Krovinių gabenimas į Belgiją, Vežame kiekvieną dieną

Kai prieš trylika metų pradėjau dirbti transporto srityje, maršrutas į Belgiją atrodė kaip kažkas egzotiško. Dabar tai kasdienybė. Kasdien iš Lietuvos į Belgiją išvažiuoja bent keli mūsų vilkikai – su baldais, maisto produktais, statybinėmis medžiagomis, elektronika, ir dar velnias žino kuo. Klientai dažnai klausia – ar tikrai vežame kiekvieną dieną? Taip, vežame. Nebūtinai kiekvieną dieną išvyksta pilnas vilkikas, bet procesas vyksta nuolat. Šiame tekste pabandysiu atsakyti į dažniausiai užduodamus klausimus apie krovinių gabenimą į Belgiją. Tikiuosi, kad rasite atsakymus į savo klausimus – o jei ne, visada galite kreiptis tiesiogiai.

Dažnumas – krovinių gabenimas į Belgiją

1. Ar tikrai vežate krovinius į Belgiją kiekvieną dieną?

Taip, nors „kiekvieną dieną" reikia suprasti šiek tiek kitaip. Ne kiekvieną dieną išvyksta naujas vilkikas – kartais transportas jau yra kelyje arba grįžta iš Belgijos. Bet mūsų sistema veikia nuolat, ir bet kuriuo metu galime priimti užsakymą gabenti krovinį į Belgiją. Standartiniu atveju krovinys išvyksta per 1-2 dienas nuo užsakymo. Jei tai skubus siuntimas – galime organizuoti ir greičiau. Žinoma, savaitgaliais ir švenčių dienomis vežimo grafikas gali keistis, bet apskritai – maršrutas Lietuva–Belgija yra vienas intensyviausių mūsų tinkle.

2. Kada geriausia užsakyti, kad krovinys būtų išvežtas greičiau?

Kuo anksčiau, tuo geriau. Idealu – bent 2-3 dienos iki norimo išvykimo laiko. Bet suprantu, kad ne visada taip pavyksta. Kartais klientai skambina ryte ir prašo, kad jau vakare krovinys būtų pakrautas. Tai įmanoma, bet priklauso nuo situacijos. Jei turime laisvą transportą – sureaguosime greitai. Jei visi vilkikai užimti – reikės laukti. Geriausia – planuoti iš anksto. Ypač prieš didžiąsias šventes, kai paklausa smarkiai išauga. Prieš praėjusias Kalėdas turėjome atvejį, kai klientas paskambino gruodžio 20-ąją ir norėjo, kad jo krovinys būtų Belgijoje iki Kalėdų. Deja, jau buvo per vėlu – visi vilkikai išvažiavę.

3. Ar yra nustatytas tvarkaraštis, pagal kurį vežama?

Griežto tvarkaraščio nėra, bet tam tikri modeliai egzistuoja. Paprastai vilkikai iš Lietuvos išvyksta pirmadieniais–trečiadieniais, o grįžta ketvirtadieniais–šeštadieniais. Tai susiję su pakrovimo ir iškrovimo logika – dauguma sandėlių Belgijoje dirba pirmadieniais–penktadieniais, todėl pristatymai vyksta darbo dienomis. Savaitgaliais transportas dažniausiai stovi arba juda tuščias atgal. Bet tai tik bendra tendencija – konkrečiu atveju viskas derinama individualiai. Pavyzdžiui, jei klientui reikia pristatymo šeštadienį – galime tai padaryti, bet papildomai kainuoja.

4. Ką daryti, jei reikia skubiai išsiųsti krovinį į Belgiją?

Skambinti. Paprastai. Mes suprantame, kad kartais reikia veikti greitai. Gal sugedo gamyklos įranga, gal reikia papildyti sandėlį prieš didelį užsakymą, gal tiesiog kažkas nenumatyto atsitiko. Tokiais atvejais stengiamės padėti. Express vežimas reiškia, kad krovinys išvyksta per kelias valandas nuo užsakymo, be jokių tarpinių sustojimų. Kaina atitinkamai didesnė, bet kartais tai vienintelė išeitis. Turėjome klientą, kuris paskambino sekmadienio naktį – jo gamykloje sugedo konvejeris, ir jam reikėjo atsarginių dalių iš Antverpeno. Per 36 valandas krovinys buvo vietoje. Ne visada taip pavyksta, bet stengiamės.

5. Ar vežate tik didelius krovinius ar ir mažas siuntas?

Vežame viską – nuo vienos dėžės iki pilno vilkiko. Mažos siuntos vežamos kaip daliniai kroviniai – tai reiškia, kad viename vilkike telpa kelių skirtingų klientų siuntos. Kiekvienas moka tik už savo užimamą vietą. Tai ekonomiškas variantas tiems, kas neturi pilno krovinio. Bet reikia suprasti, kad daliniai kroviniai kartais važiuoja lėčiau – reikia laukti, kol bus surinkta pakankamai siuntų. Jei skubu – geriau rinktis pilną krovinį arba express paslaugą. Asmeniškai manau, kad daliniai kroviniai yra puikus sprendimas smulkiems verslams, kurie negali sau leisti užsakinėti viso vilkiko.

Kainodara – vežame krovinius į Belgiją

6. Kiek kainuoja krovinių gabenimas į Belgiją?

Na, čia kaip klausti – kiek kainuoja automobilis. Viskas priklauso nuo to, ką vežame. Standartinis dalinis krovinys – apie 350-600 eurų. Pilnas vilkikas – 1200-2000 eurų. Bet tai tik orientaciniai skaičiai. Pavyzdžiui, jei vežame šaldytus produktus, reikia specialaus transporto – kaina bus kitokia. Jei krovinys pavojingas – dar kitaip. Be to, kainą įtakoja maršrutas, sezonas, skubumas. Vienas dalykas, kurį pastebėjau per metus – kainos svyruoja. Vasarą paprastai brangiau, nes padidėja transporto paklausa. Žiemą – pigiau, bet ir sąlygos sudėtingesnės. Geriausia tiesiog pateikti užklausą su visomis detalėmis – tada galėsime paskaičiuoti tiksliai.

7. Ar kainos keičiasi priklausomai nuo metų laiko?

Taip, ir gana ženkliai. Vasaros mėnesiai – birželis, liepa, rugpjūtis – yra sezono pikas. Visi nori vežti, transporto trūksta, todėl kainos kyla. Prieš Kalėdas – tas pats. Lapkritis–gruodis – kainos būna aukščiausios. O pavasarį – kovas, balandis – paklausa mažesnė, ir kainos palankesnės. Tai natūralus rinkos ciklas. Kartais protinga planuoti vežimą ne sezono metu – sutaupysite pinigų. Bet suprantama, kad ne visada galima atidėti krovinį dėl kainos. Jei gamykla laukia žaliavų – laukti negalima. Todėl dažniausiai vežame tada, kai reikia, o ne tada, kai pigiau.

8. Ar yra galimybė derėtis dėl kainos?

Žinoma. Ypač jei kalbame apie nuolatinius vežimus. Jei klientas veža reguliariai – tarkim, kas savaitę ar kas mėnesį – galime pasiūlyti specialias sąlygas. Nuolaidos už lojalumą yra įprasta praktika. Be to, kaina priklauso nuo krovinio tipo – jei vežame standartinį, lengvai kraunamą krovinį, paprastai pigiau nei nestandartinį ar pavojingą. Bet reikia būti realistais – pernelyg mažos kainos dažnai reiškia prastesnę paslaugos kokybę. Kartais verta mokėti daugiau už patikimą vežėją, nei taupyti ir rizikuoti kroviniu. Tai mano nuomonė, bet per tiek metų mačiau pakankamai pavyzdžių, kurie tai patvirtina.

9. Ką įeina į krovinių gabenimo kainą?

Paprastai kaina apima transportavimą nuo pakrovimo vietos iki iškrovimo vietos. Tai reiškia – degalai, vairuotojo darbas, transporto priemonės nusidėvėjimas, draudimas. Bet yra dalykų, kurie į kainą neįeina. Pavyzdžiui, pakrovimas ir iškrovimas – tai paprastai yra kliento atsakomybė. Jei reikia, kad mes tai padarytume – kaina atitinkamai didėja. Be to, kelių mokesčiai Belgijoje kartais įskaičiuojami, kartais – ne. Todėl visada patariu klausti, kas konkrečiai įeina į kainą, kad vėliau nebūtų nesusipratimų. Asmeniškai nemėgstu situacijų, kai klientas gauna sąskaitą ir mato papildomus mokesčius, apie kuriuos nebuvo informuotas.

10. Kaip mokėti už pervežimo paslaugas?

Dažniausiai – bankiniu pavedimu pagal išankstinę sąskaitą. Nuolatiniams klientams siūlome atidėtą mokėjimą – tarkim, 14 ar 30 dienų. Bet naujiems klientams paprastai prašome avansinio mokėjimo arba mokėjimo iš karto po krovinio pristatymo. Tai priklauso nuo pasitikėjimo ir sutarties sąlygų. Grynaisiais pinigais beveik niekada nemokama – tai per didelės sumos, ir tai nėra praktiška. Be to, visi mokėjimai turi būti dokumentuoti – tai ir buhalterijos, ir mokesčių reikalas. Jei klientas pageidauja kitokio mokėjimo būdo – visada galima tartis.

Dokumentacija – gabenimas į Belgiją

11. Kokių dokumentų reikia gabenant krovinį į Belgiją?

Pagrinde – CMR važtaraštis. Tai privalomas dokumentas be kurio vežti negalima. Jame surašyta visa informacija apie krovinį: siuntėjas, gavėjas, prekių aprašymas, svoris, kiekis. Be to, reikia komercinės sąskaitos – invoice – jei vežame prekes, o ne asmeninius daiktus. Jei vežame maisto produktus – papildomai reikia sertifikatų, priklausančių nuo produkto tipo. Pavojingiems kroviniams – ADR dokumentai, saugos duomenų lapai. Ir dar – jei krovinys yra ypatingas, gali prireikti papildomų leidimų ar sertifikatų. Visada geriau turėti per daug dokumentų, nei per mažai. Turėjome atvejį, kai dėl vieno trūkstamo popieriaus lapo krovinys užstriko muitinėje pusdieniui.

12. Kas yra CMR važtaraštis ir kaip jį teisingai užpildyti?

CMR – tai standartinis tarptautinio krovinių vežimo keliais dokumentas. Jį pildyti nesunku, bet reikia dėmesio. Pirmiausia – siuntėjo ir gavėjo duomenys: pavadinimas, adresas, kontaktai. Tada – krovinio aprašymas: ką vežame, kiek pakuočių, koks svoris. Svarbu – teisingas svoris ir kiekis, nes nuo to priklauso draudimas ir atsakomybė. Dar reikia nurodyti pakrovimo ir iškrovimo vietas bei numatomą pristatymo datą. Pabaigoje – siuntėjo ir vežėjo parašai. Viskas. Bet mačiau tiek klaidų CMR'uose – pradedant neteisingais adresais, baigiant neteisingais svoriais. Todėl visada patariu prieš pasirašant dar kartą viską patikrinti.

13. Ar reikia muitinės dokumentų vežant į Belgiją?

Ne, kadangi Lietuva ir Belgija abi yra ES narės. Tai vienas pagrindinių privalumų – nereikia jokių muitinės deklaracijų, tranzito dokumentų ar kitų su muitine susijusių popierių. Krovinys tiesiog važiuoja iš vienos ES šalies į kitą. Žinoma, yra išimčių – jei krovinys atvyksta iš trečiosios šalies ir tik tranzitu eina per Lietuvą ar Belgiją, tada reikia atitinkamų dokumentų. Bet standartinis vežimas – Lietuva į Belgiją – jokių muitinės procedūrų. Tai labai supaprastina visą procesą.

14. Ką daryti, jei dokumentai neteisingi?

Pirmiausia – nustoti panikuoti. Klaidos atsitinka, ir tai normalu. Svarbu kuo greičiau ištaisyti. Jei pastebėjote klaidą prieš išvykimą – pataisykite CMR ir viskas. Jei klaida pastebėta jau kelyje – galima ištaisyti elektroniniu būdu, atsiunčiant pataisytą dokumentą. Blogiausia, jei klaida pastebėta tik pristatymo vietoje – tada gali būti problemų su gavėju, kuris atsisako priimti krovinį dėl neatitinkančių dokumentų. Asmeniškai mačiau atvejį, kai CMR buvo nurodytas neteisingas krovinio svoris – 200 kg vietoj 2000 kg. Gavėjas įtarė sukčiavimą ir atsisakė priimti siuntą. Teko viską aiškinti ir taisyti – užtruko dvi dienas.

Transporto tipai – krovinių gabenimas į Belgiją

15. Kokius krovinius vežate į Belgiją?

Beveik viską. Baldus, elektroniką, maisto produktus, statybines medžiagas, automobilių dalis, drabužius, medicinos įrangą, chemikalus – sąrašas ilgas. Svarbu, kad krovinys būtų teisėtas ir tinkamai supakuotas. Nevežame tik to, kas draudžiama įstatymais – ginklų, narkotikų, kontrabandos. O šiaip – viskas, kas telpa į vilkiką ar furgoną, gali būti vežama. Kartais būna ir keistų užsakymų – prieš porą metų vežėme didžiulį akvariumą su žuvimis iš Lietuvos į Briuselį. Tam reikėjo specialaus transporto su temperatūros kontrole, bet viskas pavyko. Žuvys pasiekė tikslą gyvos ir sveikos.

16. Ar vežate maisto produktus į Belgiją?

Taip, bet tai reikalauja papildomų leidimų ir specialaus transporto. Maisto produktai turi būti gabenami tinkamomis sąlygomis – temperatūra, drėgmė, higienos reikalavimai. Jei vežame šaldytus produktus – reikia šaldytuvės puspriekabės su temperatūros registravimo įranga. Jei vežame sausus produktus – užtenka ir izoterminės puspriekabės. Be to, reikia veterinarijos ar fitosanitarinių sertifikatų, priklausomai nuo produkto tipo. Tai sudėtingesnis procesas nei paprastų prekių vežimas, bet mes turime patirties. Vežame lietuviškus pieno produktus, mėsą, duoną – viskas reguliariai.

17. Kaip vežate pavojingus krovinius?

Pavojingi kroviniai – tai atskira sritis. Pirmiausia – vairuotojas turi turėti ADR pažymėjimą, patvirtinantį, kad jis apmokytas vežti pavojingus krovinius. Transporto priemonė turi būti atitinkamai paženklinta – oranžinės lentelės, pavojingumo ženklai. Kroviniui reikia saugos duomenų lapo – MSDS, kuriame nurodytos visos medžiagos savybės ir saugos priemonės. Be to, vežant pavojingus krovinius yra apribojimų – negalima važiuoti per tam tikras teritorijas, draudžiama stovėti tam tikrose vietose. Tai griežtai reglamentuota sritis, ir klaidos čia gali brangiai kainuoti. Todėl pavojingus krovinius vežame tik su visais reikiamais leidimais ir dokumentais.

18. Ar galima vežti nestandartinius krovinius?

Taip, bet tai reikalauja specialaus požiūrio. Nestandartinis krovinys – tai bet kas, kas netelpa į standartinio vilkiko parametrus: ilgesnis nei 13,6 metro, platesnis nei 2,45 metro, aukštesnis nei 4 metro, sunkesnis nei leistina. Tokiems kroviniams reikia specialaus transporto – žemagrindės platformos, teleskopinės priekabos – ir specialaus leidimo. Kartais net reikia policijos palydos. Pavyzdžiui, vežėme vėjo jėgainės bokštą iš Klaipėdos į Antverpeną – 22 metrų ilgio, 4,5 metro skersmens. Tam reikėjo ne tik specialaus transporto, bet ir išankstinio maršruto suderinimo su kelių tarnybomis kiekvienoje šalyje. Sudėtinga, bet įmanoma.

Logistikos procesas – vežame į Belgiją

19. Kaip vyksta krovinių pakrovimas?

Paprastai taip: atvyksta vilkikas į nurodytą vietą, vairuotojas susisiekia su siuntėju, patikrina dokumentus, ir tada prasideda pakrovimas. Jei krovinys ant palečių – naudojamas krautuvas. Jei rankinis pakrovimas – reikia žmonių. Vairuotojas prižiūri procesą, bet pats paprastai nekrauna – jo darbas yra vairuoti. Po pakrovimo – krovinys turi būti tinkamai pritvirtintas, kad nejudėtų kelyje. Tada vairuotojas pasirašo CMR, kad krovinys priimtas, ir išvyksta. Viskas paprasta, bet kartais būna problemų – pavyzdžiui, krovinys neparuoštas laiku, arba pakuotė neatitinka reikalavimų. Tokiais atvejais tenka laukti arba ieškoti sprendimų.

20. Kaip sekti krovinio kelią?

Visi mūsų vilkikai turi GPS sekimo sistemas. Klientas gali bet kuriuo metu paprašyti informacijos apie krovinio buvimo vietą – mes atsiunčiame nuorodą arba koordinates. Be to, galime pranešti apie numatomą atvykimo laiką. Tai ypač svarbu, kai gavėjas turi būti pasiruošęs priimti krovinį konkrečiu laiku. Prieš pusmetį turėjome klientą, kuris prašė pranešti kiekvieną kartą, kai krovinys kerta sieną – Lenkijos, Vokietijos, Belgijos. Jis tiesiog norėjo viską kontroliuoti. Suprantama – jo krovinys buvo vertas 200 tūkstančių eurų. GPS sekimas suteikia ramybę tiek mums, tiek klientui.

21. Kas atsitinka, jei transporto priemonė sugenda kelyje?

Tai nutinka, nors ir retai. Mūsų vilkikai reguliariai tikrinami ir prižiūrimi, bet technika yra technika – kartais genda. Jei taip atsitinka – pirmiausia informuojame klientą. Tada sprendžiame problemą – arba taisome vietoje, jei gedimas nedidelis, arba siunčiam kitą vilkiką kroviniui perimti. Svarbiausia – kad krovinys būtų saugus. Prieš dvejus metus mūsų vilkikas sugedo Lenkijoje, netoli Poznanės. Per 6 valandas atvyko kitas vilkikas, krovinys buvo perpakuotas ir išvyko toliau. Klientas vos pastebėjo vėlavimą – vos kelios valandos. Bet jei gedimas rimtesnis – gali užtrukti ilgiau. Tokiais atvejais draudimas padengia nuostolius.

22. Ką daryti, jei gavėjas atsisako priimti krovinį?

Deja, bet taip nutinka. Priežastys gali būti įvairios – krovinys pažeistas, neatitinka užsakymo, dokumentai neteisingi, arba tiesiog gavėjas persigalvojo. Tokiais atvejais pirmiausia bandome išsiaiškinti priežastį ir rasti sprendimą. Jei problema dėl dokumentų – taisome. Jei dėl krovinio būklės – vertiname žalą. Jei gavėjas tiesiog atsisako – krovinys grąžinamas siuntėjui arba saugomas laikiname sandėlyje. Tai papildomos išlaidos, kurias paprastai padengia atsakinga šalis. Turėjome atvejį, kai gavėjas Briugėje atsisakė priimti krovinį, nes jam atrodė, kad pakuotė pažeista – nors iš tikrųjų ji buvo tik šiek tiek įlenkta. Teko ilgai aiškintis.

Specifika – krovinių gabenimas į Belgiją

23. Kokių taisyklių reikia laikytis Belgijoje?

Belgija turi savo specifiką. Pirmiausia – kelių mokesčiai per „Viapass" sistemą. Kiekvienas sunkvežimis, sveriantis daugiau nei 3,5 tonos, privalo mokėti už važiavimą autostradomis. Mokestis priklauso nuo transporto priemonės svorio ir EURO emisijos klasės. Be to, Belgijoje yra greičio apribojimų – vilkikams 90 km/val autostradose, bet daug kur mažiau. O miestuose – dar mažiau. Briuselyje yra zona, kur draudžiama važiuoti sunkvežimiams tam tikromis valandomis. Ir dar – Belgijoje griežtai baudžiama už krovinių viršijimą – tiek svorio, tiek matmenų. Todėl visada patariu tikrinti leistinus parametrus prieš išvykimą.

24. Ar vežate krovinius į visus Belgijos regionus?

Taip – Flandriją, Valoniją ir Briuselį. Nors Belgija maža šalis, kiekvienas regionas turi savo specifiką. Flandrija – šiaurinė dalis, su didžiaisiais uostais – Antverpenas, Gentas. Ten intensyviausias eismas ir daugiausia logistikos centrų. Valonija – pietinė dalis, kalnuotesnė, keliai siauresni. O Briuselis – sostinė su savo apribojimais ir kamščiais. Vežame į visus šiuos regionus, bet maršrutas ir laikas skiriasi. Pavyzdžiui, važiuojant į Ardenus – Valonijos pietuose – reikia daugiau laiko dėl kalnuotų kelių. O į Antverpeną – paprasčiau, nes ten autostrados puikiai išvystytos.

25. Kaip dažnai būna vėlavimų vežant į Belgiją?

Sakyčiau, kad apie 80-85 procentai krovinių pristatomi laiku. Vėlavimai dažniausiai atsitinka dėl trijų priežasčių: eismo sąlygos (ypač žiemą Vokietijoje), techniniai gedimai arba dokumentų problemos. Pastarosios – dažniausios. Kartais užtenka vieno neteisingo skaičiaus CMR, ir krovinys užstrigsta patikrinimui. Be to, vasarą – rugpjūtį – Vokietijoje būna daug remontų, ir autostrados užsidaro. Tada tenka ieškoti alternatyvių maršrutų, kas užtrunka. Bet apskritai – maršrutas Lietuva–Belgija yra patikimas. Daugiau problemų kyla su maršrutais į Pietų Europą – Italiją ar Ispaniją – ten ir atstumai didesni, ir keliai sudėtingesni.

26. Ką rekomenduotumėte pirmą kartą siunčiančiam krovinį į Belgiją?

Pirmiausia – nebijoti klausti. Antra – paruošti visus dokumentus iš anksto. Trečia – tinkamai supakuoti krovinį. Ketvirta – aiškiai nurodyti pakrovimo ir iškrovimo vietas bei kontaktus. Ir penkta – būti realistais dėl terminų. Jei pirmą kartą siunčiate, gali būti, kad kažkas užtruks ilgiau nei tikėjotės. Bet tai normalu – kiekvienas procesas turi savo specifiką. Svarbiausia – pasirinkti patikimą vežėją, kuris paaiškins visus niuansus ir padės išvengti klaidų. O jei kas nors neaišku – skambinkite. Geriau paklausti per daug, nei padaryti klaidą dėl nežinojimo.

Išvada

Krovinių gabenimas į Belgiją yra kasdieninis procesas, kuris gerai išvystytas ir patikimas. Svarbiausia – tinkamas pasiruošimas: dokumentai, pakavimas, aiškūs terminai. Jei viskas sutvarkyta – krovinys pasieks tikslą be problemų. Jei ne – galima tikėtis vėlavimų ar nesusipratimų. Todėl visada patariu skirti laiko pasiruošimui – tai atsiperka. O mes visada pasiruošę padėti – juk vežame į Belgiją kiekvieną dieną.