Vežu mašinas iš Danijos į Lietuvą kiekvieną dieną

Kasdieninis maršrutas tarp Danijos ir Lietuvos – tai ne tik darbas, bet ir tam tikras iššūkis. Kai sakau, kad vežu mašinas kiekvieną dieną, tai reiškia, kad mano tralas yra nuolat kelyje, o logistika tampa antrąja prigimtimi. Šiame straipsnyje noriu pasidalinti ne tik techninėmis detalėmis, bet ir kasdieniais pastebėjimais, kurie gali būti naudingi tiems, kuriems reikia persigabenti automobilį iš Danijos. Aptarsime viską – nuo to, kaip viskas vyksta praktikoje, iki smulkmenų, kurios gali sukelti papildomų rūpesčių. Neslėpsiu, pasitaiko visko – ir vėlavimų, ir nesusipratimų, bet svarbiausia – viską išspręsti laiku.

Kasdienybė – mašinų vežimas iš Danijos kasdien

1. Kaip atrodo tipiška diena, kai vežate mašinas iš Danijos?

Prasideda anksti, dažnai jau 5-6 valandą ryto. Pirmiausia – patikrinti maršrutą ir pakrovimo vietas. Kartais vienu reisu reikia paimti 2-3 automobilius skirtingose Danijos vietose – pavyzdžiui, vieną Kopenhagoje, kitą Odensėje. Tada seka važiavimas iki sienos, dažniausiai per Koldingą arba Padborgą. Sienos kirtimas gali užtrukti – kartais pusvalandį, kartais kelias valandas, priklausomai nuo eilės. Po to – važiavimas per Vokietiją, Lenkiją ir galiausiai Lietuvą. Dienos pabaigoje, jei viskas sklandžiai, esu Lietuvoje. Bet pasitaiko, kad dėl gedimų ar eismo įvykių tenka nakvoti pakeliui. Vieną kartą tralas sugedo netoli Hamburgo – teko laukti remonto dvi dienas, o klientai labai nervinosi.

2. Kiek automobilių paprastai galite vežti vienu reisu?

Tai priklauso nuo tralo tipo. Paprastai naudoju 8-10 automobilių platformą, bet jei vežu didesnius visureigius ar furgonus, galiu tilpti tik 6-7. Svarbu ne tik skaičius, bet ir svorio pasiskirstymas – negalima perkrauti vienos ašies. Kartais klientai prašo vežti tik vieną automobilį, tada kaina būna didesnė, nes vis tiek turiu padengti viso maršruto išlaidas. Yra buvę atvejų, kai vienas klientas norėjo vežti labai retą sportinį automobilį, ir jis užėmė dvi vietas – teko atsisakyti kitų užsakymų tam reise. Kasdienis vežimas reiškia, kad turiu nuolat optimizuoti krovinius, kad nei viena vieta nebūtų tuščia.

3. Ar yra fiksuotas grafikas, ar viskas priklauso nuo užsakymų?

Iš esmės, yra tam tikras pagrindinis grafikas – pavyzdžiui, pirmadieniais išvykstame iš Danijos, antradieniais atvykstame į Lietuvą, trečiadieniais grįžtame atgal. Bet tai labai priklauso nuo užsakymų. Jei vieną savaitę nėra pakankamai krovinių, galiu keisti maršrutą arba daryti pertrauką. Kitą savaitę gali būti tiek daug užsakymų, kad tenka siųsti papildomą tralą. Svarbiausia – išlaikyti patikimumą. Jei pažadu klientui, kad automobilis bus paimtas trečiadienį, tai ir padarau, net jei tai reiškia, kad važiuosiu tuščias iki tos vietos. Yra tekę važiuoti iš Klaipėdos į Aarhusą vien dėl vieno automobilio – tai brangu, bet reputacija svarbiau.

4. Kaip sprendžiate maršrutą, kai reikia paimti automobilius skirtinguose miestuose?

Tai logistinis galvosūkis. Pirmiausia – žiūriu, kurie automobiliai yra pakeliui. Jei vienas yra Kopenhagoje, kitas – Odensoje, trečias – Koldinge, tai važiuoju nuo šiaurės į pietus. Bet jei vienas yra Aalborge (šiaurėje), o kitas – Esbjerguose (vakaruose), tada tenka daryti lankstą. Kartais naudoju specialią programinę įrangą maršrutams optimizuoti, bet dažnai pasitikiu patirtimi. Blogiausia, kai klientas paskutinę minutę pakeičia paėmimo vietą – tada tenka perskaičiuoti visą maršrutą. Yra buvę atvejų, kai dėl to vėlavau kitam klientui, ir teko aiškintis. Dabar visada prašau galutinio adreso likus bent 24 valandoms iki paėmimo.

5. Ką darote, jei vienas iš automobilių yra nevažiuojantis?

Tai priklauso nuo situacijos. Jei nevažiuojantis automobilis yra pirmas pakrovimo taške, tada tiesiog naudoju gervę. Bet jei jis yra tarp kitų važiuojančių automobilių, tampa sudėtingiau – reikia jį iškrauti, pastumti, vėl pakrauti. Kartais tenka net išmontuoti kai kurias dalis, kad tilptų ant tralo. Vieną kartą turėjau situaciją, kai automobilis buvo su užrakintomis pavaromis – teko naudoti specialius ratlankius su ratukais. Tai užtrunka papildomą valandą ar dvi. Dėl to visada klausiu kliento apie automobilio būklę iš anksto, bet pasitaiko, kad jis nežino arba nutyli. Tada tenka improvizuoti vietoje.

Praktika – automobilių transportavimas iš Danijos kasdien

6. Kaip dažnai pasitaiko gedimų ar eismo įvykių?

Gedimų pasitaiko, bet ne taip dažnai. Tralas yra techniškai prižiūrimas, bet ilgos kelionės daro savo. Dažniausios problemos – padangų gedimai arba stabdžių sistemos. Eismo įvykių, ačiū Dievui, beveik nebuvo, bet vieną kartą Lenkijoje lengvas automobilis įvažiavo man į galą, kai sustojau prieš sankryžą. Niekas nenukentėjo, bet teko pildyti eismo įvykio deklaraciją ir vėluoti kelias valandas. Labiau pavojingi yra kiti vairuotojai, ypač kai tralas yra ilgas ir sunkus – jie kartais neįvertina stabdymo kelio. Dėl to važiuoju atsargiai, ypač blogomis oro sąlygomis. Žiemą, kai yra ledas, kartais tenka visai sustoti ir laukti, kol keliai bus nuvalyti.

7. Ar vežate tik automobilius, ar ir kitą techniką?

Daugiausiai – automobilius, bet pasitaiko ir kitos technikos. Pavyzdžiui, motociklus, keturračius, kartais net mažus laivus ar žemės ūkio techniką. Vieną kartą vežiau senovinį traktorių iš Danijos muziejaus – tai buvo iššūkis, nes jis buvo labai platus ir sunkus. Kita vertus, motociklus vežti paprasčiau – jie užima mažai vietos. Bet yra niuansų – motociklai turi būti specialiai pritvirtinti, kad nenukristų. Yra tekę vežti ir neįprastus krovinius – pavyzdžiui, didelius generatorius arba pramoninę įrangą. Tada reikia specialių leidimų ir maršruto planavimo. Paprastai tokius užsakymus priimu tik jei turiu laiko ir tinkamą įrangą.

8. Kaip tvarkote dokumentus, kai vežate daug automobilių vienu metu?

Kiekvienas automobilis turi savo dokumentų rinkinį. Prieš išvykstant iš Danijos, surenku visus registracijos liudijimus, pirkimo-pardavimo sutartis ir kitus reikiamus dokumentus. Tada sudarau sąrašą, kuris automobilis kur yra ant tralo. Sienos kirtimo metu muitininkams pateikiu visų automobilių dokumentus. Kartais tai užtrunka, ypač jei vienas automobilis turi problemų – pavyzdžiui, registracijos liudijimas yra neaiškus arba trūksta antspaudo. Yra buvę atvejų, kai dėl vieno automobilio dokumentų klaidos visi kiti automobiliai vėlavo kelias valandas. Dabar visada patikrinu dokumentus prieš pakrovimą, net jei klientas sako, kad viskas tvarkoje. Vieną kartą klientas davė ne tą registracijos liudijimą – laimei, pastebėjau prieš išvykstant.

9. Ar bendraujate su klientais transportavimo metu?

Taip, bet ne nuolat. Paprastai pranešu, kai išvykstu iš Danijos, kai kertu sieną, kai planuoju atvykti į Lietuvą. Jei atsiranda kokių nors nesklandumų – pavyzdžiui, vėlavimas dėl eismo – iš karto informuoju. Bet neatsakinėju į skambučius, kai vairuoju – tai nesaugu. Yra tekę turėti klientą, kuris skambino kas valandą klausdamas, kur aš esu – tai erzina, bet suprantu jo nerimą. Dabar turiu automatizuotą pranešimų sistemą – klientas gauna SMS su numatytu atvykimo laiku. Taip pat naudoju programėlę, kurioje jis gali matyti tralo vietą, bet ne realiu laiku – atnaujinimai kas 2-3 valandas. Svarbiausia – kad klientas jaustųsi informuotas, bet netrukdytų saugiam vairavimui.

10. Ką darote su automobiliais, jei negalite jų pristatyti tą pačią dieną?

Tai retai nutinka, bet pasitaiko. Pavyzdžiui, jei automobilis sugenda pakeliui arba jei klientas negali priimti automobilio sutartu laiku. Tokiu atveju automobiliai saugomi mano saugomoje aikštelėje Lietuvoje. Aikštelė yra aptverta, su apsauga ir vaizdo stebėjimu. Bet tai papildomos išlaidos – saugojimas kainuoja, ir aš ne visada galiu jas padengti. Todėl sutartyje visada nurodau, kad jei klientas negali priimti automobilio per 24 valandas nuo atvykimo, gali būti taikomas saugojimo mokestis. Yra buvę atvejų, kai klientas atostogavo ir negrįžo laiku – teko saugoti automobilį savaitę. Nemalonu, bet ką padarysi.

Iššūkiai – kasdienis mašinų vežimas iš Danijos

11. Kas yra sunkiausia kasdieniame darbe?

Ne fizinis darbas, o logistikos koordinavimas. Kiekviena diena yra skirtinga – vieną dieną viskas sklandžiai, kitą dieną viskas griūva. Sunkiausia yra valdyti klientų lūkesčius. Vienas nori greičiau, kitas pigiau, trečias – kad automobilis būtų vežamas atskirai nuo kitų. Tada dar gamtos stichijos – žiemą sniegas, vasarą karščiai, rudenį liūtys. Vieną kartą Danijoje buvo toks stiprus vėjas, kad negalėjau važiuoti su tuščiu tralu – jis tiesiog svyravo kelyje. Tenka nuolat adaptuotis. Bet kai matai, kad klientas laimingas, kai gauna savo automobilį sveiką ir laiku, tai atperka visus sunkumus.

12. Kaip sprendžiate konfliktus su klientais?

Pirmiausia – klausau. Dauguma konfliktų kyla dėl nesusipratimų arba neaiškių lūkesčių. Pavyzdžiui, klientas galvojo, kad automobilis bus pristatytas pirmadienį, o aš sakiau „iki pirmadienio“ – tai skirtingi dalykai. Tada aiškinu situaciją, randu kompromisą. Jei tai mano klaida – pripažįstu ir kompensuoju. Jei kliento klaida – bandau paaiškinti, bet be priekaištų. Kartais tenka tiesiog išklausyti, kaip žmogus išlieja pyktį, ir tada ramiai paaiškinti. Yra tekę turėti klientą, kuris rėkė telefonu, nes automobilis vėlavo dvi valandas – paaiškėjo, kad jis turėjo skrydį iš Vilniaus oro uosto. Supratau jo stresą, bet ką galėjau padaryti, jei buvo eismo įvykis kelyje? Svarbiausia – išlaikyti ramybę ir profesionalumą.

13. Ar turite komandą ar dirbate vienas?

Dabar turiu mažą komandą – du vairuotojus ir vieną dispečerį. Anksčiau dirbau vienas, bet tai buvo per sunku. Kiekvieną dieną reikia koordinuoti maršrutus, bendrauti su klientais, tvarkyti dokumentus – vienam tai neįmanoma. Dispečeris rūpinasi užsakymais ir komunikacija, vairuotojai – paėmimu ir pristatymu. Bet vis tiek esu atsakingas už viską – jei kas nors nutinka, skambina man. Kartais jaučiuosi kaip dirigentas, kuris turi suderinti visus instrumentus. Ypač sudėtinga, kai vienas vairuotojas suserga – tada tenka pačiam sėsti už vairo. Bet komanda leidžia padaryti daugiau – vienu metu galiu turėti du tralus kelyje.

14. Kaip sekate naujoves transporto srityje?

Stengiuos, bet ne visada spėju. Seku specializuotus leidinius, dalyvauju parodose, bendrauju su kitais vežėjais. Didžiausia naujovė pastaruoju metu – elektriniai tralai. Kol kas jie brangūs ir su ribotu nuotoliu, bet ateityje gali pakeisti rinką. Taip pat stebiu autonominių transporto priemonių raidą – nors tai dar tolima perspektyva, bet jau dabar galvoju, kaip tai paveiks mano verslą. Kita svarbi sritis – skaitmenizacija. Dabar vis daugiau dokumentų tvarkoma elektroniniu būdu, kas pagreitina procesus. Bet yra ir iššūkių – pavyzdžiui, senesni klientai nemoka naudotis programėlėmis arba neturi el. pašto. Tenka dirbti ir senais, ir naujais būdais.

15. Ką patartumėte tiems, kurie nori pradėti panašų verslą?

Pirmiausia – pradėti mažais žingsniais. Ne iš karto pirkti didelį tralą, o pradėti nuo mažesnio, gal net nuo vieno automobilio gabenimo. Antra – investuoti į dokumentus ir draudimus. Be tinkamų licencijų ir draudimų ilgai neištempsite. Trečia – kurti reputaciją. Transporto verslas paremtas pasitikėjimu – jei prarasite klientą dėl neatsakingumo, jis nebesugrįš. Ketvirta – būti pasiruošiam viskam. Gedimai, vėlavimai, konfliktai – tai neišvengiama. Penkta – mylėti kelią. Jei nemėgstate vairuoti, šis darbas ne jums. Aš pats važinėju jau 15 metų ir vis dar mėgaujuosi – kiekviena kelionė yra kitokia. Tai ne darbas, o gyvenimo būdas.

Patarimai – automobilių gabenimas iš Danijos kasdien

16. Kaip klientas gali pasiruošti automobilio paėmimui?

Pirmiausia – įsitikinti, kad automobilis yra sutartoje vietoje sutartu laiku. Antra – paruošti dokumentus. Trečia – išimti asmeninius daiktus. Ketvirta – jei automobilis nevažiuojantis, informuoti iš anksto. Penkta – palikti raktelius ir, jei reikia, registracijos liudijimą. Šešta – nufotografuoti automobilį iš visų pusių prieš pakrovimą. Septinta – būti pasiekiamu telefonu. Aštuoni – jei adresas sunkiai randamas, pateikti GPS koordinates arba nuorodas. Yra tekę važinėti po Kopenhagą ieškant adreso, kuris buvo neteisingai nurodytas – praradau valandą laiko. Dabar visada prašau nuotraukos pastato arba aiškios nuorodos.

17. Ką daryti, jei automobilis yra su Danijos numeriais, bet jis jau išregistruotas?

Tai sudėtingesnė situacija. Jei automobilis išregistruotas, jis neturi galiojančių numerių arba numeriai yra grąžinti. Tokiu atveju jį galima gabenti tik ant tralo, kaip nevažiuojantį. Reikės papildomų dokumentų – išregistravimo pažymėjimo, pirkimo-pardavimo sutarties. Kartais Danijos pusėje reikalauja, kad toks automobilis būtų vežamas su specialiu leidimu. Geriausia – kreiptis į Danijos transporto departamentą (Trafikstyrelsen) ir išsiaiškinti konkrečius reikalavimus. Yra tekę vežti automobilį, kuris buvo išregistruotas prieš metus, ir jo dokumentai buvo pasimetę – teko siųsti prašymą pakartotinai išduoti išregistravimo pažymėjimą. Tai užtruko dvi savaites.

18. Ar galima gabenti automobilį, jei jo draudimas yra pasibaigęs?

Ant tralo – taip, nes automobilis nėra eksploatuojamas kelyje. Tačiau jei automobilis vežamas „savu ratu“ (drive-away), draudimas privalomas. Net ir ant tralo, jei automobilis yra su Danijos numeriais ir dar neišregistruotas, gali kilti klausimų pasienyje. Todėl rekomenduoju visada turėti bent minimalų draudimą, net jei automobilis nevažiuojantis. Yra buvę atvejų, kai automobilis nukrito nuo tralo transportavimo metu (dėl netinkamo pritvirtinimo), ir tada draudimas labai pravertė. Be draudimo, visas remontas gultų ant vežėjo arba kliento pečių. Svarbu – patikrinti, ar vežėjo draudimas apima ir gabenamus krovinius, ar tik civilinę atsakomybę.

19. Kaip išsirinkti tinkamą transportavimo būdą – tralą ar drive-away?

Priklauso nuo situacijos. Tralas – saugiau, bet brangiau. Drive-away – pigiau, bet rizikingiau. Jei automobilis yra brangus, retas arba pažeistas, visada rekomenduoju tralą. Jei automobilis yra paprastas, važiuojantis, ir norite sutaupyti, drive-away gali būti variantas. Tačiau reikia atsiminti, kad drive-away metu automobilis yra eksploatuojamas – ridos padidėjimas, nusidėvėjimas, galimi gedimai. Taip pat reikia patikimo vairuotojo, kuris atsakingai nuvažiuos maršrutą. Yra tekę girdėti atvejų, kai drive-away vairuotojas pateko į avariją su kliento automobiliu – tada prasideda ilgi teisiniai ginčai. Aš pats siūlau tik tralo paslaugas, nes tai saugesnis ir patikimesnis būdas.

20. Ką daryti, jei automobilis yra labai senas ar retas?

Tai ypatingas atvejis. Seni automobiliai dažnai turi specifinių reikalavimų – pavyzdžiui, negali būti traukiami už tam tikrų dalių, reikia specialių diržų ar rėmų. Reti automobiliai – pavyzdžiui, klasikiniai ar sportiniai – reikalauja papildomos atsargumo. Kartais tenka net paprašyti, kad savininkas ar jo atstovas dalyvautų pakrovime, kad parodytų, kaip tinkamai tvirtinti. Yra tekę vežti 1960-ųjų „Volvo“ – savininkas davė išsamias instrukcijas, kaip jį pakrauti, ir net atvyko pats į pakrovimo vietą. Tai užtruko ilgiau, bet automobilis buvo pristatytas be jokių pažeidimų. Svarbu – nebijoti klausti ir bendradarbiauti su savininku.

Patirtis – mašinų pervežimas iš Danijos kasdien

21. Kokia buvo įsimintiniausia situacija per visą darbo patirtį?

Sunku išskirti vieną, bet vienas atvejis labai įstrigo. Vežiau automobilius iš Danijos, ir vienas iš jų buvo supakuotas kaip dovana – su kaspinu ir viskuo. Pasirodo, tai buvo staigmena žmonai gimtadienio proga. Vyras paprašė, kad automobilį pristatyčiau tiesiai į gimtadienio šventę Vilniaus centre. Sutikau, nors tai nebuvo standartinis pristatymas. Atvažiavau su tralu prie restorano, visi svečiai išbėgo lauk, žmona apsiverkė iš laimės. Tai buvo graži akimirka. Kita vertus, buvo ir nemalonių situacijų – pavyzdžiui, kai automobilis buvo pavogtas iš aikštelės Danijoje prieš pat pakrovimą. Laimei, policija jį greitai surado, bet streso buvo daug.

22. Kaip pasikeitė rinka per pastaruosius metus?

Labai. Anksčiau daugiausia vežiau automobilius iš Vokietijos, dabar – iš Skandinavijos. Danija tapo populiari dėl kelių priežasčių – ten daug lietuvių dirba, automobiliai yra geros būklės, ir kainos kartais patrauklesnės nei Vokietijoje. Taip pat padaugėjo užsakymų iš įmonių, kurios importuoja automobilius iš Danijos pardavimui Lietuvoje. Kita tendencija – vis daugiau žmonių nori gabenti ne tik automobilius, bet ir kitą turtą – baldus, įrangą. Tai verčia plėstis. Bet yra ir iššūkių – kuro kainos auga, konkurencija didėja. Tenka ieškoti būdų, kaip optimizuoti išlaidas.

23. Ar turite mėgstamiausią maršrutą ar vietą Danijoje?

Taip, man patinka važiuoti per Jutlandijos pusiasalį – ten mažiau eismo, gražūs kraštovaizdžiai. Ypač gražu rudenį, kai laukai geltoni, o jūra matosi iš tolo. Nemėgstu Kopenhagos – ten spūstys, painūs keliai, ir visada sunku rasti parkavimosi vietą tralui. Bet Kopenhagoje daugiausiai užsakymų, tad tenka važiuoti. Iš mažesnių miestų man patinka Ribe – seniausias Danijos miestas, su gražia architektūra. Kartais, jei turiu laiko, sustoju ten kavos. Bet tai retai – dažniausiai tiesiog pravažiuoju pro šalį. Kelyje svarbiausia – laikas, ne grožis.

24. Ką veikiate laisvu nuo darbo metu?

Kai nevažiuoju į Daniją, dažniausiai remontuoju tralą arba tvarkau dokumentus. Bet stengiuos rasti laiko ir poilsiui. Mėgstu žvejoti – tai padeda atsipalaiduoti po įtemptos savaitės. Taip pat turiu nedidelį ūkį kaime, kur auginau daržoves ir laikau vištas. Tai visiškai kitoks ritmas nei kelyje. Kartais su šeima važiuojame prie jūros arba į mišką grybauti. Svarbu turėti veiklą, kuri leidžia atitrūkti nuo darbo. Ypač po ilgų reisų, kai kelias dienas būnu kelyje, norisi tiesiog ramybės. Bet pripažinsiu, po kelių dienų jau ilgiuosi kelio – tai tampa priklausomybe.

25. Koks jausmas vežti kažkieno automobilį?

Atsakomybė. Kiekvienas automobilis yra kažkieno turtas, kartais svajonė. Ypač kai veži brangų ar mylimą automobilį, jauti didesnę įtampą. Bet tai ir pasitenkinimas, kai viskas pavyksta sklandžiai. Kartais klientai palieka mažas dovanėles – šokoladą, kavos pakelį – kaip padėką. Tai smagu. Kita vertus, pasitaiko ir nemalonių situacijų – pavyzdžiui, kai automobilis jau turi paslėptų defektų, o klientas po to kaltina tave. Tada tenka aiškintis, rodyti nuotraukas. Bet dažniausiai viskas gerai. Manau, svarbiausia – gerbti kliento turtą kaip savo.

26. Ką norėtumėte pasakyti tiems, kurie abejoja, ar verta gabenti automobilį iš Danijos?

Jei abejojate – tiesiog paklauskite. Geriau užduoti 10 klausimų, nei vėliau gailėtis. Automobilio gabenimas iš Danijos nėra raketų mokslas, bet turi savo niuansų. Svarbiausia – pasirinkti patikimą vežėją, aiškiai suderinti visas sąlygas ir tinkamai pasiruošti. Ne visada pigiausias variantas yra geriausias, bet ir brangiausias negarantuoja kokybės. Rekomenduoju pasikalbėti su keliais vežėjais, palyginti pasiūlymus, pasitikrinti atsiliepimus. Ir svarbiausia – pasitikėti savo nuojauta. Jei kas nors skamba per gerai, kad būtų tiesa – greičiausiai taip ir yra. Sėkmės jums ir saugių kelionių!