Transportas iš Kopenhagos, Vežame kiekvieną dieną

Kai žmogus dirba Danijoje ir nori grįžti į Lietuvą, svarbiausias klausimas būna – kaip ir kada. Skrydžiai ne visada patogūs, ypač jei gyveni ne pačioje Kopenhagoje, o priemiestyje arba kitame Danijos mieste. Tada mikroautobusų paslauga, kuri veža kiekvieną dieną, tampa tikru išsigelbėjimu. Transportas iš Kopenhagos, vežame kiekvieną dieną – tokį skelbimą dažnai matai Facebook grupėse, ir tai nėra tušti žodžiai. Tikrai yra vežėjų, kurie važiuoja kasdien, be išeiginių, be pertraukų. Apie tai, kaip visa tai veikia praktikoje, noriu pasidalinti savo patirtimi.

Dienos – transportas iš Kopenhagos vežame kiekvieną dieną

Ar tikrai mikriukai važiuoja iš Kopenhagos kiekvieną dieną?

Taip, yra vežėjų, kurie veža kasdien. Bet tai nereiškia, kad kiekvienas vežėjas važiuoja kasdien. Mažesni vežėjai gali turėti tvarkaraštį – tris ar keturis kartus per savaitę. Didieji vežėjai, kurie turi daugiau mikroautobusų ir vairuotojų – gali vežti kasdien. Todėl, jei tau reikia keliauti konkrečią dieną, geriausia ieškoti vežėjo, kuris siūlo kasdienius reisus. Man pačiam teko ieškoti transporto ketvirtadienį – vienas vežėjas nevažiavo, kitas važiavo. Reikėjo paskambinti keliems, kol radau tinkamą variantą. Tai užtruko, bet pavyko.

Kokiomis dienomis mikriukai yra populiariausi?

Populiariausios dienos – penktadienis ir sekmadienis. Penktadienį žmonės grįžta savaitgaliui į Lietuvą, sekmadienį – atgal į Daniją. Tada mikriukai būna pilni, o kainos – aukščiausios. Jei nori ramaus važiavimo, rinkis antradienį arba trečiadienį – tada mažiau keleivių, mikriukas tuštesnis, o atmosfera ramesnė. Man patinka trečiadienis – ne per daug žmonių, bet pakankamai, kad nebūtų tuščia. Taip pat pastebėjau, kad pirmadieniais daugiau žmonių važiuoja iš Lietuvos į Daniją – atgal po savaitgalio. Tai logiška – daugelis dirba Danijoje nuo pirmadienio.

Ar vežėjai važiuoja ir šventinėmis dienomis?

Dauguma – taip, bet ne visi. Per Kalėdas ir Naujuosius metus – kai kurie vežėjai stabdo reisus arba sumažina jų skaičių. Bet paprastai, jei yra paklausa, vežėjai važiuoja. Per Lietuvos nepriklausomybės dieną arba Velykas – mikriukai važiuoja, nes žmonės nori grįžti namo. Man teko važiuoti per Kalėdų išvakarėse – mikriukas buvo pilnas, visi vežė dovanas ir kalėdinius patiekalus. Atmosfera buvo šilta, net šventiška. Bet taip pat teko girdėti, kad per Naujųjų naktį vienas vežėjas atšaukė reisą, nes nebuvo pakankamai keleivių. Todėl švenčių metu – visada patvirtinti iš anksto.

Ar mikriukai važiuoja ir iš kitų Danijos miestų, ne tik Kopenhagos?

Taip, dauguma vežėjų paima keleivius ne tik Kopenhagoje. Jie važiuoja per Odensę, Orhusą, Alborgą – priklausomai nuo maršruto ir keleivių poreikių. Jei gyveni ne Kopenhagoje, bet Danijoje, gali tartis su vežėju dėl paėmimo iš savo miesto. Kartais tai nemokama – jei tai pakeliui, kartais – su papildomu mokesčiu. Mano draugas gyvena Orhuse – jis visada važiuoja mikriuku, kuris paima jį iš Orhuso centro. Jam tai patogiau nei važiuoti iki Kopenhagos traukiniu, o tada sėsti į mikriuką. Kiekvienas turi savo situaciją, ir vežėjai dažniausiai bando prisitaikyti.

Kaip sužinoti, ar konkrečią dieną bus mikriukas?

Paprasčiausias būdas – paskambinti arba parašyti vežėjui. Dauguma vežėjų turi Facebook puslapius, kur skelbia savo tvarkaraštį – kartais savaitei į priekį, kartais mėnesiui. Jei nerandi informacijos – tiesiog klausk. Aš visada rašau žinutę: „Sveiki, ar važiuojate [data] iš Kopenhagos į Vilnių?“ Dažniausiai atsako per kelias valandas. Jei ne – ieškau kito vežėjo. Taip pat yra grupių, kur keleiviai dalinasi informacija apie vežėjus – ten galima rasti naujausią informaciją. Svarbu – ne palikti viską paskutinei dienai.

Ar galiu rezervuoti vietą iš anksto kelioms savaitėms?

Taip, ir tai rekomenduojama. Ypač jei keliauji populiariomis dienomis – penktadieniais, sekmadieniais, prieš šventes. Rezervacija iš anksto garantuoja vietą ir dažnai – geresnę kainą. Dauguma vežėjų leidžia rezervuoti mėnesį ar net du į priekį. Bet – svarbu patvirtinti rezervaciją likus kelioms dienoms iki kelionės, kad vežėjas žinotų, jog tikrai važiuosi. Man teko rezervuoti vietą dviem savaitėms į priekį, bet pamiršau patvirtinti – vežėjas atidavė vietą kitam. Nuo tada visada patvirtinu likus 2–3 dienoms. Tai paprastas įprotis, bet išvengia nesusipratimų.

Važiavimas – transportas iš Kopenhagos praktiniai patarimai

Kur tiksliai reikia atvykti prieš išvykimą iš Kopenhagos?

Priklauso nuo vežėjo. Dažniausiai – prie Kopenhagos centrinės stoties (København H), prie tam tikro įėjimo arba aikštelės. Kai kurie vežėjai turi savo stoteles – pavyzdžiui, prie Vesterbro gatvės arba prie Nørreport. Kiti – paima iš konkrečios vietos, kurią nurodo užsakant. Svarbu – tiksliai žinoti vietą, nes Kopenhagos stoties aplinka didelė, ir lengva susipainioti. Man teko laukti ne toje vietoje – praleidau mikriuką, nes sumaišiau įėjimus. Nuo tada visada prašau vežėjo atsiųsti tikslią vietą su nuoroda Google Maps – tai paprasta, bet labai padeda.

Ar mikriukai paima iš namų Kopenhagoje?

Kai kurie vežėjai siūlo šią paslaugą – ypač jei gyveni pagrindiniame maršrute. Bet tai ne visada nemokama – gali kainuoti papildomus 5–15 eurų, priklausomai nuo atstumo. Jei gyveni Kopenhagos centre – greičiausiai paims be papildomo mokesčio. Jei priemiestyje – gali tekti primokėti. Mano patirtis – dauguma žmonių tiesiog atvyksta į pagrindinį išvykimo tašką, nes paprasčiau. Bet jei turi daug bagažo arba sunku nuvykti iki stoties – paėmimas iš namų geras pasirinkimas. Svarbu susitarti iš anksto, kad vairuotojas žinotų, kur važiuoti.

Ką daryti, jei nežinau, kur tiksliai stovėti prie stoties?

Pirmiausia – paklausti vežėjo. Dauguma vairuotojų siunčia tikslią vietą su aprašymu – pavyzdžiui, „prie 3-iojo įėjimo, šalia laikrodžio“ arba „aikštelėje prie 7-Eleven parduotuvės“. Jei vis dar neaišku – naudoti Google Maps ir ieškoti pagal adresą. Taip pat – atvykti anksčiau ir apsidairyti. Kopenhagos stoties aplinkoje dažnai stovi mikroautobusai su lietuviškais numeriais – tai geras orientyras. Vienas vairuotojas man pasakojo, kad jis visada siunčia savo nuotrauką – kad keleiviai atpažintų jį minioje. Tai smulkmena, bet labai padeda, ypač pirmą kartą.

Ar galiu prašyti, kad mikriukas sustotų pakeliui, jei man reikia?

Kartais taip. Jei prašymas pagrįstas – pavyzdžiui, reikia nusipirkti vaistų, nueiti į tualetą už suplanuoto sustojimo – vairuotojas paprastai sutinka. Bet jei prašymas keistas – pavyzdžiui, nori išlipti vidury niekur arba aplankyti draugą pakeliui – tai jau sudėtingiau. Vairuotojas turi atsakomybę prieš kitus keleivius, kurie nori greitai pasiekti tikslą. Man teko prašyti papildomo sustojimo, nes pamiršau vaistus – vairuotojas sustojo artimiausioje degalinėje, ir aš nusipirkau. Jis net nepaprašė papildomo mokesčio. Bet tai priklauso nuo vairuotojo geros valios.

Ar mikriuke galima sėdėti, kur nori, ar vietos paskirtos?

Paprastai – atvyksti anksčiau, sėdi kur nori. Nėra numeruotų vietų kaip lėktuve. Bet kartais vežėjas prašo sėsti tam tikroje vietoje – ypač jei keleivių daug ir reikia paskirstyti svorį tolygiai. Taip pat – jei užsisakei paėmimą iš namų, gali būti, kad jau turi „savo“ vietą. Man patinka sėsti prie lango – galiu stebėti kraštovaizdį, ypač Švedijoje, kur vaizdai gražūs. Bet jei nori daugiau vietos kojoms – sėsk prie praėjimo. Svarbu atvykti anksčiau, kad turėtum pasirinkimą. Vėluojantys keleiviai dažnai gauna likusias vietas – viduryje, tarp kitų.

Kaip elgtis, jei mikriuke labai karšta arba šalta?

Pirmiausia – pranešti vairuotojui. Jis gali reguliuoti temperatūrą – atidaryti langus, įjungti kondicionierių arba šildymą. Jei mikriukas senas ir neturi kondicionieriaus – atidaryti langą savo pusėje. Taip pat – dėvėti sluoksnius – megztinį, kurį gali nusimesti arba užsimesti. Man teko važiuoti liepą mikriuku su sugedusiu kondicionieriumi – tai buvo baisu. Atidarėme visus langus, bet karšto oro srautas buvo stiprus. Vairuotojas sustojo degalinėje, nusipirkome šalto vandens, ir toliau važiavome. Nuo tada vasarą visada vežuosi vėjelį – mažą ventiliatorių, kuris maitinamas iš USB.

Keleiviai – transportas iš Kopenhagos keleivių patirtis

Kokio amžiaus ir profesijų žmonės dažniausiai važiuoja mikriukais?

Labai įvairūs. Jauni – 20–35 metų – kurie dirba Danijoje sezoninius darbus arba statybose. Vyresni – 40–60 metų – kurie įsitvirtinę, bet nori aplankyti šeimą Lietuvoje. Taip pat – studentai, kurie mokosi Danijoje ir grįžta atostogoms. Šeimos su vaikais – rečiau, bet pasitaiko. Profesijos – nuo statybininkų iki IT specialistų. Man teko važiuoti su žmogumi, kuris dirba Lego gamykloje Billunde – jis pasakojo įdomių dalykų apie danų darbo kultūrą. Kita moteris – slaugė Kopenhagoje – ji važiuoja kas mėnesį aplankyti mamą Kaune. Kiekvienas turi savo istoriją.

Ar mikriuke galima susipažinti su naujais žmonėmis?

Tikrai taip. Mikriukas – maža erdvė, kur visi sėdi arti, ir pokalbiai natūraliai mezgasi. Ypač per ilgas keliones – po 10 valandų visi pavargsta nuo tylos ir pradeda bendrauti. Man teko susipažinti su žmogumi, kuris vėliau tapo mano verslo partneriu – mes susitikome mikriuke, kalbėjome apie verslą Lietuvoje, ir tai išaugo į bendrą projektą. Bet taip pat – kartais norisi ramybės, ir tai normalu. Ausinės – aiškus signalas, kad nenori bendrauti. Dauguma žmonių supranta ir gerbia tai. Mikriukas – kaip mažas bendruomenės gyvenimas: kartais draugiškas, kartais tylus.

Ar mikriuke galima dirbti – naudotis nešiojamu kompiuteriu?

Techniškai galima, bet praktiškai – sudėtinga. Vietos ribotos, stalas nėra, o mikriukas juda – ne pats patogiausias būdas dirbti. Bet jei turi lengvą darbą – atsakyti į laiškus, peržiūrėti dokumentus – tai įmanoma. Svarbu turėti internetą (Wi-Fi arba mobilų duomenų planą) ir pakrovėją. Man teko dirbti mikriuke – parašiau porą laiškų ir redagavau dokumentą. Ne pats produktyviausias darbas, bet bent jau neatsilikau nuo darbų. Kitas dalykas – jei dirbi su konfidencialia informacija, saugok privatumą – mikriuke visi gali matyti tavo ekraną.

Ką daryti, jei nemoku lietuvių kalbos – ar mikriuke kalbama kita kalba?

Dauguma keleivių ir vairuotojų kalba lietuviškai, bet dažnai moka ir rusiškai, angliškai arba lenkiškai. Jei nemoki lietuvių – angliškai tikrai susikalbėsi. Vairuotojai, kurie dirba tarptautiniais maršrutais, paprastai moka bent anglų kalbos pagrindus. Man teko važiuoti su norvegu – jis nemokėjo lietuvių, bet angliškai susikalbėjo su vairuotoju be problemų. Taip pat – mikriuke gali būti keleivių, kurie moka tavo kalbą. Bendruomenė draugiška, ir dažnai padeda versti, jei reikia. Svarbu – nebijoti klausti. Žmonės mikriuke dažniausiai geranoriški.

Ar mikriukuose vyksta konfliktai tarp keleivių?

Retai, bet pasitaiko. Dažniausios priežastys – muzika be ausinių, per garsus pokalbis telefonu, kvapnus maistas, ar per daug atlenkta sėdynė. Man teko matyti nedidelį konfliktą – vienas keleivis klausė muzikos be ausinių, kitas paprašė nutildyti. Pirmas atsisakė, kilo ginčas. Vairuotojas sustojo, nuramino abu – ir toliau važiavome ramiai. Dauguma konfliktų mikriuke išsprendžiami paprastai – mandagiu pokalbiu. Bet jei situacija rimtesnė – pavyzdžiui, agresyvus keleivis – reikia pranešti vairuotojui. Saugumas svarbiau nei mandagumas.

Ar galiu atsinešti savo gėrimų – pavyzdžiui, alaus?

Techniškai galima, bet nerekomenduojama. Alkoholio vartojimas mikriuke dažnai draudžiamas arba nemalonus kitiems keleiviams. Kvapas, elgesys, triukšmas – visa tai erzina. Man teko važiuoti su žmogumi, kuris gėrė alų visą kelionę – jis tapo vis garsesnis ir erzino kitus. Vairuotojas paprašė jo nustoti, jis atsisakė, ir galiausiai buvo išlaipintas Lenkijoje. Nemalonu visiems. Todėl – jei nori atsipalaiduoti kelionėje, geriau pasiimti arbatos, kavos arba sulčių. Alkoholį palikti po kelionės.

Laikas – transportas iš Kopenhagos kelionės trukmė

Kiek vidutiniškai trunka kelionė iš Kopenhagos į Vilnių?

Vidutiniškai – 18–20 valandų, jei viskas sklandžiai. Bet tai tik vidurkis. Vasarą, kai eismas intensyvus, gali užtrukti 22–24 valandas. Žiemą – dėl prastų kelių – taip pat ilgiau. Jei maršrutas eina per keltą – prideda 2–4 valandas. Mano greičiausia kelionė buvo 17 valandų – naktį, be spūsčių, be papildomų sustojimų. Ilgiausia – 26 valandos – žiemą, su sniegu Švedijoje ir avarija Lenkijoje. Rekomenduoju visada planuotis su 20–22 valandų rezervu. Geriau atvykti anksčiau nei vėluoti į svarbų susitikimą.

Ar kelionės laikas skiriasi priklausomai nuo sezono?

Taip, ir labai. Vasarą – birželį, liepą – kelionė gali užtrukti ilgiau dėl kelių remontų ir eismo. Žiemą – gruodį, sausį – dėl sniego, ledo ir prastų kelių sąlygų. Geriausias laikas kelionei – ankstyvas pavasaris (kovas, balandis) arba vėlyvas ruduo (spalis, lapkritis) – tada keliai geresni, eismas mažesnis, o oras dar ne per blogas. Bet tai ne taisyklė – kartais net vasarą kelionė prabėga greitai, jei pasiseka su eismu. Aš pastebėjau, kad antradienio naktys – ramiausios keliuose. Todėl, jei gali rinktis dieną, rinkis antradienį.

Ar mikriukai važiuoja naktį ar dieną?

Dauguma mikriukų iš Kopenhagos išvyksta vakare – tarp 18:00 ir 22:00. Tai reiškia, kad didžioji dalis kelionės vyksta naktį. Ryte arba po pietų – atvykstama į Lietuvą. Tai turi privalumų – naktį mažiau eismo, keliai tuštesni, o keleiviai gali miegoti. Bet taip pat trūkumų – nematai kraštovaizdžio, sunkiau miegoti sėdint. Yra ir dieninių reisų – retesni, bet egzistuojantys. Jie išvyksta ryte apie 7:00–9:00 ir atvyksta naktį. Man labiau patinka naktiniai – miegu didžiąją dalį kelionės, o ryte jau Lietuvoje. Bet jei nemiegi gerai transporto priemonėje – dieninis variantas geresnis.

Ar yra greitesnių maršrutų – be daug sustojimų?

Kai kurie vežėjai siūlo „ekspresinius“ reisus – su minimaliais sustojimais. Tai reiškia, kad mikriukas sustoja tik 2–3 kartus per visą kelionę – deginti kurą ir leisti keleiviams prasitempti kojas. Tai greičiau, bet mažiau patogu – ypač jei reikia dažniau į tualetą arba nori valgyti. Man teko važiuoti tokiu ekspresiniu reisu – 18 valandų su tik dviem sustojimais. Greita, bet intensyvu. Paprastai rekomenduoju įprastus reisus – su 3–5 sustojimais. Tai aukso vidurys tarp greičio ir komforto.

Ar galima prašyti, kad mikriukas važiuotų greičiau?

Ne, tai nėra saugu ir ne tavo sprendimas. Vairuotojas turi laikytis greičio ribojimų ir saugaus vairavimo taisyklių. Ypač ilgose kelionėse – pavargęs vairuotojas, kuris važiuoja per greitai, yra pavojus visiems. Man teko girdėti, kad vienas keleivis prašė vairuotojo „spausti“, nes skubėjo – vairuotojas atsisakė, ir teisingai padarė. Saugumas svarbiau nei kelionės laikas. Jei skubi – mikriukas gali būti ne pats geriausias pasirinkimas. Lėktuvas greičiau. Bet mikriukas – patikimiau, ypač jei neturi lėktuvo bilieto arba skrydis brangus.

Kaip planuoti jungiamąjį transportą po mikriuko atvykimo?

Svarbu – su rezervu. Mikriukas gali vėluoti 1–3 valandas, todėl nesiplanuok kito transporto iš karto. Jei po mikriuko važiuoji traukiniu – palik bent 2 valandas rezervą. Jei kas nors tave pasitinka – pranešk, kad gali vėluoti. Man teko vėluoti į traukinį iš Vilniaus į Kauną, nes mikriukas atvyko 2 valandomis vėliau nei planuota. Nuo tada visada planuoju su 3 valandų rezervu. Taip pat – jei turi lėktuvo bilietą kitą dieną – geriau atvykti dieną anksčiau, kad būtum ramus. Mikriukas patikimas, bet ne visada tikslus.

Kokybė – transportas iš Kopenhagos paslaugos kokybė

Ar visi mikriukai yra vienodo lygio?

Ne, skirtumų yra. Vieni vežėjai turi naujus, tvarkingus mikroautobusus su kondicionieriumi, USB lizdais ir patogiomis sėdynėmis. Kiti – senesnius, kuriuose trūksta komforto. Skirtumas jaučiasi – tiek vizualiai, tiek patirties prasme. Man teko važiuoti ir su prabangiu mikriuku – odinės sėdynės, Wi-Fi, net kava nemokama – ir su senu mikriuku, kur sėdynės susidėvėjusios. Abi kelionės saugios, bet komforto skirtumas didelis. Todėl prieš užsisakydamas visada klausiu, kokiu mikriuku bus važiuojama. Geras vežėjas atsako iš karto ir net siunčia nuotraukas.

Kaip atskirti patikimą vežėją nuo nepatikimo?

Yra keli požymiai. Patikimas vežėjas turi – tinklalapį arba bent Facebook puslapį su atsiliepimais, aiškią kontaktinę informaciją, sutartį arba bilietą su duomenimis, draudimą. Nepatikimas – tik telefono numerį, jokių atsiliepimų, prašo visos sumos iš anksto grynaisiais. Taip pat – patikrink, kiek laiko vežėjas veikia. Jei metai ar daugiau – greičiausiai patikimas. Jei naujas – būk atsargesnis. Man teko susidurti su vežėju, kuris turėjo tik telefono numerį – pasitikėjau, nes rekomendavo draugas. Bet kitą kartą visada patikrinsiu atsiliepimus. Patirtis moko.

Ar mikriukai turi techninę apžiūrą ir draudimą?

Taip, visi legalūs vežėjai privalo turėti galiojančią techninę apžiūrą ir draudimą. Tai ne pasirinkimas, o reikalavimas pagal ES ir Lietuvos įstatymus. Be to – vairuotojai turi turėti tinkamas kategorijas ir periodiškai tikrintis sveikatą. Bet – ne visi vežėjai yra legalūs. Yra „šešėlinių“ vežėjų, kurie dirba be licencijų, be draudimo. Jų kainos gali būti pigesnės, bet rizika didelė – avarijos atveju niekas nekompensuos. Todėl – rinkis tik licencijuotus vežėjus. Informaciją apie licencijas galima rasti Lietuvos transporto saugos administracijos tinklalapyje.

Ar galima palikti atsiliepimą apie vežėją?

Taip, ir tai labai svarbu. Atsiliepimai padeda kitiems žmonėms rasti patikimą vežėją ir priverčia vežėjus tobulinti savo paslaugas. Palikti atsiliepimą galima – Facebook puslapyje, Google vertinimuose, specializuotuose forumuose. Svarbu – būti sąžiningam. Jei kelionė gera – parašyk teigiamą atsiliepimą. Jei bloga – aprašyk problemas konkrečiai, be emocijų. Mano atsiliepimai padėjo keliems žmonėms pasirinkti vežėją. Ir atvirkščiai – kitų atsiliepimai padėjo man išvengti blogų vežėjų. Tai bendruomenės nauda.

Ką daryti, jei vežėjas atsisako kompensuoti už blogą paslaugą?

Pirmiausia – bandyti išspręsti tiesiogiai. Rašyti el. laišką, skambinti, prašyti vadovo. Antra – palikti neigiamą atsiliepimą – tai kartais veikia greičiau nei oficialus skundas. Trečia – kreiptis į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą – jie nagrinėja tokius skundus. Ketvirta – jei suma didelė – galima kreiptis į teismą, bet tai retai verta dėl mikriuko bilieto. Mano patirtis – dauguma vežėjų, kai gauna oficialų skundą, stengiasi išspręsti problemą, kad išvengtų nemalonumų. Todėl – nebūk pasyvus, bet ir neperlenk lazdos.

Išvados

Transportas iš Kopenhagos, vežantis kiekvieną dieną – tai patogus ir patikimas būdas grįžti į Lietuvą bet kurią savaitės dieną. Svarbiausia – rasti patikimą vežėją, pasiruošti ilgai kelionei ir planuoti su laiko rezervu. Mikriukai jungia lietuvių bendruomenę Danijoje su namais – ir tai ne tik transportas, bet ir bendruomenės dalis. Kiekviena kelionė – tai nauja istorija.