Iš Kopenhagos į Lietuvą automobiliu – ką reikia žinoti prieš kelionę

Važiavimas automobiliu iš Kopenhagos į Lietuvą – tai ne tik transportavimas, bet ir tam tikras nuotykis. Apie 1200 kilometrų, keli šalys, skirtingi keliai ir galimybė pamatyti Europą pro automobilio langą. Bet prieš sėdant už vairo, reikia žinoti keletą svarbių dalykų: nuo maršruto pasirinkimo iki dokumentų, nuo kelių mokesčių iki nakvynės vietų. Šiame straipsnyje atsakysiu į dažniausiai užduodamus klausimus apie kelionę automobiliu iš Kopenhagos į Lietuvą – remdamasis asmenine patirtimi ir kitų vairuotojų istorijomis.

Pasiruošimas – iš Kopenhagos į Lietuvą automobiliu

1. Koks geriausias maršrutas iš Kopenhagos į Lietuvą?

Yra du pagrindiniai variantai. Pirmas – per Vokietiją ir Lenkiją: Kopenhaga–Hamburgas–Berlynas–Varšuva–Kaunas–Vilnius. Tai ilgiausias, bet patogiausias maršrutas – autostrados didžiąją dalį, geras kelias, daug degalinių. Antras – per Švediją, keltą ir Baltijos šalis: Kopenhaga–Malmė–keltas į Taliną arba Ventspilį–Ryga–Vilnius. Trumpesnis atstumas, bet reikia kelti, kas užtrunka ir kainuoja. Asmeniškai renkuosi pirmą variantą – ypač jei važiuoju pirmą kartą. Keliai pažįstamesni, ir nereikia nervintis dėl kelto grafiko. Bet jei mėgstate jūrą ir turite laiko, antras variantas gali būti įdomesnis.

2. Kiek laiko užtrunka kelionė automobiliu?

Grynasis vairavimo laikas – apie 12–14 valandų. Bet realiai – dvi dienos su nakvyne. Pirmą dieną galima nuvažiuoti iki Berlyno arba Varšuvos, antrą dieną – iki Lietuvos. Jei skubate ir esate du vairuotojai, galima įveikti ir per vieną dieną – bet tai vargina ir nesaugu. Ypač žiemą, kai tamsu jau 16 valandą. Vienas mano draugas bandė važiuoti vienas be sustojimo – pusiaukelėje Lenkijoje užmigo prie vairo ir vos nenuvažiavo nuo kelio. Po to daugiau taip nebedarė. Todėl rekomenduoju planuoti bent vieną nakvynę pakeliui – kūnas ir protas jums padėkos.

3. Ką reikia patikrinti prieš išvykstant?

Pirmiausia – automobilio techninę būklę. Padangos (slėgis, protektoriaus gylis), stabdžiai, skysčiai (alyva, aušinimo skystis, langų plovimo skystis), žibintai. Antra – dokumentus: registracijos liudijimą, draudimą, asmens dokumentą. Trečia – navigaciją: įsitikinkite, kad žemėlapiai atnaujinti, ypač jei naudojate GPS. Ketvirta – pinigus: turėkite grynųjų skirtingoms valiutoms (DKK, EUR, PLN), nors daugumoje vietų galima mokėti kortele. Penkta – pagalbos priemones: pirmosios pagalbos rinkinį, avarinį trikampį, šviesą atspindinčią liemenę. Vokietijoje ir Lenkijoje tai privaloma. Ir dar: patikrinkite, ar veikia šildymas – žiemą be jo ilgai neišvažiuosite.

4. Ar reikia žieminių padangų?

Priklauso nuo sezono. Danijoje žieminių padangų nereikalaujama įstatymas, bet rekomenduoja. Vokietijoje – tas pats. Lenkijoje – nėra privaloma, bet žiemą be jų rizikinga. Lietuvoje – privaloma nuo lapkričio iki balandžio. Todėl jei važiuojate žiemą, žieminės padangos būtinos – net jei Danijoje jos neprivalomos. Be to, rekomenduoju turėti grandines – ypač jei važiuojate per kalnuotas Vokietijos arba Lenkijos vietas. Vienas mano pažįstamas važiavo spalį be žieminių padangų – Lenkijoje užklupo sniegas, ir jis praleido 6 valandas įkalnėje, kol pagaliau atvažiavo pagalba. Nuo to laiko jis visada keičia padangas spalio pradžioje.

5. Kokių dokumentų reikia kelionei?

Minimalus paketas: galiojantis asmens dokumentas (pasas arba ID kortelė), automobilio registracijos liudijimas, draudimo polisas. Jei automobilis ne jūsų – įgaliojimas iš savininko. Jei vežate vaikus – gimimo liudijimas arba notaro patvirtintas tėvų sutikimas, jei važiuojate be abiejų tėvų. ES viduje pasienio kontrolės nėra, bet policija gali sustabdyti bet kada ir paprašyti dokumentų. Be to, Vokietijoje reikia turėti avarinį trikampį, pirmosios pagalbos rinkinį ir šviesą atspindinčią liemenę – be jų gali skirti baudą. Ir dar: jei vairuojate ne savo automobilį, patikrinkite, ar draudimas galioja visose tranzitinėse šalyse.

Maršrutas – iš Kopenhagos į Lietuvą automobiliu

6. Kiek kainuoja degalų kelionei?

Priklauso nuo automobilio ir maršruto. Vidutinės klasės automobiliui, kuris sunaudoja 7 litrus šimtui kilometrų, 1200 km kelionei reikės apie 84 litrų degalų. Dyzelio kaina svyruoja nuo 1,4 iki 1,8 EUR už litrą, priklausomai nuo šalies. Bendrai – apie 120–150 eurų degalams. Bet tai tik degalai – reikia pridėti kelių mokesčius, kelto bilietus (jei važiuojate per jūrą), nakvynes ir maistą. Bendrai kelionė gali kainuoti 250–500 eurų, priklausomai nuo to, kaip taupiai arba patogiai norite keliauti. Vienas patarimas: Danijoje degalai brangesni nei Vokietijoje ar Lenkijoje – jei įmanoma, pripilkite baką prieš išvykdami iš Danijos.

7. Kur geriausia nakvoti pakeliui?

Populiariausios nakvynės vietos: Hamburgo arba Berlyno apylinkės (jei važiuojate per Vokietiją), Varšuva arba Poznanė (Lenkija). Hamburgo viešbučiai brangesni – 80–150 EUR už naktį. Berlyne – 60–120 EUR. Poznanėje – 40–80 EUR. Varšuvoje – 50–100 EUR. Jei taupote, galima rasti pigesnių variantų – Airbnb, hosteliai arba moteliai prie autostrados. Bet nerekomenduoju rinktis pačio pigiausio varianto – kartais tai reiškia prastas sąlygas arba nesaugią vietovę. Vienas mano draugas nakvojo pigiame motelyje Lenkijoje – ryte rado automobilį su išdaužtu langu. Laimei, niekas nebuvo pavogta, bet nuotaika sugadinta visai dienai.

8. Ar galima važiuoti be sustojimo?

Techniškai – taip. Praktiškai – nerekomenduoju. 12–14 valandų vairavimo be pertraukos yra pavojinga – ypač jei esate vienas vairuotojas. Nuovargis mažina reakcijos laiką ir koncentraciją. ES reglamentai profesionaliems vairuotojams nustato poilsio reikalavimus – ir tai ne be reikalo. Rekomenduoju sustoti kas 2–3 valandas – bent 15 minučių pasivaikščioti, išgerti kavos, prasiblaškyti. Ir būtinai – bent viena ilgesnė pertrauka pietums. Jei važiuojate dviese, galite keistis – tai gerokai palengvina kelionę. Bet net ir tada rekomenduoju nakvynę – kitą dieną būsite žvalesni ir saugesni kelyje.

9. Ką daryti, jei pasiklydau?

Šiais laikais pasiklysti sudėtinga – GPS navigacija veikia beveik visur. Bet jei telefonas išsikrovė arba signalas dingsta – nesinervinkite. Sustokite, įjunkite avarinius žibintus ir pažiūrėkite žemėlapį (taip, popierinį – visada verta turėti atsarginį). Arba paprašykite pagalbos degalinėje – dauguma žmonių mielai padės. Vokietijoje ir Lenkijoje kelio ženklai aiškūs – sekdami pagrindinius maršrutus (A1, A2 ir pan.) visada pasieksite reikiamą kryptį. Vienas mano pažįstamas pasiklydo mažame Lenkijos miestelyje – GPS nurodinėjo važiuoti per laukus. Galiausiai sustojo paklausti vietinio žmogaus – tas parodė kelią ranka ir pasakė „tiesiai, paskui kairėn". Paprasčiau nei bet kokia navigacija.

10. Kokie kelių mokesčiai taikomi šiame maršrute?

Danijoje – nemokama lengviesiems automobiliams. Vokietijoje – taip pat nemokama. Lenkijoje – yra mokamų autostradų ruožų: A2 (Konin–Stryków) ir A4 (Vroclavas–Katovicai). Kaina – apie 20–30 PLN už ruožą. Lietuvoje – nemokama lengviesiems automobiliams. Jei važiuojate per Švediją – Öresundo tiltas kainuoja apie 50–60 EUR. Bendrai, kelių mokesčiai – apie 30–100 EUR, priklausomai nuo maršruto. Bet tai tik kelių mokesčiai – degalai, nakvynės ir maistas sudaro didžiąją išlaidų dalį. Vienas dalykas: Lenkijoje kai kurie mokami ruožai priima tik grynuosius – turėkite PLN su savimi.

Kelyje – iš Kopenhagos į Lietuvą automobiliu

11. Ką daryti, jei automobilis sugenda pakeliui?

Pirmiausia – įjunkite avarinius žibintus, užsidėkite šviesą atspindinčią liemenę ir pastatykite avarinį trikampį (50 m nuo automobilio užmiestyje, 100 m autostradoje). Tada skambinkite pagalbos kelyje tarnybai. Vokietijoje – ADAC (arba jūsų draudimo bendrovės pagalbos numeris). Lenkijoje – policija (112) arba privati pagalbos tarnyba. Jei turite draudimą su techninės pagalbos paslauga – skambinkite jiems. Jei ne – ieškokite artimiausios autoserviso. Svarbu: nebandykite remontuoti automobilio autostradoje – tai pavojinga ir draudžiama. Palaukite pagalbos saugioje vietoje. Ir dar: visada turėkite grynųjų – ne visos pagalbos tarnybos priima korteles.

12. Ar saugu sustoti Lenkijos degalinėse naktį?

Paprastai taip, bet reikia būti atsargiems. Didelės degalinės prie autostradų – saugios, apšviestos, su kameromis. Mažos degalinės nuošalesnėse vietose – rizikingesnės. Rekomenduoju sustoti tik didelėse degalinėse, ypač naktį. Ir visada užrakinkite automobilį, net jei tik trumpam išlipate. Vienas mano pažįstamas sustojo mažoje degalinėje Lenkijoje apie 2 valandą nakties – grįžęs rado atidarytą bagažinę. Laimei, niekas nebuvo pavogta, bet nemalonus jausmas liko. Nuo to laiko jis sustoja tik didelėse degalinėse su kameromis. Skamba paranojiškai, bet geriau saugiau nei atsiprašinėti.

13. Ką daryti, jei policija sustabdo?

Ramiai sustokite, išjunkite variklį, atidarykite langą ir parodykite dokumentus. Vokietijoje ir Lenkijoje policija gali sustabdyti bet kada – net jei nepažeidėte jokių taisyklių. Būkite mandagūs, atsakykite į klausimus, bet nekalbėkite per daug. Jei nesuprantate kalbos – paprašykite vertėjo arba naudokitės vertimo programėle. Jei policija skiria baudą – galite ją sumokėti vietoje (grynaisiais) arba gauti kvitą ir sumokėti vėliau. Vienas mano draugas buvo sustabdytas Lenkijoje už greičio viršijimą – policininkas kalbėjo tik lenkiškai, mano draugas – tik lietuviškai ir angliškai. Galiausiai susikalbėjo gestais – bauda buvo 200 PLN, sumokėjo vietoje. Ne pats maloniausias nuotykis, bet viskas baigėsi gerai.

14. Kaip elgtis, jei patekau į eismo įvykį?

Pirmiausia – įsitikinkite, kad visi saugūs. Jei yra sužeistų – skambinkite 112. Tada – įjunkite avarinius žibintus, pastatykite avarinį trikampį ir užsidėkite liemenę. Jei įvykis nedidelis ir nėra sužeistų – užpildykite eismo įvykio deklaraciją (ją turėkite automobilyje). Nufotografuokite įvykio vietą, automobilių padėtį, žalą. Gaukite kitos šalies draudimo duomenis. Jei nesutariate dėl kaltės – kvieskite policiją. Svarbu: nejudinkite automobilių iki atvyksta policija (jei ji kviečiama). Ir dar: jei esate užsienyje, susisiekite su savo draudimo bendrove – jie paaiškins, ką daryti toliau. Vienas mano kolega pateko į avariją Vokietijoje – viskas užtruko 4 valandas, bet draudimas padengė visus nuostolius.

15. Ar reikia mokėti už stovėjimą Kopenhagoje prieš išvykstant?

Priklauso nuo to, kur paliekate automobilį. Kopenhagoje stovėjimas centre brangus – 20–40 DKK už valandą. Užmiestyje – pigiau arba nemokama. Jei paliekate automobilį ilgesniam laikui (pavyzdžiui, oro uoste), kaina gali būti 100–200 DKK už dieną. Yra ir nemokamų variantų – pavyzdžiui, kai kurie prekybos centrai leidžia stovėti nemokamai kelias valandas. Bet būtinai patikrinkite ženklus – Danijoje baudos už neteisingą stovėjimą didelės. Vienas mano pažįstamas paliko automobilį „nemokamoje" zonoje, bet nepastebėjo mažos lentelės „maks. 2 valandos" – grįžęs rado baudą 750 DKK. Skaudu.

Praktiniai patarimai – iš Kopenhagos į Lietuvą automobiliu

16. Ką veikti, jei nuobodu važiuoti?

12–14 valandų prie vairo gali būti ilgos. Rekomenduoju pasiimti podcast'ų, audioknygų arba muzikos. Telefoną prijunkite prie automobilio garso sistemos ir klausykite. Taip pat galite skambinti draugams (laisvų rankų įranga, žinoma) – pokalbis prabėga greičiau. Jei važiuojate dviese – dar geriau, galite kalbėtis. Bet venkite per daug įtemptų pokalbių – vairuotojas turi susikoncentruoti į kelią. Vienas mano draugas klausė audioknygų per ilgas keliones – per metus „perskaitė" 20 knygų. Ne blogas būdas praleisti laiką kelyje. Ir dar: stebėkite kraštovaizdį – Lenkijos lygumos, Vokietijos miškai, Baltijos pakrantė – viskas turi savo žavesio.

17. Ką daryti, jei užmigau prie vairo?

Jei jaučiate, kad akys merkiasi – SUSTOKITE. Nedelsiant. Tai ne juokas. Nuovargis prie vairo yra viena pagrindinių avarijų priežasčių. Sustokite saugioje vietoje – degalinėje, poilsio aikštelėje – ir pailsėkite. 15–20 minučių miego gali padaryti stebuklus. Jei reikia – išgerkite kavos, bet nesitikėkite, kad ji iš karto padės – kofeinas veikia po 20–30 minučių. Geriausias sprendimas – nakvynė. Jei jaučiate nuovargį ir liko dar kelios valandos – tiesiog sustokite viešbutyje. Saugumas svarbiau nei greitis. Vienas mano pažįstamas bandė „pramušti" nuovargį energiniais gėrimais – pusiaukelėje Lenkijoje užmigo ir atsitrenkė į atitvarus. Laimei, rimtai nesusižeidė, bet automobilis buvo sugadintas rimtai.

18. Ką valgyti pakeliui?

Didelėse degalinėse Vokietijoje ir Lenkijoje galima rasti normalaus maisto – ne tik dešrainius. Vokietijos degalinėse dažnai būna šviežių salotų, sumuštinių, karštų patiekalų. Lenkijos degalinėse – barščių, cepelinų (taip, kartais!), pyragų. Bet jei norite kažko geresnio – sustokite mieste. Poznanėje, Varšuvoje, Berlyne yra daugybė restoranų ir kavinių. Vienas patarimas: venkite sunkaus maisto prieš ilgą vairavimą – jis sukelia mieguistumą. Geriau lengvi užkandžiai, vaisiai, riešutai. Ir daug vandens – dehidratacija mažina koncentraciją. Bet ne per daug – kitaip teks dažnai sustoti.

19. Kaip elgtis su laiko juostomis?

Keliaujant iš Kopenhagos į Lietuvą, persikeliate iš UTC+1 (arba UTC+2 vasarą) į UTC+2 (arba UTC+3 vasarą). Tai vienos valandos skirtumas – Lietuvoje valanda daugiau. Tai reiškia, jei išvykstate iš Kopenhagos 8 valandą ryto, Lietuvoje bus 9 valanda. Atkreipkite dėmesį į tai planuodami kelionę – ypač jei turite susitikimą konkrečiu laiku. Vienas mano klientas pamiršo apie laiko skirtumą – atvyko į susitikimą Vilniuje valanda vėliau nei planavo. Nemalonu, bet nieko baisaus. Šiais laikais telefonai automatiškai persijungia, bet visada verta patikrinti.

20. Ką daryti, jei baigėsi degalai?

Pirma – nesinervinkite. Antra – įjunkite avarinius žibintus ir bandykite nusigauti iki artimiausios degalinės arba saugios vietos. Jei automobilis sustojo – pastatykite jį kuo toliau nuo kelio, įjunkite avarinius, užsidėkite liemenę ir pastatykite avarinį trikampį. Tada skambinkite pagalbos kelyje tarnybai arba draugui, kuris gali atvežti degalų. Vokietijoje ir Lenkijoje degalinių daug – retai kada tenka važiuoti ilgiau nei 50 km be degalinės. Bet jei važiuojate naktį arba nuošalesniais keliais – situacija gali būti kitokia. Todėl visada stebėkite degalų lygį ir papildykite baką, kai jis pasiekia ketvirtį. Paprasta taisyklė, bet dažnai pamirštama.

Atvykimas – iš Kopenhagos į Lietuvą automobiliu

21. Ką daryti atvykus į Lietuvą?

Priklauso nuo to, koks jūsų tikslas. Jei grįžtate namo – tiesiog važiuokite į namus. Jei atvežate automobilį pardavimui arba registracijai – reikia atlikti techninę apžiūrą (jei dar neatlikta) ir užregistruoti „Regitroje". Jei automobilis pirktas Danijoje – reikia išregistruoti jį Danijoje ir užregistruoti Lietuvoje. Procesas gali užtrukti kelias dienas, bet nėra sudėtingas. Svarbiausia – turėti visus dokumentus tvarkingus. Vienas mano klientas atvežė automobilį iš Kopenhagos, bet pamiršo išregistruoti jį Danijoje – Lietuvoje negalėjo užregistruoti, nes sistema rodė, kad automobilis vis dar registruotas Danijoje. Teko grįžti ir tvarkyti dokumentus – prarastos kelios dienos.

22. Ar reikia karantino arba patikrinimų pasienyje?

Ne, ES viduje pasienio kontrolės nėra. Galite laisvai važiuoti iš Danijos į Vokietiją, iš Vokietijos į Lenkiją, iš Lenkijos į Lietuvą – be jokių sustojimų. Bet policija gali sustabdyti bet kada – tai ne pasienio kontrolė, o įprastas patikrinimas. Taip pat gali būti atsitiktiniai patikrinimai dėl narkotikų arba kontrabandos – ypač Lenkijos-Lietuvos pasienyje. Bet tai retas atvejis. Jei neturite ko slėpti – nesijaudinkite. Vienas mano draugas buvo sustabdytas Lenkijos-Lietuvos pasienyje – policija patikrino bagažinę, nieko nerado, ir paleido per 10 minučių. Nemalonu, bet ne tragedija.

23. Ką daryti, jei automobilis turi būti techniškai patikrintas?

Techninė apžiūra Lietuvoje privaloma prieš registraciją (jei automobilis atvežtas iš užsienio) arba kas dvejus metus (jei jau registruotas). Apžiūrą galima atlikti bet kurioje VĮ „Regitra" stotyje. Procesas trunka apie 30–60 minučių. Jei automobilis tvarkingas – gaunate pažymą. Jei yra trūkumų – duodamas laikas pašalinti ir grįžti pakartotinai. Svarbu: prieš techninę apžiūrą patikrinkite pagrindinius dalykus – žibintus, stabdžius, padangas, išmetimo sistemą. Dažniausiai atmetimo priežastys: per didelė emisija, netinkami žibintai, stabdžių trūkumai. Vienas mano pažįstamas atvežė automobilį iš Kopenhagos, bet techninėje apžiūroje paaiškėjo, kad stabdžių diskai per ploni – teko keisti, papildomos išlaidos.

24. Kiek kainuoja automobilio registracija Lietuvoje?

Registracijos mokestis priklauso nuo automobilio parametrų: amžiaus, variklio darbinio tūrio, galios ir CO2 emisijos. Paprastai tai svyruoja nuo 100 iki 2000 eurų. Senesniems, galingiems dyzeliniams automobiliams mokestis gali būti ypač didelis. Be to, reikia sumokėti už pačią registraciją – apie 30–50 eurų. Ir techninė apžiūra – apie 50–100 eurų. Bendrai, registracijos procesas gali kainuoti nuo 200 iki 3000+ eurų. Todėl prieš perkant automobilį Danijoje, pasiskaičiuokite visas išlaidas. Kartais „pigi" kaina Kopenhagoje tampa ne tokia jau ir pigia, kai pridedate transportavimą, mokesčius ir registraciją.

25. Ar galiu iš karto važinėti automobiliu atvykęs?

Ne, jei automobilis dar neužregistruotas Lietuvoje. Galite važiuoti tik su laikinais tranzitiniais numeriais – jie galioja 5–10 dienų ir skirti tik transportavimui iš vienos vietos į kitą. Jei važinėsite be numerių arba su danų numeriais, kurie jau negalioja, rizikuojate gauti baudą. Todėl geriausia iš karto po atvežimo pradėti registracijos procesą. Ir nepamirškite draudimo – be jo taip pat negalima važiuoti. Vienas mano klientas atvežė automobilį iš Kopenhagos ir iš karto pradėjo juo važinėti – po savaitės policija sustabdė ir skyrė baudą už važiavimą be registracijos. Nemalonu.

26. Ką daryti, jei kažkas neaišku arba reikia pagalbos?

Skambinkite. „Regitra" turi informacinį centrą – jie atsakys į klausimus apie registraciją. Draudimo bendrovė – apie draudimą. Pervežimo įmonė – apie transportavimą. Jei esate kelyje – pagalbos kelyje tarnyba. Nebijokite klausti – geriau paklausti ir gauti teisingą atsakymą, nei daryti klaidas, kurios vėliau kainuoja laiką ir pinigus. Ir dar: internete yra daugybė forumų ir grupių, kur žmonės dalinasi patirtimi – „Facebook" grupės, automobilių forumai, Reddit. Ten galite rasti atsakymus į daugelį klausimų – nemokamai ir greitai.

Kelionė automobiliu iš Kopenhagos į Lietuvą – tai ne tik atstumo įveikimas, bet ir tam tikra patirtis. Tinkamai pasiruošus, tai gali būti maloni kelionė su gražiais vaizdais ir įdomiais sustojimais. Svarbiausia – saugumas, dokumentai ir sveikas protas. O jei pavargstate – tiesiog sustokite ir pailsėkite. Lietuva niekur nepabėgs. Sėkmės kelyje!