Automobilių pervežimas Denmark-Lietuva – ką reikia žinoti

Prieš keletą metų vienas draugas paprašė pagalbos – jis nusipirko automobilį Kopenhagoje ir nežinojo, kaip jį parsigabenti namo. Tada supratau, kiek daug žmonių susiduria su ta pačia problema. Automobilių pervežimas Denmark-Lietuva maršrutu tapo kasdienybe – tūkstančiai lietuvių perka automobilius Danijoje dėl geresnės būklės, patrauklių kainų ir mažesnės rizikos gauti „suklastotą" istoriją. Bet pervežimas – tai ne tik mašinos užkrovimas ant autovežio. Tai procesas su daugybe niansų, kuriuos geriau suprasti iš anksto. Šiame straipsnyje atsakysiu į dažniausiai užduodamus klausimus.

Maršrutai – automobilių pervežimas Denmark-Lietuva keliai

Koks populiariausias maršrutas iš Danijos į Lietuvą?

Populiariausias maršrutas eina per Vokietiją ir Lenkiją. Iš Kopenhagos – per Øresund tiltą į Malmö, tada per Švediją iki Sassnitz arba Trelleborg, keltu į Vokietiją, o tada per Berlyną, Poznanę, Varšuvą iki Lietuvos. Alternatyvus maršrutas – per Jutlandiją į Vokietiją, tada tiesiai per Vokietiją ir Lenkiją. Pirmas maršrutas trumpesnis, bet reikia kelto. Antras ilgesnis, bet be kelto. Pasirinkimas priklauso nuo to, kur Danijoje yra automobilis. Jei Kopenhaga – pirmas variantas. Jei Aarhus arba Aalborg – antras. Vežėjai paprastai žino optimalų maršrutą.

Ar galima vežti automobilį per Švediją?

Galima, bet tai paprastai nėra tiesioginis maršrutas. Švedija yra pakeliui tik tuo atveju, jei naudojate keltą iš Trelleborg arba Sassnitz. Jei ne – Švedija yra į šiaurę nuo pagrindinio maršruto ir ją aplenkti paprasčiau. Tačiau yra situacijų, kai per Švediją apsimoka. Pavyzdžiui, jei automobilis yra šiaurinėje Danijos dalyje, galima važiuoti per Švediją, tada keltu iš Gothenburg arba keliais per tiltą į Daniją. Bet tai sudėtingiau ir brangiau. Paprastai vežėjai renkasi paprasčiausią maršrutą.

Kiek kilometrų yra nuo Kopenhagos iki Vilniaus?

Apie 1200-1400 kilometrų, priklausomai nuo maršruto. Jei važiuojate per Øresund tiltą, Švediją, keltu į Vokietiją, tada per Lenkiją – apie 1300 km. Jei važiuojate per Jutlandiją ir Vokietiją – apie 1400 km. Autovežis važiuoja lėčiau nei lengvasis automobilis – apie 80-90 km/h, todėl kelionė trunka ilgiau. Be to, autovežiui reikia poilsio – vairuotojai turi laikytis darbo ir poilsio režimo. Todėl vien kelionės laikas – apie 20-24 valandos, bet su poilsiais ir keltu – 2-3 dienos.

Ar yra alternatyvių maršrutų?

Yra, bet jie retai naudojami. Vienas alternatyvus maršrutas – per Suomiją ir Estiją. Iš Danijos keltu į Suomiją, tada keltu į Estiją, o iš ten į Lietuvą. Tai labai ilgas ir brangus maršrutas, bet gali būti prasmingas, jei automobilis yra šiaurinėje Danijoje ir vežėjas turi reisus per Baltijos šalis. Kitas variantas – per Latviją. Bet tai reiškia papildomą kelią ir laiką. Paprastai vežėjai renkasi tiesiausią maršrutą per Vokietiją ir Lenkiją, nes jis pigiausias ir greičiausias.

Kaip pasirinkti geriausią maršrutą?

Geriausią maršrutą parenka vežėjas, remdamasis automobilio vieta, pristatymo vieta ir savo grafiku. Jūsų užduotis – pateikti tikslius duomenis: kur tiksliai yra automobilis Danijoje (adresas, miestas), ir kur tiksliai reikia pristatyti Lietuvoje. Tada vežėjas gali apskaičiuoti optimalų maršrutą. Bet jei turite pageidavimų – pavyzdžiui, norite, kad automobilis būtų pristatytas konkrečią dieną – tai gali paveikti maršrutą. Svarbiausia – būti lanksčiam ir pasitikėti vežėjo patirtimi.

Draudimas – automobilių pervežimas Denmark-Lietuva apsauga

Kokio draudimo reikia automobilių pervežimui?

Vežėjas privalo turėti krovinių draudimą (CMR draudimą), kuris padengia žalą pervežimo metu. Šis draudimas paprastai padengia automobilio vertę, jei žala atsiranda dėl vežėjo kaltės. Tačiau draudimo suma gali būti ribota – pavyzdžiui, iki 100 000 eurų. Jei jūsų automobilis vertingesnis, reikia papildomo draudimo. Be to, CMR draudimas negalioja force majeure atvejais – stichinės nelaimės, karas, terorizmas. Todėl, jei vežate labai brangų automobilį, verta pasidomėti papildomu draudimu.

Ar mano automobilis draudžiamas, jei vežėjas suklysta?

Taip, jei vežėjas padaro klaidą – pavyzdžiui, netinkamai pritvirtina automobilį ir jis nukrenta – draudimas turėtų padengti žalą. Tačiau reikia įrodyti, kad žala atsirado dėl vežėjo kaltės. Tam reikia pakrovimo akto su automobilio būkle prieš pervežimą, nuotraukų ir priėmimo-perdavimo akto su pažeidimais. Be šių dokumentų sunku ką nors įrodyti. Todėl visada dalyvaukite pakrovime, fotografuokite ir pasirašykite aktą su pastabomis. Tai užtrunka 15 minučių, bet gali sutaupyti tūkstančius.

Ką daryti, jei draudimas atsisako mokėti?

Pirmiausia – prašyti raštiško atsisakymo su priežastimi. Tada – kreiptis į nepriklausomą vertintoją, kad įvertintų žalą. Trečia – kreiptis į teisininką. Ketvirta – jei reikia, kreiptis į teismą. Bet tai užtruks metus ir kainuos pinigų. Todėl geriausia prevencija – pasirinkti vežėją su gera draudimo reputacija ir turėti visus dokumentus. Vienas mano pažįstamas teisininkas pasakojo, kad dauguma ginčų su draudimu laimimi, jei klientas turi tinkamus dokumentus. Be dokumentų – beveik neįmanoma.

Ar draudimas padengia vagystės atveju?

Paprastai taip, bet priklauso nuo draudimo sąlygų. CMR draudimas paprastai apima vagystę, jei vežėjas ėmėsi tinkamų saugumo priemonių – užrakino autovežį, stovėjo saugioje aikštelėje. Tačiau jei vežėjas paliko autovežį neužrakintą tamsioje gatvėje, draudimas gali atsisakyti mokėti dėl neatsargumo. Todėl svarbu pasirinkti vežėją, kuris rūpinasi saugumu. Paklauskite, kur vairuotojai nakvoja, kaip saugo autovežį naktį. Tai gali atrodyti smulkmena, bet kartais smulkmenos svarbiausios.

Kaip patikrinti vežėjo draudimą?

Paprašykite draudimo poliso kopijos. Patikimas vežėjas pateiks ją be problemų. Polise turi būti nurodyta draudimo bendrovė, draudimo suma, galiojimo laikotarpis ir draudžiamos rizikos. Tada galite patikrinti draudimo bendrovės patikimumą – ar ji turi licenciją, ar nėra skundų. Tai galima padaryti internetu per Lietuvos banko arba Danijos finansų priežiūros institucijos svetainę. Užtrunka 10 minučių, bet suteikia ramybę. Jei vežėjas atsisako pateikti draudimo polisą – ieškokite kito.

Ar reikia drausti automobilį prieš pervežimą?

Automobilio draudimas (privalomasis civilinės atsakomybės draudimas) nėra reikalingas pervežimo metu, nes automobilis nevažiuoja keliais. Tačiau jei automobilis važiuoja pats (savęs pervežimas), draudimas būtinas. Be draudimo negalima važinėti keliais – nei Danijoje, nei Lietuvoje, nei tarp jų. Ir atminkite – Danijos draudimas galioja tik Danijoje. Jei važiuojate per kitas šalis, reikia tarptautinio draudimo arba „žaliosios kortelės". Tai papildomos išlaidos, kurias reikia įvertinti.

Krovimas – automobilių pervežimas Denmark-Lietuva procesas

Kaip vyksta automobilio pakrovimas ant autovežio?

Pakrovimas vyksta specialioje aikštelėje arba ten, kur automobilis stovi. Vežėjas atvyksta su autovežiu, ištiesia rampas ir užkrauna automobilį. Jei automobilis važiuojantis, vairuotojas pats užvažiuoja. Jei nevažiuojantis – naudojamas keltuvas arba vikšrai. Procesas trunka 30-60 minučių. Svarbu – pakrovimo metu dalyvauti arba turėti atstovą, kad galėtumėte patvirtinti automobilio būklę. Vienas mano klientas negalėjo dalyvauti pakrovime – paprašė draugo. Draugas pamiršo patikrinti stogą – atvykus paaiškėjo, kad stogas įlenktas. Dabar niekas nežino, ar tai buvo prieš pakrovimą, ar po.

Kaip automobilis pritvirtinamas ant autovežio?

Automobilis pritvirtinamas diržais prie autovežio platformos. Paprastai naudojami 4 diržai – po vieną kiekvienam ratui. Diržai turi būti pakankamai stiprūs, kad automobilis nejudėtų, bet ne per stiprūs, kad nepažeistų pakabos. Be to, autovežis turi būti tinkamai subalansuotas – sunkesni automobili apačioje, lengvesni viršuje. Jei autovežis nesubalansuotas, gali kilti problemų vairuojant – ypač posūkiuose arba staigiai stabdant. Patyręs vairuotojas žino, kaip tinkamai paskirstyti svorį.

Ar galima transportuoti automobilį su atidarytu stoglangiu?

Ne, tai nerekomenduojama. Atidarytas stoglangis arba langas reiškia, kad lietus, dulkės ir purvas gali patekti į automobilio vidų. Be to, vėjas gali pažeisti stoglangio mechanizmą. Todėl prieš pakrovimą visada patikrinkite, ar visi langai ir stoglangiai uždaryti. Ir dar vienas dalykas – jei automobilis turi elektrinius langus, kurie neveikia, būtinai pasakykite vežėjui. Gali tekti naudoti papildomą apsaugą – plėvelę arba uždangalą.

Ką daryti, jei automobilis netelpa ant standartinio autovežio?

Jeigu automobilis per didelis standartiniam autovežiui – per ilgas, per platus arba per aukštas – reikia specialaus autovežio. Tai kainuoja daugiau ir užtrunka ilgiau, nie specialūs autovežiai retesni. Pavyzdžiui, amerikietiškas „Hummer" arba ilgas „Lincoln Town Car" gali netilpti ant standartinio autovežio. Tokiais atvejais vežėjas turi naudoti atvirą platformą arba specialų autovežį su ilgesne platforma. Svarbu iš anksto informuoti vežėją apie automobilio matmenis, kad jis galėtų pasiruošti.

Ar galima krauti automobilį su daiktais bagažinėje?

Techniškai galima, bet nerekomenduojama. Daiktai bagažinėje gali judėti pervežimo metu ir pažeisti automobilio vidų. Be to, draudimas negalioja asmeniniams daiktams. Jei kažkas nutinka su daiktais – vežėjas neatsako. Ir dar vienas dalykas – muitinė gali turėti klausimų dėl daiktų, ypač jei jų kiekis ar vertė atrodo įtartinai. Todėl geriausia – išimti viską, kas nėra pritvirtinta prie automobilio. Išimtis – atsarginis ratas, įrankių komplektas, originalūs aksesuarai.

Problemos – automobilių pervežimas Denmark-Lietuva rizikos

Kokios dažniausios problemos pervežant automobilius?

Dažniausios problemos – vėlavimai, pažeidimai krovimo metu ir dokumentų trūkumas. Vėlavimai nutinka dėl eismo, oro, gedimų arba muitinės patikrinimų. Pažeidimai krovimo metu – dėl neatsargumo arba prastos įrangos. Dokumentų trūkumas – dėl to, kad žmonės nepasiruošia. Be to, kartais nutinka ir rimtesnių dalykų – avarijos, vagystės, automobilio dingimas. Tai retai, bet nutinka. Vienas vežėjas pasakojo, kad jo autovežis pateko į avariją Lenkijoje – trys automobiliai buvo apgadinti. Laimei, draudimas padengė žalą, bet klientai nervinosi kelias savaites.

Ką daryti, jei automobilis dingsta pervežimo metu?

Pirmiausia – pranešti policijai. Antra – susisiekti su vežėju. Trečia – kreiptis į draudimo bendrovę. Jei vežėjas negali paaiškinti, kur automobilis – tai labai blogas ženklas. Gali būti, kad automobilis pavogtas, arba vežėjas turi finansinių problemų ir pardavė jūsų automobilį. Taip, tai nutinka. Todėl svarbu pasirinkti patikimą vežėją, turėti visus dokumentus ir reguliariai sekti automobilio buvimo vietą. Jei vežėjas neatsiliepia kelias dienas – ne laukite, o veikite.

Ar dažnai automobiliai pažeidžiami pervežimo metu?

Ne, tai retas atvejis. Dauguma pervežimų vyksta be incidentų. Tačiau pažeidimai nutinka – dažniausiai maži įbrėžimai arba įlenkimai krovimo metu. Rimtesni pažeidimai – avarijos arba automobilio nukritimas nuo autovežio – labai reti. Statistika rodo, kad mažiau nei 1 procentas pervežimų baigiasi pažeidimais. Tačiau tai nereiškia, kad galima atsipalaiduoti. Net mažas įbrėžimas gali kainuoti šimtus eurų remonto. Todėl visada fotografuokite automobilį prieš ir po pervežimo.

Ką daryti, jei vežėjas sugadina automobilį ir neatsako?

Tai blogiausias scenarijus, bet jis nutinka. Pirmiausia – surinkti įrodymus: nuotraukas, pakrovimo aktą, priėmimo-perdavimo aktą, susirašinėjimą su vežėju. Tada – kreiptis į teisininką. Trečia – kreiptis į teismą. Procesas gali užtrukti metus, bet jei turite tinkamus dokumentus, šansai laimėti yra dideli. Vienas mano pažįstamas teisininkas pasakojo, kad laimėjo bylą prieš vežėją, kuris atsisakė kompensuoti 3000 eurų žalą. Teismas priteisė ne tik žalos kompensaciją, bet ir teismo išlaidas. Tačiau tai užtruko 14 mėnesių.

Ar galima išvengti problemų pervežant automobilį?

Ne visada, bet galima sumažinti riziką. Pirmiausia – rinkitės patikimą vežėją. Antra – turėkite visus dokumentus. Trečia – dalyvaukite pakrovime. Ketvirta – fotografuokite automobilį prieš ir po pervežimo. Penkta – pasirašykite aktą su pastabomis. Šešta – sekite automobilio buvimo vietą. Septinta – turėkite draudimą. Aštunta – būkite pasiruošę netikėtumams. Visiškai išvengti problemų neįmanoma, bet tinkamas pasiruošimas gali sumažinti riziką iki minimumo.

Registracija – automobilių pervežimas Denmark-Lietuva formalumai

Kaip užregistruoti automobilį Lietuvoje po pervežimo iš Danijos?

Pirmiausia reikia atlikti techninę apžiūrą. Be jos negalima registruoti automobilio. Tada reikia sumokėti registracijos mokestį – jo dydis priklauso nuo automobilio amžiaus, variklio tūrio ir taršos lygio. Tada pateikti dokumentus „Regitrai": pirkimo-pardavimo sutartį, registracijos liudijimą, techninės apžiūros pažymėjimą, asmens dokumentą. Procesas paprastai trunka 1-2 dienas. Bet gali užtrukti ilgiau, jei dokumentai netvarkingi arba jei reikia papildomų patikrinimų. Pavyzdžiui, jei automobilio ridos parodymai kelia įtarimų.

Kiek kainuoja automobilio registracija Lietuvoje?

Registracijos mokestis priklauso nuo automobilio parametrų. Paprastai – nuo 50 iki 500 eurų. Senesni automobiliai su mažesniais varikliais pigiau, naujesni su didesniais varikliais brangiau. Be to, reikia sumokėti už techninę apžiūrą – apie 50-80 eurų. Ir dar – jei reikia vertimo dokumentų – 30-50 eurų. Iš viso – 150-700 eurų, priklausomai nuo situacijos. Tai nėra mažai, bet tai neišvengiama. Be registracijos negalima važinėti su automobiliu Lietuvoje.

Ar reikia mokėti PVM už automobilį iš Danijos?

Priklauso nuo to, iš ko perkate. Jei perkate iš įmonės, PVM jau įskaičiuotas į kainą – Danijos PVM yra 25 procentai. Jei perkate iš privataus asmens, PVM netaikomas Danijoje, bet gali būti taikomas Lietuvoje. Lietuvoje PVM už naudotą automobilį iš ES šalies paprastai nemokamas, jei automobilis yra daugiau nei 6 mėnesių senumo ir turi daugiau nei 6000 km ridos. Jei ne – reikia mokėti Lietuvos PVM (21 procentas). Tai gali būti netikėta, todėl svarbu pasitikrinti prieš perkant.

Ką daryti, jei automobilio dokumentai prarasti?

Jeigu dokumentai prarasti – reikia kreiptis į Danijos institucijas dėl kopijų. Tai galima padaryti internetu per „Motorstyrelsen" svetainę. Procesas gali užtrukti kelias savaites. Kol laukiate dokumentų, automobilis negali būti registruotas Lietuvoje. Todėl visada saugokite dokumentų kopijas – popierines ir skaitmenines. Aš asmeniškai rekomenduoju nusifotografuoti visus dokumentus iš karto po pirkimo ir išsiųsti el. paštu sau pačiam. Taip visada turėsite prieigą, net jei prarasite popierinius dokumentus.

Ar galima važinėti su danų numeriais Lietuvoje?

Laikinai – taip, bet ne ilgai. Jei automobilis turi danų registracijos numerius ir galiojantį draudimą, galite važinėti Lietuvoje iki 30 dienų. Per tą laiką turite užregistruoti automobilį Lietuvoje. Jei ne – automobilis laikomas neregistruotu, o važinėjimas neregistruotu automobiliu yra pažeidimas. Bauda – nuo 100 iki 300 eurų. Be to, jei pateksite į avariją su neregistruotu automobiliu, draudimas negalios. Todėl geriau kuo greičiau užregistruoti automobilį.

Kaip išregistruoti automobilį Danijoje?

Išregistravimą atlieka pardavėjas – arba pats, arba per „Motorstyrelsen". Procesas paprastas – reikia pateikti registracijos liudijimą ir prašymą. Galima padaryti internetu. Išregistravus automobilį, jis nebegali važiuoti Danijos keliais, bet gali būti vežamas autovežiu. Svarbu – išregistravus automobilį, draudimas Danijoje nebegalioja. Todėl, jei planuojate pats važiuoti iš Danijos, reikia gauti laikinus numerius ir draudimą prieš išregistruojant.

Išlaidos – automobilių pervežimas Denmark-Lietuva biudžetas

Kokios visos išlaidos perkant automobilį Danijoje?

Pati mašinos kaina – tai tik pradžia. Be to, reikia įskaičiuoti: pervežimą (500-700 eurų), registracijos mokestį (50-500 eurų), techninę apžiūrą (50-80 eurų), dokumentų vertimą (30-50 eurų), kelionės išlaidas, jei važiuojate patys (200-400 eurų), draudimą (100-300 eurų per metus). Iš viso – 900-2000 eurų virš mašinos kainos. Tai nėra mažai, bet dažnai vis tiek apsimoka, palyginti su pirkimu Lietuvoje. Ypač jei Danijoje randate gerą mašiną už geresnę kainą.

Ar galima sutaupyti pervežimo išlaidų?

Galima, bet ribotai. Pirmas būdas – derėtis dėl kainos. Antras – būti lanksčiam su data. Trečias – vežti kelis automobilius vienu metu. Ketvirtas – rinktis pigesnį vežėją (bet atsargiai). Penktas – vežti ne sezono metu. Šeštas – pats važiuoti (bet įvertinkite visus kaštus). Septintas – ieškoti vežėjo, kuris jau turi suplanuotą maršrutą. Aštuntas – susitarti su kitais klientais dėl grupinio pervežimo. Visi šie būdai gali sutaupyti 50-200 eurų, bet ne daugiau. Pervežimas kainuoja tiek, kiek kainuoja – degalai, darbas, draudimas, nusidėvėjimas.

Ar pigiau pirkti automobilį Danijoje ar Lietuvoje?

Priklauso nuo automobilio. Kartais Danijoje pigiau, kartais Lietuvoje. Svarbu lyginti ne tik kainą, bet ir būklę. Danijoje automobiliai paprastai geriau prižiūrėti – geresni keliai, griežtesnė techninė apžiūra, daugiau dėmesio priežiūrai. Lietuvoje automobiliai dažnai pigesni, bet su paslėptais defektais. Todėl, nors Danijoje mašina gali kainuoti 1000 eurų daugiau, galutinis rezultatas gali būti geresnis. Ypač jei įskaičiuojate remonto išlaidas, kurias galite patirti su lietuvišku automobiliu.

Kaip apskaičiuoti bendrą automobilio kainą?

Bendra kaina = mašinos kaina + pervežimas + registracija + techninė apžiūra + dokumentai + draudimas + kelionės išlaidos (jei važiuojate patys) + remontas (jei reikia). Pavyzdžiui: mašina 5000 eurų, pervežimas 600 eurų, registracija 200 eurų, techninė apžiūra 60 eurų, dokumentai 40 eurų, draudimas 200 eurų, kelionė 300 eurų. Iš viso – 6400 eurų. Tai be remonto. Jei reikia remonto – pridėkite. Tik tada galėsite palyginti su pirkimu Lietuvoje. Ir atminkite – netikėtų išlaidų visada gali būti.

Ar verta pirkti automobilį Danijoje, jei gyvenu Lietuvoje?

Dažnai verta, bet ne visada. Jei ieškote konkretaus modelio, kurio Lietuvoje nėra arba yra prastos būklės – Danija geras pasirinkimas. Jei ieškote pigaus kasdieninio automobilio – galbūt geriau Lietuvoje. Svarbu įvertinti visus kaštus ir laiką. Pervežimas iš Danijos užtrunka savaitę, registracija – dar kelias dienas. Jei jums reikia automobilio čia ir dabar – Danija ne pats geriausias pasirinkimas. Bet jei turite laiko ir norite geresnės kokybės – verta pagalvoti.

Išvada

Automobilių pervežimas iš Danijos į Lietuvą – tai paslauga, kurios poreikis tik didėja. Svarbiausia – suprasti procesą, pasirinkti patikimą vežėją ir būti pasiruošiam netikėtumams. Ne viskas vyksta pagal planą, bet su tinkamu požiūriu galima išvengti daugelio problemų. Sėkmės perkant automobilį Danijoje.