Laisvi kroviniai mikroautobusams į Belgiją, vežame kiekvieną dieną

Kai pirmą kartą pradėjau dirbti su krovinių pervežimais į Belgiją, daug kas maniau, kad viskas paprasta – užsakai, pakrauni, veži. Realiai taip nėra. Ypač kai kalbam apie mikroautobusus, kurie turi specifinius reikalavimus, o Belgija – savo taisykles, kurios kartais painioja net patyrusius vežėjus. Šitas straipsnis skirtas tiems, kas ieško laisvų krovinių mikroautobusams arba nori suprast, kaip tas procesas veikia iš vidaus. Nebandysiu jūsų įtikint, kad viskas tobula – papasakosiu, kaip yra iš tikrųjų. Nes kai žinai realią situaciją, lengviau priimt sprendimus.

Krovinių rūšys – laisvi kroviniai mikroautobusams į Belgiją

1. Kokius krovinius dažniausiai veža mikroautobusai į Belgiją?

Mikroautobusai dažniausiai veža smulkius ir vidutinius krovinius – elektroniką, baldų dalis, tekstilę, maisto produktus (ne visada šaldomus), auto detales. Kartais pasitaiko ir nestandartinių užsakymų – pavyzdžiui, vieną kartą teko vežti specialius medicinos prietaisus iš Kauno į Briuselį, kur reikėjo temperatūros kontrolės. Dažniausiai mikroautobusai tinka kroviniams iki 1,5-2 tonų, priklausomai nuo modelio. Svarbu žinot, kad ne viskas telpa – yra gabaritų ribos, ir kartais klientai to nesupranta. Reikia visada tiksliai išmatuot krovinį prieš užsakant.

2. Ar mikroautobusai tinka pavojingiems kroviniams?

Ne, mikroautobusai paprastai netinka ADR kroviniams – pavojingiems kroviniams reikia specialių transporto priemonių ir licencijų. Bet čia yra vienas niuansas: kai kurie kroviniai, kurie atrodo „pavojingi", iš tikrųjų nėra klasifikuojami kaip ADR. Pavyzdžiui, tam tikri kosmetikos produktai su degiais komponentais, bet mažais kiekiais, gali būti vežami kaip išimtis. Visada reikia patikrint saugos duomenų lapą. Jei nežinot – klauskite, nes baudos už neteisingą vežimą yra didelės, ir ne tik jūs rizikuojat, bet ir vairuotojas.

3. Koks krovinio svoris tinka mikroautobusui?

Priklauso nuo mikroautobuso tipo. Standartiniai „Sprinter" ar „Crafter" modeliai paprastai išlaiko iki 1,5 tonos naudingo svorio. Didesni – iki 2 tonų. Bet čia reikia atkreipt dėmesį į tai, kad svoris turi būti paskirstytas tolygiai. Vieną kartą turėjom situaciją, kai klientas sukrovė visą sunkiąją dalį į vieną pusę – vairuotojas pajuto, kad mikroautobusas traukia į šoną jau pirmam kilometre. Teko perskirstyt. Taigi, ne tik bendras svoris svarbus, bet ir jo padėtis krovinyje.

4. Kaip sužinoti, ar mano krovinys tilps į mikroautobusą?

Reikia turėt tikslius matmenis – ilgį, plotį, aukštį, svorį. Ir ne „maždaug", o tiksliai. Mikroautobuso vidiniai matmenys paprastai yra apie 4,2-4,5 metro ilgio, 1,7-1,8 metro pločio ir 1,9 metro aukščio. Bet kiekvienas modelis skiriasi. Geriausia yra atsiųst mums tikslius matmenis, ir mes pasakysim, ar tinka. Kartais atveža krovinį, kuris „teoriškai telpa", bet praktiškai neįmanoma jo įkraut dėl kampų ar formos. Būna ir taip.

Kainos – laisvi kroviniai mikroautobusams į Belgiją

5. Kiek kainuoja pervežimas mikroautobusu į Belgiją?

Kaina priklauso nuo daug faktorių – krovinio svorio, tūrio, skubumo, maršruto. Orientacinė kaina už pilną mikroautobusą iš Lietuvos į Belgiją svyruoja tarp 800-1400 eurų. Bet tai labai apytiksliai. Jei krovinys mažas ir galima dalint mikroautobusą su kitais klientais – kaina žymiai mažesnė. Kartais būna „laisvų" mikroautobusų, kurie grįžta tušti iš Belgijos – tada kaina gali būt labai gera. Rekomenduoju visada klaust konkrečios kainos, nes kiekvienas vežimas skiriasi.

6. Ar yra papildomų mokesčių, apie kuriuos ne visada pasako?

Deja, būna. Dažniausiai tai susiję su kelių mokesčiais Belgijoje – „Eurovignette" sistema, kuri taikoma sunkvežimiams, bet mikroautobusams paprastai netaikoma. Tačiau yra vietiniai mokesčiai, pavyzdžiui, įvažiavimas į tam tikras Briuselio zonas. Dar gali būt papildomi mokesčiai už laukimą, jei krovinys neparuoštas laiku. Vieną kartą laukėm 4 valandas, kol klientas surinko dokumentus – tai buvo nemalonu abiem pusėm. Visada geriau pasitikslint, kas įeina į kainą.

7. Kaip derėtis dėl kainos?

Derėtis galima, bet reikia suprast, kad pervežimo kainos turi savo ribas. Kuras, draudimas, vairuotojo atlyginimas, nusidėvėjimas – tai viskas realios išlaidos. Bet jei siūlote reguliarų bendradarbiavimą arba didesnį krovinių kiekį – visada galima rast kompromisą. Kartais verta sutikt su šiek tiek aukštesne kaina, jei vežėjas garantuoja patikimumą. Pigiausias variantas ne visada geriausias – tai sakau iš patirties, nes mačiau, kaip „pigūs" vežimai baigiasi sugadintais kroviniais arba pavėluotais pristatymais.

8. Ar kaina skiriasi priklausomai nuo sezono?

Taip, sezonas turi įtakos. Prieš Kalėdas kainos kyla, nes paklausa didelė. Vasarą taip pat gali būt brangiau dėl atostogų sezono. Žiemą, ypač sausį-vasarį, dažnai būna laisvesnių mikroautobusų ir kainos geresnės. Bet čia reikia atkreipt dėmesį – žiemą gali būt vėlavimų dėl oro sąlygų. Pernai gruodį turėjom situaciją, kai sniegas Vokietijoje sustabdė eismą 6 valandoms. Klientas suprato, bet nervų kainavo visiems. Taigi, sezonas veikia ne tik kainą, bet ir patikimumą.

Maršrutai – laisvi kroviniai mikroautobusams į Belgiją

9. Koks greičiausias maršrutas iš Lietuvos į Belgiją?

Greičiausias maršrutas eina per Lenkiją ir Vokietiją – maždaug 1600-1700 kilometrų iš Vilniaus iki Briuselio. Važiuojant be sustojimų, tai užtruktų apie 16-18 valandų. Bet realiai – vairuotojas turi daryt pertraukas pagal ES reglamentą, todėl realus laikas yra 20-24 valandos. Yra alternatyvus maršrutas per Čekiją, bet jis ilgesnis. Kartais, kai Lenkijoje yra kelių darbai ar spūstys, tenka rinktis aplinkkelius. Svarbu planuot su laiko rezervu.

10. Ar mikroautobusai gali važiuot per visas tranzito šalis be problemų?

Paprastai taip – mikroautobusai iki 3,5 tonos nereikalauja specialių leidimų tranzitui per ES šalis. Bet yra niuansų. Šveicarija, nors ir ne ES, turi savo taisykles. Austrijoje reikia „GO-Box" kelių mokesčių sistemos sunkesnėms transporto priemonėms. Vokietijoje yra „Umweltzone" – ekologinės zonos, kur reikia specialių lipdukų. Prieš porą metų vienas vairuotojas įvažiavo į Berlyno ekologinę zoną be lipduko – gavo baudą. Smulkmena, bet erzina. Reikia pasiruošt iš anksto.

11. Kiek laiko trunka kelionė mikroautobusu į Belgiją?

Nuo Lietuvos iki Belgijos – vidutiniškai 1,5-2 dienos. Priklauso nuo to, iš kur Lietuvoje išvažiuojat ir kur Belgijoje reikia pristatyt. Jei iš Vilniaus į Briuselį – greičiau. Jei iš Klaipėdos į Liuksemburgo pasienį – gali užtrukt ilgiau. Dar reikia įskaičiuot muitinės procedūras, nors ES viduje jų paprastai nėra. Bet jei krovinys turi specialius dokumentus – pavyzdžiui, veterinarinius sertifikatus – gali užtrukt. Realybėje, su visais sustojimais, tai yra 24-30 valandų.

12. Ar galima stebėti krovinio buvimo vietą realiu laiku?

Taip, dauguma patikimų vežėjų turi GPS sekimą. Mes naudojam sistemą, kur klientas gali matyt mikroautobuso vietą realiu laiku per nuorodą. Tai suteikia ramybę, ypač kai krovinys vertingas. Bet reikia suprast, kad GPS kartais „stringa" – ypač kalnuotose vietovėse arba tuneliuose. Vieną kartą klientas pradėjo panikuot, kai žemėlapyje mikroautobusas „dingo" – pasirodo, važiavo per ilgą tunelį Vokietijoje. Technologija padeda, bet ne visada tobula.

Dokumentai – laisvi kroviniai mikroautobusams į Belgiją

13. Kokie dokumentai reikalingi vežant krovinį į Belgiją?

Minimaliai reikia CMR važtaraščio – tai pagrindinis tarptautinio vežimo dokumentas. Be to, sąskaita faktūra (invoice), pakavimo lapas. Jei vežat maisto produktus – veterinariniai ar fitosanitariniai sertifikatai. Jei krovinys turi kilmės šalies sertifikatą – ir tai reikia. Kartais klientai pamiršta, kad be tinkamų dokumentų krovinys gali strigt pasienyje. Nors ES viduje muitinės formalumų minimalūs, bet dokumentų tikrinimai vyksta. Visada geriau turėt daugiau dokumentų nei per mažai.

14. Ar reikia muitinės deklaracijos vežant iš Lietuvos į Belgiją?

Kadangi abi šalys yra ES, muitinės deklaracijos paprastai nereikia. Bet yra išimčių – jei krovinys yra akcizinė prekė (alkoholis, tabakas, degalai), tuomet reikia elektroninio administracinio dokumento (e-AD). Taip pat, jei krovinys keliauja tranzitu per ne ES šalį – pavyzdžiui, per Šveicariją – gali prireikt T1 dokumento. Vieną kartą klientas vežė vyną iš Lietuvos į Belgiją ir nežinojo apie akcizų taisykles – procesas užtruko papildomai. Reikia žinot, ką veži.

15. Kas atsitinka, jei dokumentai netvarkingi?

Gali būt įvairių pasekmių. Blogiausiu atveju – krovinys sulaikomas, kol dokumentai sutvarkomi. Tai reiškia papildomas išlaidas – sandėliavimas, baudos, vėlavimas. Kartais užtenka nedidelės klaidos – neteisingas prekės kodas arba trūkstamas parašas – ir viskas sustoja. Turėjom atvejį, kai klientas nurodė neteisingą HS kodą – krovinys užstrigo 3 dienas. Nemalonu. Todėl visada rekomenduoju patikrint dokumentus du kartus, o geriausia – duot specialistui peržiūrėt.

16. Ar reikia draudimo dokumentų?

CMR draudimas yra privalomas vežėjui – tai numato konvencija. Bet jo suma gali būt ribota – paprastai kompensuojama iki tam tikros sumos už kilogramą. Jei jūsų krovinys vertingesnis, rekomenduoju papildomą krovinių draudimą (kargodraudimas). Tai nėra brangu, palyginus su krovinio verte. Klientams kartais sakau: „Draudimas yra kaip skėtis – geriau turėt ir nenaudot, nei neturėt ir sušlapt." Vieną kartą mikroautobusas pateko į avariją Vokietijoje – be papildomo draudimo klientas būtų praradęs didelę sumą.

Draudimas – laisvi kroviniai mikroautobusams į Belgiją

17. Ką dengia CMR draudimas?

CMR draudimas dengia krovinio praradimą ar sugadinimą vežimo metu. Bet suma yra ribota – maždaug 8,33 specialiosios skolinimosi teisės (SDT) už kilogramą bruto svorio. Tai reiškia, kad jei vežat lengvą, bet brangų krovinį – pavyzdžiui, elektroniką – CMR draudimo gali neužtekt. Be to, draudimas nepadengia visko – pavyzdžiui, vėlavimo ar netinkamo pakavimo padarinių. Reikia atidžiai skaityt sąlygas, o ne pasikliaut tik tuo, kad „draudimas yra".

18. Ar verta daryt papildomą krovinių draudimą?

Jeigu krovinys vertingesnis nei CMR limitas – taip, verta. Papildomas draudimas paprastai kainuoja 0,3-0,5% nuo krovinio vertės. Tai nedaug, palyginus su rizika. Bet svarbu pasirinkt patikimą draudimo bendrovę ir suprast, kas dengiama. Kartais draudimo kompanijos turi „smulkių raidžių" – pavyzdžiui, nedengia tam tikrų prekių rūšių arba turi išskaitas. Rekomenduoju pasikonsultuot su draudimo brokeriu, ypač jei vežat reguliariai.

19. Kaip elgtis, jei krovinys sugadintas vežimo metu?

Pirmiausia – nedelsiant pranešt vežėjui ir padaryt nuotraukų. Kuo greičiau, tuo geriau. Tada reikia užpildyt pretenzijos aktą (reklamaciją) ir pateikt ją vežėjui raštu. Svarbu – pretenziją reikia pateikt per 7 dienas nuo krovinio priėmimo, jei sugadinimas matomas. Jei nematomas – per 21 dieną. Vėliau teisiškai sunku įrodyt. Turėjom atvejį, kai klientas pastebėjo sugadinimą tik po savaitės – jau buvo per vėlu. Todėl visada patikrinkit krovinį iškart, kai gaunat.

20. Ar vežėjas atsako už krovinio saugumą naktį?

Taip, vežėjas atsako už krovinį viso vežimo metu, įskaitant naktį. Bet yra ribojimų – jei vairuotojas laikosi visų taisyklių (užrakintas mikroautobusas, saugoma stovėjimo aikštelė) ir vis tiek įvyksta vagystė, atsakomybė gali būt sumažinta. Svarbu, kad vairuotojas nepaliktų mikroautobuso atsitiktinėse vietose. Mes paprastai naudojam saugomas aikšteles su kameromis. Bet net ir tai ne visada padeda – prieš metus vienoje „saugomoje" aikštelėje Vokietijoje buvo įsilaužta. Nėra 100% garantijos.

Pakavimas – laisvi kroviniai mikroautobusams į Belgiją

21. Kaip teisingai supakuot krovinį mikroautobusui?

Pakavimas priklauso nuo krovinio tipo. Apskritai – ant padėklų tvirčiau nei dėžėse atskirai. Jei tai trapūs daiktai – burbulinė plėvelė, putplastis, tvirtas kartonas. Svarbu, kad krovinys negalėtų judėt vežimo metu. Mes naudojam diržus ir įkrovimo juostas, bet jei pats krovinys blogai supakuotas – net geriausi diržai nepadės. Dažniausia klaida – per lengva pakuotė sunkiems daiktams. Kartais pakanka papildomo kartono sluoksnio, kad viskas išliktų sveika.

22. Ar mikroautobusas turi pakavimo medžiagų?

Paprastai ne – pakavimo medžiagas turi paruošt siuntėjas. Bet mes kartais turim pagrindines priemones – diržus, antklodes, kampines apsaugas. Jei reikia specialaus pakavimo – pavyzdžiui, temperatūrinės izoliacijos – tai reikia užsakyt atskirai. Vieną kartą klientas tikėjosi, kad mikroautobuse bus „kažkokia įranga" krovinio tvirtinimui – nebuvo. Teko improvizuot su tuo, kas buvo. Geriausia visada pasitikslint iš anksto, ko tikėtis.

23. Ką daryti, jei krovinys netelpa į mikroautobusą atvykus?

Tai nemaloni situacija, bet ji pasitaiko. Pirmas žingsnis – pabandyt perskirstyt krovinį, galbūt kai ką galima išimt. Antras – ieškot didesnės transporto priemonės arba padalint krovinį į du mikroautobusus. Tai reiškia papildomas išlaidas ir laiko sąnaudas. Geriausias būdas to išvengt – tiksli išankstinė informacija apie krovinio matmenis. Mes visada prašom tikslių duomenų prieš atvykimą, bet kartais klientai nurodo „apytiksliai" – ir tada būna problemų.

Laikas – laisvi kroviniai mikroautobusams į Belgiją

24. Kada geriausia siųst krovinį mikroautobusu į Belgiją?

Priklauso nuo jūsų poreikių. Jei reikia greitai – mikroautobusas yra greitesnis nei sunkvežimis, nes nereikia laukt pilno krovinio. „Laisvi" mikroautobusai, kurie grįžta tušti, dažniausiai būna antradieniais-ketvirtadieniais. Pirmadieniais ir penktadieniais daugiau užsakymų, todėl gali būt sunkiau rast laisvą. Jei planuojat iš anksto – bent 2-3 dienas prieš – didesnė tikimybė gaut geresnę kainą. Skubūs užsakymai visada kainuoja brangiau.

25. Ar mikroautobusai važiuoja savaitgaliais?

Dauguma vežėjų važiuoja ir savaitgaliais, bet su tam tikrais apribojimais. Šeštadieniais ir sekmadieniais draudžiamas sunkvežimių eismas tam tikruose keliuose Vokietijoje ir Belgijoje – tai vadinamieji „Fahrverbot" laikotarpiai. Mikroautobusams iki 7,5 tonos šie draudimai paprastai netaikomi, bet visada reikia patikrint konkrečiam maršrutui. Be to, savaitgaliais mažiau sandėlių dirba, todėl pakrovimo-iškrovimo laikai gali būt riboti. Reikia planuot su tuo.

26. Ką daryti, jei krovinys vėluoja?

Pirmiausia – išsiaiškint priežastį. Kartais vėluoja dėl eismo, kartais dėl dokumentų, kartais dėl oro. Svarbu komunikuot – mes visada informuojam klientus, jei matom, kad vėluosim. Jei vėlavimas ilgesnis nei kelios valandos, reikia perspėt gavėją Belgijoje. Kartais galima derėtis dėl alternatyvaus pristatymo laiko. Blogiausia, ką galima padaryt – tylėt ir tikėtis, kad „kaip nors bus". Atvirumas visada geriau, net jei naujienos nemalonios.

Išvada

Pervežimai mikroautobusais į Belgiją – tai kasdienis darbas, kuris atrodo paprastas, bet turi daug niuansų. Nuo teisingo pakavimo iki dokumentų tvarkymo, nuo maršruto planavimo iki draudimo klausimų – kiekvienas etapas reikalauja dėmesio. Svarbiausia, ką galiu patart – bendraukit su vežėju, klauskite, tikrinkit. Geri pervežimai remiasi pasitikėjimu ir informacija. Jei turit klausimų – klauskite, mes dirbam kiekvieną dieną ir visada galim padėt rast geriausią sprendimą jūsų kroviniui.