Kelionė automobiliu iš Copenhagen į Lietuvą

Kartais automobilio nereikia vežti – reikia tiesiog nuvairuoti. Kelionė automobiliu iš Kopenhagos į Lietuvą yra gana ilgas, bet įveikiamas maršrutas, kurį kasmet įveikia tūkstančiai žmonių. Vieni važiuoja su ką tik pirktu automobiliu, kiti – su savo, kurį reikia parvežti atgal. Vieni važiuoja vieni, kiti – su šeima ar draugais. Kiekvienas turi savo priežastis, bet visiems kyla tie patys klausimai – kiek trunka kelionė, kokie keliai geriausi, ką reikia žinoti prieš išvažiuojant. Šiame straipsnyje pabandysiu atsakyti į visus šiuos klausimus remdamasis savo patirtimi.

Maršrutas – kelionė automobiliu iš Copenhagen į Lietuvą

1. Koks yra trumpiausias maršrutas iš Kopenhagos į Lietuvą?

Trumpiausias maršrutas – per Fehmarn Belt tiltą (arba keltą, kol tiltas dar nebaigtas) į Vokietiją, tada per Hamburgą, Berlyną, Poznanę, Varšuvą ir toliau į Lietuvą. Bendras atstumas – maždaug 1200-1400 kilometrų, priklausomai nuo to, kur Lietuvoje važiuojate. Į Vilnių – apie 1300 km, į Kauną – apie 1200 km, į Klaipėdą – apie 1100 km. Tai populiariausias maršrutas, ir dauguma navigacijų jį siūlo kaip pagrindinį. Bet „trumpiausias" nebūtinai reiškia „greičiausias" – kartai ilgesnis maršrutas per kitus kelius gali būti greitesnis dėl mažiau kamščių.

2. Ar yra alternatyvių maršrutų?

Yra keletas. Vienas – per keltą iš Gedserio arba Rostocko į Vokietiją, tada panašus maršrutas per Lenkiją. Kitas – per Švediją: tiltu iš Kopenhagos į Malmę, tada keltu iš Švedijos į Vokietiją arba Lenkiją. Trečias – ilgesnis, bet kartais patogesnis: per Danijos pusiasalį (Jylland) į Vokietiją, tada per Vokietiją į Lenkiją. Kiekvienas maršrutas turi savo pliusų ir minusų – vienas pigesnis, kitas greitesnis, trečias vaizdingesnis. Pasirinkimas priklauso nuo jūsų prioritetų.

3. Kiek laiko trunka kelionė be sustojimų?

Gryno važiavimo laikas – maždaug 12-14 valandų, priklausomai nuo maršruto ir greičio. Bet tai teorinis skaičius – realiai niekas nevažiuoja be sustojimų. Su poilsiais, degalinėmis, pietumis ir keltu (arba tiltu) kelionė trunka 14-18 valandų. Jei važiuojate vienas, rekomenduoju daryti pertraukas kas 2-3 valandas – kitaip pavargstate ir kelionė tampa nesaugi. Jei važiuojate dviese, galite keistis ir važiuoti ilgiau be sustojimų. Bet vis tiek – geriau važiuoti ilgiau ir saugiau, negu skubėti ir rizikuoti.

4. Ar galima nuvažiuoti per vieną dieną?

Galima, bet tai ilga diena. Jei išvažiuojate 6 valandą ryto, realiai Lietuvoje galite būti 22-24 valandą. Tai 16-18 valandų kelyje, iš kurių 12-14 valandų gryno važiavimo. Įmanoma, bet varginanti. Ypač jei važiuojate vienas. Dauguma žmonių, kurie važiuoja šį maršrutą pirmą kartą, daro pernakvojimą Vokietijoje arba Lenkijoje – pavyzdžiui, Berlyne arba Poznanėje. Taip kelionė tampa malonesnė ir saugesnė. Bet jei skubate arba esate patyręs vairuotojas, viena diena įmanoma.

5. Koks geriausias laikas išvažiuoti iš Kopenhagos?

Geriausia išvažiuoti anksti ryte – 5-6 valandą. Taip išvengiate rytinių kamščių Kopenhagoje, turite visą dieną važiavimui, ir pasiekiate Lietuvą prieš vidurnaktį. Jei išvažiuojate vėliau – pavyzdžiui, 10 valandą – tada jau reikia galvoti apie pernakvojimą pakeliui. Kitas variantas – išvažiuoti vakare ir važiuoti naktį. Mažiau kamščių, mažiau eismo, bet reikia būti labai budriam. Naktinis važiavimas tinka patyrusiems vairuotojams, kurie gerai mato tamsoje ir nepavargsta greitai.

Keliai – kelionė automobiliu iš Copenhagen į Lietuvą

6. Kokia kelių kokybė Danijoje?

Danijoje keliai labai geri – lygūs, gerai pažymėti, su gera infrastruktūra. Greitkeliai nemokami (išskyrus tiltus ir keltus), ir jie paprastai turi 2-3 juostas. Vienintelis minusas – Danijoje dažnai pučia stiprus vėjas, ypač ant tiltų. Tai gali būti nemalonu, ypač jei vairuojate aukštą automobilį arba priekabą. Bet kelių kokybė – puiki. Greičio apribojimai – 130 km/h greitkeliuose, 80 km/h užmiesčio keliuose, 50 km/h miestuose.

7. Kokia kelių kokybė Vokietijoje?

Vokietijoje keliai taip pat labai geri, ypač Autobahn – vokiški greitkeliai. Daugumoje Autobahn atkarpų nėra greičio apribojimo (rekomenduojamas 130 km/h), bet tai nereiškia, kad galima važiuoti bet kaip. Saugumas visada svarbiau už greitį. Vienintelis minusas – Vokietijoje dažnai būna remonto darbų (Baustelle), kurie gali sukelti kamščius ir prailginti kelionę. Ypač vasarą – tai sezonas, kai Vokietija remontuoja kelius. Planuokite papildomą laiką kamščiams.

8. Kokia kelių kokybė Lenkijoje?

Lenkijoje situacija labai pasikeitė per pastaruosius 15 metų. Dabar dauguma pagrindinių kelių yra greitkeliai su gera danga – A2 iki Varšuvos, A1 į šiaurę, S8 link Lietuvos. Bet vis dar yra atkarpų, kur keliai prastesni – siauresni, duobėti, su daugiau eismo. Ypač tai pasakytina apie kelius nuo Varšuvos link Lietuvos sienos – ten dar yra „senų" kelių, kur greitis ribotas ir reikia daugiau dėmesio. Bet situacija gerėja kiekvienais metais.

9. Ar reikia mokėti už kelius?

Danijoje – ne, išskyrus tiltus ir keltus. Vokietijoje – ne, Autobahn nemokami lengviesiems automobiliams. Lenkijoje – taip, yra mokamų atkarpų. A2 greitkelis nuo Vokietijos sienos iki Varšuvos yra mokamas – elektroninė vinjetė arba mokėjimas prie kasos. Kaina – apie 10-20 eurų, priklausomai nuo atstumo. Kitos atkarpos – nemokamos arba su mažesniais mokesčiais. Lietuvoje – reikia e. vinjetės, jei važiuojate greitkeliais. Kaina – apie 10 eurų savaitei.

10. Ką daryti, jei navigacija rodo kitokį maršrutą?

Navigacija kartais siūlo alternatyvius maršrutus, kurie gali būti trumpesni laiko atžvilgiu, bet ne atstumo. Pavyzdžiui, per mažesnius kelius, kur nėra kamščių, bet greitis mažesnis. Arba per kitą šalį – pavyzdžiui, per Čekiją arba Slovakiją, kas atrodo keistai, bet kartais būna greičiau. Geriausia – palyginti kelis maršrutus ir pasirinkti tą, kuris atrodo patikimiausias. Ir visada turėti atsarginį planą – jei navigija sugenda arba kelias uždarytas, reikia žinoti, kur važiuoti.

Pasiruošimas – kelionė automobiliu iš Copenhagen į Lietuvą

11. Ką reikia patikrinti prieš ilgą kelionę?

Pirmiausia – padangos. Patikrinkite slėgį ir protektoriaus gylį. Jei važiuojate žiemą – įsitikinkite, kad turite žiemines padangas (tai privaloma Lietuvoje nuo lapkričio iki kovo). Antras dalykas – tepalai ir aušinimo skystis. Trečias – stabdžiai. Ketvirtas – žibintai. Penktas – valytuvai. Šeštas – degalai. Ir septintas – dokumentai. Viską patikrinkite prieš išvažiuojant, o ne kelyje. Vienas pažįstamas išvažiavo iš Kopenhagos su prakiurusiu radiatoriumi – pastebėjo tik Vokietijoje, kai variklis įkaito. Nemalonu ir brangu.

12. Kokių dokumentų reikia kelionei?

Vairuotojo pažymėjimas, automobilio registracijos liudijimas, draudimas (žalioji kortelė arba tranzitinis draudimas), ir asmens tapatybės dokumentas (pasas arba asmens tapatybės kortelė). Jei automobilis nėra jūsų – reikia įgaliojimo nuo savininko. Jei važiuojate su vaikais – jų dokumentai. Dar rekomenduoju turėti pirkimo-pardavimo sutartį (jei automobilis ką tik pirktas) ir draudimo polisą popieriuje – ne tik elektroninę versiją. Visada geriau turėti per daug dokumentų, negu per mažai.

13. Ką pasiimti į ilgą kelionę?

Vandens, užkandžių, kavos termosą. Patogius drabužius – ilgai sėdint prie vairo, nepatogūs drabužiai vargina. Telefoną su navigacija ir įkroviklį. Grynųjų pinigų – Lenkijoje kai kuriose vietose kortele gali būti sunku atsiskaityti. Pagalvę ir antklodę – jei reikia daryti pertrauką ir pailsėti. Vaistų nuo skausmo – ilgai sėdint gali skaudėti nugarą. Ir – labai svarbu – atsarginį raktą. Jei pamesite vienintelį raktą vidury Vokietijos, turėsite didelių problemų.

14. Ar reikia specialaus draudimo kelionei?

Jei automobilis turi galiojantį draudimą ES šalyse (žaliąją kortelę), papildomo draudimo nereikia. Bet jei draudimas galioja tik Danijoje, reikia tranzitinio draudimo – jį galima gauti internetu arba draudimo bendrovėje. Tranzitinis draudimas paprastai kainuoja 50-150 eurų, priklausomai nuo automobilio ir maršruto. Dar galima pagalvoti apie techninės pagalbos draudimą kelyje – jei automobilis sugenda Vokietijoje arba Lenkijoje, tai gali labai padėti. ADAC (Vokietijos automobilių klubas) siūlo tokią paslaugą ir užsieniečiams.

15. Kaip pasiruošti kelionei žiemą?

Žieminės padangos – privalomos. Grandinės – rekomenduojamos, ypač jei važiuojate per kalnus (nors šiame maršrute kalnų nėra). Šilti drabužiai – jei sugestumėte vidury nieko, šaltis gali būti pavojingas. Ledo grandiklis ir šepetys sniegui – kad galėtumėte nuvalyti langus. Šildytuvas – jei turite. Ir kantrybė – žiemą kelionė trunka ilgiau dėl prastesnių kelių sąlygų. Geriau važiuoti lėčiau ir saugiau, negu skubėti ir patekti į avariją.

Kelyje – kelionė automobiliu iš Copenhagen į Lietuvą

16. Kur geriausia daryti pertraukas?

Kas 2-3 valandas rekomenduoju sustoti bent 15-20 minučių. Degalinės – pats paprasčiausias variantas. Vokietijoje yra Rasthof – didelės poilsio aikštelės su degalinėmis, kavinėmis, tualetais. Lenkijoje – MOP (Miejsce Obsługi Podróżnych), panašūs į vokiškus Rasthof. Jei norite pavalgyti – Vokietijoje yra daug greito maisto restoranų tiesiog prie greitkelių. Lenkijoje – Bar Mleczny (pieno barai) siūlo pigius ir skanius pietus. Svarbiausia – nevažiuoti per ilgai be pertraukos. Pavargęs vairuotojas yra pavojingas vairuotojas.

17. Ką daryti, jei automobilis sugenda kelyje?

Pirmiausia – nusigauti į saugią vietą (dešinysis kelkraštis, poilsio aikštelė). Įjungti avarinius žibintus, užsidėti liemenę, pastatyti avarinio sustojimo ženklą. Tada skambinti pagalbos tarnybai – jei turite techninės pagalbos draudimą, skambinkite jiems. Jei ne – skambinkite vietinei pagalbos tarnybai. Vokietijoje – 110 (policija) arba 112 (bendrasis pagalbos numeris). Lenkijoje – taip pat 112. Ir tada – laukti. Nemalonu, bet kartais taip nutinka. Svarbiausia – saugumas.

18. Kaip elgtis su policija kelyje?

Ramiai ir mandagiai. Jei policija sustabdo – parodykite dokumentus, atsakykite į klausimus. Vokietijoje policija paprastai draugiška, bet griežta – jei viršijote greitį arba padarėte pažeidimą, bauda bus. Lenkijoje policija taip pat draugiška, bet kartais gali prašyti kyšio – tai neteisėta, ir jūs neturite mokėti. Lietuvoje – panašiai. Svarbiausia – turėti tvarkingus dokumentus ir laikytis kelių taisyklių. Tada policija neturės priežasties stabdyti.

19. Ką daryti, jei pavargstate vairuoti?

Sustoti. Tai skamba akivaizdžiai, bet daugelis žmonių bando „iškęsti" ir važiuoti toliau. Tai pavojinga. Jei jaučiate, kad akys merkiasi, galva sunki, arba pradedate svajoti – sustokite. Miegokite 20-30 minučių automobilyje arba raskite viešbutį. Vokietijoje ir Lenkijoje yra daug pigių viešbučių tiesiog prie greitkelių – 30-50 eurų už naktį. Geriau prarasti valandą miegui, negu patekti į avariją. Ir dar – kava padeda, bet ne amžinai. Po 3-4 puodelių kava nebeveikia, o skrandis pradeda skaudėti.

20. Kaip važiuoti per Lenkiją saugiai?

Lenkijoje eismas intensyvesnis nei Vokietijoje, ir vairavimo kultūra kitokia. Lenkai dažnai važiuoja greičiau nei leistina, lenkia pavojingose vietose, ir ne visada rodo posūkius. Būkite atidūs. Ypač atsargūs būkite mažesniuose keliuose – ten gali pasirodyti traktoriai, dviratininkai, arba pėstieji. Dar vienas dalykas – Lenkijoje dažnai būna radarų ir greičio matuoklių. Viršijus greitį, baudos nemažos. Geriau važiuoti lėčiau ir saugiau, negu gauti baudą arba patekti į avariją.

Praktiniai – kelionė automobiliu iš Copenhagen į Lietuvą

21. Kiek kainuoja kelionė automobiliu iš Kopenhagos į Lietuvą?

Priklauso nuo automobilio ir maršruto. Degalai – maždaug 100-150 eurų, priklausomai nuo automobilio kuro sąnaudų. Tiltas arba keltas – 30-60 eurų. Mokami keliai Lenkijoje – 10-20 eurų. Vinjetė Lietuvoje – apie 10 eurų. Maistas ir gėrimai pakeliui – 20-40 eurų. Jei nakvojate viešbutyje – dar 30-50 eurų. Iš viso – maždaug 200-350 eurų, priklausomai nuo to, kaip taupiai arba patogiai keliaujate. Tai pigiau nei pervežimas, bet reikia laiko ir energijos.

22. Ar verta važiuoti vienam, ar geriau samdyti vairuotoją?

Priklauso nuo situacijos. Jei mėgstate vairuoti ir turite laiko – važiuokite pats. Tai patirtis, ir jūs geriau pažinsite savo automobilį. Bet jei nenorite arba negalite vairuoti tokio atstumo – galite samdyti vairuotoją. Yra žmonių, kurie užsiima tuo profesionaliai – nuvairuoja automobilius iš vienos vietos į kitą. Kaina – paprastai 200-400 eurų + kelionės išlaidos. Tai brangiau nei pačiam važiuoti, bet sutaupote laiko ir energijos. Pasirinkimas jūsų.

23. Ką daryti, jei automobilis neturi galiojančios techninės apžiūros?

Jei automobilis neturi galiojančios techninės apžiūros, jis negali važiuoti viešaisiais keliais. Tai reiškia, kad negalite jo vairuoti iš Kopenhagos į Lietuvą. Vienintelis variantas – vežti ant tralo arba autovežio. Arba – atlikti techninę apžiūrą Danijoje prieš išvažiuojant. Danijoje techninė apžiūra vadinama „Syn" ir ją galima atlikti specializuotuose centruose. Kaina – apie 50-100 eurų. Bet jei automobilis netinka techninei apžiūrai, tada jau reikia remontuoti arba vežti ant tralo.

24. Ar galima važiuoti su laikinais (tranzitiniais) numeriais?

Taip, bet su tam tikromis sąlygomis. Tranzitiniai numeriai turi būti galiojantys – paprastai jie išduodami 5-30 dienų. Jie turi būti pritvirtinti prie automobilio priekyje ir gale. Ir automobilis turi būti apdraustas – tranzitiniais numeriais be draudimo važiuoti negalima. Dar vienas dalykas – tranzitiniai numeriai paprastai galioja tik konkrečiam maršrutui arba šaliai. Jei Danijoje gavote tranzitinius numerius, jie gali galioti tik Danijoje – tada reikia gauti kitus tranzitinius numerius Vokietijoje arba Lenkijoje. Tai sudėtinga, bet įmanoma.

25. Ką daryti atvykus į Lietuvą?

Pirmiausia – pailsėti. Ilga kelionė, pavargote, ir jums reikia poilsio. Tada – jei automobilis ką tik pirktas, reikia jį registruoti VĮ „Regitra". Tam reikės dokumentų – pirkimo-pardavimo sutarties, registracijos liudijimo, draudimo, ir techninės apžiūros (jei reikia). Registracija paprastai užtrunka 1-2 dienas, priklausomai nuo eilių. Ir dar – jei automobilis Danijoje buvo registruotas, reikia jį nuimti nuo registracijos Danijoje. Tai galima padaryti internetu arba Danijos transporto registre.

Išvada

Kelionė automobiliu iš Kopenhagos į Lietuvą – tai ilgas, bet įveikiamas maršrutas, kuris gali būti ir nuotykis, ir iššūkis. Svarbiausia – pasiruošti: patikrinti automobilį, turėti tvarkingus dokumentus, suplanuoti maršrutą, ir būti pasiruošusiam nenumatytiems atvejams. Neskubėkite, darykite pertraukas, ir mėgaukitės kelione. O jei pavargstate arba nenorite vairuoti patys – visada galite samdyti vairuotoją arba užsisakyti pervežimą. Pasirinkimas jūsų, bet svarbiausia – saugumas.