Keleivių pervežimas Airija-Kopenhaga

Kartais reikia tiesiog sėsti ir važiuot. Ne viskas turi būti suplanuota iki sekundės. Ypač kai kalba eina apie kelią iš Airijos į Kopenhagą. Žinau, kad daugelis ieško patogaus varianto, ne per brangaus, bet ir ne tokio, kur sėdėtum kaip silkė statinėje. Šitas maršrutas gyvas, juo kasdien keliauja žmonės – studentai, darbininkai, tie, kurie tiesiog nori pakeisti aplinką. Apie tai, kaip viskas vyksta realybėje, ką reikia žinoti ir ko saugotis, papasakosiu čia, remdamasis savo patirtimi ir tų, kurie jau važiavo, istorijomis.

Kelionė – pervežimas iš Airijos į Kopenhagą

1. Kiek trunka kelionė mikroautobusu iš Dubliną į Kopenhagą?

Na, čia priklauso nuo daug ko. Oficialiai, jei viskas sklandžiai, apie 24-26 valandas. Bet realybėje... Vieną kartą su grupe važiavom, tai dėl kelio darbų Vokietijoje užtrukom beveik 30 valandų. Tai nėra greitas būdas keliauti, reikia nusiteikti ilgam sėdėjimui. Yra trumpi sustojimai kas kelias valandas, bet pagrindinis dalykas – kantrybė. Geriau įsivaizduokite tai kaip lėtą, bet tiesioginį persikėlimą iš taško A į tašką B, be persėdimų ir su galimybe pamiegoti (jei pavyks).

2. Ar mikriukai iš Airijos į Kopenhagą važiuoja kiekvieną dieną?

Taip, beveik kasdien. Didžiosios kompanijos turi reguliarius reisus, ypač pirmadieniais ir penktadieniais – tada daugiausia keleivių. Savaitgaliais gali būti mažiau pasirinkimo. Bet čia ne traukinys su fiksuotu grafiku. Kartais, jei susirenka mažai žmonių, gali sujungti du reisus arba pasiūlyti kitą dieną. Todėl visada rekomenduoju užsisakyti iš anksto, bent porą dienų prieš. Ypač vasarą ar prieš didžiąsias šventes, kai visi važiuoja namo ar atostogauti.

3. Kokia kaina už bilietą iš Dublinas į Kopenhaga?

Kainos svyruoja. Paprastai nuo 80 iki 130 eurų už vieną pusę. Priklauso nuo sezono, nuo to, kada perkate bilietą (paskutinė minutė visada brangiau), ir nuo kompanijos. Yra pigesnių variantų, bet tada gali tekti keisti mikroautobusą kažkur pusiaukelėje, pvz., Belgijoje. Tai ne visada patogu. Brangesni variantai dažniausiai yra tiesioginiai, su geresnėmis sėdynėmis ir daugiau vietos kojoms. Aišku, dar yra akcijos – kartais galima rasti bilietą už 65 eurus, bet tai labiau išimtis.

4. Kur išvyksta mikriukai iš Dublinas?

Dažniausiai iš centrinės autobusų stoties, Busáras. Bet yra ir kitų vietų – kartais iš tam tikrų stočių priemiesčiuose, pvz., iš Santry ar Swords. Viskas priklauso nuo kompanijos. Vieną kartą aš pats sumaišiau ir nuvažiavau ne į tą vietą, tai vos spėjau persėsti į kitą autobusą. Todėl, kai užsisakote, LABAI atidžiai patikrinkite išvykimo tašką. Jis visada nurodytas biliete arba patvirtinimo el. laiške. Geriau paskambinti ir pasitikslinti, jei abejojate.

5. Ką veikti ilgos kelionės metu?

Imkit knygą, filmą telefone (su ausinėmis!), galvosūkių. Miego. Daug kas miega. Yra USB įkrovikliai, tai nereikia jaudintis dėl baterijos. Bet svarbiausia – nesitikėkite komforto kaip lėktuve. Sėdynės gana siauros, vietos kojoms ribota. Galima atsinešti savo pagalvėlę po kaklu. Ir užkandžių – nors trumpam sustojimai būna, maistas ten ne visada prieinamas arba brangus. Vienas vaikinas pamiršo vandens buteliuką, tai pirmą valandą kentė, kol sustojom degalinėje.

Praktiniai – patarimai prieš kelionę

6. Kokių dokumentų reikia?

Jeigu esate ES pilietis, užtenka asmens tapatybės kortelės ar paso. Bet jei ne ES pilietis, gyvenantis Airijoje – reikia galiojančios gyvenamosios leidimo kortelės (IRP) ir paso. Vieną kartą mergina iš Brazilijos pamiršo IRP kortelę, tai pasienyje (nors ir nėra fizinio patikrinimo visada) kilo didelių klausimų. Geriau turėti visus dokumentus vienoje vietoje, kad nereiktų kapstytis lagamine. Ir dar – jei turite studento pažymėjimą ar darbo sutartį, jų imti nebūtina, bet kartais praverčia, jei kyla klausimų dėl kelionės tikslo.

7. Kiek bagažo galima vežtis?

Paprastai leidžiama viena didelė lagaminas (iki 20-25 kg) ir vienas rankinis krepšys. Bet čia labai priklauso nuo vežėjo. Vieni griežtai sveria, kiti – ne. Aš mačiau, kaip žmogus bandė įgrūsti tris milžiniškus krepšius, tai vairuotojas tiesiog pasakė „ne“. Ir teisingai – mikroautobuse vietos nėra begalinės. Jei vežatės kažką neįprasto (pvz., muzikos instrumentą), būtinai praneškite iš anksto. Gali tekti mokėti papildomai arba net atsisakyti, jei netilps.

8. Ar mikriukuose yra tualetas?

Daugumoje – ne. Tai vienas didžiausių minusų. Yra reguliarūs sustojimai (kas 3-4 valandas) degalinėse ar poilsio aikštelėse, bet kartais, ypač naktį arba spūstyse, gali tekti laukti ilgiau. Todėl patariu prieš kelionę nevalgyti per daug ir riboti skysčius. Skamba juokingai, bet tai rimta. Yra buvę atvejų, kai žmonės prašė vairuotojo sustoti „čia ir dabar“ dėl gamtinių reikalų, bet tai ne visada įmanoma ar saugu. Pasiruoškite psichologiškai.

9. Kaip vyksta pati kelionė – tiesiogiai ar su persėdimais?

Yra abu variantai. Tiesioginiai reisai brangesni, bet patogesni – sėdi ir važiuoji. Pigesni variantai dažnai apima persėdimą kažkur Prancūzijoje ar Vokietijoje, į kitą mikroautobusą. Tai gali būti nuotykis, bet ir streso šaltinis. Ypač jei pirmas vėluoja ir vos spėji į antrą. Aš asmeniškai renkuosi tiesioginius, net jei kainuoja 20 eurų daugiau. Ramybė verta tų pinigų. Bet jei biudžetas ribotas – persėdimas yra variantas, tiesiog reikia būti pasiruošusiam netikėtumams.

10. Ar kelionė saugi?

Taip, bendrai paėmus. Vairuotojai profesionalūs, mikroautobusai techniškai tvarkingi. Bet ilgoje kelionėje visko gali nutikti. Svarbiausia – saugoti savo daiktus. Ypač per sustojimus. Ne kartą girdėjau istorijų, kaip kažkas pavogė kuprinę su dokumentais, kai žmogus nuėjo kavos. Todėl visada su savimi turėkite svarbiausius daiktus (pinigus, dokumentus, telefoną), o didįjį lagaminą palikite bagažinėje. Ir dar – draudimas. Jei neturite sveikatos draudimo, kelionės draudimas bent jau nuo nelaimingų atsitikimų būtų protingas sprendimas.

Atvykimas – kas laukia Kopenhagoje

11. Kur mikriukai atvyksta Kopenhagoje?

Paprastai į centrinę autobusų stotį, Ingerslevsgade. Tai patogi vieta – šalia centrinės traukinių stoties (København H). Iš ten lengva pasiekti bet kurią miesto dalį metro, traukiniu ar autobusu. Bet būna ir kitų sustojimų – prie oro uosto (Kastrup) arba kažkur prie pagrindinių įvažiavimų į miestą. Vėlgi, patikrinkite bilietą. Jei atvykstate vėlai naktį, viešasis transportas gali būti retas, todėl iš anksto pagalvokite, kaip nuvyksite iki galutinės vietos. Taksi Kopenhagoje brangūs.

12. Ką daryti, jei atvykstu naktį?

Na, Kopenhaga nėra miestas, kuris visiškai užmiega, bet naktinis gyvenimas koncentruotas tam tikrose vietose. Autobusų stotis naktį gali atrodyti šiek tiek nykiai. Geriausia turėti iš anksto užsisakytą nakvynę, net jei paprastą hostelyje. Jei ne – galima laukti stotyje, kol pradės kursuoti metro (apie 5 valandą ryto). Bet tai ne pats maloniausias laiko praleidimo būdas, ypač žiemą. Kartą laukiau su grupe jaunų airių, tai praleidome laiką pokalbiais, bet miego trūkumas po kelionės darė savo.

13. Ar Kopenhagoje brangu?

Taip, palyginti su Airija ar Lietuva, kainos aukštesnės. Ypač maistas restoranuose ir transportas. Bet yra būdų sutaupyti. Vietiniai supermarketai (Netto, Fakta, Rema 1000) siūlo gana normalias kainas. Ir viešasis transportas, nors brangus, veikia puikiai. Svarbu suprasti, kad Kopenhaga – ne pigių atostogų miestas. Jei atvykstate dirbti ar studijuoti, pirmomis savaitėmis išlaidos gali šokiruoti. Bet vėliau priprantama ir randama savo taupymo būdų. Vietiniai dažnai važinėja dviračiais – tai ne tik sveika, bet ir pigu.

14. Ką daryti, jei mikriukas vėluoja?

Vėlavimai nutinka. Dėl eismo, dėl techninių problemų, dėl kitų keleivių. Svarbiausia – ne panikuoti. Turėkite vežėjo kontaktinį numerį ir, jei vėluojate daugiau nei valandą, skambinkite. Jie paprastai informuoja, bet ne visada. Ir dar – jei turite svarbų susitikimą ar skrydį Kopenhagoje, NIEKADA neplanuokite atvykti mikriuku tą pačią dieną. Visada palikite bent pusės dienos atsargą. Aš pažįstu žmogų, kuris taip prarado brangų lėktuvo bilietą, nes mikriukas vėlavo 4 valandas dėl avarijos kelyje.

15. Ar galima vežtis gyvūnus?

Labai priklauso nuo kompanijos. Dauguma neleidžia, ypač didelių gyvūnų. Maži šunys ar katės kartais leidžiami, bet tik specialiose transportavimo dėžėse ir už papildomą mokestį. Reikia pranešti iš anksto. Ir dar – jei vežatės gyvūną iš Airijos į Daniją, reikia laikytis ES gyvūnų judėjimo taisyklių: mikroschema, pasas, skiepai (ypač pasiutligės). Vienas mano pažįstamas bandė slapta vežtis šuniuką, tai pasienyje (nors tai ne visada tikrinama) kilo didelių nemalonumų. Neverta rizikuoti.

Problemos – dažniausios klaidos

16. Ką daryti, jei pamečiau daiktus mikriuke?

Pirmiausia – ne panikuoti. Susisiekti su vežėjo biuru kuo greičiau. Jie turi prarastų daiktų sistemą. Bet realybė tokia, kad jei palikote ausines ar skėtį, jų greičiausiai neatgausite. Jei palikote pasą ar piniginę – šansai didesni, nes vairuotojai paprastai patikrina saloną po kelionės. Bet ne visada. Vienas žmogus paliko nešiojamą kompiuterį, tai jam pasisekė – kitas keleivis pastebėjo ir atidavė vairuotojui. Tačiau tai labiau išimtis. Todėl prieš išlipant VISADA patikrinkite sėdynę ir erdvę aplinkui.

17. Ar galima keisti bilietą arba atšaukti?

Taip, bet su sąlygomis. Dauguma kompanijų leidžia keisti datą už nedidelį mokestį (10-20 eurų), jei pranešate bent 24-48 valandas prieš. Visiškas atšaukimas dažnai reiškia, kad atgausite tik dalį pinigų arba nieko, jei tai paskutinė minutė. Skaitykite taisykles pirkdami. Aš kartą susirgau ir bandžiau atšaukti bilietą likus 12 valandų – negavau nė cento. Bet jei keičiate datą, tai paprastai įmanoma. Svarbiausia – komunikuoti su vežėju, o ne tiesiog neatvykti.

18. Kaip išvengti apgavysčių perkant bilietus?

Pirkite tik iš patikimų šaltinių. Oficialios vežėjų svetainės, dideli platformos kaip FlixBus (jei jie dirba tuo maršrutu). Venkite skelbimų socialiniuose tinkluose iš neaiškių asmenų. Yra buvę atvejų, kai žmonės pervedė pinigus už bilietą, o gavo suklastotą PDF'ą arba išvis negavo nieko. Ir dar – jei kaina atrodo per gerai, kad būtų tiesa (pvz., 30 eurų už visą kelią), tai greičiausiai ir yra apgavystė. Patikrinkite atsiliepimus apie vežėją internete, prieš mokėdami.

19. Ką daryti, jei vairuotojas elgiasi neadekvačiai?

Tai rimta. Pirmiausia – išlikti ramiems. Jei vairuotojas pavargęs, agresyvus ar vairuoja nesaugiai, reikia pranešti. Turėkite vežėjo numerį. Jei situacija pavojinga (pvz., vairuotojas užmiga), galima mandagiai pasiūlyti jam pailsėti arba, jei yra galimybė, paskambinti į biurą. Aš asmeniškai to nesu patyręs, bet girdėjau istorijų. Vienas draugas pasakojo, kaip visas mikriukas kolektyviai paprašė vairuotojo sustoti ir pailsėti, kai pastebėjo, kad jis pradeda svyruoti juostoje. Jis sustojo. Geriau prarasti valandą laiko nei rizikuoti gyvybe.

20. Ar mikriukuose veikia Wi-Fi?

Daugumoje – taip, bet... Jis dažnai lėtas, nestabilus ir dingsta tam tikruose ruožuose (pvz., kalnuotose Vokietijos vietovėse). Nerekomenduoju jo kaip vienintelio interneto šaltinio, jei jums reikia dirbti. Geriau turėti savo mobilųjį duomenų paketą su EU roaming'u. Airijos operatoriai paprastai tai leidžia be papildomų mokesčių. Wi-Fi mikriuke tinka tik paprastam naršymui ar žinučių siuntimui. Stream'inti filmą ar didelius failus atsisiųsti – vargu ar pavyks. Tai daugiau bonusas, o ne garantija.

Ypatumai – specifinės situacijos

21. Kaip vežti vaikus?

Vaikams reikia atskiro bilieto (nors kūdikiams kartais taikomos nuolaidos). Sėdynės mikriukuose neturi ISOFIX tvirtinimų, todėl jei vežate mažą vaiką, reikia specialios automobilinės kėdutės. Arba ją atsinešate savo, arba klausiate vežėjo, ar jie gali pateikti (retai). Ilga kelionė su mažu vaiku – iššūkis. Reikia turėti daug užkandžių, pramogų, kantrybės. Ir dar – jei vaikas serga judesio liga, pasirūpinkite vaistais iš anksto. Vienas tėvas man pasakojo, kad jo sūnus visą kelionę praleido su maišeliu rankose... nelabai smagu.

22. Ar yra specialūs pasiūlymai grupei?

Taip, dažnai. Jei keliauja 4-5 žmonės, galima gauti nuolaidą. Reikia tiesiogiai kreiptis į vežėją, o ne pirkti bilietus atskirai internete. Kartais jie gali net pasiūlyti visą mikroautobusą, jei grupė didesnė (10-15 žmonių). Tai gali būti net pigiau nei pirkti individualius bilietus. Bet reikia derėtis. Ir dar – jei organizuojate grupę, būkite tas, kuris viską koordinuoja. Kitaip bus painiava, kaip nutiko vienai studentų grupei, kai pusė atvyko į vieną vietą, o kita pusė – į kitą.

23. Ką daryti, jei sergu kelionės metu?

Praneškite vairuotojui. Jie turi pirmosios pagalbos rinkinį ir gali padėti pagrindiniais dalykais. Bet jei rimtai sergate (karščiavimas, vėmimas), geriau nekeliauti. Ne tik dėl savęs, bet ir dėl kitų keleivių. Mikroautobusas – uždara erdvė. Jei susirgote kelionės metu, vairuotojas gali padaryti papildomą sustojimą vaistinei, bet tai ne visada įmanoma. Todėl, jei jaučiate, kad pradedate sirgti, geriau atidėti kelionę. Sveikata svarbiau. Ir dar – turėkite savo vaistų nuo peršalimo, skausmo, skrandžio. Vaistinėse pakeliui gali nebūti to, ko jums reikia.

24. Ar mikriukai važiuoja žiemą?

Taip, bet su sąlygomis. Sunkios sniego pūgos Vokietijoje ar Danijoje gali sukelti didelių vėlavimų ar net maršruto pakeitimų. Vairuotojai patyrę, bet gamta kartais laimi. Jei žinote, kad prognozuojamas blogas oras, pasiteiraukite vežėjo, ar reisas įvyks. Kartais jie patys atšaukia dėl saugumo. Ir dar – žiemą mikriukuose gali būti šalta, kol įšyla. Turėkite su savimi šiltą megztinį ar pledą. Vasarą atvirkščiai – gali būti karšta, nes ne visi mikriukai turi gerą kondicionierių.

25. Kaip atrodo patys mikriukai?

Paprastai tai 16-20 vietų Mercedes Sprinter arba panašūs modeliai. Sėdynės eilėmis po dvi, su tarpu tarp jų. Vietos kojoms nedaug, ypač jei sėdite priešais aukštą žmogų. Yra bagažinė apačioje, kur dedami dideli lagaminai. Viduje – paprastas apšvietimas, kartais maži stalčiai prie lango. Jokių prabangų. Tai darbo įrankis, ne poilsio kambarys. Bet už tai pigiau. Kai kurie naujesni mikriukai turi geresnę garso izoliaciją ir patogesnes sėdynes, bet tai labiau išimtis tarp pigių vežėjų.

Kelionė mikriuku iš Airijos į Kopenhagą – tai ne prabanga, o praktiškas sprendimas. Jis turi savo minusų: ilgas laikas, ribotas komfortas, galimi vėlavimai. Bet ir pliusų: tiesioginis susisiekimas, gera kaina, galimybė sutikti įdomių žmonių. Svarbiausia – realistiški lūkesčiai ir geras pasiruošimas. Jei žinote, ko tikėtis, ir turite planą B (ypač dėl atvykimo laiko), viskas bus gerai. Tai kelionė, kuri reikalauja kantrybės, bet atveria duris į naują etapą – ar tai būtų darbas, studijos ar tiesiog nuotykis.