Importas iš Lietuvos į Gentą, Vežame kiekvieną dieną

Importas iš Lietuvos į Gentą – tema, kuri domina vis daugiau įmonių. Lietuviškos prekės Belgijoje vertinamos dėl kokybės ir konkurencingos kainos. Nuo maisto produktų iki pramoninių detalių – srautas auga kiekvienais metais. Bet importas turi savo specifiką. Reikia suprasti ne tik logistiką, bet ir teisinius reikalavimus, muitinės procedūras, PVM taisykles. Mes vežame krovinius iš Lietuvos į Gentą kasdien ir matome, su kokiais iššūkiais susiduria importuotojai. Šiame straipsnyje atsakysime į klausimus, kuriuos girdime dažniausiai. Tikiuosi, kad ši informacija padės jums išvengti klaidų, kurias daro daugelis pradedančiųjų.

Pagrindai – importas iš Lietuvos į Gentą

1. Ką reiškia importas iš Lietuvos į Gentą praktiškai?

Praktiškai tai reiškia, kad prekės, pagamintos arba įsigytos Lietuvoje, transportuojamos į Gentą tolimesniam naudojimui, pardavimui ar perdirbimui. Kadangi abi šalys priklauso ES vidaus rinkai, procesas gerokai paprastesnis nei importuojant iš trečiųjų šalių. Nėra muitų, nėra importo PVM sienoje (jis sumokamas paskirties šalyje pagal atvirkštinio apmokestinimo principą). Bet tai nereiškia, kad galima vežti bet ką ir bet kaip. Yra taisyklės dėl produktų saugumo, ženklinimo, sertifikavimo. Pavyzdžiui, maisto produktai turi atitikti Belgijos higienos normas, o pramoninės prekės – CE ženklinimo reikalavimus. Vienas klientas bandė importuoti lietuvišką sūrį be tinkamų veterinarinių dokumentų – krovinys buvo sulaikytas Gento uosto sanitarinėje tarnyboje.

2. Kokie pagrindiniai dokumentai reikalingi importui?

Pagrinde reikia komercinės sąskaitos (commercial invoice), pakavimo sąrašo (packing list) ir CMR važtaraščio. Tai bazinis rinkinys. Priklausomai nuo prekių tipo, gali prireikti papildomų dokumentų: kilmės sertifikato, atitikties deklaracijos, veterinarinio ar fitosanitarinio sertifikato, saugos duomenų lapų (SDS) chemijos produktams. Vienas dalykas, kurį dažnai pamiršta – sąskaitoje turi būti nurodyta ne tik prekių kaina, bet ir Incoterms sąlygos. Tai apibrėžia, kas moka už transportą, draudimą, kas atsako už riziką skirtinguose etapuose. Jei nenurodyta, gali kilti nesusipratimų tarp pirkėjo ir pardavėjo. Geriau viską aiškiai sutarti prieš vežant.

3. Kuo importas skiriasi nuo paprasto pervežimo?

Pervežimas – tai tik transportavimas iš taško A į tašką B. Importas apima daugiau: prekių įsigijimą, dokumentų rengimą, atitikties užtikrinimą, PVM administravimą, kartais ir licencijavimą. Importuotojas yra atsakingas už tai, kad prekės atitiktų paskirties šalies reikalavimus. Tai reiškia, kad jei kažkas negerai – neteisingas ženklinimas, trūksta sertifikato, prekė neatitinka saugos standartų – atsakomybė tenka importuotojui, o ne vežėjui. Mes galime nugabenti krovinį iš Kauno į Gentą per dvi dienas, bet jei dokumentai netvarkingi, krovinys gali stovėti Gento sandėlyje savaitėmis. Todėl visada rekomenduoju pasikonsultuoti su muitinės tarpininku prieš pirmą importą.

4. Ar reikia registruotis kaip importuotojui Belgijoje?

Tai priklauso nuo to, ką ir kaip importuojate. Jei esate Lietuvos įmonė ir parduodate prekes Belgijos įmonei – jūs eksportuojate, o belgų įmonė importuoja. Tokiu atveju jums nereikia registruotis Belgijoje. Bet jei patys norite importuoti prekes į Belgiją – pavyzdžiui, atidaryti filialą ar sandėlį – tada reikia gauti EORI numerį ir galbūt registruotis PVM mokėtoju. EORI numeris suteikiamas nemokamai, bet procedūra gali užtrukti kelias savaites. Be EORI numerio negalima deklaruoti prekių nei importuojant, nei eksportuojant. Vienas klientas bandė pradėti veiklą be EORI – krovinys stovėjo Gento uoste 10 dienų, kol dokumentai buvo sutvarkyti. Brangi pamoka.

5. Kokios prekės populiariausios importui iš Lietuvos į Gentą?

Populiariausios – medienos gaminiai, baldai, tekstilė, maisto produktai (ypač pieno produktai ir mėsa), plastiko gaminiai, elektronikos komponentai. Lietuva turi stiprią baldų pramonę – daugelis Belgijos parduotuvių parduoda lietuviškus baldus net to nežinodami. Taip pat auga aukštųjų technologijų sektorius – lazeriai, biotechnologijos, IT paslaugos. Nors pastarosios dažniausiai nėra fizinės prekės, bet įranga ir komponentai keliauja tarp šalių. Viena įdomi tendencija – lietuviškas alus. Pastaraisiais metais jo importas į Belgiją išaugo kelis kartus. Ironiška – belgai, turintys giliausias alaus tradicijas Europoje, importuoja lietuvišką alų. Bet skonis yra skonis.

Dokumentai – importas iš Lietuvos į Gentą procedūros

6. Kaip teisingai paruošti komercinę sąskaitą?

Komercinė sąskaita – tai pagrindinis importo dokumentas. Joje turi būti: pardavėjo ir pirkėjo duomenys (pilni adresai, įmonių kodai), prekių aprašymas (detalus, ne tik „prekės“), kiekis, vieneto kaina, bendra suma, valiuta, Incoterms sąlygos, kilmės šalis, transporto priemonė. Vienas dažnai daromų klaidų – neteisinga valiutos nurodymas. Jei sąskaita eurais, o bankinis pavedimas doleriais, gali skirtis sumos dėl valiutos kurso. Kitas dalykas – sąskaitos numeris turi būti unikalus. Jei naudojate tą patį numerį kelis kartus, sistema gali automatiškai atmesti deklaraciją. Ir dar – sąskaita turi būti anglų arba prancūzų kalba (Belgijoje abi oficialios). Lietuviška sąskaita gali būti priimta, bet vertimas gali būti reikalaujamas.

7. Kas yra EORI numeris ir kaip jį gauti?

EORI (Economic Operators Registration and Identification) – tai identifikacinis numeris, kurį naudoja muitinė visoje ES. Jis reikalingas visoms įmonėms, kurios užsiima importu arba eksportu. Lietuvos įmonės gauna EORI iš Lietuvos muitinės – užpildo prašymą internetu, per 3–5 darbo dienas gauna numerį. Formatas: LT + įmonės kodas. Belgijos įmonės gauna EORI iš Belgijos muitinės – formatas: BE + įmonės kodas. Svarbu – EORI galioja visoje ES, todėl jei jau turite lietuvišką EORI, nereikia gauti belgiško. Bet jei įmonė registruota Belgijoje, reikia belgiško EORI. Kartais įmonės turi kelis EORI – po vieną kiekvienoje šalyje, kurioje veikia. Tai leidžiama, bet nėra būtina.

8. Kaip vyksta prekių deklaravimas?

Prekių deklaravimas vyksta elektroniniu būdu per muitinės sistemą. Lietuvoje tai – iMAS (integruota muitinės informacinė sistema), Belgijoje – PLDA (Paperless Douane en Accijnzen). Deklaraciją pateikia muitinės tarpininkas, kuriam duodate įgaliojimą. Jis suveda visus duomenis – prekių kodus (TARIC), vertę, kilmę, svorį. Sistema automatiškai patikrina, ar nėra draudimų, apribojimų, ar reikia papildomų dokumentų. Jei viskas gerai – deklaracija patvirtinama per kelias minutes. Jei kažkas neaišku – skiriamas patikrinimas. Patikrinimas gali būti dokumentinis (tikrina popierius) arba fizinis (atidaro krovinį). Fizinis patikrinimas gali užtrukti kelias dienas, ypač jei krovinis didelis arba sudėtingas.

9. Ką daryti, jei muitinė sulaiko krovinį?

Pirmiausia – nepanikuoti. Sulaikymas nebūtinai reiškia, kad kažkas blogai. Kartais tai tiesiog atsitiktinis patikrinimas. Svarbu sužinoti priežastį – ar trūksta dokumentų, ar prekės neatitinka deklaracijos, ar įtariamas draudžiamų prekių gabenimas. Jei trūksta dokumentų – pateikti trūkstamus. Jei neatitikimai – paaiškinti. Jei rimtesnė problema – kreiptis į teisininką, specializuojantį muitinės teisėje. Vienas nemalonus atvejis – klientas vežė senovinius baldus, muitinė įtarė, kad tai kultūros vertybės, kurioms reikia specialaus leidimo. Paaiškėjo, kad baldai tik atrodo senoviniai – jie pagaminti prieš penkerius metus. Bet patikrinimas užtruko savaitę. Po to klientas visada prideda gamybos sertifikatą.

10. Kaip nustatoma prekių vertė muitinei?

Prekių vertė nustatoma pagal sandorio vertę – tai yra kaina, kurią pirkėjas sumokėjo pardavėjui. Bet tai ne viskas. Prie kainos pridedamos transporto išlaidos iki ES sienos, draudimo išlaidos, bet kokios kitos išlaidos, kurios neįtrauktos į prekių kainą. Pavyzdžiui, jei perkate prekes už 10 000 eurų, bet transportas iki Gento kainuoja 2 000 eurų – muitinė vertė bus 12 000 eurų. Nuo šios vertės skaičiuojamas PVM (Belgijoje – 21 proc.). Kartais klientai bando nurodyti mažesnę vertę, kad sumokėtų mažiau PVM. Tai rizikinga – muitinė turi duomenų bazes ir gali palyginti jūsų deklaruotą vertę su rinkos kainomis. Jei skirtumas per didelis – skiriamas patikrinimas ir gali būti bauda.

Logistika – importas iš Lietuvos į Gentą transportavimas

11. Kokie transporto būdai tinkamiausi?

Dažniausiai naudojamas kelių transportas – sunkvežimiai. Maršrutas Kaunas–Gentas trunka 2–3 dienas, kaina priklauso nuo krovinio dydžio. Alternatyva – geležinkelis. Traukinys iš Kauno į Gentą važiuoja ilgiau (5–7 dienų), bet gali būti pigiau dideliems kroviniams. Trečia galimybė – jūrų transportas per Klaipėdos uostą. Konteineris iš Klaipėdos į Antverpeną (netoli Gento) plaukia apie 5–7 dienas. Tada reikia dar vienos dienos, kad perkrauti ir nugabenti į Gentą. Bendrai – jūra pigiausia, bet lėčiausia. Kelių transportas greičiausias, bet brangiausias. Geležinkelis – tarpinis variantas. Pasirinkimas priklauso nuo to, kas svarbiau – laikas ar kaina.

12. Kaip pasirinkti tinkamą vežėją?

Renkantis vežėją, svarbu atsižvelgti į kelis dalykus. Pirma – patirtis konkrečiame maršrute. Vežėjas, kuris važinėja tarp Lietuvos ir Belgijos kasdien, geriau išmano specifiką nei tas, kuris pirmą kartą važiuos. Antra – draudimas. Patikrinkite, ar vežėjas turi CMR draudimą ir kokios sumos. Trečia – atsiliepimai. Paklauskite kitų importuotojų, su kuo jie dirba. Ketvirta – kaina. Bet ne pigiausia, o optimaliausia. Pigiausias vežėjas gali sutaupyti jūsų sąskaita – naudoti seną transportą, samdyti nepatyrusius vairuotojus, praleisti saugos patikrinimus. Vienas klientas pasirinko pigiausią variantą – krovinys atvyko su 3 dienų vėlavimu ir dalis prekių buvo sugadinta. Sutaupė 200 eurų, prarado 5000.

13. Ką daryti, jei krovinys atvyksta sugadintas?

Pirmiausia – užfiksuoti žalą. Fotografuokite, filmuokite, surašykite aktą. Antra – pranešti vežėjui raštu per 7 dienas (jei akivaizdi žala) arba per 21 dieną (jei paslėpta žala). Trečia – kreiptis į draudimo kompaniją su visais dokumentais. Svarbu – nepriimti krovinio be pastabų, jei matote, kad kažkas negerai. Jei pasirašote priėmimo aktą be pastabų, vėliau įrodyti žalą bus daug sunkiau. Turėjome situaciją, kai gavėjas pasirašė, kad viskas gerai, o po dviejų dienų paskambino, kad pusė prekių sudaužyta. Draudimas atsisakė mokėti, nes priėmimo akte nebuvo pastabų. Nemalonu, bet taisyklės yra taisyklės.

14. Ar galima importuoti dalinį krovinį?

Žinoma. Dalinis krovinys (LTL – less than truckload) reiškia, kad jūsų prekės užima tik dalį sunkvežimio, o likusią dalį užima kitų klientų krovinių. Tai pigiau nei užsakyti visą sunkvežimį, bet trunka ilgiau – reikia laiko surinkti visus krovinius. Maršrutu Kaunas–Gentas daliniai kroviniai paprastai surenkami per 1–2 dienas, o pristatymas trunka dar 2–3 dienas. Vienas trūkumas – krovinių perkrovimas. Daliniai krovinių vežimai dažnai turi būti perkraunami kelis kartus – sandėlyje Kaune, sandėlyje Varšuvoje ar Berlyne, galiausiai Gente. Kiekvienas perkrovimas – papildoma rizika. Todėl jei krovinis trapus ar vertingas, geriau rinktis pilną sunkvežimį.

PVM – importas iš Lietuvos į Gentą apmokestinimas

15. Kaip veikia PVM importuojant iš Lietuvos į Gentą?

Kadangi Lietuva ir Belgija yra ES, tai nėra klasikinis importas su PVM mokėjimu sienoje. Vietoj to taikomas intrakomunitarinis (bendrijos vidinis) prekių tiekimas. Pardavėjas Lietuvoje parduoda prekes be PVM (0 proc. tarifas), o pirkėjas Belgijoje apskaičiuoja ir sumoka PVM pagal belgišką tarifą (21 proc.). Tai vadinama atvirkštiniu apmokestinimu (reverse charge). Pirkėjas deklaruoja tiek PVM už pirkimą, tiek PVM už pardavimą (jei parduoda toliau), ir sumoka skirtumą. Skamba sudėtingai, bet buhalteriui tai kasdienis darbas. Svarbu – pardavėjas privalo patikrinti pirkėjo PVM kodą VIES sistemoje, kad įsitikintų, jog jis galioja. Jei PVM kodas negalioja, pardavėjas turi taikyti Lietuvos PVM tarifą.

16. Kas yra VIES ir kam jis reikalingas?

VIES (VAT Information Exchange System) – tai ES sistema, kurioje galima patikrinti, ar įmonės PVM kodas galioja. Pardavėjas prieš parduodamas prekes be PVM privalo patikrinti pirkėjo PVM kodą VIES. Jei kodas galioja – parduoda be PVM. Jei ne – taiko savo šalies PVM. Tai paprasta procedūra, bet labai svarbi. Jei pardavėjas parduoda be PVM neįsitikinęs, kad pirkėjo PVM kodas galioja, vėliau gali tekti sumokėti PVM iš savo kišenės ir dar baudą. Vienas lietuvių gamintojas taip padarė – pardavė prekes belgų įmonei be PVM, nepatikrinęs VIES. Paaiškėjo, kad belgų įmonė jau buvo išregistruota iš PVM mokėtojų. Lietuviui teko sumokėti 21 proc. PVM nuo visos pardavimo sumos.

17. Kaip susigrąžinti PVM iš Belgijos?

Jeigu esate Lietuvos įmonė ir sumokėjote PVM Belgijoje – pavyzdžiui, už paslaugas, degalus, sandėliavimą – galite prašyti grąžinti. Procesas vyksta per 13-ąją PVM direktyvą. Pateikiate prašymą per Lietuvos mokesčių inspekcijos sistemą, ji persiunčia Belgijai. Belgija turi 4 mėnesius atsakyti. Bet praktikoje tai gali užtrukti ilgiau. Svarbu – prašymą pateikti iki rugsėjo 30 d. už praėjusius metus. Ir reikia turėti originalias sąskaitas su PVM. Vienas klientas pametė sąskaitas – negalėjo įrodyti, kad sumokėjo PVM, todėl negavo grąžinimo. Nuo tada visada daro kopijas. Mažas dalykas, bet svarbus.

18. Kada reikia registruotis PVM mokėtoju Belgijoje?

Paprastai Lietuvos įmonei nereikia registruotis PVM mokėtoju Belgijoje, jei ji tik parduoda prekes belgų įmonėms. Bet yra situacijų, kai registracija būtina. Pirma – jei laikote prekes sandėlyje Belgijoje ir parduodate belgų privatiems asmenims. Antra – jei organizuojate renginius Belgijoje. Trečia – jei teikiate tam tikras paslaugas belgų privatiems asmenims. Ketvirta – jei viršijate tam tikrus pardavimo limitus (naujosios OSS taisyklės). Registracija nėra sudėtinga, bet reikalauja buhalterio pagalbos. Vienas klientas pradėjo pardavinėti internetu belgams, nežinodamas apie registracijos prievolę. Po metų gavo laišką iš Belgijos mokesčių inspekcijos su bauda. Geriau pasikonsultuoti iš anksto.

Reguliavimas – importas iš Lietuvos į Gentą reikalavimai

19. Kokius saugos standartus turi atitikti importuojamos prekės?

Visos prekės, parduodamos ES rinkoje, turi būti saugios. Tai reiškia, kad jos turi atitikti atitinkamas direktyvas – Bendrąją gaminių saugos direktyvą, Mašinų direktyvą, Žaislų direktyvą, Elektromagnetinio suderinamumo direktyvą ir kitas. Daugeliui produktų reikia CE ženklinimo – tai gamintojo deklaracija, kad prekė atitinka ES reikalavimus. Be CE ženklinimo negalima parduoti daugelio produktų ES rinkoje. Bet CE ženklas nėra kokybės ženklas – tai tik atitikties deklaracija. Yra ir kitų ženklų – pavyzdžiui, Ecolabel (ekologinis), TÜV (techninis saugumas). Lietuviškos prekės paprastai atitinka visus reikalavimus, bet visada verta patikrinti prieš vežant.

20. Ar reikia specialių leidimų maisto produktų importui?

Taip, maisto produktų importui reikia papildomų dokumentų. Veterinariniai produktai (mėsa, pienas, kiaušiniai) turi būti lydimi veterinarinio sertifikato, kurį išduoda Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba. Augalinės kilmės produktai (vaisiai, daržovės, grūdai) – fitosanitarinio sertifikato. Be to, maisto produktai turi būti ženklinti pagal Belgijos reikalavimus – sudedamosios dalys, alergenai, galiojimo data, gamintojo adresas. Vienas nemalonus atvejis – lietuvių įmonė eksportavo šokoladą į Gentą, bet etiketė buvo tik lietuvių kalba. Belgijos inspekcija sulaikė siuntą, kol buvo užklijuotos etiketės prancūzų ir olandų kalbomis. Dabar visi mūsų klientai, vežantys maistą, žino – etiketės turi būti bent viena iš Belgijos oficialių kalbų.

21. Kaip importuoti chemijos produktus?

Chemijos produktų importas reikalauja ypatingo dėmesio. Pirma – REACH registracija. Jei importuojate cheminę medžiagą ES rinkai pirmą kartą, ją reikia užregistruoti REACH sistemoje. Tai brangu ir užtrunka – registracija gali kainuoti tūkstančius eurų. Antra – CLP reglamentas. Chemijos produktai turi būti klasifikuoti, paženklinti ir supakuoti pagal CLP taisykles. Trečia – saugos duomenų lapai (SDS). Kiekvienas chemijos produktas turi turėti SDS, parašytą paskirties šalies kalba. Ketvirta – pavojingų krovinių vežimo taisyklės (ADR). Jei produktas priskiriamas prie pavojingų, reikia ADR dokumentų. Vienas klientas bandė importuoti dažus be SDS – krovinys buvo sulaikytas, teko samdyti specialistą, kuris per tris dienas parengė reikiamus dokumentus. Brangu ir nereikalinga.

Rizikos – importas iš Lietuvos į Gentą problemos

22. Ką daryti, jei prekės neatitinka užsakymo?

Tai nutinka dažniau, nei norėtume. Pirkėjas užsako vieną gauna kitą – kitos spalvos, kitokio dydžio, kitokio kiekio. Pirmiausia – susisiekti su pardavėju ir paaiškinti situaciją. Daugeliu atvejų pardavėjas sutinka pakeisti prekes arba grąžinti pinigus. Bet jei pardavėjas neigia problemą – reikia dokumentų. Nuotraukos, vaizdo įrašai, priėmimo aktas su pastabomis. Be dokumentų ginčą laimėti sunku. Vienas atvejis – klientas gavo 500 vienetų vietoj 1000. Pardavėjas teigė, kad išsiuntė 1000. Ginčas truko du mėnesius. Galiausiai paaiškėjo, kad vežėjas prarado pusę krovinio pakeliui – dėžės iškrito iš sunkvežimio per avarinį stabdymą. Vežėjas kompensavo. Bet laiko ir nervų kaina buvo didelė.

23. Kaip apsisaugoti nuo nesąžiningų tiekėjų?

Pirma – visada patikrinkite tiekėją. Pažiūrėkite, ar įmonė registruota, kiek laiko veikia, ar turi rekvizitus. Antra – pradėkite nuo mažo užsakymo. Neinvestuokite didelių sumų iš karto. Trečia – naudokite saugius mokėjimo būdus. Akredityvas (letter of credit) yra saugiausias, bet brangiausias. Bankinis pavedimas su avansu – rizikingesnis. Ketvirta – visada turėkite raštišką sutartį. Net jei tai el. laiškas su sąlygomis – tai geriau nei nieko. Penkta – jei kažkas atrodo per gerai, kad būtų tiesa – greičiausiai taip ir yra. Vienas klientas rado tiekėją, kuris siūlė prekes 40 proc. pigiau nei rinkos kaina. Pasirodė, kad prekės buvo padirbtos. Klientas prarado ir pinigus, ir reputaciją.

24. Kokios dažniausios klaidos importuojant pirmą kartą?

Dažniausios klaidos – neteisingi dokumentai, nepakankamas draudimas, per mažas dėmesys pakavimui, nežinojimas apie PVM taisykles. Pradedantieji dažnai neįvertina, kiek laiko užtrunka dokumentų rengimas. Jie mano, kad užsakys prekes pirmadienį, o gaus penktadienį. Realiai – dokumentai, transportas, muitinė, pristatymas – viskas užtrunka. Kita klaida – neįvertinti papildomų išlaidų. Prekių kaina – tai tik dalis. Dar yra transportas, draudimas, PVM, sandėliavimas, galbūt muitinės tarpininko paslaugos. Visa tai sudėjus, galutinė kaina gali būti 30–40 proc. didesnė nei prekių kaina. Todėl visada skaičiuokite viską iš anksto.

Išvada

Importas iš Lietuvos į Gentą – tai ne tik transportavimas. Tai dokumentai, taisyklės, PVM, rizikos valdymas. Sėkmingas importas reikalauja pasiruošimo – tinkamų dokumentų, patikimo vežėjo, aiškių sutarčių su tiekėjais. Klaidos kainuoja brangiai – ne tik pinigais, bet ir laiku, nervais, reputacija. Todėl investuokite laiko į pasiruošimą prieš pirmą importą. Pasikonsultuokite su specialistais, išmokite iš kitų klaidų. Ir nepamirškite – mes vežame kasdien, tad visada galite kreiptis pagalbos.