Iš Danijos mikriukai, vežame kiekvieną dieną

Kai pirmą kartą pradėjome vežti žmones iš Danijos, dauguma keleivių buvo lietuviai, grįžtantys aplankyti šeimos. Dabar vaizdas kitoks – vežame ir tuos, kurie vyksta į Lietuvą verslo reikalais, ir studentus, ir žmones, kurie tiesiog nori pigiau nusigauti nei lėktuvu. Mikriukai iš Danijos kursuoja kiekvieną dieną, ir tai nėra tik gražus pažadas – tai kasdienybė. Šiame tekste atsakysiu į visus klausimus, kuriuos girdžiu dažniausiai. Jei kažko trūksta – žinote, kur rasti.

Išvykimas – mikriukai iš Danijos į Lietuvą

1. Ar tikrai vežate iš Danijos kiekvieną dieną?

Taip, kiekvieną dieną. Ir ne vieną kartą – dažniausiai du reisus turime, kartais tris, priklausomai nuo sezono. Vasarą, kai žmonės masiškai grįžta atostogų, pridedame papildomus reisus. Žiemą mažiau, bet pagrindinis maršrutas niekada nestoja. Net per Kalėdas važiuojame – nors tada keleivių vos keli, bet tiems keliems tai labai svarbu. Negali palikti žmogaus svetimoje šalyje per šventes.

2. Iš kurių Danijos miestų išvyksta mikriukai?

Pagrinde iš Kopenhagos, Odenzo, Orhuso, Koldingo. Tai taškai, kur surenkame daugumą keleivių. Bet maršrutas gali prasidėti ir kitur – priklauso nuo to, kas užsisakė ir iš kur. Pavyzdžiui, jei grupė žmonių nori išvykti iš Aalbogo, o pakeliui – galime ten užsukti. Svarbu suderinti iš anksto. Vieną kartą pradėjom maršrutą iš visai mažo miestelio prie Vokietijos sienos, nes ten buvo visa lietuvių šeima, kuri norėjo grįžti namo.

3. Kada tiksliai išvykstame iš Danijos?

Ryte apie 7-8 valandą, vakare apie 18-19 valandą. Bet tai preliminaru – tikslų laiką pranešame likus dienai iki išvykimo. Priežastis paprasta – maršrutas priklauso nuo keleivių pasiskirstymo. Jei dauguma yra Kopenhagoje, pradedame ten. Jei daugiau Odenze – ten. Stengiamės, kad niekas nelauktų per ilgai, bet kartais tenka palaukti, kol mikriukas apvažiuos kitus taškus.

4. Kiek trunka kelionė iš Danijos į Lietuvą?

Iš Kopenhagos iki Vilniaus – apie 18-20 valandų, plius sustojimai. Realiai planuokite parą. Iš kitų miestų – priklauso nuo atstumo. Iš Koldingo arčiau, iš Orhuso toliau. Bet skirtumas nėra didelis – kelios valandos. Svarbiau tai, kad kelionė nėra tiesioginis skrydis – yra pasienis, yra sustojimai, yra eismas. Vieną kartą dėl sniego Lenkijoje užtrukom papildomas 5 valandas. Žiema yra žiema.

Kainos – bilietų kainos iš Danijos

5. Kiek kainuoja bilietas iš Danijos į Lietuvą?

Maždaug tiek pat, kiek ir į Daniją – 60-80 eurų, priklausomai nuo maršruto. Kartais grįžimas pigiau, ypač jei mažiau keleivių ir norima užpildyti mikriuką. Bet nerekomenduoju laukti paskutinės minutės tikintis pigesnio bilieto – taip galite likti be vietos. Ypač sekmadieniais, kai visi grįžta prieš darbo savaitę. Kainos dinaminės, bet ne tokios, kaip lėktuvų – svyravimai nedideli.

6. Ar galima mokėti Danijos kronomis?

Taip, priimame ir eurus, ir kronas. Kursą naudojame tą dieną galiojantį. Bet patogiau mokėti eurais – mažiau painiavos. Ypač jei mokate pavedimu – tada tiesiog eurai. Grynaisiais galima ir kronomis, tik suskaičiuoti reikia atidžiai. Vieną kartą žmogus sumokėjo per mažai, nes susimaišė kursą – ne bėda, sutvarkėm, bet geriau viską patikslinti prieš atsiskaitant.

7. Kada reikia mokėti – prieš ar po kelionės?

Dalį sumos – rezervuojant, likusią – prieš išvykimą arba kelionės metu. Galima ir viską iš karto, jei patogiau. Nemėgstame reikalauti visų pinigų iš anksto, nes suprantame, kad žmogus nori pamatyti mikriuką prieš mokėdamas. Tai normalu. Bet rezervacijos mokestis – kadangi mažas – yra būtinas. Kitaip negalime garantuoti vietos.

8. Ar yra nuolaidos vaikams ir studentams?

Vaikams iki 12 metų – taip, paprastai 20-30 procentų nuolaida. Studentams – rečiau, bet pasitaiko, ypač jei važiuoja grupė. Senjorams taip pat kartais taikome nuolaidą. Bet tai ne automatiškai – reikia paklausti. Mes ne bankas, kur viskas pagal taisykles – žmogiškumas kartais svarbiau už kainoraštį. Aišku, negalime vežti už savikainą, bet kompromisą visada randame.

Bagažas – daiktų vežimas iš Danijos

9. Kiek bagažo galiu vežtis grįždamas iš Danijos?

Tas pats, kaip ir važiuojant į Daniją – vienas didelis lagaminas ir vienas rankinis. Bet grįžtantys dažnai turi daugiau daiktų – visokie pirkiniai, dovanos, kartais net baldų dalių. Vieną kartą žmogus norėjo vežti spintą. Ne, tai ne mūsų profilis. Bet papildomą dėžę arba maišą – galima, jei suderinta iš anksto. Svarbiausia, kad tilptų į mikriuką netrukdydamas kitiems keleiviams.

10. Ar galima siųsti daiktus iš Danijos be pačio žmogaus?

Taip, kaip ir į kitą pusę – siuntiniai vežami reguliariai. Ypač maistas – lietuviai Danijoje labai mėgsta gauti lietuviškų produktų. Dešros, sūriai, duona – viskas keliauja mikriukais. Svarbu, kad produktai būtų tinkamai supakuoti ir kad gavėjas žinotų, kada atvyks siuntinys. Mes neatsakome už sugedusį maistą, jei jis blogai supakuotas – tai jau siuntėjo reikalas.

11. Ką daryti, jei bagažas pradingsta?

Taip nutinka labai retai, bet nutinka. Dažniausiai – painiava su žymėjimu. Vienas lagaminas panašus į kitą, žmogus paima ne savo. Todėl visada rekomenduoju pažymėti bagažą kažkuo ryškiu – spalvota juostele, lipduku, vardo kortele. Jei bagažas tikrai pradingo – ieškome, randame, grąžiname. Bet tai užtrunka. Geriau prevencija nei problemų sprendimas.

Patogumai – kas mikriuke iš Danijos

12. Ar mikriuke yra kondicionierius?

Taip, visuose mikriukuose yra. Vasarą be kondicionieriaus 20 valandų – tai būtų kankynė. Bet būna, kad kondicionierius veikia per stipriai ir žmonės šąla. Tada prašome vairuotojo sureguliuoti, bet ne visada pavyksta – vieniems per karšta, kitiems per šalta. Rekomenduoju turėti šiltesnį drabužį rankiniam bagaže – megztinį arba striukę. Net vasarą.

13. Ar galima miegoti mikriuke?

Galima, bet patogumas priklauso nuo sėdynės ir nuo jūsų pačių. Sėdynės atsilošia, bet ne iki galo. Jei mėgstate miegoti ant šono – bus sunkiau. Bet dauguma keleivių užmiega be problemų. Ypač naktiniuose reisuose – tamsu, ramu, monotonija daro savo. Vienas patarimas – ausų kamštukai ir akių kaukė. Šalia sėdintis žmogus gali knarkti, o tai gali sugadinti visą naktį.

14. Ar mikriuke yra tualetas?

Ne, mikriukuose tualetų nėra. Bet sustojame reguliariai – kas 3-4 valandas. Jei labai reikia – galima paprašyti vairuotojo sustoti anksčiau. Jis supranta, ypač jei važiuoja vaikai arba vyresni žmonės. Bet piktnaudžiauti nereikėtų – jei kas valandą prašote sustoti, tai trukdo visiems. Planuokite skysčių vartojimą protingai.

Maršrutai – keliai iš Danijos į Lietuvą

15. Kokiais keliais važiuojate iš Danijos?

Paprastai per Vokietiją ir Lenkiją. Tikslus maršrutas priklauso nuo to, iš kur Danijoje išvykstame. Iš Kopenhagos – per tiltą į Švediją arba keltu, priklauso nuo situacijos. Iš Jutlandijos – tiesiai per Vokietiją. Lenkijoje važiuojame pagrindiniais keliais, bet kartais tenka važiuoti ir mažesniais, jei greitkelyje remontas arba spūstis. Vairuotojai maršrutą žino mintinai – daug metų važinėja.

16. Kiek kartų sustojate kelionės metu?

3-4 kartus – pavalgyti, į tualetą, prasitęsti kojas. Stojame degalinėse arba specialiose poilsio aikštelėse. Kiekvienas sustojimas – apie 15-20 minučių. Ilgiau, jei visi nori pavalgyti. Vairuotojas praneša, kiek laiko turite, kad nereikėtų skubėti. Bet būna, kad kas nors užtrunka ir vėluojame – tada tenka laukti arba važiuoti be jo. Tokių situacijų stengiamės išvengti.

17. Ar važiuojate per naktį?

Vakariniai reisai – taip, dalis kelionės vyksta naktį. Bet vairuotojai privalo ilsėtis, todėl yra privalomos pertraukos. Naktį važiuoti ramiau – mažiau eismo, mažiau spūsčių. Bet ir pavojingesnį – nuovargis, sumažėjęs matomumas. Todėl vairuotojai keičiasi arba ilsisi. Saugumas svarbiau už greitį – visada.

Specialūs reikalavimai – mikriukai iš Danijos

18. Ar vežate gyvūnus iš Danijos?

Taip, bet su sąlygomis. Gyvūnas turi turėti pasą, skiepus, mikročipą. Ir jis turi būti transporteryje – negali laisvai vaikščioti po mikriuką. Jei gyvūnas didelis – reikia suderinti iš anksto, nes gali užimti daug vietos. Alergiški keleiviai – tai irgi klausimas. Stengiamės atskirti, bet mikriukas mažas, kartais nepavyksta. Geriau pranešti iš anksto, kad galėtume planuoti.

19. Ar vežate neįgaliuosius iš Danijos?

Stengiamės, bet mikriukai nėra specialiai pritaikyti. Jei žmogus gali įlipti pats arba su nedidele pagalba – nėra problemų. Vežimėliai – sudėtingiau, nes reikia specialios įrangos. Bet jei žmogus gali sėdėti sėdynėje, o vežimėlį sulankstyti – galime pabandyti. Svarbu žinoti iš anksto, kad galėtume pasiruošti. Nustebinti vairuotoją neįgaliojo vežimėliu prie pat mikriuko – ne pati geriausia idėja.

20. Ar vežate vaikus vienus be suaugusiųjų?

Iki 16 metų – tik su raštišku tėvų sutikimu. Ir tai ne visada – priklauso nuo vaiko amžiaus ir brandos. 15-metis, kuris važiavo ne kartą – galima. 10-metis vienas – ne. Saugumas pirmoje vietoje. Be to, pasienyje gali kilti klausimų – kam priklauso vaikas, kur tėvai. Geriau turėti notaro patvirtintą leidimą, jei vaikas keliauja vienas.

Problemos – kas gali nutikti kelionėje

21. Ką daryti, jei mikriukas vėluoja?

Skambinti mums. Mes žinome, kur mikriukas yra, kiek vėluos, kada atvyks. Vėlavimai nutinka – spūstys, gedimai, pasienio eilės. Negalime to išvengti visada, bet galime informuoti. Blogiausia, ką galima padaryti – sėdėti ir laukti nežinioje. Vieną kartą mikriukas vėlavo 3 valandas dėl avarijos kelyje – visi keleiviai buvo informuoti ir žinojo, kada laukti. Nepatogu, bet bent jau aišku.

22. Ką daryti, jei pasikeitė planai ir negaliu važiuoti?

Pranešti kuo anksčiau. Jei likus dienai ar daugiau – grąžiname pinigus arba perkeliam į kitą datą. Jei paskutinę akimirką – priklauso. Bet svarbiausia – ne tylėti. Žmogus, kuris tiesiog neatvažiuoja, sukelia problemų – mikriukas laukia, kiti keleiviai nervinasi. Bendravimas išsprendžia daugumą problemų. Tylėjimas – sukuria naujas.

23. Ar galiu pakeisti maršrutą kelionės metu?

Paprastai ne, nebent visi sutinka. Mikriuke ne vienas žmogus – jei jūs norite važiuoti per kitą miestą, o kiti skuba, negalime visų laikyti įkaitais. Bet jei tai smulkmena – papildomas 10 minučių – galima. Svarbu ne piktnaudžiauti. Vieną kartą žmogus norėjo, kad sustotume prie jo draugo namų, kuris gyveno 30 km nuo maršruto. Atsisakėm – per toli, per daug laiko.

24. Ką daryti, jei mikriuke kilo konfliktas?

Tai nutinka retai, bet nutinka. Dažniausiai dėl smulkmenų – kas nors per garsiai kalba telefonu, kas nors kvepia ne taip, kas nors užima per daug vietos. Vairuotojas stengiasi išspręsti, bet jis ne mediatorius. Jei konfliktas rimtesnis – sustojame, aiškinamės. Blogiausiu atveju – kas nors turi išlipti. Tai kraštutinumas, bet buvo tokių atvejų. Geriausia – būti tolerantiškam ir supratingam. 20 valandų kartu – tai ne amžinybė.

Išvada

Mikriukai iš Danijos – tai patikimas būdas grįžti į Lietuvą be didelių išlaidų ir be streso. Važiuojame kiekvieną dieną, stengiamės būti punktualūs, bet pripažįstame – visko nutinka. Svarbiausia – bendrauti, būti lankstems ir suprasti, kad kelionė yra komandinis darbas. Vairuotojas, keleiviai, mes – visi norime to paties: saugiai ir laiku pasiekti tikslą. Jei turite klausimų – skambinkite. Visada atsakome.