Kelias iš Lietuvos į Kopenhagą – maršrutas ir logistikos ypatumai

Kelias iš Lietuvos į Kopenhagą – tai ne tik atstumas žemėlapyje. Tai sprendimų virtinė: kuriuo keliu važiuoti, per kurią sieną kirsti, kur sustoti, kokiu laiku išvykti. Vienas vairuotojas rinksis maršrutą per Lenkiją ir Vokietiją, kitas – per Švediją keltu. Abu teisingi, bet kiekvienas turi savo kainą, savo laiką ir savo rizikas. Šiame straipsnyje papasakosiu apie pagrindinius maršrutus, kelių ypatumus ir praktinius patarimus, kuriuos sužinojau per metus dirbdamas šioje srityje.

Maršrutai – keliai iš Lietuvos į Kopenhagą

1. Kokie pagrindiniai maršrutai iš Lietuvos į Kopenhagą?

Yra trys pagrindiniai variantai. Pirmas – per Lenkiją, Vokietiją, paskui į Daniją per sausumos sieną. Tai populiariausias maršrutas – apie 1200-1400 kilometrų, priklausomai nuo to, iš kur Lietuvoje išvykstate. Antras – per Latviją, Švediją keltu, paskui į Kopenhagą per Oresundo tiltą. Trečias – tiesiogiai keltu iš Klaipėdos į Vokietiją ar Daniją. Kiekvienas maršrutas turi savo pliusus – sausumos kelias pigiau degalų atžvilgiu, bet ilgiau laiko. Keltas greičiau, bet brangiau. Mes dažniausiai važiuojame per Lenkiją – tai patikrintas kelias, kurį pažįstame kiekvieną kilometrą.

2. Kiek kilometrų nuo Vilniaus iki Kopenhagos?

Tiesioginis atstumas – apie 800 kilometrų oru. Bet keliais – gerokai daugiau. Per Lenkiją ir Vokietiją – maždaug 1350-1450 kilometrų, priklausomai nuo konkretaus maršruto. Per Latviją ir Švediją – apie 1100 kilometrų plius keltas. Atstumas skamba daug, bet keliai gana geri – Lenkijos greitkelių tinklas pastaraisiais metais labai pagerėjo, Vokietijos Autobahnai – klasika, Danijos keliai – puikūs. Problema ne atstumas, o laikas – 1350 kilometrų su keliomis pertraukomis, sienos kirtimu ir galimomis spūstimis – tai 14-18 valandų vairavimo.

3. Kuris maršrutas greičiausias – sausuma ar keltu?

Priklauso nuo to, kaip skaičiuojate. Sausumos kelias – 14-18 valandų vairavimo be sustojimo. Su sustojimais – 20-24 valandos. Keltu – nuo Klaipėdos iki Karlshamno (Švedija) – apie 13-15 valandų plius 4-5 valandos nuo Karlshamno iki Kopenhagos. Išeina panašiai. Bet keltas turi savo tvarkaraštį – jei pavėluojate, laukiate kito reiso, o tai gali reikšti papildomą pusdienį ar dieną. Sausumos kelias lankstesnis – važiuojate, kada norite. Todėl mes dažniausiai renkamės sausumą – patikimiau planuoti.

4. Ar yra tiesioginis keltas iš Lietuvos į Daniją?

Tiesioginio kelto iš Klaipėdos į Daniją nėra reguliaraus. Yra keltai į Vokietiją – Kylį arba Karlshamną Švedijoje – bet ne tiesiai į Daniją. Iš Vokietijos ar Švedijos jau reikia važiuoti keliais arba kitu keltu. Kartais būna specialūs krovininiai reisai, bet tai ne reguliarus variantas. Todėl, jei norite kelto, dažniausias variantas – Klaipėda-Karlshamnas, tada per Oresundo tiltą į Kopenhagą. Arba Klaipėda-Kylis, tada per sausumą į Daniją. Abu veikia, bet nėra tiesioginiai.

5. Ką pasirinkti – greitesnį ar pigesnį maršrutą?

Tai priklauso nuo prioritetų. Jei svarbu greitis – rinkitės keltą, bet mokėsite daugiau. Jei svarbu kaina – sausumos kelias per Lenkiją, bet užtruksite ilgiau. Jei svarbu patikimumą – taip pat sausumos kelias, nes nesate priklausomi nuo kelto tvarkaraščio. Mes paprastai klausiame kliento, kas jam svarbiau, ir tada siūlome variantą. Vienas klientas visada renkasi pigiausią – jis siunčia ne laiko jautrias prekes. Kitas – visada greičiausią, nes jo gavėjas Kopenhagoje negali laukti. Vieno atsakymo nėra – kiekvienam savo.

Keliai – praktiniai maršruto aspektai

6. Kokia kelių kokybė Lenkijoje – ar verta važiuoti?

Lenkijos keliai labai pagerėjo per pastarąjį dešimtmetį. Pagrindiniai greitkeliai – A1, A2, A4 – yra europinio lygio. Nuo Lietuvos sienos iki Varšuvos – geras kelias, daugiausia dviejų juostų greitkelis. Nuo Varšuvos iki Vokietijos sienos – taip pat. Yra ruožų, kur dar vyksta remontai – ypač aplink Poznanę – bet tai laikina. Prieš dešimt metų važiuoti per Lenkiją buvo iššūkis – duobės, lėtas eismas, pavojingi lenkimai. Dabar – visiškai kitas lygis. Lenkija padarė didžiulį darbą su kelių infrastruktūra, ir tai matosi.

7. Kokie kelių mokesčiai Lenkijoje ir Vokietijoje?

Lenkijoje – mokami greitkelių atkarpos. Už sunkvežimį – maždaug 0,15-0,20 zloto už kilometrą, priklausomai nuo svorio klasės. Išeina apie 50-80 eurų už visą Lenkijos atkarpą. Vokietijoje – „Maut“ sistema, kuri taikoma sunkvežimiams virš 7,5 tonos. Kaina priklauso nuo ašių skaičiaus ir emisijos klasės – vidutiniškai 0,15-0,20 euro už kilometrą. Vokietijos atkarpa paprastai brangesnė – 80-150 eurų, priklausomai nuo maršruto ilgio. Danijoje – „Eurovignette“ arba vietiniai mokesčiai, bet mažesni nei Vokietijoje. Iš viso – kelių mokesčiai sudaro nemažą dalį pervežimo kainos.

8. Kiek degalų sunaudojama maršrute Lietuva – Kopenhaga?

Sunkvežimis vidutiniškai sunaudoja 25-35 litrus 100 kilometrų, priklausomai nuo apkrovos ir kelio sąlygų. 1400 kilometrų – tai apie 350-500 litrų dyzelino. Esant dabartinėms kainoms – maždaug 500-700 eurų vien degalams. Mikroautobusas sunaudoja mažiau – 12-18 litrų 100 kilometrų, tai apie 200-250 litrų visam maršrutui, kas kainuoja 300-400 eurų. Degalai sudaro didžiausią pervežimo kainos dalį – kartais net 40-50 procentų. Todėl degalų kainos svyravimai tiesiogiai veikia pervežimo kainą – tai, ko mes negalime kontroliuoti.

9. Ar yra pavojingų ruožų kelyje iš Lietuvos į Kopenhagą?

Pavojingų ruožų nedaug, bet yra. Lenkijoje – kai kurie senesni keliai, kur eismas intensyvus, bet nėra greitkelio. Vokietijoje – Hamburgo aplinkkelis, kur spūstys ir dažni eismo įvykiai. Danijoje – Oresundo tiltas stipraus vėjo metu gali būti uždarytas arba eismas ribojamas. Žiemą – visur pavojinga, ypač Lenkijos ir Vokietijos ruožuose, kur sniegas ir ledas. Vienas vairuotojas pasakojo, kad žiemą prie Berlyno sustojo 4 valandoms, nes buvo avarija ir kelias uždarytas. Tokių dalykų neplanuoji – tiesiuni nutinka.

10. Kiek sienų reikia kirsti važiuojant iš Lietuvos į Kopenhagą?

Minimaliai – tris. Lietuva-Lenkija, Lenkija-Vokietija, Vokietija-Danija. Bet tai tik teoriškai – praktiškai sienos ES viduje atidarytos, jokių patikrinimų. Vienintelė vieta, kur gali būti patikrinimas – Danijos siena, nes Danija kartais atlieka pasienio kontrolę, ypač migracijos krizių metu. Tai gali užtrukti nuo kelių minučių iki kelių valandų. Prieš kelerius metus Danija įvedė laikiną pasienio kontrolę – transportas stovėjo eilėse po 2-3 valandas. Dabar situacija geresnė, bet kontrolė vis dar gali būti.

Praktiniai patarimai – kas svarbu žinoti

11. Kada geriausia išvykti iš Lietuvos, kad pasiektum Kopenhagą dienos metu?

Jei norite būti Kopenhagoje dienos metu – išvykite anksti ryte iš Lietuvos, apie 4-5 valandą. Tai reiškia, kad važiuosite dieną per Lenkiją, vakare pasieksite Vokietiją, o kitą rytą – Daniją. Arba – išvykite vakare, važiuokite naktį, ir ryte jau būsite Vokietijoje, o popiet – Kopenhagoje. Naktinis važiavimas turi privalumų – mažiau eismo, mažiau spūsčių. Bet vairuotojai pavargsta, ir tai rizika. Mes naudojame abu variantus – priklauso nuo siuntos skubumo ir vairuotojo darbo grafiko.

12. Kur sustoti pakeliui – ar yra rekomenduojamų vietų?

Lenkijoje – daug degalinių ir poilsio aikštelių palei greitkelius. Populiariausios – „Orlen“, „BP“, „Shell“. Vokietijoje – „Autohof“ tipo stotelės – didelės, su parduotuvėmis, dušais, kartais net viešbučiais. Vienas geras pavyzdys – Autohof prie Magdeburgo, kur visada sustojame. Danijoje – mažiau degalinių, bet pakanka. Svarbu – vairuotojai privalo daryti pertraukas pagal darbo laiko taisykles. Kas 4,5 valandos – 45 minutės pertrauka. Tai ne rekomendacija, o reikalavimas, ir jis kontroliuojamas.

13. Kaip elgtis, jei transporto priemonė sugenda pakeliui?

Pirmiausia – saugiai pastatyti transportą ir įjungti avarinius žibintus. Antra – pranešti dispečeriui. Mes turime sutartis su pagalbos kelyje tarnybomis Lenkijoje, Vokietijoje ir Danijoje – jos atvyksta per 1-2 valandas. Trečia – informuoti klientą apie galimą vėlavimą. Jei gedimas rimtas – organizuojame pakaitinį transportą, kad siunta keliautų toliau. Tai brangu, bet mes prisiimame išlaidas, jei gedimas ne dėl kliento kaltės. Vienas atvejis – sunkvežimis sugedo prie Poznanės vidury nakties. Pagalba atvyko po 3 valandų, remontas užtruko dar 4. Siunta vėlavo parą, bet pasiekė tikslą.

14. Ką daryti, jei vairuotojas suserga pakeliui?

Tai retas, bet rimtas atvejis. Pirmiausia – vairuotojo sveikata svarbiausia. Jei jis negali vairuoti – sustojame, ieškome medicininės pagalbos. Antra – organizuojame pakaitinį vairuotoją, kuris atvyksta ir perima transportą. Tai gali užtrukti 12-24 valandas, priklausomai nuo to, kur nutiko. Mes turime rezervinių vairuotojų, bet ne visada jie laisvi. Vienas nemalonus atvejis – vairuotojas susirgo gripu Vokietijoje, prie Hanoverio. Teko siųsti kitą vairuotoją iš Lietuvos – užtruko 18 valandų. Siunta vėlavo dvi dienas, bet nieko negalėjome padaryti – žmogaus sveikata svarbiau.

15. Ar reikia specialių leidimų važiuoti per Vokietiją ar Daniją?

ES registruotoms transporto priemonėms nereikia specialių leidimų važiuoti tranzitu. Bet jei vežate krovinius Vokietijos ar Danijos viduje – reikia atitinkamų licencijų. Mes turime ECMT licenciją, kuri leidžia vežti krovinius visoje ES. Be to, Vokietija turi „Maut“ sistemą, kurioje reikia registruoti transporto priemonę – tai ne leidimas, bet būtinas registracijos žingsnis. Danija – panašiai. Svarbu – jei vežate pavojingas medžiagas, reikia papildomų leidimų kiekvienoje šalyje. Mes visus reikiamus dokumentus turime, bet ne kiekvienas vežėjas – todėl verta patikrinti.

Sezonai – kaip metų laikas veikia maršrutą

16. Kuo skiriasi važiavimas vasarą ir žiemą?

Vasarą – ilgesnės dienos, geresni keliai, mažiau pavojų. Bet – daugiau eismo, ypač Vokietijoje, kur atostogautojai užkemša greitkelius. Žiemą – trumpesnės dienos, sniegas, ledas, prastesnis matomumas. Bet – mažiau eismo. Vienas vairuotojas sako, kad žiema jam patinka labiau – mažiau automobilių, ramiau. Kitas sako, kad vasara – vien dėl to, kad nereikia grumtis su ledu. Asmeniškai – pavojingiausias laikotarpis yra ruduo, kai dienos trumpos, bet žiemos padangų dar nėra. Spalio mėnesį Lenkijoje būna pavojingiau nei sausį.

17. Ar žiemą maršrutas keičiasi – ar važiuojama kitais keliais?

Kartais taip. Jei pagrindinis kelias uždarytas dėl sniego ar avarijos – tenka rinktis alternatyvą. Lenkijoje – žiemą kartais uždaromi tam tikri greitkelių ruožai, ypač kalnuotose pietų dalyse. Vokietijoje – retai, bet būna. Mes naudojame GPS su realaus laiko eismo informacija, kuri perspėja apie uždarymus ir siūlo alternatyvius maršrutus. Bet GPS ne visada teisus – vieną kartą nusiuntė mus keliu, kuris buvo uždarytas dėl sniego, ir mes praradome valandą. Dabar pasitikriname ir rankiniu būdu – skambiname partneriams, klausiame apie kelio būklę.

18. Ką daryti, jei Oresundo tiltas uždarytas dėl vėjo?

Oresundo tiltas uždaromas retai, bet nutinka. Stiprus vėjas – virš 25 m/s – gali priversti uždaryti tiltą. Tai reiškia, kad negalima patekti į Kopenhagą iš Švedijos pusės. Tokiu atveju – arba laukiame, kol tiltas atsidarys, arba ieškome alternatyvaus maršruto per Jyllandą (Jutlandiją) ir tada keltu į Kopenhagą. Tai ilgiau ir brangiau, bet kartais vienintelė išeitis. Mes stebime orų prognozes ir, jei prognozuojamas stiprus vėjas, perspėjame klientus apie galimą vėlavimą. Geresnė prevencija nei staigmena.

19. Kaip vasaros atostogos veikia pristatymo terminus?

Vasarą – liepą ir rugpjūtį – transporto sektorius intensyviausias. Daugiau siuntų, daugiau eismo, daugiau vairuotojų atostogauja. Tai reiškia, kad terminai gali pailgėti – vietoj 3 dienų gali prireikti 4 ar 5. Be to, Vokietija liepos-rugpjūčio mėnesiais tampa viena didelė spūstis – atostogautojai iš visos Europos važiuoja į pietus. Mes planuojame vasaros sezoną iš anksto – papildomas transportas, papildomi vairuotojai. Bet vis tiek – jei galite, siųskite svarbias siuntas ne piko metu. Birženis ar rugsėjis – ramiau ir patikimiau.

20. Ar Kalėdų laikotarpiu vežimas brangesnis?

Tiesiogiai – ne, mes nekeliame kainų prieš Kalėdas. Bet netiesiogiai – taip, nes transporto paklausa didėja, o pasiūla lieka ta pati. Tai reiškia, kad gali būti sunkiau rasti laisvą vietą reise, ir jei reikia skubaus papildomo reiso – jis kainuos brangiau. Be to, gruodį Lenkijoje ir Vokietijoje dažnesnės spūstys, daugiau avarijų, prastesni keliai. Mes visada perspėjame klientus – jei reikia pristatyti iki Kalėdų, užsakykite lapkričio pabaigoje. Gruodžio viduryje jau gali būti per vėlu.

Technologijos – kas palengvina kelią

21. Kokias technologijas naudoja vežėjai maršruto planavimui?

GPS navigacija – pagrindinis įrankis. Bet ne bet kokia – profesionali logistinė sistema, kuri atsižvelgia į transporto priemonės matmenis, svorį, draudžiamus kelius. Taip pat – realaus laiko eismo informacija, kuri leidžia keisti maršrutą pakeliui. Oro prognozės – svarbu žiemą. Sekimo sistemos – kad žinotume, kur kiekvienas automobilis yra bet kuriuo metu. Mes naudojame visą šį paketą, bet vis tiek – technologijos yra tik įrankiai. Galutinį sprendimą visada priima vairuotojas arba dispečeris, remdamasis savo patirtimi.

22. Ar galima sekti transporto priemonę realiu laiku?

Taip, ir mes tai siūlome visiems klientams. Kiekvienas mūsų automobilis turi GPS sekimo įrenginį, kuris siunčia duomenis kas kelias minutes. Klientas gauna prieigą prie sistemos ir mato, kur siunta yra realiu laiku. Tai ne tik patogu – tai ir saugumo priemonė. Jei automobilis nukrypsta nuo maršruto arba sustoja neplanuotoje vietoje – sistema perspėja. Vienas atvejis – automobilis sustojo vidury Lenkijos, nebuvo jokio pranešimo. Sistema parodė, kad jis nejuda jau valandą – paskambinome, pasirodo, vairuotojui bloga. Be sekimo būtume sužinoję daug vėliau.

23. Kaip technologijos padeda išvengti spūsčių?

Realaus laiko eismo informacija leidžia matyti, kur yra spūstys, ir rinktis alternatyvų kelią. Bet tai ne visada padeda – kartais spūstys atsiranda staiga, ir nėra laiko reaguoti. Vokietijoje yra sistema, kuri rodo numatomą spūsčių trukmę – tai padeda nuspręsti, ar verta laukti, ar geriau apvažiuoti. Mes naudojame šią informaciją, bet kartais – ypač penktadieniais vasarą – spūsčių išvengti tiesiog neįmanoma. Geriausias patarimas – išvykti ne piko valandomis, bet tai ne visada priklauso nuo mūsų.

24. Ar savavaldžiai automobiliai jau naudojami krovinių vežimui?

Kol kas ne masiškai. Yra bandymų – Vokietijoje ir Skandinavijoje testuojami autonominiai sunkvežimiai, bet tai dar eksperimentinis etapas. Technologija dar nėra pakankamai patikima ilgoms kelionėms per kelias šalis. Be to, teisinė bazė nėra pritaikyta – kas atsakingas, jei savavaldis automobilis sukelia avariją? Mes stebime šią sritį, bet kol kas – tradiciniai vairuotojai. Gal po 10-15 metų situacija pasikeis, bet dabar – žmogus prie vairo vis dar būtinas.

25. Kaip elektroniniai dokumentai palengvina pervežimą?

Labai. Anksčiau viskas buvo popieriuje – CMR važtaraščiai, sąskaitos, leidimai. Dabar – dauguma dokumentų gali būti elektroniniai. Tai reiškia greitesnį apdorojimą, mažiau klaidų, mažiau popieriaus. Bet – ne visos šalyse vienodai priima elektroninius dokumentus. Lenkija – dar dažnai reikalauja popierinio CMR. Vokietija – jau priima elektroninį. Danija – taip pat. Mes naudojame abu variantus – popierinį ir elektroninį – kad būtume pasiruošę bet kokiai situacijai. Ateityje – tik elektroniniai, bet tai dar ne šiandien.

26. Ar dirbtinis intelektas jau padeda logistikoje?

Taip, bet ne taip, kaip galvojate. DI padeda optimizuoti maršrutus – analizuoja istorinius duomenis, prognozuoja spūstis, siūlo efektyviausius kelius. Bet tai tik rekomendacijos – galutinį sprendimą visada priima žmogus. Mes naudojame DI įrankius maršrutų planavimui, bet tai tik pagalbinis instrumentas. Vienas dalykas, ką DI negali – suprasti žmogiškų situacijų. Jei vairuotojas sako, kad kelias blogas, nors GPS rodo kitaip – pasitikime vairuotoju. Technologijos yra puiku, bet patirtis vis dar vertingesnė.

Kelias iš Lietuvos į Kopenhagą – tai ne tik atstumas. Tai sprendimai, patirtis, kartais sėkmė, kartais nesėkmė. Svarbiausia – žinoti kelią ir pasitikėti tais, kurie juo važiuoja kasdien. Mes važiuojame – ir žinome kiekvieną posūkį.