Krovinių pervežimas iš Lietuvos į Briuselį, Vežame kiekvieną dieną

Krovinių pervežimas iš Lietuvos į Briuselį – tai viena tų paslaugų, kurios paklausa niekada nesumažėja. Briuselis yra ne tik Belgijos sostinė, bet ir Europos Sąjungos širdis – ten yra Europos Komisija, Europos Parlamentas, NATO būstinė. Tai reiškia, kad ten nuolat reikia prekių, medžiagų, įrangos. Lietuvos įmonės aktyviai naudojasi šia kryptimi – tiek eksportuodamos savo produkciją, tiek importuodamos prekes iš Briuselio. Mūsų maršrutai veikia kasdien, ir per visus darbo metus sukaupėme nemažai patirties. Klientams dažnai kyla klausimų – kaip viskas veikia, kiek kainuoja, kiek laiko užtrunka. Todėl nusprendžiau atsakyti į dažniausiai užduodamus klausimus taip, kaip atsakyčiau savo klientui – paprastai, be nereikalingo oficialumo.

Kainos – pervežimas iš Lietuvos į Briuselį

1. Kiek kainuoja pervežti krovinį iš Lietuvos į Briuselį?

Kaina priklauso nuo daugybės dalykų – krovinio svorio, tūrio, tipo, ar tai pilnas krovinys, ar dalinis. Paprastai, jei kalbame apie standartinę paletę (apie 800 kg), tai kaina svyruoja tarp 350 ir 600 eurų. Bet čia labai apytiksliai, nes vienas dalykas yra vežti iš Vilniaus, kitas – iš Klaipėdos. Atstumas iki terminalo irgi įeina į kainą. Kartais klientai skambina ir sako „man reikia tiksliai dabar“, tai tada kaina gali būti didesnė, nes reikia organizuoti skubų išvežimą. Geriausia visada prašyti individualaus pasiūlymo, nes kiekvienas krovinys turi savo specifiką.

2. Ar kaina skiriasi priklausomai nuo krovinio tipo?

Taip, ir kartais gana ženkliai. Pavojingi krovinių (ADR) reikalauja specialaus transporto, papildomų leidimų, ir tai automatiškai kelia kainą. Pavyzdžiui, jei vežate chemines medžiagas, tai ne tas pats, kas vežti tekstilę. Maisto produktai taip pat turi savo reikalavimus – reikia temperatūrinio režimo, higienos sertifikatų. O jei krovinys nestandartinis – labai ilgas, labai sunkus arba labai trapus – tai irgi reikalingas specialus transportas. Taigi kaina visada priklauso nuo to, ką konkrečiai vežate. Vienas draugas bandė sutaupyti ir nenurodė, kad jo krovinys yra pavojingas – tai gavo baudą ir prarado kelias dienas.

3. Kaip apskaičiuojama kaina – pagal svorį ar pagal tūrį?

Imamas didesnis rodiklis. Tai vadinama „tūriniu svoriu“. Pavyzdžiui, jei vežate lengvus, bet didelius daiktus – kaip putplastis ar tuščios dėžės – tai tūris gali būti didesnis už fizinį svorį. Tada skaičiuojama pagal tūrą. Paprastai naudojamas koeficientas 1 kubinis metras = 333 kilogramai. Taigi jei jūsų krovinys sveria 200 kg, bet užima 2 kubinius metrus, skaičiuosime pagal 666 kg. Tai standartinė praktika visoje logistikos srityje, ne tik pas mus. Kartais klientai nustemba, bet taip yra – transportas turi ribotą tūrį, ir jį reikia racionaliai išnaudoti.

4. Ar yra papildomų mokesčių, apie kuriuos reikėtų žinoti?

Gali būti. Pavyzdžiui, jei krovinį reikia pakrauti ar iškrauti su keltuvu, o pas gavėją nėra įrangos – tai papildomas mokestis. Arba jei reikia laukti ilgiau nei sutarta – laukimo valandos taip pat kainuoja. Dar būna muitinės mokesčiai, jei krovinys turi kirsti tam tikras procedūras, bet čia jau ne mūsų, o valstybės nustatyti dalykai. Kartais būna ir taip, kad klientas nenurodo tikslaus adreso, vairuotojas važinėja po pramoninį rajoną pusvalandį – tai irgi gali būti papildomai apmokestinta. Geriausia viską išsiaiškinti iš anksto.

5. Ar galima derėtis dėl kainos?

Žinoma, ypač jei vežate reguliariai. Nuolatiniams klientams visada taikome geresnes sąlygas. Jei žinote, kad kiekvieną savaitę turėsite po kelias paletes – tai galime kalbėti apie sutartinę kainą. Bet jei skambinate kartą per metus su viena palete – tai nelabai yra kur derėtis. Tiesiog tokia rinka. Nors turiu pripažinti, kad kartais ir vienkartiniai klientai gauna geras kainas, jei krovinys patogus – telpa į tuščią vietą, nereikia specialaus aptarnavimo. Verslas yra verslas, ir abi pusės turi būti patenkintos.

6. Kada reikia mokėti – iš anksto ar po pristatymo?

Čia priklauso nuo susitarimo. Naujiems klientams paprastai prašome avanso – bent jau dalies sumos prieš išvežimą. Nuolatiniams klientams suteikiame atidėjimą – 14 arba 30 dienų po sąskaitos gavimo. Bet tai jau individualūs dalykai. Vienas mūsų klientas, baldų gamintojas iš Kauno, moka kas mėnesį už visus pervežimus – jam patogiau, ir mums patikima. Svarbiausia, kad viskas būtų aiškiai sutarta iš anksto, kad paskui nebūtų nesusipratimų dėl apmokėjimo terminų.

Dokumentai – pervežimo procedūros

7. Kokie dokumentai reikalingi vežant krovinį į Briuselį?

Pirmiausia – sąskaita faktūra (invoice). Joje turi būti aiškiai nurodyta, kas parduota, kokia vertė, kas pardavėjas ir kas pirkėjas. Tada – pakuočių lapas (packing list), kuriame surašyta, kas yra kiekvienoje dėžėje ar ant kiekvienos paletės. Jei prekės turi kilmės sertifikatą – jį taip pat reikia pridėti. Kadangi Lietuva ir Belgija yra ES narės, tai paprastai nereikia jokių muitinės deklaracijų – laisvas prekių judėjimas. Bet jei krovinys yra specialus – pavyzdžiui, maistas ar medicinos priemonės – tai gali reikėti papildomų dokumentų. Vieną kartą klientas pamiršo pridėti veterinarijos sertifikatą – tai krovinys užstriko.

8. Ar reikia CMR važtaraščio?

Taip, CMR važtaraštis yra privalomas tarptautiniams pervežimams. Tai tas dokumentas, kurį pasirašo siuntėjas, vežėjas ir gavėjas. Jame nurodyta, kas vežama, iš kur, kur, kokiais terminais. Be CMR važtaraščio vairuotojas net negali išvažiuoti. Mes visada paruošiame šį dokumentą, bet siuntėjas turi patikrinti, ar visi duomenys teisingi. Kartais būna, kad adrese nurodyta gatvė, bet nenurodytas pastato numeris – tada gavėjo pusėje kyla problemų. Arba kontaktinis telefono numeris neteisingas – vairuotojas negali susisiekti. Smulkmenos, bet jos svarbios.

9. Kaip užpildyti sąskaitą faktūrą, kad nebūtų problemų?

Svarbiausia – aiškumas. Nurodykite prekių pavadinimus ne „kodais“, o realiais pavadinimais. Pavyzdžiui, ne „prekė Nr. 123“, o „mediniai kėdžių rėmai, 50 vnt.“. Vertė turi būti reali – nei per didelė, nei per maža. Valiuta – eurai, nes kalbame apie ES vidinę prekybą. Dar svarbu nurodyti Incoterms sąlygas – kas moka už transportą, kas atsako už riziką pervežimo metu. Dažniausiai naudojamos EXW (pirkėjas viską organizuoja) arba DDP (pardavėjas viską padengia). Jei nesate tikri, klauskite – geriau paklausti nei padaryti klaidą.

10. Ar reikia muitinės deklaracijos vežant į Briuselį?

Paprastai ne, nes tai ES vidinis pervežimas. Bet yra išimčių. Jei prekės yra akcizinės – alkoholis, tabakas, degalai – tai gali reikėti elektroninio administracinio dokumento (e-AD). Arba jei prekės yra dvigubos paskirties – gali būti naudojamos ir civiliniais, ir kariniais tikslais – tai irgi reikia papildomų leidimų. Bet daugumai įprastų prekių – baldai, tekstilė, elektronika, maisto produktai – jokių muitinės procedūrų nereikia. Tiesiog kraunate, vežate, pristatote. Paprasta.

11. Kas atsitinka, jei dokumentai netvarkingi?

Priklauso nuo to, kokie dokumentai ir kokie pažeidimai. Jei CMR važtaraštyje trūksta kokios nors informacijos – pavyzdžiui, nenurodytas krovinio svoris – tai gali būti paprasčiausiai paprašyta pataisyti. Bet jei sąskaitoje faktūroje nurodyta neteisinga vertė arba prekių aprašymas neatitinka realybės – tai jau rimčiau. Gali būti sustabdytas krovinys, pradėtas patikrinimas, ir tai užtrunka. Turėjome atvejį, kai klientas sąskaitoje nurodė „metalo gaminiai“, o iš tikrųjų ten buvo specializuota įranga – krovinys užstriko dviem dienoms.

Laikas – pristatymo terminai

12. Per kiek laiko krovinys pasiekia Briuselį?

Įprastai – 3-4 dienos nuo pakrovimo. Tai priklauso nuo to, iš kur Lietuvoje kraunama. Iš Vilniaus ar Kauno – greičiau, nes arčiau pagrindinio maršruto. Iš Klaipėdos ar Šiaulių – gali užtrukti diena ilgiau, nes reikia papildomai nuvežti iki terminalo. Dar priklauso nuo to, ar krovinys vežamas tiesiogiai, ar per kaupimo terminalą. Daliniai krovinių dažnai stovi terminale, kol susirenka pilnas krovinys – tai gali pridėti 1-2 dienas. Bet jei kalbame apie pilną krovinį, tai vairuotojas tiesiog važiuoja maršrutu ir per 3 dienas jau Briuselyje.

13. Ar galima pristatyti greičiau, jei labai skubu?

Galima, bet tai kainuoja. Ekspresinis pervežimas reiškia, kad transportas skirtas tik jūsų kroviniui, vairuotojai keičiasi, kad nereikėtų stovėti dėl poilsio režimo. Tokiu atveju krovinys gali būti Briuselyje per 24-36 valandas. Bet kaina gali būti dvigubai ar net trigubai didesnė nei įprastai. Vieną kartą skambino klientas – jam reikėjo pristatyti parodos įrangą iki rytojaus vakaro. Padarėme, bet kaina buvo atitinkama. Kartais verta pagalvoti, ar tikrai taip skubu, ar galima palaukti ir sutaupyti.

14. Kada tiksliai bus pristatyta – ar galima nurodyti valandą?

Galima nurodyti pageidavimą, bet garantuoti konkrečią valandą sunku. Transportas priklauso nuo eismo, nuo sienų (nors ES viduje jų nėra, bet kontrolės postai kartais būna), nuo kitų pakrovimų ir iškrovimų. Paprastai sakome „pristatysime antroje dienos pusėje“ arba „iki pietų“. Bet jei gavėjas dirba tik iki 16 valandos – tai reikia tai aiškiai nurodyti iš anksto, kad vairuotojas galėtų planuoti maršrutą. Turėjome atvejį, kai gavėjas nenurodė, kad sandėlis dirba tik iki 15 valandos – vairuotojas atvažiavo 15:30, ir niekas jo nepriėmė.

15. Ar savaitgaliais taip pat vežate?

Paprastai ne, bet yra išimčių. Jei klientas sutinka mokėti papildomai už savaitgalinį darbą – galima suderinti. Bet reikia suprasti, kad ne visi gavėjai dirba savaitgaliais. Jei Briuselyje sandėlis uždarytas šeštadienį ir sekmadienį, tai nėra prasmės vežti. Geriau išsiųsti penktadienį, kad pirmadienį ryte būtų pristatyta. Nors kartais būna, kad logistikos centrai dirba ir savaitgaliais – ypač didieji, pavyzdžiui, šalia Zaventem oro uosto. Viskas priklauso nuo konkrečios situacijos.

16. Kaip sekti, kur yra mano krovinys?

Mes teikiame sekimo numerį, kuriuo galite stebėti krovinio judėjimą internete. Dauguma mūsų transporto priemonių turi GPS sekimo sistemas, todėl bet kuriuo momentu galime pasakyti, kur yra vairuotojas. Jei pageidaujate, galime siųsti pranešimus – kai krovinys pakrautas, kai išvyko iš Lietuvos, kai pasiekė Briuselį. Kai kurie klientai nori gauti nuotraukas – tai irgi galima. Svarbiausia, kad nebūtų taip, jog krovinys išvyksta ir dingsta iš akiračio. Komunikacija yra svarbi, ir mes tai suprantame.

Pakrovimas – kaip paruošti krovinį

17. Kaip turi būti supakuotas krovinys?

Krovinys turi būti supakuotas taip, kad išlaikytų transportavimą. Tai reiškia – ant paletės, apvyniotas streč plėvele, stabilus. Jei tai dėžės – jos turi būti tvirtai sukrautos, kad nejudėtų. Jei tai ilgi daiktai – pavyzdžiui, vamzdžiai ar profiliai – tai reikia specialaus tvirtinimo. Laisvai sudėti daiktai dėžėje be paletės – tai rizika, kad pervežimo metu viskas susimaišys arba susigadins. Turėjome atvejį, kai klientas atvežė prekes paprastose kartoninėse dėžėse be paletės – pusė jų buvo sugadintos, nes kitas krovinys jas prispaudė.

18. Ar jūs pakraunate krovinį, ar tai mano atsakomybė?

Paprastai siuntėjas yra atsakingas už pakrovimą. Vairuotojas atvyksta su transportu, bet jis nekrauna – jis tik priima krovinį. Nors kartais, jei yra galimybė ir sutariame iš anksto, vairuotojas gali padėti. Bet tai jau papildoma paslauga ir papildomas mokestis. Jei jūsų sandėlyje yra keltuvas ar kitokia įranga – tai viskas paprasčiau. Jei nėra – reikia apie tai pranešti iš anksto, kad galėtume atsiųsti transportą su liftu arba pasirūpinti pakrovimo įranga. Viskas turi būti suderinta prieš atvykstant.

19. Kokie yra svorio ir matmenų apribojimai?

Standartinės puspriekabės gali vežti iki 24 tonų krovinio svorio ir turi vidinius matmenis apie 13,6 m ilgio, 2,45 m pločio ir 2,7 m aukščio. Bet tai tik teoriniai skaičiai – realiai viskas priklauso nuo to, kiek vietos užima krovinys ir ar jis telpa pro duris. Jei krovinys yra platesnis nei 2,5 metro – tai jau negabaritinis krovinys, ir reikia specialaus leidimo. Tas pats su aukščiu – jei viršija 4 metrus, reikia leidimo. O jei svoris viršija 40 tonų – tai irgi specialios sąlygos. Paprastai tokie kroviniai planuojami iš anksto.

20. Ar galima vežti skirtingų siuntėjų krovinius vienu automobiliu?

Taip, tai vadinama daliniu kroviniu, ir tai labai įprasta praktika. Vienas automobilis gali vežti krovinius nuo kelių skirtingų siuntėjų – svarbu, kad viskas būtų aiškiai atskirta ir sužymėta. Kiekvienas krovinys turi savo CMR važtaraštį, savo dokumentus. Mūsų terminaluose kroviniai yra kruopščiai suskirstomi, kad nebūtų painiavos. Bet reikia suprasti, kad dalinis krovinys visada užtruks ilgiau nei pilnas – reikia laiko surinkti visus krovinius, sudėlioti maršrutą. Jei skubu – geriau rinktis pilną krovinį.

Apribojimai – ko negalima vežti

21. Kokių prekių negalima vežti į Briuselį?

Draudžiamų prekių sąrašas yra griežtas. Negalima vežti narkotikų, ginklų be leidimo, padirbtų prekių, pavojingų atliekų. Be to, yra apribojimų tam tikroms prekėms – pavyzdžiui, augalams reikia fitosanitarinio sertifikato, gyvūnams – veterinarinio pažymėjimo. Alkoholis ir tabakas turi savo taisykles – akcizai, leidimai. Kartais klientai bando vežti „nekaltus“ daiktus, kurie iš tikrųjų yra draudžiami – pavyzdžiui, laukinių gyvūnų produktus. Vieną kartą klientas norėjo išsiųsti medžioklės trofėjų – jam reikėjo CITES leidimo, apie kurį jis net nežinojo.

22. Ar galima vežti maisto produktus?

Galima, bet su tam tikromis sąlygomis. Maisto produktams reikia atitikti ES higienos reikalavimus, turėti tinkamą ženklinimą, galiojimo datas. Jei tai produktai su gyvūninės kilmės sudedamosiomis dalimis – mėsa, pienas, kiaušiniai – tai reikia papildomų sertifikatų. Švieži produktai turi būti vežami temperatūriniame režime. Turėjome klientą, kuris vežė šaldytus uogas – transportas su temperatūros kontrole, viskas pagal taisykles. Bet jei bandysite vežti šviežią mėsą be tinkamų dokumentų – krovinys bus sulaikytas ir sunaikintas.

23. Ką daryti, jei krovinys yra pavojingas (ADR)?

Pirmiausia – praneškite mums iš anksto. Pavojingi krovinių negali būti vežami paprastu transportu. Reikia specialaus transporto su ADR pažymėjimu, vairuotojas turi turėti ADR vairuotojo pažymėjimą, ir krovinys turi būti tinkamai pažymėtas – lipdukai, numeriai, pavojingumo klasė. Be to, reikia raštiško nurodymo avarijos atveju. Tai nėra kažkas neįprasto – mes vežame ADR krovinius reguliariai, bet viskas turi būti pagal taisykles. Jei bandysite nuslėpti, kad krovinys yra pavojingas – tai ne tik bauda, bet ir pavojus žmonėms.

24. Ar yra draudžiamų medžiagų, apie kurias dažniausiai nežinoma?

Taip, ir tai gana dažna problema. Pavyzdžiui, daugelis nežino, kad tam tikros cheminės medžiagos, kurios atrodo nekaltos – kaip kai kurie valikliai ar klijai – iš tikrųjų yra klasifikuojamos kaip pavojingos. Arba kad tam tikri elektronikos komponentai turi apribojimus. Dar būna su mediena – jei ji netinkamai apdorota, gali būti kenkėjų, ir tokių prekių negalima vežti be fumigacijos sertifikato. Klientai kartais nustemba, bet taisyklės yra sukurtos ne tam, kad erzintų, o tam, kad apsaugotų.

Draudimas – krovinio apsauga

25. Ar krovinys yra apdraustas pervežimo metu?

Taip, mes turime CMR draudimą, kuris dengia krovinio praradimą ar sugadinimą pervežimo metu. Bet šis draudimas turi ribas – paprastai iki tam tikros sumos už kilogramą. Jei jūsų krovinys yra labai vertingas – pavyzdžiui, brangi elektronika ar meno kūriniai – tai gali reikėti papildomo draudimo. Mes visada rekomenduojame klientams pasidomėti savo prekių draudimu – ar jų draudimo polisas dengia transportavimą. Kartais klientai mano, kad mes viską padengsime, bet taip nėra – draudimas turi savo sąlygas ir išimtis.

26. Ką daryti, jei krovinys sugadinamas pervežimo metu?

Pirmiausia – pranešti mums kuo greičiau. Idealiu atveju – dar prieš pasirašant priėmimo aktą, jei pastebėjote žalą pristatymo metu. Reikia padaryti nuotraukas, užfiksuoti žalą, surašyti pastabas CMR važtaraštyje. Tada mes pradedame žalos administravimo procesą – kreipiamės į draudimo bendrovę, pateikiame dokumentus. Svarbu – neskubėkite pasirašyti, kad „viskas gerai“, jei matote, kad kažkas sugadinta. Vienas klientas pasirašė be pastabų, o paskui skundėsi, kad prekės sulaužytos – bet jau buvo per vėlu.

Išvada

Krovinių pervežimas iš Lietuvos į Briuselį nėra kažkas sudėtingo, bet reikalauja dėmesio detalėms. Dokumentai turi būti tvarkingi, krovinys tinkamai supakuotas, o visi terminai ir sąlygos – aiškiai suderinti iš anksto. Mūsų kasdieniai maršrutai leidžia lanksčiai planuoti siuntas, o patirtis padeda išvengti dažniausiai pasitaikančių klaidų. Jei turite klausimų ar norite gauti individualų pasiūlymą – kreipkitės, visada galime pasikalbėti ir rasti geriausią sprendimą jūsų situacijai. Svarbiausia – nebijoti klausti, nes geriau paklausti kartą nei daryti klaidą, kuri kainuoja laiko ir pinigų.