perskambinsime jums per 3 minutes
Šiuo metu užsakymo priimti negalime, babandykite vėliau.
Artimiausi išvykimai
į Daniją:
Automobilių pervežimas.
Lietuva → Danija kaina nuo 450€
Danija → Lietuva kaina nuo 600€
Krovinius vežame į Daniją
Krovinių kaina kaina nuo 40€. Kaina priklauso nuo krovinio dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos. Tarptautinio perkraustymo paslaugos.
Siuntas vežame į Daniją
Siuntos kaina nuo 40€ (tašė, krepšys, lagaminas, dėžė, laiškas). Kaina priklauso nuo siuntos dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos.
Motociklų pervežimas.
Lietuva → Danija kaina nuo 200€
Danija → Lietuva kaina nuo 200€
Keleivius vežame į Daniją patogiais mikroautobusais ir autobusais (nemokamas bagažas iki 30 kg.)
Lietuva → Danija kaina nuo 120€
Danija → Lietuva kaina nuo 120€
Kai pirmą kartą išgirdau, kad kas nors klausia „ar galite nuvežti mano automobilį iš Lietuvos į Odensę?", pagalvojau – aišku, kodėl gi ne. Bet paskui pradėjau galvoti apie visus niuansus. Atstumas, dokumentai, kelių mokesčiai, kelto bilietai, draudimas – viskas susideda. Ir dar tas jausmas, kai patiki savo automobilį svetimam žmogui. Suprantu, nes pats esu toje pačioje pusėje. Dirbu pervežimų srityje jau ne vienerius metus, vežu automobilius maršrutu Lietuva–Danija ir atvirkščiai. Šiame straipsnyje noriu atsakyti į klausimus, kuriuos dažniausiai girdžiu iš klientų. Apie kainą, laiką, dokumentus, riziką – viską, kas svarbu, kai reikia pervežti automobilį tarp Lietuvos ir Odensės.
Tralas – apie 2-3 dienos. Vairavimas – 1-2 dienos. Bet realybėje viskas priklauso nuo daugelio dalykų. Pirmiausia – kurioje Lietuvos dalyje paimamas automobilis. Jei Vilniuje – toliau nei Klaipėdoje. Antra – kokia situacija keliuose. Lenkijoje vasarą kamščiai nejuokai. Trečia – keltų grafikas. Keltas iš Rostoko arba Gedzo ne visada tinka. Ketvirta – ar tralas veža tik jūsų automobilį, ar dar kitų. Aš pats vežiau automobilį iš Kauno į Odensę ir užtrukau beveik tris dienas, nes tralas turėjo paimti dar vieną automobilį Varšuvoje. Plius keltas vėlavo pusdienį. Taigi, jei kas sako „dvi dienos" – tai idealus variantas. Realybėje – trys, kartais keturios.
Standartinis maršrutas: Lietuva – Lenkija – Vokietija – keltas – Danija. Konkrečiau: iš Vilniaus ar Kauno per Varšuvą, Poznanę, Berlyną, tada į Rostoką arba Gedzą. Iš ten keltu į Daniją – Kopenhagą arba Gedzą (jei Gedzą – tai jau Danija). Iš Kopenhagos į Odensę – apie 1,5-2 valandos automobiliu. Kitas variantas – be kelto, per visą Vokietiją iki Flensburgo, tada per Danijos sieną ir toliau į Odensę. Tai ilgiau, bet pigiau, nes nereikia kelto. Trečias variantas – keltu iš Klaipėdos į Karlshamną (Švedija), tada per Švediją ir Oresundo tiltą į Daniją. Tai patogu, jei automobilis yra pajūryje, bet brangiau. Aš dažniausiai rekomenduoju pirmą variantą – per Lenkiją ir Vokietiją su keltu. Greičiausia ir patikimiausia.
Čia klausimas, kurį visi užduoda pirmiausia. Atsakymas – priklauso. Lengvasis automobilis, tralu – 700-1300 eurų. Lengvasis automobilis, vairuojamas – 500-900 eurų. Visureigis arba didesnis automobilis – 900-1600 eurų. Kodėl toks skirtumas? Todėl kad kiekvienas vežėjas turi savo kainodarą. Vieni skaičiuoja pagal atstumą, kiti – pagal automobilio svorį ir dydį, treti – pagal sezoną. Vasarą visada brangiau. Ir dar vienas dalykas – ar automobilis važiuoja, ar ne. Jei nevažiuoja – reikia specialios įrangos, kad užkelti ant tralo. Tai papildomai 50-150 eurų. Aš visada klausiu kliento – ar automobilis važiuoja, koks jo svoris, ar yra specialių reikalavimų. Tada pateikiu tikslią kainą. Nemėgstu siurprizų – ir klientai nemėgsta.
Tai priklauso nuo to, ką reiškia „kiekvieną dieną". Jei klausiate, ar turime automobilių, kurie važiuoja kasdien – taip, bet ne visada tuo pačiu maršrutu. Mūsų tralai važinėja po visą Europą – vieną dieną į Skandinaviją, kitą dieną į Vokietiją, trečią – į Lenkiją. Konkretus maršrutas Lietuva–Odensė – tai paprastai 2-3 kartus per savaitę. Bet jei turime skubų užsakymą – galime suorganizuoti ir kitą dieną. Tik kaina bus kitokia. Skubumas kainuoja. Vienas mano klientas prašė pervežti automobilį per 24 valandas – suorganizavome, bet kaina buvo beveik dviguba. Jis sutiko, nes labai reikėjo. Taigi, „vežame kiekvieną dieną" – taip, bet su tam tikromis išlygomis.
Beveik visi. Lengvieji automobiliai, visureigiai, furgonai, mikroautobusai, motociklai, keturračiai, netgi nedideli laivai ant priekabos. Vienintelis apribojimas – dydis ir svoris. Mūsų tralai turi tam tikrą keliamąją galią, ir jei automobilis per sunkus ar per didelis – reikia specialaus tralo. Yra buvę, kad klientas norėjo pervežti senovinį „Cadillac" – ilgas, sunkus, žemas. Reikėjo specialaus tralo su hidrauline platforma. Užtrukome surasti tinkamą, bet padarėme. Dar vienas dalykas – nevažiuojantys automobiliai. Juos užkelti ant tralo sudėtingiau, bet įmanoma. Tik reikia žinoti iš anksto, kad galėtume pasiruošti. Kartą klientas nepasakė, kad automobilis nevažiuoja – atvažiavome be tinkamos įrangos. Teko grįžti kitą dieną. Nemalonu visiems.
Tai svarbu, nes be tinkamų dokumentų automobilis gali būti sulaikytas pasienyje arba uoste. Reikalingi dokumentai: automobilio registracijos liudijimas (techninis pasas), pirkimo-pardavimo sutartis (jei automobilis parduodamas), įgaliojimas (jei vežate ne savo automobilį), draudimo dokumentai, asmens tapatybės dokumentas. Jei automobilis vežamas tralu – dar reikia tralo registracijos dokumentų ir tralo draudimo. Jei automobilis vežamas vairuojamas – vairuotojas turi turėti vairuotojo pažymėjimą. Aš visada prašau kliento atsiųsti dokumentų kopijas prieš pervežimą. Kartą klientas atsiuntė dokumentus, kuriuose automobilio spalva buvo nurodyta kitaip nei realybėje. Pasirodė, kad prieš kelerius metus buvo perdažytas ir dokumentai nebuvo atnaujinti. Teko tvarkyti prieš pervežimą.
Ne, jei automobilis jau registruotas ES. Lietuva – ES narė, Danija – taip pat. Laisvas prekių judėjimas. Bet – jei automobilis skirtas pardavimui Danijoje, gali būti kitų reikalavimų. Pavyzdžiui, Danijoje reikia registruoti automobilį per tam tikrą laiką. O jei automobilis importuotas iš ne ES šalies – tada muitas gali būti. Vienas mano klientas vežė automobilį iš Lietuvos į Odensę, bet automobilis prieš tai buvo atvežtas iš JAV. Dėl to Danijoje kilo klausimų dėl muito. Galiausiai viskas buvo sutvarkyta, bet užtruko. Todėl visada patikrinkite automobilio istoriją. Ypač jei perkate iš neaiškių šaltinių. Ir dar – Danijoje gali tekti mokėti registracijos mokestį, kuris priklauso nuo automobilio vertės. Tai ne muitas, bet gana didelė suma.
Paprasčiausias būdas – pasikonsultuoti su pervežimo įmone prieš pervežimą. Gera įmonė patikrins jūsų dokumentus ir pasakys, ar viskas tvarkoje. Jei ne – pasakys, ką reikia sutvarkyti. Antras būdas – pasikonsultuoti su „Regitra" Lietuvoje arba „Motorstyrelsen" Danijoje. Jie gali atsakyti į konkrečius klausimus. Trečias būdas – pasamdyti muitinės tarpininką, jei situacija sudėtinga. Bet tai papildomos išlaidos. Aš pats visada patikrinu dokumentus prieš kiekvieną pervežimą. Tai užtrunka penkias minutes, bet gali sutaupyti valandas ar net dienas problemų. Kartą klientas neturėjo įgaliojimo vežti automobilį – pasienyje Vokietijoje sulaikė. Teko siųsti įgaliojimą faksu (taip, dar yra tokių dalykų). Užtruko pusdienį.
Čia priklauso nuo situacijos. Jei automobilis vežamas tralu – jo draudimas paprastai negalioja, nes automobilis neeksploatuojamas. Bet tralas turi savo draudimą, kuris turėtų apimti krovinį. „Turėtų" – nes ne visada. Todėl reikia klausti. Jei automobilis vežamas vairuojamas – jo draudimas galioja, bet tik jei vairuotojas įtrauktas į draudimą. O jei vairuotojas yra pervežimo įmonės darbuotojas – ar jis įtrauktas? Ne visada. Aš visada rekomenduoju klientams patikrinti savo draudimą ir pasiteirauti pervežimo įmonės apie jų draudimą. Vienas mano pažįstamas pervežė automobilį vairuojamą, o pakeliui įvyko avarija. Pasirodė, kad nei kliento draudimas, nei pervežėjo draudimas neapėmė situacijos. Po ilgų teisminių procesų viskas buvo išspręsta, bet nervų kainavo daug.
Tai retai, bet pasitaiko. Pirmiausia – pranešti pervežimo įmonei. Jie turi ieškoti dokumentų ir, jei neranda – kompensuoti. Antra – kreiptis į instituciją, kuri išdavė dokumentus, dėl dublikato. Lietuvoje – „Regitra", Danijoje – „Motorstyrelsen". Tai gali užtrukti nuo kelių dienų iki kelių savaičių. Trečia – jei dokumentai buvo siųsti elektroniniu būdu – visada turėkite atsargines kopijas. Debesyje, el. pašte, USB – bet kur. Aš pats visada darau dokumentų kopijas prieš pervežimą. Ir ne tik savo – ir kliento. Kartą kliento techninis pasas dingo pašte (taip, siunčiau paštu, nes klientas nenorėjo el. būdu). Laimei, turėjau kopiją. Naujas dokumentas užtruko dvi savaites, bet bent jau turėjau ką parodyti, jei kas.
Pirmiausia – rinkitės patikimą pervežėją. Tai skamba akivaizdžiai, bet dažnai žmonės renkasi pagal kainą, o ne pagal reputaciją. Antra – fotografuokite automobilį prieš pervežimą. Iš visų pusių, iš vidaus, odometerį. Trečia – nuimkite asmeninius daiktus iš automobilio. Jie gali dingti arba būti sugadinti. Ketvirta – jei automobilis turi ypatingų savybių (pavyzdžiui, žemas profilis, brangūs ratai) – informuokite pervežėją. Jie gali imtis papildomų atsargumo priemonių. Penkta – patikrinkite, ar tralas turi uždengimą arba apsaugą nuo akmenų. Atviras tralas – rizika. Aš pats mačiau automobilius su įskeltu stiklu dėl akmenų ant tralo. Nemalonu. Todėl visada rekomenduoju uždarą tralą, ypač brangiems automobiliams.
Pirmiausia – dokumentuoti. Fotografuoti, filmuoti. Antra – pranešti pervežimo įmonei iš karto. Trečia – nepriimti automobilio, kol situacija neišspręsta. Ketvirta – jei įmonė atsisako kompensuoti – kreiptis į Vartotojų teisių apsaugos tarnybą arba advokatą. Bet geriausia – prevencija. Kaip minėjau, fotografuokite prieš pervežimą. Ir prašykite pervežimo įmonės pasirašyti aktą, kuriame nurodyta automobilio būklė prieš pervežimą. Tai užtrunka kelias minutes, bet gali būti lemiamas dokumentas, jei kas nors atsitinka. Aš pats visada pasirašau tokį aktą su klientu. Ir dar – prašau kliento pačiam apžiūrėti automobilį atvykus prieš pasirašant priėmimo aktą. Kartą klientas pasirašė iš karto, o paskui pastebėjo įbrėžimą. Po to sunku įrodyti, kad jis atsirado pervežimo metu.
Jeigu automobilis vežamas tralu – paprastai ne. Tralu vežamas tik automobilis, o jūs turite keliauti atskirai. Bet jei automobilis vežamas vairuojamas – teoriškai galėtumėte sėdėti šalia. Bet praktiškai tai retai daroma, nes vairuotojas turi dirbti, o jūs – trukdyti. Be to, draudimas gali neapimti papildomų keleivių. Aš pats nesiūlau tokių variantų. Vienintelė išimtis – jei automobilis labai vertingas ir klientas nori jį stebėti. Tada galima susitarti, bet kaina bus kitokia. Vienas mano klientas norėjo važiuoti kartu su savo „Porsche" – sutikome, bet jis turėjo pasirašyti papildomą atsakomybės atsisakymą. Visiems saugiau.
Tralo privalumai: automobilis nesidėvi, nėra rizikos kelyje, tinka nevažiuojantiems automobiliams. Tralo trūkumai: brangiau, gali užtrukti ilgiau (jei tralas veža kelis automobilius). Vairavimo privalumai: pigiau, greičiau. Vairavimo trūkumai: automobilis ridą prideda, rizika kelyje, tinka tik važiuojantiems automobiliams. Aš paprastai rekomenduoju tralą brangiems arba jautriems automobiliams, o vairavimą – paprastiems kasdieniams automobiliams. Bet yra išimčių. Vienas mano klientas turėjo seną „BMW M3" – ne labai brangų, bet jam brangų. Norėjo tralo. Supratau – sentimentai. Ir tai gerai. Kiekvienas turi savo priežasčių.
Pirmiausia – ieškokite registracijos duomenų. Lietuvoje – per Registrų centrą, VĮ „Regitra", arba LTSA (Lietuvos transporto saugos administracija). Patikrinkite, ar įmonė turi licenciją vežti krovinius. Antra – skaitykite atsiliepimus. Bet ne tik teigiamus – ir neigiamus. Ir ne tik įmonės svetainėje – ir trečiųjų šalių platformose. Trečia – paklauskite rekomendacijų. Jei kas nors iš jūsų pažįstamų naudojosi paslauga – tai vertingiausia informacija. Ketvirta – susitikite su įmonės atstovu asmeniškai. Jei įmonė atsisako susitikti – blogas ženklas. Aš pats dirbu su keliomis įmonėmis, kurias pažįstu asmeniškai. Vieną kartą pasinaudojau nežinoma įmone, kuri pasiūlė labai gerą kainą. Automobilis atvyko su pažeidimu, o įmonė dingo. Nuo tada – tik patikrinti vežėjai.
Keletas dalykų. Atstumas – akivaizdu. Kuo toliau, tuo brangiau. Automobilio tipas – sunkesni ar didesni automobiliai kainuoja daugiau. Sezonas – vasarą brangiau. Kuro kainos – kai kuras brangsta, brangsta ir pervežimas. Konkurencija – jei daug vežėjų, kainos gali būti mažesnės. Papildomos paslaugos – draudimas, skubumas, pristatymas į konkrečią vietą. Ir dar vienas dalykas – ar automobilis važiuoja. Nevažiuojantys automobiliai reikalauja papildomos įrangos, o tai kainuoja. Aš pats skaičiuoju kainą pagal visus šiuos faktorius. Kartais klientas sako „kitur pigiau" – gerai, bet ar ten viskas įskaičiuota? Ar yra draudimas? Ar yra garantija? Pigiausia nebūtinai geriausia. Tai ne reklaminis šūkis – tai patirtis.
Taip. Vasarą kainos aukštesnės, nes paklausa didesnė. Žmonės perka automobilius, kraustosi, grįžta atostogų – veiklos daugiau. Žiemą kainos žemesnės, bet ne visada, nes kelių sąlygos blogesnės ir rizika didesnė. Ruduo ir pavasaris – vidutinės kainos. Aš visada rekomenduoju planuoti pervežimą ne sezono metu, jei įmanoma. Galima sutaupyti 100-200 eurų. Vienas mano klientas planavo pervežti automobilį liepą, bet atidėjo iki rugsėjo – sutaupė 150 eurų. Ir dar – savaitės diena. Savaitgaliais kainos gali būti aukštesnės, nes paklausa didesnė. Darbo dienomis – pigiau. Bet čia jau priklauso nuo įmonės. Ne visi taiko tokius skirtumus.
Žinoma. Bet reikia protingai. Jei prašysite 50 proc. nuolaidos – niekas nesutiks. Bet jei pasakysite „ar galėtumėte padaryti 50 eurų nuolaidą?" – dažnai sutiks. Ypač jei esate lojalus klientas arba vežate kelis automobilius. Aš pats duodu nuolaidą klientams, kurie kreipiasi ne pirmą kartą. Ir dar – jei galite lanksčiai derinti datą – tai irgi gali padėti. Pavyzdžiui, jei sutinkate, kad jūsų automobilis būtų paimtas ne konkrečią dieną, o per tam tikrą laikotarpį – vežėjas gali optimizuoti maršrutą ir pasiūlyti mažesnę kainą. Vienas mano klientas sutiko palaukti tris dienas – sutaupė 100 eurų. Jam nebuvo skubu, man buvo patogiau. Abi pusės laimingos.
Būkite atsargūs. Labai maža kaina gali reikšti, kad kažkas negerai. Gal įmonė neturi draudimo? Gal neturi licencijos? Gal naudoja seną, nesaugią įrangą? Aš mačiau atvejų, kai pigūs vežėjai sukeldavo avarijas, sugadindavo automobilius, o paskui dingo. Todėl, jei kaina gerokai mažesnė nei kitur – klauskite, kodėl. Ir tikrinkite. Geriau mokėti daugiau už patikimą paslaugą, nei mažiau už prastą. Tai nereiškia, kad visi pigūs vežėjai blogi. Yra ir gerų, kurie tiesiog turi mažesnes išlaidas. Bet skirtumas tarp „šiek tiek pigiau" ir „įtartinai pigiau" yra didelis. Pasitikėkite savo instinktais. Jei kažkas atrodo ne taip – greičiausiai ir yra ne taip.
Gali būti. Dažniausi: papildomas mokestis už nevažiuojantį automobilį, už skubų pervežimą, už pristatymą į konkrečią vietą (o ne tik į miestą), už draudimą, už PVM. Todėl visada prašykite galutinės kainos. Ir skaitykite sutartį. Ypač mažomis raidėmis. Aš vieną kartą užsisakiau pervežimą ir gale sumokėjau 200 eurų daugiau, nei tikėjausi. Pasirodė, kad „kaina be PVM" ir „pristatymas į konkrečią vietą" kainuoja papildomai. Nuo tada visada klausiu – ar kaina galutinė, ar yra papildomų mokesčių. Ir prašau viską raštu. Tai užtrunka, bet verta. Ypač kai kalba eina apie tūkstančius eurų.
Paprastai – susisiekti su įmone telefonu arba el. paštu. Nurodyti: automobilio tipą, maršrutą (iš kur į kur), pageidaujamą datą, ar automobilis važiuoja. Įmonė pateikia kainą ir terminą. Jei tinka – pasirašote sutartį. Kai kurios įmonės turi internetines užsakymo sistemas – patogu, bet visada rekomenduoju paskambinti ir pasikalbėti. Telefoninis pokalbis daug pasako apie įmonę. Jei atsako mandagiai, klausia teisingų klausimų – geras ženklas. Jei atsako neaiškiai arba skuba – atsargiai. Aš pats visada skambinu prieš užsakydamas, net jei turiu internetinę sistemą. Vienas pokalbis gali sutaupyti daug problemų. Ypač jei turite specialių reikalavimų – pavyzdžiui, automobilis nevažiuoja arba yra labai brangus.
Paprastai taip: sutartu laiku atvyksta tralas arba vairuotojas. Jūs parodote automobilį, pasirašote aktą, kuriame nurodyta automobilio būklė. Vairuotojas arba užkelia automobilį ant tralo, arba sėda ir išvažiuoja. Jūs gaunate kontaktinį numerį, kuriuo galite sekti. Visa tai trunka 15-30 minučių. Bet – gali būti vėlavimų. Tralas gali vėluoti dėl eismo, gedimo ar kitų priežasčių. Todėl visada turėkite atsarginį laiką. Aš vieną kartą turėjau atvykti 10 valandą, bet dėl kamščių atvykau 12. Klientas nervinosi, bet suprato. Svarbiausia – komunikuoti. Jei vėluojate – praneškite. Jei klientas laukia – jis nori žinoti, kas vyksta. Tyla blogiausia.
Panašiai kaip paėmimas. Tralas arba vairuotojas atvyksta į sutartą vietą. Jūs apžiūrite automobilį, lyginate su nuotraukomis, kurias padarėte prieš pervežimą. Jei viskas gerai – pasirašote priėmimo aktą. Jei ne – nefiksuokite priėmimo ir praneškite įmonei. Svarbu – niekada neskubėkite. Apžiūrėkite automobilį kruopščiai. Ypač vietas, kurios dažniausiai pažeidžiamos – bamperiai, slenksčiai, stogas. Aš visada prašau kliento apžiūrėti bent 10 minučių. Kartą klientas pasirašė per minutę, o paskui rado įbrėžimą ant stogo. Po to neįrodysi, kada jis atsirado. Todėl – laiko imkitės.
Pirmiausia – susisiekti su įmone. Jei atsako – klauskite priežasties ir naujo termino. Jei neatsako – tai jau blogas ženklas. Antra – patikrinkite sutartį. Ar yra nurodytas tikslus terminas? Ar yra bauda už vėlavimą? Trečia – jei vėlavimas ilgas ir nepateisinamas, galite reikalauti kompensacijos. Bet tam reikia dokumentų. Aš visada rekomenduoju sutartyje nurodyti ne konkretų terminą, o intervalą – pavyzdžiui, „3-5 dienos". Taip išvengiate nereikalingo streso, jei automobilis atvyksta 4 dieną, o ne 3. Ir dar – jei labai skubu, užsisakykite anksčiau. Geriau automobilis stovi kelias dienas, nei jūs nervinatės dėl vėlavimo.
Automobilių pervežimas iš Lietuvos į Odensę – kasdienė mūsų darbo dalis. Mes žinome maršrutus, dokumentus, kelių sąlygas. Bet svarbiausia – mes žinome, kaip svarbu jūsų automobilis. Todėl elgiamės su juo atsargiai, kaip su savo. Jei planuojate pervežti automobilį – susisiekite, pasikalbėsime, pateiksime kainą. Be įsipareigojimų. Ir dar – nesvarbu, ar vežate pirmą kartą, ar jau turite patirties – klauskite. Kiekvienas klausimas geras. Geriau paklausti prieš, nei gailėtis po to. Sėkmės.