Žmonių pervežimas iš Kopenhagos į Airiją

Nemažai lietuvių, gyvenančių Danijoje, galvoja apie kelionę į Airiją – vieni ten turi giminių, kiti ieško darbo, treti tiesiog nori pamatyti Dublina ar kokią kitą vietą. Kelias iš Kopenhagos iki Dublino ar kokio kito Airijos miesto nėra trumpas – reikia arba skrist, arba plaukt su keltu per Jungtinę Karalystę. Pats vežiau žmones šiuo maršrutu ne kartą, ir žinau, kad daugiausiai klausimų kyla dėl to, kaip visa tai organizuot, kiek kainuoja ir ar verta važiuot automobiliu, o ne skrist lėktuvu. Žemiau atsakysiu į viską, ką dažniausiai klausia.

Kainos – žmonių pervežimas iš Kopenhagos į Airiją

1. Kiek kainuoja pervežimas iš Kopenhagos iki Dublino?

Sakyčiau, kad reali kaina svyruoja tarp 150 ir 250 eurų – priklausomai nuo to, kiek žmonių važiuoja, kokiu būdu (autobusu ar mikroautobusu), ir ar reikia kelti per jūrą. Jei važiuojam sausuma per Švediją ir Norvegiją – pigiau. Jei per Angliją su keltu – brangiau. Vieno žmogaus pervežimas visada kainuoja daugiau negu grupės, nes kurą turiu dengt vienas. Yra buvę, kad žmonės lygina kainas su lėktuvu – taip, lėktuvas gali būti pigiau, bet su bagažu ir visomis paslaugomis skirtumas ne toks didelis, kaip atrodo.

2. Ar bilietas į keltą įskaičiuotas į kainą?

Paprastai taip, bet ne visada – priklauso nuo to, kokį variantą renkiesi. Jei važiuojam su mano transportu ir pervežimą organizuoju aš – keltas įskaičiuotas, nes kitaip paprasčiau viską sutvarkyt iš karto. Bet jei žmogus nori pats nusipirkt keltu bilietą – galima ir taip. Kartais atskirai perkant bilietą pavyksta sutaupyt kelis eurus, bet dažniausiai realiai išeina tas pats, nes grupiniai bilietai būna pigesni. Vienas keleivis bandė pats pirkt ir supainiojo datas – liko ant kranto. Tad geriau viską palikt man.

3. Kokios yra papildomos išlaidos?

Papildomai gali kainuoti – asmeninės išlaidos degalinėse (kava, maistas, tualetai kai kuriose stotelėse), Airijos kelių mokesčiai (ypač aplink Dubliną), kartais automobilių stovėjimas. Jei važiuojam per Angliją – ten irgi yra kelių mokesčių. Visa tai – ne mano paslaugos kaina, o tiesiog dalykai, su kuriais susiduri pakeliui. Patariu turėt šiek tiek grynų pinigų – 20–30 svarų arba eurų – tam atvejui, jei reikia kažką greitai nusipirkt. Kortele ne visur galima atsiskaityt, ypač mažose keltų stotelėse.

4. Ar galima derėtis dėl kainos?

Galima paklaust – aš ne koks piktas pardavėjas, kuris iš karto sako „ne". Bet realiai kaina jau yra paskaičiuota pagal kurą, kelto bilietus, mano laiką ir nusidėvėjimą. Jei važiuoja grupė – penki šeši žmonės – tada galiu padaryt nuolaidą. Vienam žmogui mažint kainą beveik negaliu, nes tiesiog neapsimoka. Yra buvę, kad žmogus klausė: „O gal už 100?" – aš pasakiau, kad už tiek nenuvažiuosiu net iki Švedijos. Skamba grubiai, bet tokia realybė. Kuras ne koks sūris rinkoj – už jį mokėt reikia.

Maršrutas – žmonių vežimas į Airiją iš Kopenhagos

5. Kokiu keliu važiuojate į Airiją?

Paprastai yra du pagrindiniai variantai. Pirmas – per Šiaurės jūrą su keltu iš Nyderlandų arba Prancūzijos. Antras – per Angliją su keltu iš Doverio arba Folstono. Trečias variantas – per Skandinaviją ir Norvegiją, bet tai labai ilgas ir brangus kelias. Dažniausiai renkuosi variantą per Europą ir keltu iš Prancūzijos į Dubliną ar Roslerį, priklausomai nuo to, kur reikia atvykti. Kiekvienas maršrutas turi savo niuansų – vienas greitesnis, bet brangesnis, kitas pigesnis, bet ilgesnis. Visad siūlau labiausiai tinkantį pagal situaciją.

6. Kiek laiko trunka kelionė?

Viskas priklauso nuo maršruto ir kelto laiko. Paprasčiausias variantas – apie 24–30 valandų su viskuo. Čia įskaitant važiavimą per Vokietiją, Olandiją ar Prancūziją, persikėlimą keltu per jūrą, ir tada važiavimą per Airiją iki tikslinio miesto. Yra buvę, kad viskas užtruko ir 36 valandas dėl stiprių bangų – keltas išplaukė pavėlavęs tris valandas. Bet jei viskas eina pagal planą – 24 valandos yra realus skaičius. Lėktuvas, aišku, greitesnis, bet turi savo niuansų – bagažo apribojimai, laukimas oro uoste, tada dar reikia nuvykt iki miesto.

7. Ar važiuojate tiesiai į Dubliną?

Priklauso nuo to, kas prašo. Jei žmogus nori į Dubliną – vežu į Dubliną. Jei į Corką – tada maršrutą keičiu. Korkas yra pietuose, Dublinas – rytuose, Limerikas – vakaruose. Kiekvienas miestas reikalauja kito važiavimo po atvykimo į Airiją. Vieną kartą vežiau porą į Galvėjų – tada dar reikia papildomai važiuot dvi valandas nuo Dublino. Aišku, tai kainuoja daugiau, bet jei žmogus nori – aš vežu. Svarbiausia, kad būtų aiškiai pasakyta, kur nori atsidurti, ir aš viską suderinsiu.

8. Ar reikia vizos ar leidimo važiuoti į Airiją?

Europos Sąjungos piliečiams – ne. Lietuviai, kaip ES piliečiai, galite laisvai keliauti į Airiją su pasu arba asmens tapatybės kortele. Tik vienas dalykas – jei važiuojam per Jungtinę Karalystę, gali reikėti atskiro leidimo, nes JK jau nebėra ES dalis. Yra buvę, kad keleiviai pamiršo, jog reikia papildomo dokumento Anglijos sienai – teko laukt, kol susitvarkė. Tad jei maršrutas eina per Angliją – pasirūpink atitinkamu leidimu iš anksto. Apie tai informuoju prieš kiekvieną kelionę.

Kelionė – pervežimas žmonių iš Kopenhagos į Airiją

9. Kokiu transportu vežate žmones?

Dirbu su mikroautobusais – daugiausiai 8–15 vietų, priklausomai nuo poreikio. Jei važiuoja tik pora žmonių – galiu ir mašina vežt, bet tai retai apsimoka ekonomine prasme. Mikroautobusas patogesnis – daugiau vietos kojoms, bagažui, galima atsilošt. Yra USB įkrovimai, gera garso sistema, kondicionierius. Ne toks prabangus kaip tarpmiestinis autobusas, bet ir ne garvežys. Žmonės, kurie važiuoja pirmą kartą, dažnai nustemba, koks patogus yra mikriukas – vienas sakė, kad tikėjosi kažko panašaus į „gazelę", o atsisėdęs nustebo.

10. Kada išvažiuojate iš Kopenhagos?

Dauguma išvykimų planuojama taip, kad per jūrą persikeltume naktį arba ankstų rytą – tada mažiau laiko praleidi stovėdamas eilėse prie kelto. Paprastai iš Kopenhagos išvažiuojame popiet – apie 14–16 valandą – kad iki keltų uosto atvyktume vakare. Tada persikeliame per naktį, o ryte jau esame Airijos pusėje. Bet yra ir rytinių išvykimų – tada reikia važiuot visą dieną, nakvot kur nors pakeliui, ir tik kitą dieną plaukti. Abu variantai tinka, tik skiriasi kaina ir laiko sąnaudos.

11. Ar yra pertraukos kelionės metu?

Žinoma, be pertraukų neįmanoma. Sustojam kas 3–4 valandas mažiausiai – degalinėse, poilsio aikštelėse, kartais kokiame mažame miestelyje, kad žmonės galėtų pasivaikščiot. Keltas irgi yra pertrauka – nors tai ne poilsio stotelė, bet jūroje galima pailsėt, išgert kavos, pasivaikščiot deniu. Ypač ilgoje kelionėje pertraukos yra gyvybiškai svarbios – žmogus po 6 valandų sėdėjimo tiesiog pradeda drebėt nuo skausmo. Vienas keleivis sakė, kad jam nereikia pertraukų, bet po penkių valandų pats prašė sustot.

12. Ar galima klausytis savo muzikos?

Žinoma, tik su ausinėmis. Kiekvienas turi savo skonį – vienas nori popso, kitas metalo, trečias klasikos. Jei vienas keleivis paleis savo muziką per garsiakalbį, kitiems gali būt nelabai malonu. Yra buvę juokinga situacija – vienas jaunuolis klausėsi repo, o kitas – liaudies dainų. Abu be ausinių. Po dviejų minučių abu suprato, kad tyliau bus geriau. Tad tiesiog taisyklė – muzika per ausines, ir viskas gerai. Pats nemėgstu ilgų kelionių tyloje, tad visad turiu savo playlistą, bet klausau tik tada, kai važiuoju vienas.

Bagažas – žmonių pervežimas iš Kopenhagos į Airiją

13. Kiek bagažo galima vežtis?

Paprastai – vienas didelis lagaminas arba krepšys (20–30 kg) ir vienas mažesnis krepšys, kurį galima pasiimt į saloną. Jei žmogus vežasi daugiau – reikia tartis iš anksto, nes mikroautobuso bagažinė turi ribas. Ypač jei važiuoja keliese – visų lagaminus reikia sudėti į vieną bagažinę, ir tai ne visada paprasta. Yra buvę, kad moteris atsivežė tris didžiulius lagaminus ir dar kirvį (pasirodo, lauktuvei močiutei) – tai kirvį teko palikt, o lagaminus sudėliojom kažkaip. Tad geriau – mažiau yra daugiau.

14. Ar galima vežtis dviratį į Airiją?

Galima, bet ne visada. Dviratis užima daug vietos, ir jei mikroautobusas pilnas keleivių – nebetelpa. Jei važiuoja tik pora žmonių – be problemų. Tiesiog reikia tartis iš anksto. Dviratį reikia išardyt – nuimt ratus, pritvirtint taip, kad nesibraižytų kitas bagažas. Vienas vaikinas norėjo vežtis visą nenardytą dviratį – tai tiesiog neįmanoma. Kitas atsinešė sulankstomą – tas tilpo. Viskas priklauso nuo dydžio ir nuo to, kiek kitų keleivių yra.

15. Ką daryti su bagažu, kuris netilps?

Jei žinai iš anksto, kad turi daugiau negu įprastai – pranešk. Tada galima suderinti arba papildomos vietos rasti, arba pasiūlyti kitą variantą. Jei jau atvykai su per dideliu kroviniu – bandysime kažką išspręsti vietoje, bet garantijų nėra. Buvo atvejis, kai studentas atsivežl visą savo gyvenimą – knygas, indus, net keptuvę – ir nebuvo kur sudėti. Teko dalį palikt sandėlyje, o kitą dalį siųst atskirai. Tad planuok bagažą pagal tai, kiek vietos yra, o ne pagal tai, kiek nori vežti.

Užsakymas – vežame žmones į Airiją iš Kopenhagos

16. Kaip užsisakyti pervežimą?

Labai paprastai – skambink arba rašyk. Pasakai, kada nori važiuoti, kiek žmonių, kur atvykti, ir aš viską suderinsiu. Nėra jokios sudėtingos sistemos – tiesiog pokalbis. Gali rašyt per Viber, WhatsApp ar bet kur kitur – atsakysiu. Tada gausi patvirtinimą su data, laiku, kaina, susitikimo vieta. Viskas. Jei nori kažko oficialaus – galiu atsiųst paprastą sutartį, bet daugumai užtenka žodinio susitarimo. Kartais žmonės prašo „ką nors atsiųsk" – tai aš atsiunčiu trumpą žinutę su visomis detalėmis.

17. Kada reikia rezervuoti?

Kuo anksčiau, tuo geriau – ypač jei važiuojat per šventes arba vasarą. Bent savaitė prieš – tai minimalus laikas, per kurį aš galiu viską suderint. Bet yra ir skubių atvejų – vieną kartą žmogus paskambino pirmadienį, norėjo trečiadienį išvažiuot. Išėjo, nes buvo laisva vieta. Kitą kartą paskambino sekmadienį, norėjo pirmadienį – nebeišėjo. Tad rezervuojam kuo anksčiau, ir viskas bus gerai. Jei planas pasikeičia – pranešk, tada galiu kitam žmogui vietą duot.

18. Ką daryti, jei reikia keisti datą?

Paskambink arba parašyk – ir tiek. Datos keitimas nėra kažkokia sudėtinga procedūra. Jei naujoji data laisva – keičiam be problemų. Jei užimta – siūlau kitą variantą. Yra buvę, kad žmogus keitė datą tris kartus – pirmą kartą dėl ligos, antrą kartą dėl darbo, trečią – dėl skrydžio atšaukimo. Suprantu, kad gyvenimas nestovi vietoje. Tik vieną prašymą turiu – pranešk kuo anksčiau, kad spėčiau reaguot. Paskutinės minutės pakeitimai visada yra sudėtingesni, bet ne neįmanomi.

19. Ar galima užsisakyt tik vienam žmogui?

Taip, bet kaina tada bus didesnė, nes visus kaštus – kurą, kelto bilietą, mano laiką – turi dengt vienas žmogus. Grupėje kaina pasidalina, ir kiekvienam išeina pigiau. Jei tavo biudžetas ribotas – pasiūlyk keliaut su kitais žmonėms, kurie taip pat važiuoja į Airiją tą pačią dieną. Kartais pavyksta sujungti kelis keleivius iš skirtingų miestų, ir tada kaina gerokai krenta. Yra buvę, kad trys nepažįstami žmonės važiavo kartu ir tapo draugais iki kelionės pabaigos – gana gražu, tiesa?

Saugumas – žmonių pervežimo paslaugos iš Kopenhagos

20. Ar automobilis saugus tolimai kelionei?

Taip, mikroautobusas yra techniškai tvarkingas – reguliariai tikrinamas, turi visus reikalingus draudimus, techninės apžiūros dokumentus. Prieš kiekvieną ilgą kelionę darau papildomą patikrinimą – padangos, stabdžiai, skysčiai, šviesos. Nėra taip, kad sėdu ir važiuoju. Be to, mikroautobusas yra pritaikytas tolimoms kelionėms – geresnė pakaba, patogesnės sėdynės, stipresnė variklio aušinimo sistema. Skiriasi nuo paprasto lengvojo automobilio, kuris po 10 valandų kelio jau pradeda dejuoti. Ši transporto priemonė tam ir sukurta.

21. Ką daryti, jei susirgsiu kelionės metu?

Turėk su savimi būtiniausius vaistus – nuo skausmo, nuo pykinimo, nuo alergijos. Aš pats vaistinėlę turiu, bet joje yra tik pirmosios pagalbos priemonės – pleistrai, tvarsčiai, dezinfekantas. Jei susirgtum rimčiau – sustosim, iškviesim pagalbą arba nuvešim iki artimiausios ligoninės. Šiaip tolimose kelionėse labiausiai vargina pykinimas – ypač ant keltų, kada bangos banguoja. Patariu prieš kelionę nevalgyt sunkaus maisto, turėt citrinos ar „Bonine" – jis padeda. Viena moteris visą keltą praleido su galva „iš lango" – nelabai malonu, bet nieko padaryt negalima.

22. Ar draudimas apima kelionės metu?

Mano transportas yra apdraustas – tiek civilinės atsakomybės, tiek keleivių draudimas. Bet tai nėra tas pats, kas asmeninis sveikatos draudimas, kuris galioja užsienyje. Aš rekomenduoju kiekvienam keleiviui turėti Europos sveikatos draudimo kortelę (arba privatų sveikatos draudimą), kad jei kas nors nutiktų Airijoje arba pakeliui – galėtum kreiptis į medikus be baimės gauti milžinišką sąskaitą. Tai nėra mano paslaugos dalis, bet tai elementariai protingas dalykas. Tiesiog rekomenduoju, o ne reikalauju.

Papildomai – vežame žmones į Airiją iš Kopenhagos

23. Ar Airijos pusėje galite pavežti iki tikslinės vietos?

Žinoma – jei važiuojam kartu iki Airijos, tai pavežu ir iki tavo adreso. Nebent tai labai toli nuo pagrindinio maršruto, tada gali reikėt papildomai tartis. Dublinas – paprasčiausiai, nes ten dažniausiai važiuojam. Korkas, Limerikas, Galvėjus – viskas įmanoma, tik reikia planuot laiką. Yra buvę, kad žmogus norėjo iki mažo kaimelio už Korko – važiavom papildomai valandą, bet pasiekėm. Aišku, tai kainuoja daugiau, bet jei žmogus nori – aš vežu. Svarbu tik pranešti iš anksto, kad galėčiau planuot maršrutą.

24. Ar važiuojate atgal iš Airijos?

Taip, dažniausiai grįžimai būna suplanuoti iš karto – jei važiuojam į Airiją, tai ir atgal vežam tą pačią maršrutą. Kartais keleivis nori pailgint ir grįžt vėliau – tada derinam atskirai. Yra ir tokių, kurie važiuoja tik vieną kryptimi – į Airiją – ir ten pasilieka. Tokiu atveju aš tiesiog grįžtu vienas arba su kitais keleiviais. Svarbiausia, kad būtų aiškiai pasakyta, ar reikia grįžimo, ar ne. Vieną kartą žmogus pamirš paminėti, kad nori grįžt – teko ieškot kitos transporto priemonės.

25. Ar galima vežtis augintinį į Airiją?

Galima, bet tai sudėtingiau negu paprasta kelionė. Airija turi griežtus gyvūnų įvežimo reikalavimus – augintinis turi turėti pasą, mikroschipą, skiepus, ir kartais reikia karantino laikotarpio. Be to, keltas ne visada priima gyvūnus, o jei priima – tai už papildomą mokestį. Jei vežiesi katę ar mažą šunį – paprasčiau. Dideli šunys – jau sudėtingiau. Vieną kartą žmogus bandė vežtis pitbulį be dokumentų – nepraleido nei keltu, nei sienoje. Tad pasirūpink visais popieriais iš anksto, arba tiesiog palik augintinį namuose.

26. Ką daryti, jei kelionės metu dingsta ryšys arba navigacija?

Būna ir taip – ypač važiuojant per mažai apgyvendintas Škotijos ar Šiaurės Airijos vietas. Bet aš ne tik nuo navigacijos priklausau – maršrutus žinau mintinai, bent jau pagrindinius. Jei ryšys dingsta – paprasčiausiai stojam ir klausiame vietinių. Kartais taip net geriau – sužinom apie trumpesnį keli arba kokį gražų vaizdą. Bet šiaip – su navigacija ar be jos, mes pasieksim tikslą. Tai ne pirmas kartas, kai važiuoju be interneto. Svarbu turėt atspausdintą maršrutą arba bent jau žinot kryptį. Navigacija padeda, bet ne visada.

Žmonių pervežimas iš Kopenhagos į Airiją – tai ilga, bet įdomi kelionė, kuri gali būt ir patogi, jei viskas tinkamai suplanuota. Jei tau kyla klausimų – skambink arba rašyk. Geriau išsiaiškinti viską prieš kelionę, negu stebėtis pakeliui.