Lietuva Denmark su mašina

Kasmet tūkstančiai lietuvių keliauja maršrutu Lietuva Denmark su mašina – vieni vyksta dirbti, kiti aplankyti artimųjų, treti persikraustyti ilgesniam laikui. Kelionė automobiliu iš Lietuvos į Daniją yra patogus pasirinkimas, nes galima pasiimti daugiau daiktų, nesijaudinti dėl bagažo limitų ir važiuoti savo tempu. Bet yra nemažai dalykų, kuriuos verta žinoti prieš sėdant už vairo – nuo maršruto pasirinkimo iki kelių mokesčių, nuo draudimo iki techninio pasirengimo. Šiame straipsnyje atsakysime į dažniausiai užduodamus klausimus, kad kelionė būtų sklandesnė ir mažiau stresinė. Nes kartais paprasčiausias dalykas – pavyzdžiui, nežinojimas apie kelių mokestį – gali sugadinti visą nuotaiką.

Kelionė – Lietuva Denmark su mašina

1. Kiek laiko trunka kelionė iš Lietuvos į Daniją automobiliu?

Priklausomai nuo to, iš kurios Lietuvos vietos išvykstate ir kur Danijoje vykstate, kelionė trunka maždaug 12–16 valandų. Iš Vilniaus iki Kopenhagos – apie 1 200 kilometrų, jei važiuojate per Lenkiją ir Vokietiją. Tai reiškia, kad realiai reikia bent vienos nakvynės pakeliui, nebent esate du vairuotojai ir keičiatės. Aš pats esu važiavęs be sustojimo – nerekomenduoju. Po dešimtos valandos vairavimo reakcija lėtėja, o Lenkijos keliai kartais reikalauja daugiau dėmesio nei norėtųsi. Geriau sustoti Poznanėje ar Berlyne, pailsėti ir kitą dieną ramiai pasiekti Daniją.

2. Koks geriausias maršrutas važiuojant iš Lietuvos į Daniją?

Populiariausias maršrutas veda per Lenkiją ir Vokietiją – tai greičiausias kelias. Iš Kauno ar Vilniaus važiuojate link Varšuvos, toliau per Poznanę iki Berlyno, o iš ten – į šiaurę link Rostoko arba Hamburgą, iš kur keltu arba per tiltus pasiekiate Daniją. Yra ir alternatyva – važiuoti per Švediją, bet tai ilgesnis ir brangesnis variantas dėl keltų. Jei norite sutaupyti laiko, geriausia važiuoti per Vokietiją ir tada pasiekti Daniją sausuma per sieną prie Flensburgo. Keliai ten geri, greitkelių dauguma be mokesčio, išskyrus kelis ruožus.

3. Ar reikia mokėti kelių mokesčius važiuojant per Lenkiją, Vokietiją ir Daniją?

Taip, bet sistema skiriasi priklausomai nuo šalies. Lenkijoje yra mokami greitkeliai – A2 ir A4 ruožuose reikia mokėti, kitur dažnai nemokamai. Vokietijoje lengviesiems automobiliams greitkeliai nemokami, bet jei vežate priekabą ar sunkesnį krovinį, gali tekti mokėti. Danijoje kelių mokesčių lengviesiems automobiliams praktiškai nėra, bet yra mokami tiltai – pavyzdžiui, „Storebælt" tiltas tarp Zelandijos ir Funeno salos kainuoja apie 245 DKK. Tai nėra mažai, ypač jei važiuojate dažnai. Rekomenduoju iš anksto pasitikrinti kainas, kad nebūtų netikėtumų.

4. Ką daryti, jei sugenda mašina pakeliui į Daniją?

Pirmiausia – ramybė. Tokių atsitikimų pasitaiko, ypač jei mašina nebuvo patikrinta prieš ilgą kelionę. Jei sugedote Lenkijoje ar Vokietijoje, skambinkite savo draudimo bendrovei – daugelis turi pagalbos kelyje paslaugą Europoje. Jei turite ADAC ar panašią pagalbą, jie atvyks greitai. Kartais užtenka pakeisti ratą arba pristabdyti dėl perkaitusio variklio. Bet jei rimtesnė problema – gali tekti palikti mašiną servise ir tęsti kelionę autobusu ar traukiniu. Visada turėkite su savimi numerį savo draudimo kompanijos ir bent minimalų įrankių rinkinį.

5. Ar reikia žieminės padangos važiuojant į Daniją žiemą?

Danijoje žieminės padangos nėra privalomos pagal įstatymą, bet tai nereiškia, kad jų nereikia. Žiemos ten būna švelnesnės nei Lietuvoje, bet slidžių kelių pasitaiko. Jei važiuojate gruodį ar sausį, tikrai rekomenduoju žiemines padangas – saugumas svarbiau nei formalumai. Be to, jei pakeliui pravažiuojate per Lenkiją ar Vokietiją, ten taisyklės gali skirtis. Vokietijoje, pavyzdžiui, yra „oro sąlygų" taisyklė – jei slidu, žieminės padangos privalomos. Taigi geriau jau turėti jas užsidėję iš Lietuvos.

Dokumentai – Lietuva Denmark su mašina

6. Kokių dokumentų reikia norint važiuoti į Daniją su savo mašina?

Pagrindiniai dokumentai – vairuotojo pažymėjimas, automobilio registracijos liudijimas ir draudimas. Jei mašina priklauso ne jums, bet turite įgaliojimą – viskas gerai, bet geriau turėti raštišką savininko sutikimą, ypač jei kertate daug sienų. Europos sveikatos draudimo kortelė (ESDK) taip pat praverčia – ji suteikia teisę į būtinąją medicinos pagalbą Danijoje. Dar rekomenduoju turėti žaliąją kortelę – nors ES šalyse ji nebūtina, bet kartais pasienyje ar policijos patikrinimo metu jos paprašo. Geriau turėti ir nenaudoti, negu neturėti.

7. Ar galima važiuoti į Daniją su lietuvišku vairuotojo pažymėjimu?

Taip, lietuviškas vairuotojo pažymėjimas galioja visose ES šalyse, įskaitant Daniją. Jokio tarptautinio pažymėjimo nereikia, jei turate standartinį ES formato pažymėjimą. Jei jūsų pažymėjimas seno pavyzdžio – popierinis, be nuotraukos – tuomet rekomenduočiau pasikeisti prieš kelionę. Nors teoriškai jis galioja, praktiškai gali kilti nesusipratimų, ypač jei sustabdo policija. O Danijoje policija kartais stabdo netikėtai, ypač greitkeliuose. Taigi pasitikrinkite, ar jūsų dokumentas tvarkingas.

8. Ką daryti, jei prarandate dokumentus Danijoje?

Tai nemaloni situacija, bet ne pasaulio pabaiga. Pirmiausia kreipkitės į artimiausią policijos skyrių ir užregistruokite praradimą – gausite pažymą. Tada susisiekite su Lietuvos ambasada Kopenhagoje – jie gali išduoti laikiną dokumentą grįžimui. Jei praradote vairuotojo pažymėjimą, galite grįžti be jo, bet turėkite asmens tapatybės kortelę ar pasą. Jei praradote viską – skambinkite į ambasadą, jie padės. Beje, visada turėkite dokumentų kopijas telefone ar el. pašte – tai labai palengvina situaciją.

9. Ar reikia deklaruoti daiktus vežant iš Lietuvos į Daniją?

Kadangi Lietuva ir Danija yra ES narės, prekių judėjimas laisvas – jokio muitinės deklaravimo nereikia asmeniniams daiktams. Bet yra ribojimų alkoholiui ir tabakui – jei vežate didesnį kiekį nei asmeniniam vartojimui, gali kilti klausimų. Pavyzdžiui, daugiau nei 10 litrų stipraus alkoholio arba 800 cigarečių jau gali atrodyti įtartinai. Vienas mano pažįstamas vežė dėžę degtinės draugui – Danijos pusėje sustabdė, paklausinėjo, bet praleido. Bet geriau nerizikuoti ir vežti protingus kiekius.

Mašinos paruošimas – Lietuva Denmark su mašina

10. Kaip paruošti mašiną ilgai kelionei į Daniją?

Prieš ilgą kelionę visada rekomenduoju pasidaryti bent minimalų patikrinimą. Patikrinkite alyvos lygį, stabdžių skystį, aušinimo skystį. Padangos – ar pakankamas protektorius, ar nėra išsipūtimo. Žibintai – ar visi veikia, nes Lenkijoje ir Vokietijoje policija gali sustabdyti dėl neveikiančio žibinto. Dar patikrinkite valytuvus – jei važiuojate rudenį ar žiemą, lietaus tikrai bus. Ir dar vienas dalykas – atsarginis ratas arba remonto komplektas. Aš pats esu turėjęs pradurtą ratą vidury Vokietijos, ir geras dalykas, kad turėjau atsarginį.

11. Kokių atsarginių dalių verta turėti su savimi?

Nereikia vežti pusės serviso, bet keli dalykai praverčia. Lemputės – bent vienas komplektas, nes deganti lemputė gali kainuoti baudą. Saugikliai – jei kas nors perdega, galėsite pakeisti vietoje. Laidai užvedimui – jei akumuliatroius išsikrauna, ypač šaltą rytą. Dar rekomenduočiau turėti litrą alyvos ir litrą aušinimo skysčio – kartais ilgoje kelionėje mašina suvartoja daugiau nei tikiesi. Ir žinoma – pirmosios pagalbos rinkinį, gesintuvą ir šviesą atspindinčią liemenę. Tai ne tik rekomendacija – kai kuriose šalyse tai privaloma.

12. Ar galima važiuoti į Daniją su sena mašina?

Galima, bet reikia įvertinti riziką. Senesnė mašina – didesnė tikimybė, kad kas nors suges pakeliui. Jei jūsų automobiliui 15–20 metų ir jis nebuvo rimtai remontuotas, pagal du kartus prieš važiuojant. Bet jei mašina prižiūrėta, važinėja be problemų kasdien – kelionė turėtų praeiti gerai. Svarbiausia – pasidaryti tą patikrinimą prieš išvažiuojant. Danijoje senos mašinos nėra draudžiamos, bet jei planuojate ten ilgiau gyventi ir registruoti mašiną, gali būti reikalavimų techninei būklei.

Kuras ir išlaidos – Lietuva Denmark su mašina

13. Kiek kainuoja kelionė iš Lietuvos į Daniją automobiliu?

Sunku pasakyti tiksliai, nes priklauso nuo mašinos, maršruto ir stiliaus. Bet pabandykime paskaičiuoti. Degalai – maždaug 1200 km, vidutinės sąnaudos 7 l/100 km, tai apie 84 litrai benzino. Lenkijoje benzinas pigesnis, Vokietijoje – brangesnis, vidutiniškai apie 1,6–1,8 euro už litrą. Tai gaunasi maždaug 135–150 eurų degalams. Kelių mokesčiai – priklausomai nuo maršruto, bet apie 30–50 eurų. Jei nakvojate pakeliui – dar 40–60 eurų už viešbutį. Iš viso – maždaug 200–260 eurų vienam važiavimui. Brangiau nei lėktuvas, bet galite vežtis tiek daiktų, kiek telpa.

14. Kur pigiau pilti degalus – Lietuvoje, Lenkijoje ar Vokietijoje?

Paprastai pigiausia Lenkijoje, ypač jei pilate ne greitkelių degalinėse. Lenkijos viduje, mažesniuose miesteliuose, kainos gali būti 10–15 centų mažesnės nei Lietuvoje. Vokietijoje degalai brangesni, ypač greitkelių degalinėse – ten kainos gali šoktelti 20 centų virš vidurkio. Danijoje – dar brangiau. Taigi strategija: pripilkite pilną baką Lietuvoje arba Lenkijos viduryje, o Vokietijoje pilkite tik tiek, kiek reikia iki Danijos. Ir venkite degalinių tiesiai prie greitkelio – nuvažiuokite 5 km nuo išvažiavimo ir rasite pigiau.

15. Ar Danijoje brangu išlaikyti automobilį?

Taip, Danijoje automobilių išlaikymas vienas brangiausių Europoje. Registracijos mokestis – tai, kas šokiruoja daugelį atvykėlių – gali siekti 150 proc. automobilio vertės. Dėl to daugelis danų važinėja senesnėmis mašinomis arba naudojasi viešuoju transportu. Draudimas irgi brangesnis nei Lietuvoje, nors priklauso nuo draudimo tipo. Degalai – jau minėjau, kad brangiau. Bet jei gyvenate Danijoje ir turite lietuvišką mašiną, galite ja važinėti ribotą laiką – paprastai iki 30 dienų, po to reikia registruoti.

Įvažiavimas – Lietuva Denmark su mašina

16. Ar yra pasienio kontrolė tarp Vokietijos ir Danijos?

Formaliai – ne, nes abi šalys yra Šengeno zonoje. Bet Danija pastaraisiais metais buvo įvedusi laikinas pasienio patikras dėl migracijos situacijos. Tai reiškia, kad kartais pasienyje prie Flensburgo arba keltuose gali būti patikrinimai. Paprastai tai greita – pareigūnas pažiūri pasą arba tapatybės kortelę, klausia, kur vykstate, ir praleidžia. Bet gali būti eilių, ypač vasarą ar prieš šventes. Turėkite dokumentus paruoštus, kad nereikėtų ieškoti po visą mašiną.

17. Ką daryti, jei pasienyje kyla problemų?

Pirmiausia – bendradarbiaukite. Atsakykite į klausimus ramiai, parodykite dokumentus. Jei pareigūnai nori patikrinti bagažą – leiskite, neturite ko slėpti. Problemos dažniausiai kyla, kai žmogus nervinasi arba elgasi įtartinai. Vienas mano kolega buvo sustabdytas su pilna mašina daiktų – pareigūnai pagalvojo, kad galbūt veža prekes pardavimui. Paaiškino, kad kraustosi – viskas gerai. Jei vis dėlto atsitinka rimtesnė situacija – turite teisę prašyti vertėjo ir susisiekti su savo ambasada.

18. Ar galima kirsti Danijos sieną bet kuriuo paros metu?

Taip, sausumos sieną galima kirsti bet kada – nėra darbo valandų. Bet praktiškai naktį gali būti mažiau atvirų kontrolės punktų, jei jie yra. Jei važiuojate keltu – čia jau yra tvarkaraščiai. Keltai iš Vokietijos (pvz., Rostoko ar Puttgarden) į Daniją plaukia reguliariai, bet naktį rečiau. Patikrinkite tvarkaraštį iš anksto, kad nereiktų laukti kelias valandas uoste. Aš kartą atvažiavau į uostą 2 valandą nakties ir teko miegoti mašinoje iki pirmo kelto – ne pats maloniausias dalykas.

Gyvenimas Danijoje – Lietuva Denmark su mašina

19. Kiek laiko galima važinėti Danijoje su lietuviškais numeriais?

Jei gyvenate Danijoje – oficialiai 30 dienų, po to reikia registruoti automobilį Danijoje ir gauti daniškus numerius. Bet jei esate tik svečias – atvažiavote savaitei ar mėnesiui – problemų neturėtų būti. Svarbu, kad mašina būtų apdrausta ir techniškai tvarkinga. Yra atvejų, kai žmonės metus važinėja su lietuviškais numeriais – tai jau rizika, nes Danijos policija gali sustabdyti ir paklausti, kiek laiko esate šalyje. Jei dirbate ir gyvenate Danijoje, geriau susitvarkyti dokumentus.

20. Ar Danijoje brangu drausti automobilį?

Palyginti su Lietuva – taip. Danijoje draudimo kainos priklauso nuo daugelio faktorių – amžiaus, stažo, mašinos tipo, gyvenamosios vietos. Jauni vairuotojai moka daugiau. Bet yra ir pliusų – draudimo sistema ten skaidresnė, o draudimo išmokos greitesnės. Jei perkate draudimą Danijoje, galite rinktis iš kelių variantų – nuo bazinio (atsakomybės) iki pilno (kasko). Rekomenduoju bent jau bazinį – be jo važinėti negalima, o baudos nemažos.

21. Kaip rasti gerą autoservisą Danijoje?

Danijoje autoservisų daug, bet kainos – oi. Darbo valanda servise gali kainuoti 600–900 DKK (apie 80–120 eurų), kas yra gerokai daugiau nei Lietuvoje. Jei reikia remonto, rekomenduoju ieškoti nepriklausomų servisų, o ne oficialių atstovybių – ten pigiau. Galima ieškoti per „Google Maps" arba vietinius forumus – lietuvių bendruomenė Danijoje aktyvi, dažnai rekomenduoja patikrintus meistrus. O jei remontas nesudėtingas – galima grįžti į Lietuvą ir susitvarkyti ten. Aš pats taip dariau – Danijoje tik avarinį remontą, o rimtesnius dalykus – Lietuvoje.

Viešasis transportas – Lietuva Denmark su mašina

22. Ar verta vežtis mašiną, jei gyvensiu Kopenhagoje?

Jei gyvensite Kopenhagos centre – tikriausiai ne. Viešasis transportas ten puikus – metro, traukiniai, autobusai važiuoja dažnai ir patikimai. Be to, automobilio parkavimas Kopenhagoje – košmaras. Valandos kaina centre gali siekti 30–40 DKK, o mėnesio leidimas – tūkstančius. Daugelis danų mieste važinėja dviračiais – infrastruktūra tam puiki. Bet jei gyvensite užmiestyje ar mažesniame mieste – mašina praverčia. Ypač jei turite vaikų arba reikia važinėti į darbą toliau.

23. Kiek kainuoja parkavimas Danijoje?

Priklauso nuo vietos. Kopenhagos centre – brangu, jau minėjau. Mažesniuose miestuose – pigiau, kartais net nemokama tam tikrose zonose. Daugelyje vietų parkavimas mokamas per mobiliąsias programėles – „EasyPark" arba „ParkMan". Tai patogu, nes moki tik už faktinį laiką. Bet atsargiai – jei pamiršite pradėti arba baigti parkavimą, bauda gali būti 510 DKK. Mano pažįstamam taip atsitiko – pamiršo išjungti parkavimą, sumokėjo už 12 valandų vietoj 2.

Saugumas – Lietuva Denmark su mašina

24. Ar saugu palikti mašiną Danijoje su daiktais viduje?

Danija – viena saugiausių šalių Europoje, bet vagysčių iš automobilių pasitaiko. Ypač atsargiems reikia būti prie prekybos centrų, turistinių vietų ir poilsio aikštelių. Nematykite vertingų daiktų ant sėdynių – nešiojamą kompiuterį, telefoną, rankinę. Geriau įdėti į bagažinę arba pasiimti su savimi. Vienas mano draugas paliko fotoaparatą ant galinės sėdynės – grįžo su išdaužtu langu. Danijoje, bet ne rojuje. Paprastas atsargumas išvengia daug problemų.

25. Ką daryti, jei patenkate į eismo įvykį Danijoje?

Pirmiausia – įsitikinkite, kad visi saugūs. Jei reikia, kvieskite greitąją pagalbą (numeris 112). Tada užpildykite eismo įvykio deklaraciją – ją turėtų turėti kiekvienas vairuotojas. Nufotografuokite žalą, gaukite kitos šalies duomenis. Praneškite savo draudimo bendrovei kuo greičiau. Danijoje policija kviečiama tik jei yra sužeistųjų arba ginčo dėl kaltės. Jei avarija nedidelė – galima sutvarkyti be policijos. Svarbiausia – neišvažiuoti iš įvykio vietos be deklaracijos, nes tai jau laikoma pasišalinimu.

26. Ar Danijoje griežtos baudos už greičio viršijimą?

Taip, ir jos skaudžios. Danijoje greičio viršijimas baudžiamas griežtai – net nedidelis viršijimas gali kainuoti kelis tūkstančius kronų. Pavyzdžiui, 30 km/h viršijimas – tai jau gali būti 3 000–5 000 DKK bauda, o jei viršijimas didesnis – gali atimti teises. Be to, Danijoje daug greičio kamerų, ypač prie mokyklų ir gyvenamųjų rajonų. Ir dar vienas dalykas – jei gaunate baudą Danijoje, ji jus pasieks net Lietuvoje. ES šalys dalijasi duomenimis, taigi pabėgti nepavyks. Geriau tiesiog laikytis taisyklių.

Išvada

Kelionė Lietuva Denmark su mašina – tai patogus ir lankstus būdas pasiekti Skandinaviją. Svarbiausia – pasiruošti: patikrinti mašiną, susitvarkyti dokumentus, žinoti maršrutą ir kelių mokesčių sistemą. Danija – saugi ir tvarkinga šalis, bet brangi, ypač automobilių išlaikymo prasme. Jei planuojate ten gyventi ilgiau – susitvarkykite registraciją ir draudimą laiku. O jei tik lankotės – mėgaukitės kelione, stebėkite greitį ir nepamirškite pasidžiaugti gražiais Vokietijos ir Danijos keliais. Sėkmės kelyje.