos pasienyje. Maža ko, bet gyvenimas visko pateikia.

8. Ar reikia vizos?

Lietuvos piliečiams – ne. Lietuva priklauso Šengeno zonai, tad laisvai galima keliauti į Daniją be vizos. Jei esate kitos šalies pilietis – priklauso nuo jūsų šalies ir sutarčių su Danija. Dažniausiai, jei turite leidimą gyventi Lietuvoje, galite keliauti po Šengeną. Bet yra išimčių – kai kurių šalių piliečiams reikia papildomų dokumentų. Geriausia patikrinti Danijos migracijos tarnybos svetainę arba paskambinti į Danijos ambasadą Vilniuje. Aš galiu patarti dėl transporto, bet dėl vizų – ne mano sritis.

9. Ką daryti, jei dokumento galiojimas baigiasi greitai?

Jei dokumentas galioja mažiau nei 3 mėnesius – gali kilti problemų. Ne visada, bet rizika yra. Geriausia – atnaujinti dokumentą prieš kelionę. Lietuvoje naują kortelę ar pasą galima gauti per 1–2 savaites, priklausomai nuo užimtumo. Jei skubu – yra galimybė gauti laikiną dokumentą arba pagreitintą tvarką. Bet prašome – nebandykite keliauti su pasibaigusiu dokumentu. Tai ne „gal pavyks" klausimas – tai įstatymo pažeidimas, ir mes negalime jūsų vežti be galiojančio dokumento. Mes tikriname, ir tai mūsų pareiga.

10. Ar vaikui reikia atskiro dokumento?

Taip. Kiekvienas keleivis, nepriklausomai nuo amžiaus, turi turėti savo dokumentą. Vaikams iki 16 metų – gimimo liudijimas arba pasas. Kūdikiams taip pat reikia dokumento, nors kartais tėvai apie tai pamiršta. Vienąkart atėjo mama su kūdikiu ant rankų ir dokumento neturėjo – sakė, „jis juk mažas". Na, taip, mažas, bet pasienyje to neužteks. Teko grįžti namo ir atvykti kitą dieną su dokumentu. Nemalonu, bet tai geriau nei būti sulaikytam Danijos pasienyje be dokumentų.

Patogumai – kas yra autobuse

11. Kiek vietos yra kojoms autobuse?

Mikroautobusuose – pakankamai, bet ne daug. Jei esate aukštesnis nei 185 cm, gali būti šiek tiek ankšta, ypač jei sėdite prie lango. Dideliuose autobusuose – daugiau vietos, bet vis tiek tai ne verslo klasė. Asmeniškai rekomenduoju atsisėsti prie praėjimo – ten galima kada nori ištiesti kojas į šoną. Ir dar – jei turite problemų su keliais ar nugarą, praneškite iš anksto, mes paskirsime patogesnę vietą. Tai ne privilegija, tai elementarus dėmesys žmogui. Vienąkart keleivis su gipso ant kojos prašė daugiau vietos – mes pritaikėme viską, ką galėjome.

12. Ar yra tualetas autobuse?

Dideliuose autobusuose – taip. Mikroautobusuose – ne. Tai vienas didžiausių skirtumų. Bet mes darome reguliarius sustojimus kas 3–4 valandas, kad keleiviai galėtų nueiti į tualetą degalinėse. Jei labai reikia tarp sustojimų – pasakykite vairuotojui, sustosime. Tik prašome – nebandykite prašyti kas 30 minučių, nes tai neįmanoma. Ir dar – degalinių tualetai kartais būna nemokami, kartais mokami, kartais tiesiog baisūs. Bet tai ne mūsų kontrolė. Mes darome viską, kas įmanoma, kad kelionė būtų patogi.

13. Ar autobuse yra šildymas ir vėdinimas?

Taip, abu. Žiemą šildymas veikia pilnu pajėgumu – kartais net per karšta, bet geriau per karšta nei per šalta. Vasarą – oro kondicionierius, kuris išgelbėja nuo kaitros. Tik viena problema – kai kurie keleiviai nori šalčiau, kiti – šilčiau. Mes stengiamės rasti aukso vidurį, bet ne visada pavyksta. Rekomenduoju turėti lengvą megztinį ar šaliką net vasarą, nes naktį gali būti vėsu. Ir dar – jei oro kondicionierius per stiprus, pasakykite, mes sureguliuosime. Vėjas į veidą 18 valandų – ne pats maloniausias dalykas.

14. Ar galima pasiimti papildomą pagalvę ar antklodę?

Taip, žinoma. Mes netgi rekomenduojame. Mūsų autobusuose yra standartinės pagalvės, bet jos ne visada patogios – dažniau tai ploni užvalkalai su užpildu. Jei norite tikros, minkštos pagalvės – atsineškite savo. Antklodė – taip pat gera mintis, ypač naktinėms kelionėms. Tik nepamirškite, kad kuo daugiau daiktų – tuo mažiau vietos. Ir dar – jei turite alergiją, geriau atsineškite savo užklotą, mes negalime garantuoti, kad mūsų medžiagos yra hipoalerginės. Smulkmena, bet svarbi.

15. Ar yra maitinimas kelionės metu?

Ne, mes neteikiame maisto. Tai ne lėktuvas su maisto vežimėliu. Bet mes sustojame degalinėse ir kavinėse, kur galima nusipirkti maisto ir gėrimų. Rekomenduoju atsinešti savo sumuštinius ir vandenį – pigiau ir patikimiau. Degalinių maistas ne visada šviežias, o kavinėse kartais ilgai laukti. Vienąkart keleivis nusipirko dešrainį degalinėje ir po valandos pasijuto blogai. Ne dėl maisto kokybės, tiesiog jo skrandis nepriėmė tokio maisto ilgoje kelionėje. Taigi – savo maistas visada geriau.

Problemos – kas gali nutikti kelionėje

16. Ką daryti, jei vėluoja autobusas?

Pirma – nepraraskite kantrybės. Vėlavimai nutinka dėl daugelio priežasčių – kamščiai, orai, techninės problemos, eismo įvykiai. Mes visada stengiamės pranešti apie vėlavimą, bet kartais patys nežinome, kiek užtruksime. Jei autobusas vėluoja daugiau nei valandą – skambinkite mums, mes paaiškinsime situaciją. Jei vėluoja ilgiau nei 3 valandas – mes siūlome alternatyvą arba kompensaciją. Tai ne malonė, tai mūsų pareiga. Vienąkart autobusas vėlavo 5 valandas dėl avarijos Lenkijos autostradoje – mes išsiuntėme pakaitinį transportą, kad keleiviai nebelauktų. Nemalonu, bet stengiamės.

17. Ką daryti, jei pasigedau daiktą autobuse?

Skambinkite mums kuo greičiau. Mes tikriname autobusą po kiekvienos kelionės, bet ne visada randame viską iš karto. Jei paskambinsite per pirmąsias 24 valandas, tikimybė rasti – didelė. Po to mažėja, nes kitą dieną autobusas jau kitame maršrute su kitais keleiviais. Dažniausiai paliekami daiktai – telefonai, ausinės, šalikai, kartais netgi pasai. Vienąkart keleivis paliko nešiojamą kompiuterį vertę 2000 eurų – mes jį radome ir grąžinome kitą dieną. Bet ne visada taip pasiseka. Svarbiausia – patikrinti sėdynę prieš išlipant.

18. Ką daryti, jei susirgau kelionės metu?

Pasakykite vairuotojui. Mes turime pirmosios pagalbos rinkinį, bet jei situacija rimta – sustosime artimiausioje degalinėje arba iškviesime greitąją pagalbą. Viena taisyklė – jei vemiate, prašome naudoti maišelį, o ne atidaryti langą. Skamba nemaloniai, bet taip jau yra. Ir dar – jei sergate prieš kelionę, geriau atšaukti bilietą ir gydytis namuose. Ne tik dėl savęs, bet ir dėl kitų keleivių. Autobuse 18 valandų su karščiuojančiu žmogumi – niekam to nereikia. Suprantu, kad kartais reikia skubiai vykti, bet sveikata svarbiau.

19. Ką daryti, jei mano vieta užimta?

Tai nutinka retai, bet pasitaiko. Paprastai dėl to, kad kitas keleivys supainiojo bilietą arba sėdo ne ten. Pasakykite vairuotojui – jis išspręs situaciją. Mes turime keleivių sąrašą ir žinome, kas kur turi sėdėti. Bet prašome – nesipykite su kitu keleiviu. Tai ne jo kaltė, kad įvyko nesusipratimas. Vienąkart dvi moterys susipyko dėl vietos prie lango – viena turėjo bilietą su ta vieta, kita tiesiog norėjo ten sėdėti. Po 10 minučių paaiškinimų abi susitaikė ir net pradėjo kalbėtis. Bet streso buvo daug.

20. Ką daryti, jei neįlipau į autobusą?

Skambinkite mums iš karto. Mes bandysime surasti sprendimą – arba kitą tą pačią dieną, jei yra laisvų vietų, arba kitą dieną. Jei neįlipote dėl savo kaltės (pavėlavote, supainiojote vietą) – bilietas negrąžinamas, bet mes visada bandome padėti. Jei neįlipote dėl mūsų kaltės (autobusas išvažiavo anksčiau, neatvyko) – mes kompensuojame. Bet prašome – būkite prie išvykimo vietos bent 15 minučių anksčiau. Vairuotojas negali laukti amžinai, ypač jei yra kitų keleivių, kurie nori laiku pasiekti tikslą.

Grįžimas – kelionė atgal iš Danijos

21. Ar vežate keleivius atgal iš Danijos į Lietuvą?

Taip, žinoma. Maršrutas atgal – tas pats, tik priešinga kryptimi. Iš Kopenhagos, Olborgo, Arhūso – bet kurios stotelės, kur sustojame. Išvykimai kasdien, dažniausiai ryte arba vakare. Kaina panaši – svyruoja tarp 70 ir 130 eurų, priklausomai nuo datos. Užsakymas tas pats – internetu, telefonu arba per vairuotoją, jei esate Danijoje ir norite grįžti. Tik prašome – užsisakykite iš anksto, ypač sekmadieniais, kai daugybė žmonių grįžta į darbą Lietuvoje.

22. Ar galima užsisakyti bilietą atgal iš Danijos?

Taip, galima. Mes turime atstovus Danijoje, kurie priima užsakymus telefonu. Arba galite užsisakyti internetu iš bet kurios pasaulio vietos – svarbiausia turėti internetą. Jei esate Danijoje ir norite grįžti kitą dieną – skambinkite, mes patikrinsime laisvas vietas. Būna, kad žmonės užsisako atgalinį bilietą dar prieš išvykdami į Daniją – tai protingas sprendimas, nes garantuoja vietą. O jei planai pasikeičia – visada galima pakeisti datą ar atšaukti su sąlygomis, kurias jau minėjau anksčiau.

23. Ar kainos skiriasi į abi puses?

Kartais taip. Pavyzdžiui, sekmadieniais iš Danijos į Lietuvą kaina gali būti aukštesnė, nes daugybė žmonių grįžta iš darbo. Penktadieniais iš Lietuvos į Daniją – taip pat. Tai paprasčiausiai paklausos dėsnis. Bet skirtumas paprastai būna nedidelis – 10–20 eurų. Jei norite sutaupyti, planuokite kelionę ne populiariausiomis dienomis. Pirmadienis iš Danijos į Lietuvą – dažniausiai pigiausia, nes mažai kas nori grįžti tą dieną. Bet tai jūsų pasirinkimas.

24. Ką daryti, jei noriu grįžti anksčiau nei planuota?

Skambinkite mums. Mes patikrinsime, ar yra laisvų vietų ankstesniame išvykime. Jei yra – pakeisime bilietą, gali būti taikomas kainos skirtumas. Jei nėra – siūlysime kitą variantą. Svarbiausia – kuo anksčiau pranešti, kad turėtume laiko reaguoti. Būna, kad žmogus skambina 2 valandas prieš išvykimą prašydamas pakeisti bilietą – kartais pavyksta, kartais ne. Planavimas visada geriau nei improvizacija, nors suprantu, kad gyvenimas ne visada leidžia planuoti.

Išvada

Kelionė į Daniją – kasdienė realybė tūkstančiams žmonių. Mes stengiamės, kad ši kelionė būtų kuo paprastesnė ir patogesnė. Nuo išvykimo iki atvykimo – kiekvienas etapas turi savo ypatumus, ir mes juos žinome. Jei turite klausimų, kurių čia neatsakėme – skambinkite. Geriau vienas papildomas skambutis nei valandos nerimo prieš kelionę. Iki greito susitikimo kelyje – ar tai būtų Vilnius, ar Kopenhaga.