Kaip važiuoti į Kopenhagą? Vežame kasdieną

Kaip važiuoti į Kopenhagą – klausimas, kurį girdžiu beveik kas savaitę. Žmonės skambina, rašo, klausia. Vieni pirmą kartą, kiti jau bandė patys ir suprato, kad tai ne taip paprasta. Važiuoti pačiam – galima, bet reikia žinoti kelią, turėti laiko ir nervų. O mes vežame kasdieną, tad žinome kiekvieną posūkį. Šiame straipsnyje atsakysiu į visus klausimus, kuriuos girdžiu iš klientų – nuo pačių paprasčiausių iki tų, kurių net nesitikėtumėte.

Pradžia – kaip organizuojama kelionė į Kopenhagą

1. Kaip užsisakyti kelionę į Kopenhagą?

Paprasčiausias būdas – paskambinti arba parašyti žinutę. Nereikia jokių sudėtingų registracijų ar formų pildymo. Pasakote, iš kur norite važiuoti, kada ir kiek žmonių. Tada gaunate pasiūlymą su kaina ir išvykimo laiku. Jei tinka – patvirtinate. Viskas. Aš pats mėgstu, kai žmogus skambina, nes tada galima iš karto atsakyti į visus klausimus. Bet žinutės ir el. laiškai irgi veikia. Svarbiausia – aiškiai parašyti, ko jums reikia.

2. Kiek iš anksto reikia užsisakyti?

Gerai būtų bent 2-3 dienas prieš. Bet būna, kad žmogus skambina ryte ir nori važiuoti vakare – kartais pavyksta, kartais ne. Savaitgaliais ir prieš šventes viskas greičiau užsipildo. Vieną kartą paskambino žmogus penktadienio popietę ir norėjo važiuoti tą patį vakarą – laisvų vietų nebebuvo. Teko siūlyti kitą dieną. Todėl rekomenduoju ne paskutinei minutei palikti. Ypač jei turite konkrečią datą, kurios negalite keisti.

3. Ar galima užsisakyti internetu?

Taip, dauguma vežėjų turi svetaines arba socialinių tinklų puslapius, kur galima užsisakyti. Kai kurie turi net specialias užsakymo formas. Bet aš pastebėjau, kad žmonės vis tiek dažniau skambina – jiems patogiau tiesiogiai pasikalbėti. Ir man taip geriau, nes galiu iš karto išsiaiškinti detales. Internetinis užsakymas geras, jei žinote viską – datą, laiką, vietą. Bet jei turite klausimų – geriau skambinti.

4. Ką daryti, jei nežinau tikslios datos?

Tai dažna situacija. Žmogus žino, kad reikia važiuoti, bet dar nežina kada tiksliai. Tokiu atveju galima rezervuoti preliminariai – pasakyti, kad greičiausiai reikės tą ir tą savaitę. Tada, kai datos paaiškėja, skambinate ir patvirtinate. Bet tai nėra garantuota vieta – jei tuo metu bus užimta, teks rinktis kitą laiką. Geriau turėti bent apytikslę datą nei visai nežinoti. Planavimas visada padeda.

Transportas – kuo vežame į Kopenhagą

5. Kokiais automobiliais vežate?

Dažniausiai mikroautobusais – Mercedes Sprinter, Ford Transit ar panašiais. Tai patogūs, erdvūs automobiliai su vietos bagažui. Kai kurie vežėjai naudoja ir lengvuosius automobilius mažoms grupėms ar pavieniams keleiviams. Mikroautobusas geriau, nes daugiau vietos kojoms ir galima atsilošti. Lengvasis automobilis – greičiau, bet ankščiau. Pasirinkimas priklauso nuo to, kiek žmonių važiuoja ir kiek bagažo turite.

6. Ar automobiliai yra techniškai tvarkingi?

Visi legalūs vežėjai privalo turėti techninę apžiūrą ir draudimą. Tai ne pasirinkimas, o reikalavimas. Bet vis tiek verta akimis pažiūrėti – ar automobilis atrodo tvarkingas, ar nėra rūdžių arba dūmų iš išmetimo vamzdžio. Aš pats kasmet praeinu techninę apžiūrą ir reguliariai remontuoju automobilį. Ne todėl, kad reikia, bet todėl, kad važiuoju su žmonėmis ir noriu, kad jie jaustųsi saugiai. Tai mano atsakomybė.

7. Kiek vietos yra bagažui?

Mikroautobuse bagažo skyrius nėra begalinis. Paprastai telpa vienas didelis lagaminas kiekvienam keleiviui, bet jei visi atsiveža po du – jau bus ankšta. Todėl svarbu pranešti iš anksto, jei turite daugiau bagažo. Vieną kartą važiavo šeima su trimis vaikais ir kiekvienas turėjo po didžiulį lagaminą – vos tilpo. Bet tilpo. Svarbiausia – ne tylėti ir nepranešti, o pasakyti iš anksto, kad galėtume pasiruošti.

8. Ar automobilyje yra Wi-Fi?

Kai kuriuose yra, kai kuriuose – ne. Tai ne standartinė įranga. Jei jums labai reikia interneto kelionėje, pasitikslinkite prieš užsisakydami. Alternatyva – mobilusis internetas telefone. Aš pats turiu Wi-Fi savo mikroautobuse, bet kartais jis neveikia Lenkijoje, nes ten kitas ryšys. Todėl negarantuoju. Bet dauguma žmonių tiesiog miega arba žiūri pro langą – interneto jiems nereikia.

Maršrutas – kelias į Kopenhagą

9. Koks yra greičiausias maršrutas?

Greičiausias – per Suvalkus, Varšuvą, Poznanę, Berlyną, Hamburgą ir tada į Kopenhagą. Tai maždaug 1200-1300 km iš Vilniaus. Bet „greičiausias" nereiškia „geriausias". Šis maršrutas eina per daug miestų, kur gali būti kamščių. Ypač aplink Varšuvą ir Berlyną. Alternatyva – per keltą iš Klaipėdos, bet ten reikia laukti grafiko. Kiekvienas maršrutas turi savo pliusų ir minusų. Aš pats renkuosi pagal situaciją – kartais vienas, kartais kitas.

10. Ar važiuojate per Lenkiją?

Taip, beveik visada. Lenkija yra pakeliui ir nėra kitos išeities – bent jau iš Lietuvos pusės. Lenkijos keliai pastaraisiais metais labai pagerėjo, ypač autostrados. Bet vis dar yra ruožų, kur keliai prastesni – ypač šiaurės rytų Lenkijoje. Ten kartais tenka važiuoti lėčiau. Bet tai ne problema – tiesiog reikia žinoti, kur važiuoti. Patirtis čia labai padeda.

11. Kiek laiko trunka kelionė?

Iš Vilniaus – apie 14-16 valandų. Iš Kauno – 13-15. Iš Klaipėdos – priklauso nuo to, ar plaukiate keltu ar važiuojate sausuma. Bet tai tik teoriniai skaičiai. Realybėje viskas priklauso nuo eismo, oro, pasienio eilių ir kitų dalykų. Vieną kartą važiavome 19 valandų dėl avarijos Vokietijoje – niekas to nesitikėjo. Todėl visada planuokite su atsarga. Geriau atvykti anksčiau nei nervintis dėl vėlavimo.

12. Ar yra sustojimų kelionėje?

Taip, būtinai. Kas 3-4 valandas sustojame pailsėti – degalinėse arba poilsio aikštelėse. Tai ne tik patogu, bet ir saugu – vairuotojas turi pailsėti. Be to, žmonėms reikia į tualetą, išgerti kavos, pramankštinti kojas. Ilgiausias tarpas tarp sustojimų – 4 valandos, bet dažniausiai dažniau. Ypač jei kas nors paprašo. Aš pats mėgstu sustoti kas 2,5-3 valandas – man taip geriau vairuoti.

Kaina – kiek kainuoja važiavimas į Kopenhagą

13. Kokia yra kelionės kaina?

Kaina svyruoja nuo 45 iki 80 eurų už vieną pusę, priklausomai nuo daugelio dalykų – iš kur važiuojate, kada, su kuo. Penktadieniais ir prieš šventes brangiau. Vidury savaitės – pigiau. Jei perkate pirmyn ir atgal – dažnai gaunate nuolaidą. Bet konkrečią kainą visada reikia tikrinti pas vežėją, nes jos keičiasi. Negaliu pasakyti „visada tiek", nes tai būtų melas. Kainos priklauso nuo situacijos.

14. Ar kaina priklauso nuo atstumo?

Dalinai taip. Jei važiuojate iš Vilniaus – toliau, tad ir kaina didesnė. Jei iš Kauno ar Marijampolės – arčiau, tad pigiau. Bet tai ne vienintelis faktorius. Taip pat svarbu, kada važiuojate, kiek bagažo turite ir ar važiuojate vienas ar su grupe. Kartais žmogus iš mažo miestelio moka daugiau nei tas iš didmiesčio, nes reikia nuvažiuoti papildomą kelią jį paimti. Tai logiška, bet ne visi iš karto supranta.

15. Kaip galima sumokėti?

Pavedimu, grynaisiais arba per mokėjimo platformas. Dažniausiai žmonės moka pavedimu – tai paprasčiausia ir saugiausia. Grynaisiais galima, bet reikia turėti tikslią sumą – ne visada yra grąžos. Aš pats priimu ir pavedimus, ir grynus, bet pavedimą mėgstu labiau – lieka įrašas. Vieną kartą žmogus atsinešė 200 eurų banknotą – neturėjau grąžos. Teko važiuoti iki degalinės, kad iškeistų. Nuo tada prašau tikslios sumos.

16. Ar galima mokėti dalimis?

Kartais galima – ypač jei kelionė brangi arba užsisakote ilgam laikui. Pavyzdžiui, sumokate pusę prieš kelionę, pusę atvykę. Bet tai ne standartas, o susitarimas. Dauguma vežėjų nori visą sumą iš anksto arba bent jau avansą. Tai normalu – jie taip pat turi išlaidų. Jei negalite sumokėti visko iš karto, pasakykite iš anksto. Dažniausiai galima rasti sprendimą. Bet jei tylėsite ir tik atvykę pasakysite, kad neturite pinigų – bus blogai.

Patogumai kelionėje

17. Ar galima klausytis muzikos kelionėje?

Su ausinėmis – taip, be abejo. Be ausinių – priklauso nuo kitų keleivių. Jei važiuojate vienas arba su draugais – klausykitės kiek norite. Bet jei mikroautobuse svetimi žmonės, mandagu naudoti ausines. Aš pats groju radijų, bet tyliai – kad netrukdytų tiems, kas miega. Vieną kartą keleivis įsijungė muziką per garsiakalbį vidury nakties – kiti keleiviai nebuvo patenkinti. Todėl ausinės yra geriausias draugas kelionėje.

18. Ar galima valgyti automobilyje?

Galima, bet su saiku. Sumuštiniai, sausainiai, vaisiai – viskas gerai. Bet jei atsinešate kebabą su česnakiniu padažu – tai jau kitas reikalas. Kvapas užsipildo visame automobilyje ir kitiems gali nepatikti. Aš pats leidžiu valgyti, bet prašau vengti stipriai kvepiančio maisto. Ir dar – švaros reikalas. Jei valgote, pasiimkite maišelį šiukšlėms. Niekas nenori sėdėti ant trupinių.

19. Ar yra kondicionierius?

Taip, visuose mikroautobusuose yra. Vasarą tai būtina – be kondicionieriaus 15 valandų važiuoti būtų kankynė. Žiemą veikia šildymas. Bet temperatūros nuostata – sudėtingas dalykas. Vienam per karšta, kitam per šalta. Aš stengiuosi rasti vidurį, bet ne visada pavyksta. Jei jums per šalta ar per karšta – pasakykite. Galima sureguliuoti. Tik ne tylėkite ir nekentėkite visą kelionę.

Saugumas – saugi kelionė į Kopenhagą

20. Ar saugu važiuoti su nepažįstamais?

Taip, tai normali praktika. Žmonės važiuoja kartu, nors vienas kito nepažįsta. Tai panašu į autobusą ar lėktuvą – sėdi šalia nepažįstamo ir nieko blogo neatsitinka. Aš pats esu vairuotojas ir atsakingas už visus keleivius. Jei kas nors elgiasi neadekvačiai – sustabdau ir sprendžiu problemą. Bet per visus metus tokių atvejų buvo gal vienas ar du. Dauguma žmonių tiesiog ramiai važiuoja į savo tikslą.

21. Ką daryti, jei kelionės metu kas nors nutinka?

Pirmiausia – pranešti vairuotojui. Jis turi patirties ir žino, ką daryti. Jei tai sveikatos problema – sustojame, kviečiame pagalbą. Jei techninis gedimas – taisome arba keičiame automobilį. Svarbiausia – ne panikuoti. Vieną kartą keleiviui prasidėjo alerginė reakcija – sustojome, radome vaistinę, viskas baigėsi gerai. Bet jei jis būtų tylėjęs iki paskutinio – galėjo būti blogiau. Todėl visada sakykite, jei kas negerai.

22. Ar vairuotojas turi patirties?

Visi legalūs vežėjai turi turėti atitinkamas kategorijas ir patirtį. Tai ne hobis, o darbas. Aš pats vairuoju jau daugiau nei 10 metų ir įveikiau šimtus tūkstančių kilometrų. Žinau kiekvieną Lenkijos kelią, kiekvieną Vokietijos autostradą. Bet tai nereiškia, kad žinau viską – visada mokausi, visada stebiu situaciją. Patirtis padeda, bet neapsaugo nuo visko. Todėl visada atsargiai.

Gyvūnai – vežimas su augintiniais

23. Ar galima vežtis gyvūną?

Galima, bet būtinai praneškite iš anksto. Ne visi keleiviai mėgsta gyvūnus, ne visi turi alergiją. Todėl reikia pasiruošti – specialus narvas arba antklodė sėdynėje, vanduo gyvūnui, maišelis ekskrementams. Ir dar – gyvūno dokumentai, jei kertate sieną. Be paso gyvūnas negali keliauti. Vieną kartą žmogus atėjo su katinu be jokių dokumentų – teko grįžti. Tai buvo brangi pamoka.

24. Kokie dokumentai reikalingi gyvūnui?

Gyvūno pasas, skiepų įrašai (ypač pasiutligės), mikroschema. Tai privaloma keliaujant po Europos Sąjungą. Be šių dokumentų gyvūnas gali būti sulaikytas pasienyje. Ir tai ne pokštas – Danija griežtai kontroliuoja gyvūnų importą. Todėl prieš kelionę nueikite pas veterinarą, pasitikrinkite viską. Geriau praleisti valandą pas veterinarą nei visą dieną pasienyje aiškintis.

Išvada

Važiavimas į Kopenhagą nebūtinai turi būti sudėtingas. Mes vežame kasdieną, tad žinome, kaip tai padaryti patogiai ir saugiai. Svarbiausia – iš anksto susiplanuoti, pranešti apie savo poreikus ir turėti tvarkingus dokumentus. Kelionė ilga, bet su tinkamu pasiruošimu ji praeina greitai. Jei pirmą kartą važiuojate – nebijokite klausti. Geriau paklausti per daug nei padaryti klaidą, kuri kainuoja laiko ir nervų.