naminių gyvūnų vežimas iš Danijos į Lietuvą

Kai reikia suorganizuoti naminių gyvūnų vežimą iš Danijos į Lietuvą, dažnai kyla daugybė klausimų. Žinau, tai ne šiaip daiktų transportavimas – čia jau kitaip, su gyva būtybe juk dirbi. Aš pats, būdamas šioje srityje ne pirmus metus, matau, kad žmonėms labiausiai reikia aiškumo ir konkrečių atsakymų be jokių mandrybių. Pamenu, kartą vienas klientas labai panikavo dėl katės kelionės, viskas atrodė jam painu, bet kai ramiai viską išdėsčiau, įtampa atslūgo. Todėl surinkau dažniausiai užduodamus klausimus ir pabandysiu atsakyti kiek įmanoma paprasčiau, be jokių biurokratinių išvedžiojimų. Tiesiog patirtis ir faktai, kad jūsų augintinis pasiektų namus saugiai ir be streso.

DUK

Dokumentai – naminių gyvūnų įvežimas

1. Kokius dokumentus privalau turėti vežant augintinį iš Danijos į Lietuvą?

Pagrindiniai dokumentai, be kurių niekaip – tai gyvūno pasas, galiojantys skiepai nuo pasiutligės ir mikročipas. Labai svarbu, kad skiepas būtų padarytas ne anksčiau nei 21 diena iki kelionės, bet ir nepasibaigęs jo galiojimo laikas. Be to, reikės veterinarijos gydytojo išduoto sveikatos sertifikato, kuris patvirtina, kad gyvūnas yra sveikas ir tinkamas kelionei. Šitas sertifikatas galioja trumpai, tik kelias dienas, tai reikia jį suplanuoti. Būna, kad žmonės netyčia padaro skiepą per vėlai arba jo galiojimas jau ant ribos, tada tenka laukti, o tai visiems papildomas stresas ir laiko gaišimas.

2. Ar reikia specialaus leidimo gyvūno transportavimui?

Jeigu vežate savo augintinį, o ne komerciniams tikslams (pvz., pardavimui), tai jokio specialaus leidimo nereikia, pakanka minėtų dokumentų. Svarbu, kad gyvūnas atitiktų ES reikalavimus, nes Danija ir Lietuva yra ES narės. Jei kalba eina apie daugiau nei penkis gyvūnus arba komercinį vežimą, tada jau atsiranda papildomi reikalavimai, reikia kreiptis į Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą (VMVT) dėl leidimų. Bet daugumai žmonių, kurie tiesiog grįžta namo su savo šunimi ar kate, standartiniai dokumentai yra pakankami. Visada geriau tris kartus patikrinti, nei paskui turėti problemų pasienyje.

3. Kiek laiko galioja sveikatos sertifikatas?

Veterinarijos gydytojo išduotas sveikatos sertifikatas, skirtas keliauti su gyvūnais ES viduje, paprastai galioja 10 dienų nuo išdavimo datos, jeigu keliaujama į kitą ES šalį. Svarbu, kad kelionė būtų baigta per šį laikotarpį. Pavyzdžiui, jei išduotas pirmadienį, kelionę reikia užbaigti iki kitos savaitės ketvirtadienio. Dažnai žmonės galvoja, kad jis galioja ilgiau, bet taip nėra. Jeigu kelionė užsitęsia, arba įvyksta nenumatytas vėlavimas, gali tekti skubiai ieškoti veterinarijos gydytojo naujam sertifikatui, o tai Danijoje gali kainuoti nemažai. Patarimas – sertifikatą tvarkykitės kuo arčiau kelionės datos, bet palikite porą dienų atsargai.

4. Ar gyvūnas turi būti identifikuotas mikročipu?

Taip, tai yra privaloma. Visi gyvūnai, keliaujantys ES viduje, privalo būti paženklinti mikročipu. Šis mikročipas turi atitikti ISO standartus. Svarbu, kad mikročipas būtų implantuotas dar prieš skiepą nuo pasiutligės. Jei gyvūnas jau turi tatuiruotę, padarytą iki 2011 m. liepos 3 d., ir ji yra aiškiai įskaitoma, mikročipas nėra būtinas. Bet dabar jau praktiškai visus gyvūnus čipuoja. Būna, kad čipą sunkiai nuskaito, ypač jei gyvūnas plaukuotas ar riebesnis, tada tenka šiek tiek paieškoti. Mes visada turim skaitytuvą, bet geriau, kad viskas būtų tvarkingai ir lengvai nuskaitoma.

5. Ką daryti, jei gyvūnas dar neturi paso?

Jei jūsų augintinis dar neturi ES gyvūno paso, pirmas žingsnis – apsilankyti pas veterinarijos gydytoją. Jis implantuos mikročipą (jei jo nėra), suleis skiepą nuo pasiutligės ir išduos ES gyvūno pasą. Pasas yra toks pat svarbus dokumentas kaip ir jūsų asmens tapatybės kortelė keliaujant ES. Be jo kelionė tiesiog negalima. Įsitikinkite, kad visos datos ir informacija yra teisingai įrašytos, ypač skiepų. Būna klaidų, ir tai gali sukelti didelių problemų pasienyje, o mes juk nenorime varginti nei jūsų, nei gyvūno.

6. Ar reikia dehelmintizacijos?

Nuo 2014 m. dehelmintizacija (vaistų nuo kirmėlių davimas) keliaujant su gyvūnais tarp ES šalių nebėra privaloma, išskyrus keliones į Jungtinę Karalystę, Airiją, Maltą ir Suomiją. Danija ir Lietuva nėra tarp šių išimčių, tad oficialiai nereikia. Tačiau, aš visada rekomenduoju pasitarti su veterinarijos gydytoju ir, jei jis pataria, duoti vaistų nuo kirmėlių prieš kelionę. Tai yra gera praktika, siekiant užtikrinti gyvūno sveikatą ir sumažinti galimą ligų plitimą. Niekas juk nenori, kad jo augintinis blogai jaustųsi kelionės metu ar po jos.

7. Ar Danijoje reikia registruoti išvežamą gyvūną?

Paprastai, jei gyvūnas jau registruotas Danijoje ir turi mikročipą bei pasą, papildomos registracijos išvežant nereikia, ypač jei keliaujama į kitą ES šalį. Svarbiausia, kad visi įvežimo reikalavimai būtų įvykdyti Lietuvos pusėje. Tiesa, kartais žmonės pamiršta atnaujinti kontaktinius duomenis vietiniame registre, jei keičiasi savininkas ar adresas. Nors tai tiesiogiai neturi įtakos kelionei, tvarkingi duomenys visada praverčia, jei, neduok Dieve, kas nors nutiktų. Patikrint, ar duomenys teisingi, užtrunka minutę, bet ramu po to ilgiau.

Sauga – gyvūnų patogumas

8. Kaip užtikrinate gyvūno saugumą kelionės metu?

Saugumas yra svarbiausia. Gyvūnai transportuojami specialiose, saugiose narveliuose ar boksėse, kurios atitinka IATA reikalavimus, užtikrinant pakankamą ventiliaciją ir erdvę. Narveliai tvirtinami taip, kad kelionės metu neslankiotų. Visi mūsų automobiliai yra pritaikyti gyvūnų transportavimui, su reguliuojama temperatūra ir gera ventiliacija. Be to, mes visada sustojame ilgesnėms pertraukoms, kad gyvūnai galėtų išsivaikščioti, atlikti gamtinius reikalus, atsigerti ir, jei reikia, pavalgyti. Pamenu, kartą vežėm vieną katę, kuri buvo labai baikšti, teko jai skirti daugiau dėmesio, kalbėti ramiai, kad ji jaustųsi saugiau. Tai tikrai padeda, nes kiekvienas gyvūnas juk individualus.

9. Kokia temperatūra palaikoma transporto priemonėje?

Visada stengiamės palaikyti optimalią temperatūrą, kuri yra patogiausia gyvūnams, paprastai tai yra nuo 18 iki 22 laipsnių Celsijaus. Mūsų transporto priemonėse yra klimato kontrolės sistemos, kurios leidžia reguliuoti temperatūrą nepriklausomai nuo lauko sąlygų. Karštą vasaros dieną tai reiškia, kad gyvūnams nebus per karšta, o šaltą žiemą – nebus per šalta. Reguliarus stebėjimas ir temperatūros patikrinimas yra kasdienybė. Kai karšta, sustojame dažniau, pasiūlome daugiau vandens, kad tik niekam nepasidarytų bloga. Juk kelionė ilga, ir mes norime, kad ji būtų kuo komfortiškesnė.

10. Ar gyvūnai gauna maisto ir vandens kelionės metu?

Žinoma, gyvūnai gauna vandens reguliariai, ypač per pertraukėles. Maistą duodame pagal savininko nurodymus arba jei matome, kad gyvūnas alkanas. Svarbu, kad maistas būtų tas pats, prie kurio augintinis yra pripratęs, kad išvengtume virškinimo problemų. Rekomenduoju duoti savininko maisto su savimi, kad gyvūnas jaustųsi patogiau. Niekada neduodame naujo maisto kelionės metu, nes tai gali sukelti pilvo sutrikimų, o tai tikrai nepatogu ir gyvūnui, ir mums. Geriausia, jei nedidelį kiekį savo įprasto maisto įpakuosite į atskirą maišelį, su instrukcijomis.

11. Ar galiu duoti savo narvelį/boksą?

Galite ir netgi rekomenduojama, jei jūsų narvelis yra tinkamas ir atitinka saugumo reikalavimus. Svarbu, kad narvelis būtų pakankamai erdvus, kad gyvūnas galėtų atsistoti, apsisukti ir patogiai atsigulti. Kuo gyvūnas jaučiasi patogiau savo narvelyje, tuo mažiau streso patiria kelionės metu. Jei neturite savo, mes turime standartinių dydžių narvelių. Tačiau, jei gyvūnas pripratęs prie savo, kvapas ir pažįstama aplinka jam padeda. Tik patikrinkite, ar durys gerai užsidaro ir ar nėra aštrių briaunų, kad būtų išvengta sužalojimų.

12. Ar galiu kartu su gyvūnu įdėti žaislų ar pledų?

Taip, netgi labai rekomenduojama! Pažįstami daiktai, tokie kaip mėgstamiausias žaislas ar pledas, turintis namų kvapą, gali padėti gyvūnui jaustis saugiau ir ramiau kelionės metu. Tai sumažina stresą ir padeda jam adaptuotis prie naujos aplinkos. Tik įsitikinkite, kad daiktai yra švarūs ir saugūs, be jokių smulkių detalių, kurias gyvūnas galėtų nuryti. Kartais tokie maži dalykai daro didelį skirtumą. Pamenu, kartą vienas šuo visai nenorėjo ramintis, kol neįdėjome jo mėgstamo pliušinio žaisliuko. Iškart pasidarė ramesnis, susirietė ir užmigo.

13. Kiek dažnai darote sustojimus?

Sustojimus darome reguliariai, kas 3-4 valandas, priklausomai nuo eismo sąlygų ir gyvūnų poreikių. Jei matome, kad gyvūnas nerimsta, ieško išėjimo ar atrodo, kad jam reikia į lauką, sustojame dažniau. Per sustojimus gyvūnai išvedami pasivaikščioti (su pavadėliu, žinoma), atlieka gamtinius reikalus ir gauna vandens. Mums svarbiausia gyvūnų gerovė ir komfortas, tad lankstumas yra esminis. Ilgos kelionės metu gyvūnams reikia išjudėti, ne tik mums. Čia ne tas atvejis, kai galima "pralėkt", nes laikas spaudžia. Geriau ilgiau, bet saugiai.

14. Ar gyvūnai vežami kartu su kitais kroviniais?

Ne, gyvūnai vežami atskiroje, specialiai jiems pritaikytoje transporto priemonės dalyje arba atskirame automobilyje, jei tai didesnis gyvūnas ar keli gyvūnai. Mes niekada nevežame gyvūnų kartu su kitais kroviniais, kurie galėtų kelti jiems stresą ar pavojų (pvz., triukšmingi daiktai, cheminės medžiagos). Svarbu, kad aplinka būtų rami ir saugi. Juk norime, kad kelionė būtų kuo malonesnė. Būna, kad klientai klausia, ar gali perduoti smulkių daiktų kartu su gyvūnu, bet tai tiesiog nepraktiška ir nesaugu. Koncentruojamės tik į gyvūną.

15. Ką daryti, jei gyvūnas serga ar jam blogai?

Prieš kelionę gyvūnas turi būti sveikas ir tinkamas kelionei, tai patvirtina veterinarijos sertifikatas. Tačiau, jei kelionės metu gyvūnas pasijustų blogai, mes turime pirmosios pagalbos rinkinį ir žinome, kaip suteikti pagrindinę pagalbą. Apie bet kokius pokyčius iškart informuojame savininką. Esant rimtai situacijai, nedelsiant kreipiamės į artimiausią veterinarijos kliniką. Mūsų vairuotojai yra apmokyti stebėti gyvūnų būklę ir atpažinti nerimą keliančius simptomus. Visada geriau būti pasiruošusiam blogiausiam, nors tikimės geriausio. Būna, kad gyvūnas tiesiog stresuoja, tada bandome jį nuraminti, bet jei matom, kad jau kažkas rimčiau, tuojau pat reaguojam.

Kainos – gyvūnų transportavimas

16. Kiek kainuoja naminių gyvūnų vežimas iš Danijos į Lietuvą?

Kaina priklauso nuo kelių faktorių: gyvūno dydžio, narvelio dydžio, kelionės atstumo ir papildomų paslaugų (pvz., paėmimas iš namų, pristatymas į duris). Geriausias būdas sužinoti tikslią kainą – susisiekti su mumis tiesiogiai ir pateikti visą informaciją apie jūsų gyvūną ir kelionės detales. Mes galėsime tiksliai paskaičiuoti. Nėra vieno standarto, nes kiekviena kelionė yra unikali. Kartais kainą pakoreguoja ir tai, jei reikia nukrypti nuo pagrindinio maršruto dėl paėmimo ar pristatymo, bet tai aptariame iš anksto. Apskritai, stengiamės, kad kaina būtų sąžininga ir atspindėtų paslaugos kokybę.

17. Ar į kainą įskaičiuoti visi mokesčiai?

Taip, į nurodytą kainą paprastai įskaičiuoti visi transportavimo mokesčiai ir kuro sąnaudos. Papildomi mokesčiai gali atsirasti tik tuo atveju, jei prašote kokių nors nestandartinių paslaugų, kurios nebuvo aptartos iš anksto, pavyzdžiui, ilgas laukimas kliento nurodytoje vietoje ar dideli nukrypimai nuo maršruto. Visada stengiamės aiškiai nurodyti, kas įeina į kainą, kad nebūtų jokių netikėtumų. Skaidrumas mums svarbu. Juk niekas nenori, kad jam paskutinė minutę atsirastų kažkokių papildomų išlaidų, tiesa? Taip pat, visi dokumentų tvarkymo mokesčiai, veterinarijos išlaidos, yra savininko atsakomybė ir nėra įskaičiuoti į transportavimo kainą.

18. Ar galima derėtis dėl kainos?

Mūsų kainos yra nustatytos atsižvelgiant į sąnaudas ir paslaugos kokybę, todėl didelių derybų galimybių paprastai nėra. Tačiau, jei turite specialių poreikių arba vežate kelis gyvūnus, galime aptarti individualias sąlygas ir galbūt pasiūlyti nuolaidą. Visada esame atviri dialogui. Bet šiaip, tai ne turgus. Stengiamės pasiūlyti geriausią kainą už aukščiausią kokybę, nes gyvūnų saugumas ir gerovė mums yra prioritetas. Negalime leisti, kad kaina paveiktų paslaugos lygį, nes čia ne apie prekes kalba. (Geriau jau sumokėti šiek tiek daugiau ir būti ramiems).

19. Kaip vyksta apmokėjimas?

Apmokėjimas paprastai vyksta dviem dalimis: avansas užsakant paslaugą ir likusi suma prieš pat kelionę arba atsiimant gyvūną Lietuvoje. Galimi įvairūs apmokėjimo būdai: banko pavedimu, kartais ir grynaisiais, jei tai patogiau abiem pusėms. Visos detalės bus aptartos individualiai, sudarant sutartį. Mes suprantame, kad žmonės nori būti tikri, jog viskas bus gerai, todėl lankstumas apmokėjimo klausimais yra svarbus. Tikrai nenorime, kad apmokėjimo būdas taptų kliūtimi. Svarbiausia – susitarti ir laikytis susitarimo.

Logistika – kelionės planavimas

20. Kiek laiko trunka kelionė iš Danijos į Lietuvą?

Kelionė iš Danijos į Lietuvą paprastai trunka apie 15-20 valandų, įskaitant pertraukas ir laukimo laiką prie keltų ar sienos. Tikslus laikas priklauso nuo maršruto, eismo sąlygų, orų ir, žinoma, keltų tvarkaraščių. Mes visada stengiamės planuoti maršrutą taip, kad kelionė būtų kuo trumpesnė ir efektyvesnė, bet kartu ir saugi gyvūnams. Aš pats esu patyręs vėlavimų dėl audrų jūroje ar netikėtų kelių darbų, tad realistiškai vertinu terminus. Bet visada informuoju klientus apie bet kokius pokyčius. Geriau žinoti, kad vėluos, nei nervintis laukiant prie durų.

21. Ar galiu gauti informaciją apie gyvūno buvimo vietą kelionės metu?

Žinoma! Mes suprantame, kad nerimaujate dėl savo augintinio, todėl reguliariai teikiame atnaujinimus apie jo buvimo vietą ir būklę. Galime siųsti nuotraukas ar trumpus vaizdo įrašus per „Viber“ ar „WhatsApp“, kad matytumėte, kaip jam sekasi. Mūsų vairuotojai su jumis susisieks kiekvienos didesnės pertraukos metu. Tai standartinė praktika, kuri padeda nuraminti savininkus. Juk norite žinoti, kad viskas gerai, tiesa? Kartais net paskambinu ir ramiai papasakoju, kaip jam sekasi, ką veikė per pertrauką, kad tik būtų ramiau. Tai ypač svarbu, jei gyvūnas pirmą kartą keliauja.

22. Kokiomis dienomis vežate gyvūnus?

Mūsų grafikas lankstus, bet dažniausiai keliones iš Danijos į Lietuvą organizuojame kelis kartus per savaitę, kad būtų galima lanksčiau prisitaikyti prie jūsų poreikių. Geriausia susisiekti su mumis iš anksto ir aptarti jums tinkamiausią datą. Kartais pavyksta suorganizuoti ir individualų vežimą, jei labai skubu, bet tada kaina, aišku, būna kitokia. Stengiamės derinti maršrutus, kad būtų kuo efektyviau ir patogiau visiems klientams. Bet svarbiausia – niekada nenukrypstame nuo saugumo standartų, net jei reikia skubėti. Sauga pirma, patogumas antra.

23. Ar galiu atšaukti kelionę ir ar atgausiu pinigus?

Jei kelionę atšaukiate likus pakankamai laiko iki jos (dažniausiai nurodoma sutartyje, pvz., 48 valandos), avansas gali būti grąžintas arba panaudotas kitai kelionei. Atšaukus kelionę likus mažiau laiko, avansas paprastai negrąžinamas, nes jau būna patirtos tam tikros išlaidos planuojant maršrutą ir rezervuojant vietas. Visada geriausia kuo anksčiau pranešti apie pasikeitusius planus, kad galėtume rasti geriausią sprendimą. Būna situacijų, kai žmonės paskutinę minutę atšaukia, ir tai sukelia nepatogumų visiems. Suprantame, kad gyvenime visko būna, bet prašome atsižvelgti į mūsų darbą.

24. Ar yra kokių nors gyvūnų, kurių nevežate?

Paprastai vežame šunis, kates ir kitus mažus naminius gyvūnus. Tačiau yra tam tikrų gyvūnų, kurių nevežame dėl saugumo, teisinių apribojimų ar specialių transportavimo reikalavimų. Tai gali būti agresyvūs gyvūnai, egzotiniai gyvūnai, kuriems reikia labai specifinių sąlygų, ar gyvūnai, kurie yra ligoti ir kelionė jiems būtų per didelis stresas. Taip pat nevežame gyvūnų, kurie yra griežtai draudžiami vežti pagal tarptautinius ar ES reglamentus. Jei abejojate, geriausia pasiklausti iš anksto. Svarbiausia, kad kelionė būtų saugi ir legali. Juk nenorime jokių problemų prie sienos.

25. Kokios yra dažniausios klaidos, kurias daro savininkai?

Oi, klaidų pasitaiko įvairių, bet dažniausios susiję su dokumentais ir pasiruošimu. Pavyzdžiui, pamirštama patikrinti skiepų galiojimą arba padaroma per anksti. Taip pat dažnai pasitaiko, kad žmonės per vėlai pradeda tvarkytis pasą ar mikročipą. Kitas dalykas – narvelio dydis. Būna, kad atveža per mažą narvelį, kuriame gyvūnas vos telpa. Dar viena klaida, kurią pastebėjau per ilgus metus, tai per didelis jaudulys iš paties savininko pusės, kuris persiduoda gyvūnui. Būkit ramūs patys, tada ir gyvūnas jausis geriau. Ir patikrinkite, ar teisingai įrašyta gimimo data gyvūno pase, nes kartą dėl to buvo nesklandumų.

Išvada

Naminio gyvūno vežimas iš Danijos į Lietuvą gali atrodyti sudėtingas procesas, ypač jei tai darote pirmą kartą. Tačiau, su tinkamu pasiruošimu ir patikimos transporto įmonės pagalba, viskas praeina sklandžiai. Svarbiausia – atidžiai susitvarkyti visus reikalingus dokumentus, pasirūpinti gyvūno sveikata ir komfortu. Mes esame tam, kad palengvintume šį procesą ir užtikrintume, jog jūsų augintinis saugiai pasiektų naujus namus. Nesvarbu, ar tai šuo, ar katė, kiekvienas gyvūnas mums yra svarbus, ir mes stengiamės, kad jo kelionė būtų kuo mažiau stresuojanti. Tiesiog susisiekite ir aptarsime visas detales. Svarbu, kad kelionė būtų rami ir saugi.