perskambinsime jums per 3 minutes
Šiuo metu užsakymo priimti negalime, babandykite vėliau.
Artimiausi išvykimai
į Daniją:
Automobilių pervežimas.
Lietuva → Danija kaina nuo 450€
Danija → Lietuva kaina nuo 600€
Krovinius vežame į Daniją
Krovinių kaina kaina nuo 40€. Kaina priklauso nuo krovinio dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos. Tarptautinio perkraustymo paslaugos.
Siuntas vežame į Daniją
Siuntos kaina nuo 40€ (tašė, krepšys, lagaminas, dėžė, laiškas). Kaina priklauso nuo siuntos dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos.
Motociklų pervežimas.
Lietuva → Danija kaina nuo 200€
Danija → Lietuva kaina nuo 200€
Keleivius vežame į Daniją patogiais mikroautobusais ir autobusais (nemokamas bagažas iki 30 kg.)
Lietuva → Danija kaina nuo 120€
Danija → Lietuva kaina nuo 120€
Mašinų pervežimas į Daniją – tema, kurią dažnai aptinku savo darbe. Žmonės klausia įvairiausių dalykų: nuo „kiek kainuoja" iki „ar mano automobilis saugus". Ir tai suprantama – perduoti savo transporto priemonę nepažįstamiems žmonėms nėra lengvas sprendimas. Dirbu pervežimų srityje jau pakankamai ilgai, kad žinočiau, jog dauguma baimių kyla iš nežinojimo. Todėl nusprendžiau surašyti atsakymus į dažniausiai užduodamus klausimus apie mašinų pervežimą į Daniją. Tikiuosi, kad po šio teksto bus aiškiau, kaip viskas veikia praktikoje.
Kaina priklauso nuo daugelio dalykų – automobilio dydžio, būklės, maršruto ir pageidaujamo termino. Paprastai pervežimas iš Lietuvos į Daniją kainuoja nuo 350 iki 750 eurų. Lengvasis automobilis, kuris važiuoja, kainuos mažiau nei didelis visureigis arba nevažiuojanti transporto priemonė. Taip pat svarbu, iš kurios Lietuvos vietos reikia paimti automobilį – jei iš mažesnio miesto, gali būti papildomas mokestis už atvažiavimą. Yra tekę vežti automobilį iš Klaipėdos į Kopenhagą – kaina buvo kitokia nei iš Vilniaus, nes atstumas skiriasi. Rekomenduoju visada prašyti individualaus pasiūlymo, nes standartinės kainos ne visada atitinka realybę.
Deja, taip pasitaiko. Kai kurie vežėjai skelbia mažą kainą, o paskui prideda mokesčius už tai, aną. Pavyzdžiui, mokestis už pakrovimą, mokestis už draudimą, mokestis už pristatymą konkrečiu laiku. Tai ne visada yra apgaulė – kartais tai tiesiog neaiškiai suformuluota kainodara. Todėl visada prašykite, kad kaina būtų suformuluota aiškiai: kas įeina, kas ne. Ir dar – paklauskite, ar kaina gali keistis. Kartais būna, kad pradinė kaina vienokia, o galutinė – kitokia, nes „pasikeitė aplinkybės". Geriau viską žinoti iš anksto nei stebėtis vėliau. Tai ne tik finansinis, bet ir pasitikėjimo klausimas.
Yra keletas būdų. Pirmiausia – būkite lankstūs su data. Jei galite palaukti, kol tralas bus pakeliui su laisva vieta, kaina bus mažesnė. Antra – jei automobilis važiuoja, tai jau sutaupo, nes nereikia papildomos įrangos. Trečia – kartais galima derėtis, ypač jei vežate ne vieną, o kelis automobilius. Ketvirta – venkite skubaus pervežimo, nes ekspresinis variantas visada brangesnis. Ir penkta – palyginkite kelis pasiūlymus, bet ne tik pagal kainą. Pigiausias variantas ne visada geriausias – kartais verta sumokėti daugiau už patikimumą. Yra tekę girdėti, kaip žmonės taupė ir rinko pigiausią variantą, o paskui gailėjosi dėl prastos kokybės.
Taip, ir gana ženkliai. Lengvasis automobilis yra standartinis krovinys – jam reikia mažiau vietos ir jis lengvesnis. Visureigis arba furgonas užima daugiau vietos ant tralo, todėl kaina didesnė. Motociklas yra atskira kategorija – jis mažas, bet reikalauja specialaus tvirtinimo. Yra tekę vežti senovinį automobilį, kuris buvo ne tik didelis, bet ir labai vertingas – tada reikėjo papildomų atsargumo priemonių, o tai atsispindėjo kainoje. Taip pat svarbu automobilio būklė – nevažiuojantis automobilis visada kainuoja daugiau, nes reikia papildomos įrangos ir laiko. Todėl kai prašote kainos, nurodykite kuo daugiau detalių apie automobilį – tai padės gauti tikslesnį pasiūlymą.
Įprastai 2-4 dienos, bet tai labai priklauso nuo konkrečios situacijos. Jei tralas jau yra suplanuotas ir turi laisvą vietą, gali būti ir greičiau. Bet jei reikia specialiai organizuoti pervežimą vienam automobiliui, tada užtrunka ilgiau. Taip pat reikia įvertinti keltą – maršrutas iš Lietuvos į Daniją paprastai eina per Klaipėdą arba per Vokietiją, priklausomai nuo situacijos. Keltas iš Klaipėdos į Karlshamną arba Kylą trunka apie 10-14 valandų, o tada dar reikia nuvažiuoti iki Danijos. Viską sudėjus, gaunasi 2-3 dienos optimaliu atveju. Bet jei keltas vėluoja arba yra kitų nesklandumų, gali užtrukti ir ilgiau. Todėl visada rekomenduoju planuoti su maža atsarga.
Galima, bet ne visada garantuotai. Mes stengiamės laikytis sutartų terminų, bet pervežimo versle yra daug nekontroliuojamų veiksnių – oro sąlygos, eismo įvykiai, keltų grafikai. Todėl mes paprastai nurodome terminą, o ne konkrečią dieną. Pavyzdžiui, „automobilis bus pristatytas per 3-5 darbo dienas". Jei jums reikia automobilio konkrečią dieną, tai galima aptarti, bet tai gali kainuoti papildomai ir vis tiek nėra 100% garantuota. Yra buvę atvejų, kai klientas prašė pristatyti automobilį penktadienį, o mes pažadėjome – bet ketvirtadienį prasidėjo audra Baltijos jūroje ir keltai neplaukė. Tokių dalykų niekas negali numatyti.
Dauguma vežėjų siūlo bent jau pagrindinį sekimą – informaciją apie tai, kada automobilis paimtas, kada išvyko, kada persikėlė keltu ir kada artėja prie tikslo. Kai kurie naudoja GPS sistemas, kurios leidžia matyti automobilio buvimo vietą realiu laiku. Mes paprastai siunčiame pranešimus kiekviename etape – tai užtrunka kelias minutes, bet klientas jaučiasi ramiau. Bet ne visi vežėjai tai daro. Yra tekę girdėti, kad žmonės skambino vežėjui kas kelias valandas, nes niekas nepranešė – tai vargina abi puses. Todėl prieš užsakant pasiteiraukite, kaip vyks komunikacija. Tai svarbu, ypač jei automobilis brangus arba jums tiesiog rūpi žinoti, kas vyksta.
Pirmiausia – susisiekti su vežėju ir paklausti, kas vyksta. Jei vežėjas pateikia aiškų paaiškinimą ir naują terminą, paprastai viskas gerai. Bet jei vežėjas neatsako arba duoda miglotus atsakymus, tai jau signalas. Ilgesnis vėlavimas gali reikšti, kad kažkas negerai – arba su transportu, arba su logistika. Yra tekę turėti situaciją, kai tralas sugedo pakeliui ir teko laukti, kol atvažiuos kitas – tai užtruko papildomą dieną. Mes informavome klientą iš karto, ir jis suprato. Svarbiausia – komunikacija. Jei vežėjas laiku informuoja apie problemas, tai rodo, kad jis rūpinasi. Jei tyli – tai jau kitas reikalas. Todėl renkantis vežėją, atkreipkite dėmesį į tai, kaip jie bendrauja.
Pirmiausia – automobilio registracijos dokumentas. Tai pagrindinis dokumentas, be kurio niekas nevyksta. Tada – asmens tapatybės dokumentas. Jei automobilį vežate ne pats, o pavedate tai daryti kitam asmeniui, reikia įgaliojimo. Taip pat reikia draudimo dokumento – nors pervežimo metu automobilis yra apdraustas vežėjo, papildomas draudimas niekada nepamaišo. Jei automobilis bus registruojamas Danijoje, reikės papildomų dokumentų – pirkimo-pardavimo sutarties, techninės apžiūros dokumento ir pan. Bet tai jau ne pervežimo, o registracijos klausimas. Svarbu, kad pervežimo metu visi pagrindiniai dokumentai būtų tvarkingi – tai palengvina procesą ir sumažina riziką.
Priklauso nuo situacijos. Jei automobilis lieka ES ribose, eksporto deklaracijos paprastai nereikia. Bet jei automobilis yra registruotas Lietuvoje ir bus išregistruojamas, reikia atlikti tam tikrus formalumus „Regitroje". Taip pat gali reikėti eksporto deklaracijos, jei automobilis bus registruojamas Danijoje – tai priklauso nuo Danijos taisyklių. Ši dalis dažnai painioja žmones, nes taisyklės skiriasi priklausomai nuo to, ar automobilis perkamas, ar tiesiog pervežamas. Rekomenduoju pasikonsultuoti su specialistu, kad viskas būtų tvarkinga. Yra tekę matyti situacijų, kai žmonės nesusitvarkė dokumentų ir paskui turėjo problemų su registracija – tai nereikalingas stresas.
Jeigu automobilis perkamas iš įmonės, dokumentų procesas kiek kitoks nei perkant iš fizinio asmens. Įmonė išrašo PVM sąskaitą faktūrą, o jei pirkėjas yra kitos ES šalies įmonė, PVM gali būti taikomas atvirkštinės apmokestinimo tvarka. Tai reiškia, kad PVM mokamas ne pardavimo šalyje, o pirkėjo šalyje. Bet tai jau mokesčių klausimas, kuris priklauso nuo konkrečios situacijos. Pervežimo požiūriu svarbiausia, kad būtų aiškus pirkimo-pardavimo dokumentas, kuriame nurodyta, kas yra automobilio savininkas. Taip pat reikia įsitikinti, kad automobilis yra išregistruotas iš pardavėjo šalies registrų – tai dažnai pamirštama, o vėliau sukelia problemų.
Techninės apžiūros dokumentas nėra būtinas pačiam pervežimui – automobilis gabenamas ant tralo, todėl jo techninė būklė nėra kritinė. Bet jei automobilis bus registruojamas Danijoje, techninė apžiūra bus reikalinga. Danijoje techninė apžiūra vadinama „syn" ir yra privaloma visiems automobiliams. Jei automobilis turi galiojančią Lietuvos techninę apžiūrą, ji gali būti pripažįstama Danijoje, bet ne visada – tai priklauso nuo konkrečios situacijos. Todėl rekomenduoju iš anksto pasidomėti Danijos reikalavimais, kad žinotumėte, kas jūsų laukia. Yra tekę bendrauti su klientais, kurie atvežė automobilį į Daniją ir tik tada sužinojo, kad reikia naujos apžiūros – tai sukėlė nereikalingų rūpesčių.
Taip, pagrindinis draudimas yra. Vežėjas privalo turėti krovinių draudimą, kuris apima žalą, atsiradusią pervežimo metu. Bet šis draudimas turi ribas – jis paprastai apima tik žalą, atsiradusią dėl vežėjo kaltės, o ne dėl force majeure aplinkybių. Taip pat draudimo suma gali būti ribota – jei automobilis labai brangus, pagrindinio draudimo gali nepakakti. Todėl rekomenduoju pasiteirauti, kokia yra draudimo suma ir kas tiksliai apima. Jei reikia, galima papildomai apsidrausti – tai kainuoja papildomai, bet ramybė brangesnė. Ypač jei vežate naują arba restauruotą automobilį, kurio vertė didelė.
Pirmiausia – užfiksuoti žalą. Nufotografuoti, aprašyti, surinkti visus įrodymus. Tada kreiptis į vežėją su pretenzija raštu – ne telefonu, o raštu, kad liktų pėdsakas. Vežėjas turi teisę ištirti situaciją, bet negali tiesiog ignoruoti pretenzijos. Jei vežėjas pripažįsta kaltę, paprastai siūlo kompensaciją arba remontą. Jei ne – galima kreiptis į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą arba advokatą. Svarbu žinoti, kad pagal ES reglamentus, vežėjas atsako už žalą, bet reikia įrodyti, kad žala atsirado pervežimo metu. Čia ir padeda tos nuotraukos, kurias rekomendavau daryti prieš pervežimą. Tai paprastas, bet labai efektyvus būdas apsisaugoti.
Priklauso nuo situacijos. Jei automobilis vertingas – taip, verta. Papildomas draudimas kainuoja palyginti nedaug, bet suteikia papildomą ramybę. Ypač jei automobilis turi emocinę vertę – pavyzdžiui, senovinis automobilis, kurį restauravote kelerius metus. Tokiu atveju net ir nedidelis pažeidimas gali būti skaudus. Bet jei vežate paprastą kasdieninį automobilį, kurio vertė nedidelė, papildomas draudimas gali būti nevertas. Svarbu pasverti riziką ir išlaidas. Taip pat rekomenduoju patikrinti, ar jūsų esamas automobilio draudimas galioja pervežimo metu – kartais galioja, kartais ne. Geriau išsiaiškinti iš anksto nei stebėtis vėliau.
Susitariame dėl vietos ir laiko. Dažniausiai automobilis paimamas iš kliento nurodytos vietos – namų, darbo, serviso arba bet kurios kitos vietos. Svarbu, kad būtų galima privažiuoti su tralu – tai skamba akivaizdžiai, bet kartais žmonės nurodo vietą, kur tralas tiesiog negali įvažiuoti. Yra tekę atvykti į siaurą gatvelę, kur tralas netilpo – teko ieškoti alternatyvos. Todėl visada prašome iš anksto nurodyti tikslią vietą ir, jei įmanoma, atsiųsti nuotrauką. Pakrovimas trunka apie 20-30 minučių. Vairuotojas apžiūri automobilį, užfiksuoja jo būklę, tada pakrauna ir pritvirtina. Visa tai vyksta kliento akivaizdoje, kad būtų aišku, kokia buvo automobilio būklė prieš pervežimą.
Galima įgaliojti kitą asmenį arba palikti raktus sutartoje vietoje. Mes esame turėję įvairių situacijų – vienas klientas paliko raktus pas kaimyną, kitas atsiuntė įgaliojimą savo broliui. Svarbu, kad viskas būtų aiškiai sutarta ir dokumentuota. Jei paliekate raktus, rekomenduoju palikti ir automobilio dokumentų kopijas bei kontaktinį numerį. Taip pat svarbu informuoti vežėją iš anksto, kad nebusite asmeniškai – tada jie žinos, ko tikėtis. Vieną kartą turėjome situaciją, kai klientas nieko nepranešė, o pats neatvyko – vairuotojas pusę valandos laukė, kol galiausiai paskambino ir išsiaiškino situaciją. Nereikalingas stresas abiem pusėms, todėl komunikacija svarbi.
Automobilis tvirtinamas specialiais diržais ir grandinėmis, kad nejudėtų transportavimo metu. Yra keturi pagrindiniai tvirtinimo taškai – po vieną kiekvienam ratui arba važiuoklės taškui. Vairuotojas turi žinoti, kaip tinkamai pritvirtinti automobilį, kad jis neslystų ir nesisuktų. Tai ne tik saugumo, bet ir teisinis reikalavimas – netinkamai pritvirtintas krovinys gali sukelti avariją. Yra tekę matyti, kaip ne vietoje pritvirtintas automobilis tralo metu šiek tiek pasislinko – nieko baisaus neatsitiko, bet nemalonu. Todėl rekomenduoju, jei įmanoma, stebėti pakrovimo procesą. Taip pat svarbu, kad automobilyje nebūtų laisvų daiktų, kurie galėtų judėti ir gadinti saloną.
Techniškai galima, bet rekomenduoju to vengti. Pirma, vežėjas neatsako už asmeninius daiktus, paliktus automobilyje. Antra, papildomas svoris gali turėti įtakos transportavimo saugumui. Trečia, jei automobilis bus tikrinamas pasienyje (nors tai retai pasitaiko ES viduje), daiktai viduje gali sukelti papildomų klausimų. Yra buvę atvejų, kai klientai paliko brangius daiktus automobilyje ir paskui skundėsi, kad kažko trūksta – bet įrodyti nieko negalima. Todėl geriau vertingus daiktus pasiimti, o automobilį palikti tuščią. Jei jau paliekate kažką, tai tikrai nebrangaus ir ne itin svarbaus. Tai ne taisyklė, bet rekomendacija, kuri padeda išvengti nereikalingų rūpesčių.
Šitas klausimas labai svarbus. Pirmiausia patikrinkite, ar vežėjas turi licenciją tarptautiniam krovinių gabenimui – tai galima padaryti per Lietuvos transporto saugos administraciją. Tada pažiūrėkite atsiliepimus internete, bet ne tik teigiamus – svarbu matyti ir kaip vežėjas reaguoja į neigiamus komentarus. Taip pat verta paklausti, kiek laiko vežėjas dirba šioje srityje – patirtis tikrai svarbu. Ir dar vienas dalykas – pasikalbėkite su vežėju telefonu. Jei jis nekantriai atsako į klausimus arba vengia konkrečių atsakymų, tai jau signalas. Patikimas vežėjas visada norės, kad jūs jaustumėtės ramiai. Ir dar – paklauskite apie draudimą. Jei vežėjas neaiškiai atsako apie draudimą, tai blogas ženklas.
Žinoma. Gabename lengvuosius automobilius, visureigius, mikroautobusus, furgonus, motociklus, netgi keturračius. Svarbu, kad transporto priemonė tilptų ant tralo ir atitiktų svorio reikalavimus. Dideliems ar sunkiems automobiliams gali reikėti specialaus tralo, o tai gali turėti įtakos kainai ir terminams. Motociklai yra kiek kitokia istorija – juos galima vežti specialiuose laikikliuose, bet reikia papildomo tvirtinimo. Yra tekę vežti ir senovinį motociklą, kuris buvo labai vertingas – tada naudojome papildomas apsaugos priemones. Kiekvienas atvejis individualus, todėl visada prašome detalaus aprašymo prieš pateikiant kainą. Kuo daugiau informacijos, tuo tikslesnis pasiūlymas.
Informuokite vežėją iš anksto. Nevažiuojantis automobilis nėra problema – mes turime įrangos tokiam transportavimui. Bet jei automobilis turi specifinių problemų – pavyzdžiui, užstrigusi pavarų dėžė, neveikiantys stabdžiai arba pradurtas ratas – tai gali apsunkinti pakrovimą. Yra tekę krauti automobilį, kurio ratai buvo užblokuoti – teko naudoti specialius ratukus. Tai užtrunka ilgiau ir gali kainuoti papildomai. Taip pat svarbu, jei automobilis turi nuotėkį – pavyzdžiui, teka alyva. Tai ne tik techninis, bet ir aplinkosauginis klausimas. Todėl visada prašome klientų būti atvirais apie automobilio būklę – tai padeda išvengti nesklandumų ir netikėtų išlaidų.
Pirmiausia – išvalyti automobilį. Švarų automobilį lengviau apžiūrėti prieš ir po pervežimą, todėl lengviau pastebėti galimus pažeidimus. Tada patikrinkite padangų slėgį – nors automobilis nevažiuos savo eiga, tinkamas slėgis palengvina pakrovimą. Išimkite vertingus daiktus ir asmeninius dokumentus. Jei automobilis turi signalizaciją, išjunkite ją arba palikite instrukcijas. Taip pat patikrinkite, ar yra atsarginis ratas – kartais jo prireikia. Ir dar – įsitikinkite, kad bake yra pakankamai degalų, kad būtų galima užkrauti ir nuvažiuoti nuo tralo. Nereikia pilno bako, bet ir tuščias netinka. Ir paskutinis dalykas – nufotografuokite automobilį iš visų pusių. Tai užtrunka kelias minutes, bet gali būti labai naudinga vėliau.
Kai automobilis atvyksta, pirmiausia jį kruopščiai apžiūrėkite. Palyginkite su tomis nuotraukomis, kurias padarėte prieš pervežimą. Jei pastebite kokių nors pažeidimų, iš karto užfiksuokite ir praneškite vairuotojui bei vežėjui. Nepasirašykite pristatymo akto, kol neįsitikinote, kad viskas tvarkoje. Tada pasiimkite visus dokumentus. Jei automobilis vežamas su kitais automobiliais, gali tekti palaukti, kol bus iškrauti kiti. Būkite kantrūs, bet ir budrūs. Po to, kai pasiimate automobilį, rekomenduoju jį nuvaryti į servisą patikrinti – ypač jei tai ilgas pervežimas. Geriau prevencija nei remontas. Ir dar – jei automobilis bus registruojamas Danijoje, pasirūpinkite registracijos dokumentais iš anksto.
Taip, tai įmanoma ir dažnai pasitaiko. Pavyzdžiui, jei danų pilietis persikelia gyventi į Lietuvą arba jei automobilis perkamas Danijoje ir bus registruojamas Lietuvoje. Tokiu atveju dokumentų reikalavimai priklauso nuo to, ar automobilis bus išregistruotas Danijoje, ar ne. Jei automobilis išregistruojamas, reikia eksporto dokumentų. Jei ne – tiesiog pervežimo dokumentų. Svarbu, kad automobilis būtų apdraustas pervežimo metu – tai galioja bet kokiam automobiliui, nepriklausomai nuo registracijos šalies. Jei automobilis turi galiojantį draudimą Danijoje, jis paprastai galioja ir pervežimo metu, bet verta pasitikrinti.
Pirmiausia – kreipkitės į vežėją raštu. Aiškiai aprašykite problemą, pateikite nuotraukas ir prašykite sprendimo. Jei vežėjas nereaguoja arba atsisako bendradarbiauti, galite kreiptis į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą. Taip pat galima kreiptis į advokatą, bet tai jau kraštutinė priemonė. Dažniausiai problemos išsprendžiamos be teismo, ypač jei turite aiškius įrodymus. Svarbiausia – netylėti. Yra tekę matyti situacijų, kai žmonės tiesiog nuleido rankas ir nieko nedarė – tai ne sprendimas. Jei turite teisę į kompensaciją, reikalaukite jos. Bet taip pat būkite realistai – ne viskas, kas atrodo kaip problema, iš tikrųjų yra vežėjo kaltė. Kartais tiesiog reikia objektyviai įvertinti situaciją.
Mašinų pervežimas į Daniją nėra sudėtingas procesas, jei žinai, ko tikėtis. Svarbiausia – pasirinkti patikimą vežėją, pasiruošti dokumentus ir būti atidiems per visą procesą. Tikiuosi, kad šis tekstas padėjo atsakyti į jūsų klausimus. Jei turite papildomų klausimų, visada galite kreiptis – mes čia tam, kad padėtume.