Mašinų gabenimas iš Danijos į Lietuvą – praktinis vadovas

Kai prieš penkerius metus pirmą kartą gabenau mašiną iš Danijos, nežinojau nei pusės to, ką žinau dabar. Pamenu, stovėjau Kopenhagoje su ką tik nupirktu automobiliu, nežinojau, kur gauti tranzitinius numerius, kaip užsirezervuoti keltą, ką daryti su dokumentais. Užtrukau tris dienas, kol viską sutvarkiau. Dabar – tai mano kasdienybė. Dirbu tarptautinių pervežimų srityje ir kiekvieną savaitę gabenau mašinas iš Danijos į Lietuvą. Todėl nusprendžiau surašyti viską, ką žinau, kad kitiems būtų lengviau. Ne teoriškai, o praktiškai. Su visomis klaidomis, kurias pats padariau ar mačiau, kaip daro kiti.

Pasiruošimas – ką daryti prieš gabenimą

1. Ką reikia padaryti prieš gabenant mašiną iš Danijos?

Pirmiausia – įsitikinkite, kad turite visus dokumentus. Registracijos liudijimą, pirkimo-pardavimo sutartį, pardavėjo kontaktus. Antra – patikrinkite, ar mašina tinkama gabenimui. Jei vežate tralu – nesvarbu, ar važiuoja, ar ne. Jei ketinate važiuoti savo eiga – patikrinkite bent pagrindinius dalykus: tepalus, aušinimo skystį, stabdžius, padangas. Trečia – pasirūpinkite tranzitiniais numeriais, jei važiuosite savo eiga. Ketvirta – susiplanuokite maršrutą. Penkta – jei naudojatės tralo paslauga, susitarkite iš anksto. Šešta – pasiimkite pinigų nenumatytiems atvejams. Septinta – turėkite atsarginį planą, jei kas nors nepavyktų. Skamba daug, bet iš tikrųjų – pusdienio darbas, jei žinai, ką daryti.

2. Kaip patikrinti, ar mašina tinkama gabenimui savo eiga?

Jei ketinate važiuoti savo eiga – patikrinkite šiuos dalykus. Variklis: ar užsiveda be problemų, ar dirba tolygiai, ar neleidžia keistų garsų. Stabdžiai: ar veikia, ar nestabdo į šoną, ar nėra keistų garsų. Padangos: ar pakankamas protektorius (min. 3 mm), ar nėra įtrūkimų, ar slėgis teisingas. Šviesos: ar visos veikia – artimos, tolimos, posūkiai, stabdžio. Skysčiai: tepalas, aušinimo skystis, stabdžių skystis, langų plovimo skystis. Diržai: ar nėra įtrūkimų, ar nesigirdi cypimo. Jei kažkas ne taip – geriau nevažiuoti. Ypač jei mašina ką tik nupirkta ir nežinote jos istorijos. Vienas mano pažįstamas išvažiavo iš Danijos su „šiek tiek cypiančiu“ diržu – po 300 kilometrų diržas nutrūko, variklis perkaito. Remontas – 2000 eurų.

3. Ką daryti, jei mašina nevažiuoja?

Jei mašina nevažiuoja – vienintelis variantas yra tralas. Savo eiga neįmanoma, keltas neįmanomas (reikia užvažiuoti ant kelto). Tralas paima mašiną iš bet kurios vietos – net jei ji stovi garaže arba kieme. Bet reikia, kad tralas galėtų privažiuoti. Jei mašina rūsyje arba siauroje gatvėje – gali kilti problemų. Tokiais atvejais reikia papildomos įrangos – keltuvo arba specialaus tralo. Tai kainuoja papildomai. Vienas atvejis: mašina stovėjo požeminiame garaže, kur lubos per žemos tralui – teko naudoti specialų keltuvą, kad iškeltume mašiną į paviršių. Papildomos išlaidos – 200 eurų. Bet kitaip nebūtų įmanoma. Todėl prieš užsakydami tralą, įsitikinkite, kad mašina prieinama.

4. Ar reikia išregistruoti mašiną Danijoje prieš gabenimą?

Taip, jei mašina registruota Danijoje. Pardavėjas turi pranešti apie pardavimą per Motorstyrelsen sistemą. Po to mašina išregistruojama iš Danijos sistemos. Tai svarbu, nes kitaip jums gali ateiti baudos ar mokesčiai, susiję su mašina. Bet tai pardavėjo atsakomybė – jūs tik turite įsitikinti, kad tai padaryta. Paprašykite patvirtinimo. Jei perkate iš įmonės – jie tai padarys automatiškai. Jei iš privataus asmens – gali „pamiršti“. Todėl priminkite. Vienas mano klientas nusipirko mašiną, pardavėjas „pamiršo“ išregistruoti – po pusės metų atėjo kelių mokesčių sąskaita už 500 eurų. Užtruko du mėnesius, kol viską išsprendė. Nemalonu.

5. Kaip pasirinkti gabenimo būdą?

Priklauso nuo situacijos. Jei mašina važiuoja, turite laiko ir norite sutaupyti – važiuokite savo eiga. Jei mašina nevažiuoja – tik tralas. Jei mašina važiuoja, bet nenorite rizikuoti – tralas. Jei skubate – tralas (gali būti greičiau nei laukti kelto). Jei norite patogiai – keltas (galite atvykti su kitu transportu, o mašina plauks atskirai). Kiekvienas būdas turi savo pliusus ir minusus. Savo eiga – pigiausia, bet reikia laiko, jėgų ir rizikos. Tralas – patogiausia, bet brangiau. Keltas – kompromisas, bet reikia derinti grafiką. Mano rekomendacija: jei pirmą kartą – tralas. Antrą kartą, kai jau žinote procesą – galite ir savo eiga.

Gabenimas – praktiniai aspektai

6. Kaip vyksta mašinos pakrovimas ant tralo?

Paprastai – tralas turi nuožulnią platformą, ant kurios mašina užvažiuoja. Vairuotojas arba jūs (jei esate vietoje) užvažiuojate mašiną ant platformos. Tada mašina pritvirtinama diržais prie platformos – keturi taškai, kad nesiblaškytų. Jei mašina nevažiuoja – naudojamas gervė, kuri nutempia mašiną ant platformos. Visa procedūra trunka 15-30 minučių. Svarbu – mašina turi būti neutraliame pavara, rankinis stabdis atleistas (jei važiuoja). Jei nevažiuoja – reikia įsitikinti, kad ratai gali suktis. Vienas atvejis: mašina su užblokuotais ratais – negalėjome užkelti ant tralo, teko naudoti specialius ratus. Papildomos išlaidos – 100 eurų. Todėl prieš atvykstant tralui, įsitikinkite, kad mašina pakraunama.

7. Ką daryti, jei negalite būti vietoje pakrovimo metu?

Galite įgalioti kitą asmenį – draugą, pažįstamą, pardavėją. Svarbu, kad tas asmuo turėtų dokumentus ir žinotų, ką daryti. Arba galite palikti raktus pardavėjui – jis perduos mūsų vairuotojui. Bet tai rizikingiau – jei kas nors nutinka, sunkiau įrodyti, kas atsakingas. Geriausia – būti vietoje arba turėti patikimą asmenį. Mes taip pat galime fotografuoti mašiną prieš pakrovimą ir po – kad matytumėte būklę. Tai nemokama paslauga – tiesiog paprašykite. Vienas klientas negalėjo atvykti – paliko raktus kaimynui. Kaimynas perdavė vairuotojui, viskas vyko sklandžiai. Bet kitas klientas paliko raktus pašto dėžutėje – raktų nebuvo, kai vairuotojas atvyko. Užtruko valandą, kol surado alternatyvą.

8. Ar gabenimo metu mašina gali būti pažeista?

Teoriškai – taip. Praktiškai – retai. Mūsų vairuotojai patyrę, mašinos tinkamai pritvirtintos, maršrutai nusistovėję. Bet pasitaiko: akmenukai nuo kelio, staigus stabdymas, kitų vairuotojų klaidos. Todėl visada fotografuojame mašiną prieš pakrovimą ir po pristatymo – kad matytumėte, ar kas nors pasikeitė. Jei pastebite pažeidimą – praneškite iš karto. Mes tiriame situaciją ir kompensuojame, jei pažeidimas įvyko gabenimo metu. Bet jei pranešate po savaitės – sunkiau įrodyti. Todėl – patikrinkite mašiną iš karto, kai gaunate. Vienas klientas pastebėjo įbrėžimą tik po trijų dienų – negalėjome įrodyti, kad tai įvyko gabenimo metu. Liūdna, bet tiesa.

9. Ką daryti, jei mašina sugenda gabenimo metu?

Jei mašina vežama tralu – gedimas beveik neįmanomas, nes mašina nevažiuoja. Bet jei vežama savo eiga – gali nutikti. Tokiu atveju – skambinkite mums. Mes galime atsiųsti tralą, kuris paims sugedusią mašiną. Kaina – priklauso nuo atstumo, bet paprastai mažesnė nei įprastas gabenimas, nes mašina jau kelyje. Arba galite kreiptis į vietinį servisą – Vokietijoje ar Lenkijoje yra daug autoservisų. Bet tai užtrunka. Vienas mano klientas važiavo savo eiga iš Danijos – Vokietijoje sugedo starteris. Paskambino mums, mes atsiuntėme tralą. Užtruko papildomą dieną ir kainavo 400 eurų. Būtų buvę pigiau iš karto užsisakyti tralą. Bet taip jau nutinka.

10. Kaip apsaugoti mašiną gabenimo metu?

Pirmiausia – pasirinkite patikimą gabenimo įmonę su draudimu. Antra – fotografuokite mašiną prieš gabenimą iš visų pusių. Trečia – išimkite vertingus daiktus iš mašinos. Ketvirta – jei mašina turi trapių elementų (pavyzdžiui, spoileris, žemės pakaba) – praneškite iš anksto. Penkta – jei norite papildomos apsaugos – galime uždengti mašiną brezentu. Šešta – pasirinkite papildomą draudimą, jei mašina brangi. Septinta – būkite ryšyje su vairuotoju, kad žinotumėte, kur mašina. Aštunta – patikrinkite mašiną iš karto, kai gaunate. Visa tai paprasta, bet daugelis žmonių pamiršta. O paskui stebisi, kad kažkas ne taip.

Keltas – alternatyva tralui

11. Kokie keltai plaukia iš Danijos į Lietuvą?

Pagrinde – DFDS Seaways. Jie turi maršrutą Frederikshavn-Klaipėda. Plaukia kasdien arba kas antrą dieną, priklausomai nuo sezono. Plaukimo laikas – apie 20 valandų. Taip pat yra maršrutas Hirtshals-Klaipėda, bet jis rečiau. Keltai priima tiek keleivius su automobiliais, tiek tik automobilius (be keleivių). Kaina priklauso nuo sezono, automobilio dydžio, ar reikia kajutės. Vidutiniškai – 150-300 eurų už automobilį su vienu keleiviu. Be keleivio – pigiau. Su kajute – brangiau. Be kajutės – pigiausia, bet reikia sėdėti bendrose patalpose. Mano rekomendacija – jei plaukiate naktį, imkite kajutę. Miegoti sėdint – ne pats maloniausias dalykas.

12. Kaip užsirezervuoti keltą?

Galima internetu – dfds.lt arba dfds.com. Pasirenkate maršrutą, datą, automobilio dydį, keleivių skaičių. Mokate internetu. Gaunate bilietą el.