Važiuoti automobiliu į Kopenhagą

Važiuoti automobiliu į Kopenhagą – tai gali būti nuotykis arba košmaras, priklausomai nuo to, kaip pasiruošite. Kai kurie žmonės mėgsta ilgas keliones automobiliu – klausosi muzikos, stebi kraštovaizdį, daro sustojimus pakeliui. Kiti tiesiog nori kuo greičiau pasiekti tikslą. Nesvarbu, kuriai grupei priklausote – yra dalykų, kuriuos reikia žinoti prieš leidžiantis į kelią. Šiame straipsnyje atsakysiu į dažniausiai užduodamus klausimus apie važiavimą automobiliu į Kopenhagą – nuo maršrutų iki keltų, nuo kelių mokesčių iki nakvynės. Visi atsakymai paremti asmenine patirtimi ir klientų pasakojimais.

Maršrutai – kelionė į Kopenhagą automobiliu

Koks trumpiausias maršrutas iš Lietuvos į Kopenhagą?

Trumpiausias – per Lenkiją, Vokietiją, tada keltu iš Rostoko arba Gedsero į Kopenhagą. Arba per Švediją – iš Klaipėdos keltu į Karlshamną arba Treleborgą, tada per Švediją ir Oresundo tiltą į Kopenhagą. Pirmas variantas – maždaug 1200 kilometrų, antras – panašiai, bet su keltu. Kuris greitesnis? Priklauso nuo to, kiek laiko užtrunka keltas. Paprastai – per Vokietiją greičiau, bet brangiau dėl degalų. Per Švediją – lėčiau, bet kartais pigiau, jei randate gerą kelto pasiūlymą. Aš asmeniškai mėgstu maršrutą per Švediją – kraštovaizdis gražesnis, keliai geresni, ir Oresundo tiltas yra patirtis savaime.

Ar geriau važiuoti per Vokietiją ar per Švediją?

Priklauso nuo prioritetų. Per Vokietiją – greičiau, bet Vokietijos keliai (ypač autobanai) gali būti chaotiški. Kamščiai, remontai, agresyvūs vairuotojai – tai ne visada malonu. Per Švediją – ramiau, keliai geresni, bet ilgiau. Ir dar vienas dalykas – keltas. Jei plaukiate iš Vokietijos (Rostokas), keltas trunka apie 7 valandas. Jei iš Švedijos (Treleborgas) – apie 8-9 valandas. Bet Švedijos keltai dažnai pigesni. Ir dar – Švedijoje galima pamatyti gražių vietų pakeliui – Malmė, Lund, Helsingborg. Vokietijoje – daugiau pramoninių vaizdų. Kiekvienam savo.

Kiek laiko trunka kelionė automobiliu iki Kopenhagos?

Iš Vilniaus – apie 14-18 valandų, priklausomai nuo maršruto ir sustojimų. Be keltų – maždaug 12-14 valandų gryno važiavimo. Su keltu – pridėkite 7-9 valandas. Taigi, bendrai – viena para, jei važiuojate be didelių sustojimų. Bet aš nerekomenduoju važiuoti be sustojimų – tai pavojinga. Po 4-5 valandų vairavimo reikia pailsėti. Geriau planuoti kelionę dviem dienomis – pirmą dieną iki Vokietijos arba Švedijos, nakvynė, antrą dieną – iki Kopenhagos. Taip saugiau ir maloniau. Beje, jei važiuojate vienas – dar svarbiau daryti pertraukas. Nuovargis kelyje yra viena pagrindinių avarijų priežasčių.

Ar yra alternatyvių maršrutų į Kopenhagą?

Yra, bet jie ne visada prasmingi. Pavyzdžiui, galima važiuoti per Latviją, Estiją, tada keltu į Suomiją, iš Suomijos – į Švediją, iš Švedijos – į Kopenhagą. Skamba beprotiškai, bet kai kurie žmonės taip daro – nori pamatyti daugiau šalių. Arba galima važiuoti per Čekiją, Austriją, Šveicariją, Prancūziją, Belgiją, Olandiją, Vokietiją – bet tai jau savaitės kelionė. Jei tikslas yra tiesiog pasiekti Kopenhagą – rinkitės tiesioginį maršrutą. Jei tikslas yra kelionė – tada galite improvizuoti. Bet nepamirškite – kuo ilgesnis maršrutas, tuo daugiau kaštų. Degalai, nakvynės, kelių mokesčiai – viskas susideda.

Kokios kelių sąlygos pakeliui į Kopenhagą?

Priklauso nuo sezono. Vasarą – paprastai geros. Žiemą – gali būti sudėtingos, ypač Švedijoje. Sniegas, ledas, stiprus vėjas – tai įprasta Skandinavijos žiemą. Lenkijoje ir Vokietijoje keliai geriau prižiūrimi, bet ir ten žiemą gali būti slidu. Oresundo tiltas kartais uždaromas dėl stipraus vėjo – tai retai, bet pasitaiko. Todėl, jei važiuojate žiemą – patikrinkite orų prognozę ir kelių būklę prieš išvykstant. Švedijoje yra gera svetainė – trafikverket.se – kur galima pamatyti realaus laiko kelių būklę. Ir dar – žiemą visada turėkite žiemines padangas. Be jų Skandinavijoje važiuoti draudžiama.

Keltai – kelionė į Kopenhagą

Kuris keltas geriausias plaukimui į Kopenhagą?

Yra keli variantai. Iš Vokietijos – „Scandlines" iš Rostoko į Gedserą (tada dar apie 130 km iki Kopenhagos). Arba „Stena Line" iš Rostoko į Treleborgą (Švedija), tada per Oresundo tiltą. Iš Švedijos – „Stena Line" arba „TT-Line" iš Treleborgo. Iš Lietuvos – „DFDS" arba „TT-Line" iš Klaipėdos į Karlshamną arba Treleborgą. Kuris geriausias? Priklauso nuo to, iš kur važiuojate ir kiek norite mokėti. „Scandlines" greitesnis, bet brangesnis. „DFDS" lėtesnis, bet pigesnis. Aš asmeniškai naudoju „DFDS" iš Klaipėdos – patogu, nes nereikia važiuoti per visą Lenkiją ir Vokietiją.

Kiek kainuoja keltas iki Kopenhagos?

Priklauso nuo maršruto, sezono ir to, ką užsisakote. Tik automobilis – apie 80-150 eurų. Automobilis + keleiviai – 150-300 eurų. Jei norite kajutės – pridėkite dar 50-100 eurų. Vasarą brangiau, žiemą pigiau. Ir dar – jei perkate iš anksto, galima sutaupyti 20-30 procentų. Paskutinės minutės bilietai visada brangesni. Beje, kai kurie keltai siūlo „flex" bilietus, kuriuos galima atšaukti arba pakeisti – tai patogu, bet brangiau. Jei esate tikri dėl datos – rinkitės „non-flex" – pigiau. Ir dar – nepamirškite, kad keltuose yra restoranai, parduotuvės, pramogos – tai gali būti papildomos išlaidos.

Ar reikia rezervuoti keltą iš anksto?

Rekomenduoju. Ypač vasarą ir prieš šventes. Keltų vietos ribotos, ir geriausi laikai greitai užsipildo. Jei rezervuojate prieš savaitę ar dvi – paprastai dar yra vietų. Bet jei bandysite įsigyti bilietą tą pačią dieną – gali būti, kad laisvų vietų nėra, ypač populiariais laikais. Beje, rezervuojant iš anksto, galima rinktis patogesnį išvykimo laiką. Naktiniai keltai populiarūs – miegate kelionės metu, o ryte jau esate kitame krante. Bet naktiniai keltai brangesni, nes reikia kajutės. Dieniniai – pigiau, bet prarandate dieną kelionei. Kiekvienas renkasi pagal savo poreikius.

Ką daryti, jei praleidau keltą?

Priklauso nuo bilieto tipo. Jei „flex" – galima pakeisti kitam laikui be papildomo mokesčio (arba su nedideliu mokesčiu). Jei „non-flex" – teks pirkti naują bilietą. Tai gali būti brangu, ypač jei perkate paskutinę minutę. Todėl – atvykite į uostą bent valandą prieš išvykimą. Geriau palaukti uoste nei praleisti keltą. Vienas mano pažįstamas vėlavo 10 minučių – keltas jau buvo išplaukęs. Teko laukti 6 valandas kitam. Nemalonu, bet tokios taisyklės. Ir dar – kai kurie keltai turi „no-show" politiką – jei neatvykstate, bilietas anuliuojamas be kompensacijos. Skaitykite sąlygas.

Ar galima miegoti automobilyje kelto metu?

Ne, kelto metu automobilyje būti draudžiama. Tai saugumo reikalavimas – gaisro atveju keleiviai turi būti ne automobilių denyje. Todėl, jei norite miegoti – užsisakykite kajutę arba sėdimą vietą. Kajutės patogesnės, bet brangesnės. Sėdimos vietos – pigiau, bet mažiau komfortiškos. Kai kurie keltai siūlo „air seat" – tai tarpinis variantas tarp sėdimos vietos ir kajutės. Bet nesitikėkite penkių žvaigždučių komforto. Jei kelionė ilga (pvz., iš Klaipėdos – 18-20 valandų) – kajutė beveik būtina. Jei trumpa (pvz., iš Rostoko – 7 valandos) – galima išbūti ir be kajutės.

Kelių mokesčiai – važiavimas į Kopenhagą

Kuriose šalyse reikia mokėti kelių mokesčius?

Lenkijoje – taip, už greitkelius. Vokietijoje – ne lengviesiems automobiliams (tik sunkvežimiams). Švedijoje – taip, už kai kurias atkarpas ir uostus. Danijoje – už Oresundo tiltą (apie 50 eurų viena kryptimi). Taigi, kelių mokesčių yra, bet jie nėra labai dideli. Oresundo tiltas brangiausias – bet tai vienintelis būdas patekti į Kopenhagą iš Švedijos automobiliu. Alternatyva – keltas iš Helsinborgo (Švedija) į Helsingør (Danija), bet tai užtrunka ilgiau. Beje, Lenkijoje kelių mokesčiai priklauso nuo atstumo – kuo toliau važiuojate, tuo daugiau mokate.

Kaip mokėti kelių mokesčius?

Priklauso nuo šalies. Lenkijoje – elektroninė sistema „e-TOLL" (senoji „viaTOLL" nebegalioja). Reikia užsiregistruoti ir susieti su automobilio numeriu. Vokietijoje – nieko, lengviesiems automobiliams nereikia. Švedijoje – dauguma mokėjimų automatiniai, nuskaitomi nuo automobilio numerio, o sąskaita atsiunčiama vėliau. Danijoje – Oresundo tiltą galima mokėti kortele arba grynais prieš pat tiltą. Arba galima užsiregistruoti „BroBizz" sistemoje – tada mokėjimas automatinis ir pigiau. Aš rekomenduoju „BroBizz" – tai patogu, ypač jei dažnai važinėjate į Skandinaviją.

Kiek iš viso kainuoja kelių mokesčiai iki Kopenhagos?

Iš Vilniaus – maždaug 80-120 eurų, priklausomai nuo maršruto. Lenkijos greitkeliai – apie 20-30 eurų. Oresundo tiltas – apie 50 eurų. Švedijos keliai – apie 10-20 eurų. Jei važiuojate per Vokietiją – kelių mokesčių nėra, bet degalai brangesni. Taigi, bendrai – ne taip jau daug, palyginus su bendromis kelionės išlaidomis. Bet tai papildomi kaštai, kuriuos reikia įtraukti į biudžetą. Ir dar – nepamirškite, kad kelių mokesčiai gali keistis. Prieš kelionę patikrinkite dabartines kainas – tai užtruks 10 minučių, bet gali sutaupyti nemalonumų.

Ar yra būdų sutaupyti kelių mokesčiams?

Yra. Pirmas – „BroBizz" Danijoje. Su juo Oresundo tiltas pigiau. Antras – vengti mokamų kelių Lenkijoje, jei įmanoma. Yra alternatyvūs maršrutai per mažesnius miestus – lėčiau, bet nemokamai. Trečias – Švedijoje naudoti nemokamus kelius, kur įmanoma. Ketvirtas – planuoti maršrutą taip, kad kuo mažiau mokamų atkarpų. Penkta – jei važiuojate dažnai, galima pirkti metinį leidimą kai kuriems keliams – tai atsiperka. Bet nepamirškite – laikas irgi pinigai. Jei važiuojate nemokamu keliu, bet užtrunkate valanda ilgiau – ar verta? Kiekvienas sprendžia pats.

Nakvynė – kelionė automobiliu į Kopenhagą

Kur nakvoti pakeliui į Kopenhagą?

Priklauso nuo maršruto. Jei važiuojate per Lenkiją – Varšuvoje, Poznanėje arba Gdanske yra daug viešbučių. Jei per Vokietiją – Berlyne, Hamburge arba Rostoke. Jei per Švediją – Malmėje, Helsinge arba Jončiopinge. Kainos? Lenkijoje – pigiausia, nuo 30-40 eurų už naktį. Vokietijoje – brangiau, 50-80 eurų. Švedijoje – dar brangiau, 70-120 eurų. Aš paprastai nakvoju Lenkijoje – pigiau, ir jau būnu įveikęs didžiąją dalį kelio. Bet jei norite patogumo – rinkitės viešbutį šalia greitkelio, kad nereikėtų važinėti po miestą. Ir dar – rezervuokite iš anksto, ypač vasarą. Paskutinės minutės nakvynė gali būti brangi arba visai neprieinama.

Ar galima miegoti automobilyje?

Galima, bet ne visur ir ne visada patogu. Lenkijoje ir Vokietijoje yra „Autohof" – didelės stovėjimo aikštelės su tualetais, dušais ir kartais net dušais. Ten galima miegoti automobilyje nemokamai. Švedijoje ir Danijoje – taip pat yra poilsio aikštelių, bet jos mažiau patogios. Bet nepamirškite – miegas automobilyje nėra kokybiškas. Po ilgos kelionės jūsų kūnas pavargęs, o automobilyje nėra patogios miegojimo pozicijos. Todėl, jei įmanoma, geriau nakvoti viešbutyje. Net ir pigus viešbutis yra geriau nei automobilis. Ypač jei kitą dieną laukia dar 6-8 valandų vairavimas.

Ar saugu nakvoti pakelės viešbučiuose?

Paprastai taip. Ypač jei tai tinklinis viešbis („Ibis", „Premier Inn", „Scandic") – ten standartai aukšti ir saugumas užtikrintas. Mažesni, nepriklausomi viešbučiai – taip pat paprastai saugūs, bet rekomenduoju paskaityti atsiliepimus prieš rezervuojant. Vienas mano pažįstamas nakvojo kažkokiame keistame viešbutyje Lenkijoje – rytą rado automobilį su išdaužtu langu. Niekas nežino, kas nutiko, bet nemalonu. Todėl – rinkitės viešbučius su saugoma stovėjimo aikštele. Arba bent jau gerai apšviestose vietose. Ir dar – nepalikite vertingų daiktų automobilyje. Tai taisyklė, kuri galioja visur.

Kiek nakvynė kainuoja pakeliui?

Priklauso nuo šalies ir viešbučio tipo. Lenkijoje – 30-50 eurų už naktį. Vokietijoje – 50-80 eurų. Švedijoje – 70-120 eurų. Danijoje – 80-150 eurų.