Į Kopenhagą naminių gyvūnų vežimas: vežame kasdien ir patikimai

Žinau, kad persikėlimas su augintiniu į naują vietą, ypač į užsienį, kelia daug streso ir klausimų. Čia ne tas pats, kas pavežti kaimyną iki parduotuvės. Dirbu šitoj srity jau ne vienerius metus, ir per tą laiką mačiau visko – nuo idealiai paruoštų kelionių iki netikėtų situacijų prie sienos. Dažnai žmonės galvoja, kad viskas labai sudėtinga, pilna popierių ir biurokratijos. Bet patikėkit, kai žinai sistemą ir turi patirties, viskas daug paprasčiau. Mūsų tikslas, kad jūsų augintinis saugiai ir ramiai pasiektų Kopenhagą, lygiai taip pat, kaip ir jūs, o gal net geriau. Aš jums papasakosiu, kaip viskas vyksta, paprastai, be jokių mandrybių.

DUK

Dokumentai – ką žinoti apie augintinio eksportą

1. Kokie dokumentai reikalingi šuniui, kad galėčiau jį vežti į Kopenhagą?

Na, čia tas klausimas, nuo kurio viskas prasideda. Pagrindas – gyvūno pasas, kurioje turi būti įrašyta visa informacija apie skiepus, ypač nuo pasiutligės. Be abejo, privalomas ir mikročipas, kad gyvūną būtų galima identifikuoti. Svarbu, kad mikročipas būtų implantuotas iki pasiutligės skiepo, kitaip skiepas negalios! Taip pat reikia sveikatos pažymėjimo, kurį išduoda veterinarijos gydytojas. Aš visada rekomenduoju pasitikrinti naujausius reikalavimus Valstybinėje maisto ir veterinarijos tarnyboje, nes jie kartais keičiasi, o mums gi visiem reikia, kad viskas būtų tvarkingai. Jeigu dokumentai ne tvarkoj, kelionė gali ir neįvykti, arba, baimingiausiu atveju, gyvūnas gali būti sulaikytas pasienyje.

2. Ar katėms galioja tie patys reikalavimai kaip šunims?

Iš esmės – taip, reikalavimai katėms ir šunims yra labai panašūs, jei kalbame apie keliones į ES šalis, įskaitant Daniją. Joms taip pat reikalingas galiojantis pasiutligės skiepas, o prieš tai – mikročipas. Katės pasas su visais įrašais yra būtinas. Tiesa, kartais kyla klausimų dėl tam tikrų veislių, bet įprastoms namin¢ms katėms viskas eina sklandžiai. Aišku, visada geriausia pasikonsultuoti su veterinaru iš anksto, kad nebūtų jokių staigmenų paskutinę minutę. Ypač jei keliaujate pirmą kartą su katinu, būna visokių niuansų.

3. Kiek laiko galioja sveikatos pažymėjimas ir kada jį reikia gauti?

Sveikatos pažymėjimas – čia tokia ganėtinai opi vieta. Jis turi būti išduotas ne anksčiau nei 10 dienų iki kelionės, bet ne vėliau kaip 24-48 valandos iki išvykimo. Tai reiškia, kad per daug iš anksto jo gauti neverta, nes jis tiesiog nustos galioti. O jei gausit per vėlai, nebeliks laiko susitvarkyti, jei kas nors negerai. Būna, kad žmonės pamiršta apie šį terminą ir tada tenka skubiai lėkti pas veterinarą, kartais net sugaišti valandų. Mūsų patirtis rodo, kad geriausia tai suplanuoti likus kelioms dienoms iki kelionės, tada ir veterinaras ramus, ir jūs. Juk nenorime jokių nesklandumų.

4. Ar reikalingas gyvūno savininko sutikimas, jei vežu ne savo augintinį?

Taip, tikrai reikalingas. Jeigu vežu ne savo gyvūną, privalo būti rašytinis savininko sutikimas. Ir ne bet koks, o su jo pilnais duomenimis, kontaktine informacija ir patvirtinimu, kad jis leidžia konkrečiam asmeniui (t.y. man ar mūsų įmonei) pervežti gyvūną. Kartą turėjome atvejį, kai klientas pamiršo šį dokumentą, ir teko ilgai aiškintis su pasienio pareigūnais. Nors viskas baigėsi gerai, to streso tikrai niekam nereikia. Geriausia turėti aiškų ir pasirašytą dokumentą, kad nekiltų jokių abejonių dėl gyvūno nuosavybės ar teisėtumo. Pavyzdžiui, jei gyvūną siunčiate pas gimines.

5. O kas, jei mano augintinis neturi mikročipo?

Be mikročipo tiesiog negalėsime vežti, taip taisyklės numato. Tai yra privaloma ES šalyse, kad gyvūnas būtų identifikuotas. Mikročipas turi būti įdėtas prieš pirmąjį pasiutligės skiepą, arba bent jau prieš jo įsigaliojimą. Jeigu jau turi skiepą, bet be čipo – nu, teks skiepyti iš naujo, nes tas skiepas be identifikacijos nelaikomas galiojančiu. Čia ne mano reikalavimas, o ES reglamentai, tad tikrai verta tuo pasirūpinti iš anksto. Mikročipo įdėjimas yra greita ir neskausminga procedūra, bet be jo – nieko nepadarysi. Tikrai patariu nelaukti paskutinės minutės.

6. Kiek laiko prieš kelionę reikia skiepyti nuo pasiutligės?

Pasiutligės skiepas turi būti atliktas ne anksčiau kaip 21 dieną iki kelionės datos. Tai yra tas minimalus laikas, per kurį skiepas įgyja pilną apsaugą ir yra laikomas galiojančiu. Jei kelionė numatyta anksčiau nei po 21 dienos, gyvūnas tiesiog negalės keliauti. Tai griežta taisyklė, prie kurios negalima prikibti. Būna klientų, kurie kreipiasi paskutinę minutę, ir tenka jiems paaiškinti, kad tektų palaukti. Geriausia, jei jau žinote kelionės datą, iš anksto pasikonsultuoti su veterinaru ir suplanuoti skiepą laiku. Čia ne ta sritis, kur galima rizikuoti.

7. Ar reikalingas titrų tyrimas?

Į Kopenhagą vežant gyvūnus iš Lietuvos, titrų tyrimas dažniausiai nėra privalomas, nes abi šalys yra ES narės ir turi tą patį pasiutligės statusą. Tačiau, jei keliautumėte iš trečiųjų šalių, kur pasiutligės rizika yra didesnė, tada tikrai reikėtų titrų tyrimo. Jis parodo, ar gyvūno organizmas gamina pakankamai antikūnų prieš pasiutligę. Tai ilgas procesas, tyrimas daromas ne anksčiau kaip po 30 dienų nuo skiepo, o po to dar tenka laukti tris mėnesius. Tad jei Jums kada nors prireiks vežti iš ne ES šalies, planuokite labai, labai iš anksto.

Pasiruošimas – kaip tinkamai paruošti augintinį kelionei

8. Koks narvas tinka kelionei į Daniją?

Dėl narvo – labai svarbu, kad jis būtų tvirtas, saugus ir pakankamai erdvus, kad gyvūnas galėtų atsistoti, apsisukti ir atsigulti natūralioje padėtyje. Jokiais būdais negali būti per mažas. Apačia turi būti nepralaidi skysčiams, o ventiliacija – gera, kad gyvūnui būtų pakankamai oro. Plastikiniai narvai su metalinėmis durelėmis dažniausiai tinka puikiai. Būna, kad klientai atveža gyvūną narve, kuris, nu, tiesiog netinkamas – per mažas ar nestabilus, tada tenka ieškoti sprendimų, bet geriausia, jei pats pasirūpini tinkamu narvu. Juk gyvūnas jame praleis kelias valandas.

9. Ką dėti į narvą prieš kelionę?

Į narvą patarčiau įdėti kažką, kas gyvūnui kvepia namais ir teikia jaukumo. Tai gali būti mėgstamas antklodė, žaislas ar net jūsų marškinėliai. Svarbu, kad daiktai būtų saugūs ir nekeltų pavojaus užspringti. Taip pat įdėkite nedidelį kiekį sauso maisto, jei kelionė ilgesnė, ir pritvirtintą vandens indelį, iš kurio gyvūnas galėtų gerti. Nenorėčiau dėti didelio kiekio maisto, nes per daug suvalgęs gyvūnas gali pasijusti blogai kelyje. Geriau mažiau, bet dažniau, jei prireiks. Ir jokios keramikos – tik metalas ar plastikas.

10. Ar galima duoti raminamųjų prieš kelionę?

Dėl raminamųjų – aš asmeniškai nerekomenduoju to daryti be veterinaro konsultacijos. Kai kurie raminamieji gali turėti šalutinį poveikį, ypač kintant aplinkos sąlygoms ir slėgiui. Kelios valandos kelyje transporto priemonėje, tai ne tas pats, kas ramiai namie. Buvau matęs atvejų, kai gyvūnas nuo raminamųjų užmigdavo taip giliai, kad sunku buvo patikrinti jo būklę. Visada geriau, jei gyvūnas keliauja natūralioje būsenoje, pripratęs prie narvo. Jei jau labai nerimaujate, pasikalbėkite su veterinaru, gal jis pasiūlys kokius nors natūralius papildus, bet jokiu būdu ne bandymai namuose.

11. Kaip pripratinti gyvūną prie kelioninio narvo?

Prie narvo gyvūną reikia pradėti pratinti iš anksto, ne savaitę prieš kelionę. Narvą pastatykite namie, kad jis taptų įprasta aplinkos dalimi. Leiskite gyvūnui tyrinėti, įdėkite į jį mėgstamą gultą, žaislų ar skanėstų. Maitinkite gyvūną narve, kad jis asociuotų narvą su teigiamais dalykais. Pradėkite nuo trumpų uždarymų, palaipsniui ilgindami laiką. Tai padės sumažinti stresą kelionės metu. Jei gyvūnas bus pripratęs prie narvo, jis jausis saugiau ir ramiau, kas mums visiems labai svarbu. Juk nenorime, kad kelionė būtų trauma.

12. Ką daryti, jei gyvūnas nemėgsta keliauti automobiliu?

Čia jau sudėtingiau, bet ne beviltiška. Jei gyvūnas nemėgsta automobilio, viską reikia daryti pamažu. Pradėkite nuo trumpų pasivažinėjimų, kad jis priprastų prie judėjimo ir garso. Kuo daugiau teigiamų asociacijų – skanėstai, pagyrimai. Niekada nemėginkite versti ar bauginti. Svarbiausia, kad gyvūnas jaustųsi saugus. Galima naudoti specialius feromonų purškalus, skirtus sumažinti stresą. Kartą vežėme šunį, kuris baisiai nenorėjo lipti į mašiną, bet po kelių dienų pratimo su savo šeimininku, jau ramiau įėjo. Kiekvienas gyvūnas yra individualus, tad reikia kantrybės ir supratimo.

Kelionė – naminių gyvūnų pervežimo detalės

13. Ar pervežimo metu daromos sustojimai?

Taip, žinoma. Viskas suplanuota taip, kad gyvūnams būtų patogu. Mes darome reguliarius sustojimus, kad gyvūnai galėtų pasivaikščioti, atlikti gamtinius reikalus, atsigerti ir, jei reikia, pavalgyti. Suprantama, kad ilgai būti narve nėra malonu. Stengiamės rasti saugias ir ramias vietas sustojimams, kad gyvūnai jaustųsi kuo komfortabiliau. Kiekvieno gyvūno poreikiai skirtingi, tad kartais sustojame ir dažniau, jei matome, kad reikia. Mums svarbu, kad kelionė būtų kuo mažiau stresuojanti. Ypatingai, kai vežame jaunus gyvūnus, jiems reikia daugiau dėmesio. Galų gale, tai ne krovinys.

14. Kaip užtikrinamas gyvūnų saugumas kelionės metu?

Gyvūnų saugumas mums yra prioritetas numeris vienas. Visi narvai yra tvirtai pritvirtinami transporto priemonėje, kad nejudėtų ir nesusižalotų. Transportuojame specialiai tam pritaikytais automobiliais, kurie turi tinkamą ventiliaciją ir temperatūros kontrolę. Vairuotojai yra apmokyti elgtis su gyvūnais ir žino, kaip atpažinti streso ar negalavimo požymius. Be to, mes niekada nevežame per daug gyvūnų vienu metu, kad kiekvienam būtų užtikrintas pakankamas dėmesys ir erdvė. Juk gyvūnai nėra siuntiniai, jie yra šeimos nariai, tad ir rūpestis turi būti atitinkamas.

15. Ar galiu kartu su gyvūnu siųsti ir jo daiktus?

Taip, be abejo, ir netgi rekomenduoju. Gyvūnui bus ramiau, jei šalia bus jo pažįstami daiktai. Galima įdėti jo mėgstamą guolį, žaislus, maisto ir vandens indelius (tuščius, kad transportuojant neišsipiltų, o mes jau pripildysim). Svarbu, kad daiktai būtų tvarkingai supakuoti ir nekeltų pavojaus. Jei daiktų daug, geriau juos sudėti į atskirą dėžę ar krepšį. Tik nereikia krauti per daug daiktų į patį narvą, kad gyvūnas turėtų pakankamai erdvės. Nu, žinot, kad būtų viskas patogu, bet ne perdėtai.

16. Kokia yra temperatūra automobilyje pervežimo metu?

Temperatūra automobilyje yra labai svarbus aspektas, ypač ilgos kelionės metu. Mes stengiamės palaikyti optimalią ir stabilią temperatūrą, kuri būtų komfortiška gyvūnams, paprastai tai yra nuo 18 iki 22 laipsnių Celsijaus. Automobiliai yra įrengti su klimato kontrole, todėl galime reguliuoti temperatūrą pagal oro sąlygas ir gyvūnų poreikius. Vasarą užtikriname vėsumą, o žiemą – šilumą. Tai leidžia išvengti perkaitimo ar peršalimo. Vairuotojas nuolat stebi termometrą ir reaguoja, jei mato, kad reikia ką nors koreguoti. Būna, kad klientai klausia, ar tikrai bus šilta žiemą, ar vėsu vasarą – atsakymas visada taip.

Kainos – gyvūnų vežimas į Kopenhagą

17. Nuo ko priklauso pervežimo kaina?

Kaina priklauso nuo kelių dalykų. Pirmiausia, gyvūno dydis ir svoris – kuo didesnis, tuo daugiau vietos užima ir tuo daugiau kuro suvalgo. Toliau, maršruto specifika – ar reikia paimti gyvūną iš atokios vietos, ar pristatyti į nepatogią vietą Kopenhagoje. Taip pat kaina gali skirtis, jei keliauja ne vienas, o du ar daugiau gyvūnų iš vienos šeimos. Juk tada galima daryti nuolaidą. Nu, ir, žinoma, papildomos paslaugos, jei tokių prireikia. Kiekvienu atveju stengiuosi pasiūlyti geriausią variantą, nes juk suprantu, kad žmonėms svarbu ne tik saugumas, bet ir protingas biudžetas. Netikėtai gali iškilti ir papildomų mokesčių, pvz., jei gyvūnas priverstas laukti, nes kažkas ten prie pasienio užstrigęs, bet stengiamės kad to nebūtų.

18. Ar yra kokių nors papildomų mokesčių?

Paprastai – ne, jei viskas suplanuota ir sutarta iš anksto. Kaina, kurią suderiname, yra galutinė. Tačiau, kaip jau minėjau, yra išimčių. Pavyzdžiui, jei klientas nori, kad gyvūnas būtų paimtas iš labai atokios vietovės, kuri gerokai nukrypsta nuo pagrindinio maršruto, gali būti taikomas papildomas mokestis už kuro sąnaudas ir gaištą laiką. Arba, jei prireikia specialių paslaugų, tokių kaip papildomas narvas ar kažkas panašaus. Bet visa tai mes aptariame ir sutariame iš anksto, kad nebūtų jokių netikėtumų. Skaidrumas yra svarbiausia. Nekenčiu, kai žmonės jau kelyje sužino, kad dar turi kažką mokėti.

Maršrutas – kasdieniai reisai į Daniją

19. Kiek laiko trunka kelionė į Kopenhagą iš Lietuvos?

Kelionė iš Lietuvos į Kopenhagą, priklausomai nuo paėmimo vietos Lietuvoje ir pristatymo vietos Danijoje, o taip pat nuo eismo sąlygų ir sustojimų skaičiaus, trunka apytiksliai 14-18 valandų. Stengiamės, kad tai būtų kuo greičiau, bet saugumas ir gyvūnų komfortas yra svarbesnis už minutės. Mes niekada nelenkiame laiko sąskaita, nes juk keliaujame su gyvomis būtybėmis. Kartais būna netikėtų vėlavimų dėl eismo spūsčių ar oro sąlygų, bet visada informuojame klientus apie bet kokius pasikeitimus. Kaip ir minėjau, tai nėra traukinys, kuris važiuoja tiksliai pagal grafiką, bet stengiamės, kad būtų kuo tiksliau.

20. Ar gyvūną paimate iš namų ir pristatote iki durų?

Taip, būtent taip ir veikiame. Mūsų paslauga yra „nuo durų iki durų“. Mes paimame jūsų augintinį tiesiai iš jūsų namų Lietuvoje ir pristatome jį į nurodytą adresą Kopenhagoje. Tai yra patogiausias ir mažiausiai stresą keliantis variantas tiek jums, tiek jūsų gyvūnui. Jums nereikia rūpintis logistika ar gyvūno transportavimu iki tam tikro susitikimo punkto. Viską organizuojame mes. Aišku, svarbu, kad nurodytas adresas būtų pasiekiamas mūsų transportu. Būna situacijų, kai adresas senamiestyje, kur sunkiai privažiuojama, tada susitariam dėl artimiausios patogios vietos. Bet visada ieškome geriausių sprendimų.

Saugumas – jūsų augintinio gerovė kelyje

21. Kas atsitinka, jei gyvūnas suserga kelionės metu?

Jei gyvūnas suserga, tai yra rimta situacija. Mūsų vairuotojai yra apmokyti stebėti gyvūnų būklę ir atpažinti negalavimo požymius. Tokiu atveju, mes nedelsdami susisiekiame su jumis ir ieškome artimiausios veterinarijos klinikos. Kiekviename maršrute turime suplanuotas potencialias veterinarijos klinikas. Juk gyvūno sveikata yra svarbiausia, todėl esame pasirengę bet kokiems nenumatytiems atvejams. Būna visko, kartą katinas pradėjo vemti, tai teko daryti papildomą sustojimą. Geriau pavėluoti, nei rizikuoti. Visa tai įskaičiuota į atsakomybę, kurią prisiimame. Vairuotojai turi ir pirmosios pagalbos rinkinius, bet rimtesniais atvejais reikalingas specialistas.

22. Ar gyvūnų vežimo patirtis yra didelė?

Mūsų patirtis šioje srityje tikrai didelė. Daug metų vežame gyvūnus į įvairias Europos šalis, įskaitant Kopenhagą. Per tą laiką susidūrėme su įvairiomis situacijomis, išmokome daug niuansų ir patobulinome savo paslaugas. Žinome visus reikalavimus, maršrutų subtilybes ir, svarbiausia, kaip užtikrinti gyvūnų gerovę kelionės metu. Tai nėra hobis, tai mūsų darbas, kurį atliekame atsakingai ir su meile gyvūnams. Mums svarbiausia yra klientų pasitikėjimas ir gyvūnų saugumas. Niekada nepamiršiu vieno šuniuko, kuris po kelionės atrodė laimingesnis už savo šeimininką. Tai pats geriausias atlygis.

Ką daryti – netikėti atvejai ir sprendimai

23. O jeigu pasikeičia mano planai ir negaliu priimti gyvūno?

Jei jau taip nutinka, kad planai pasikeičia, svarbiausia kuo greičiau mus informuoti. Kuo anksčiau pranešite, tuo lengviau mums bus rasti sprendimą. Galime bandyti perkelti kelionę į kitą datą, jei yra galimybė. Jei situacija kritinė ir gyvūno neįmanoma pristatyti, galbūt galėtume jį palikti saugoti specializuotuose gyvūnų viešbučiuose Kopenhagoje, kol situacija išsispręs (nors tai kainuotų papildomai, be abejo). Būna visokių force majeure, bet geriausia viską spręsti bendradarbiaujant ir ieškant optimaliausio varianto abiems pusėms, nes paslaugos teikimas jau bus prasidėjas. Svarbu bendrauti, o ne tylėti, tada visada rasime išeitį.

Rezervacija – vietos užsakymas gyvūnui

24. Kaip rezervuoti vietą augintiniui?

Vietos rezervavimas yra gana paprastas procesas. Geriausia mums parašyti el. laišką ar paskambinti. Nurodykite, kokį gyvūną planuojate vežti (veisle, svoris), kokia yra pageidaujama kelionės data ir adresus Lietuvoje bei Kopenhagoje. Mes patikrinsime galimybes, aptarsime visus niuansus ir pateiksime pasiūlymą. Paskui, kai viskas sutarta, patvirtinsime rezervaciją. Rekomenduoju rezervuoti vietą iš anksto, ypač jei keliaujate populiariu laikotarpiu, pavyzdžiui, švenčių metu. Na, žinote, kaip su lėktuvų bilietais – kuo anksčiau, tuo ramiau ir kartais pigiau.

25. Ar reikia mokėti visą sumą iš karto?

Ne, dažniausiai nereikia. Mes suprantame, kad visa suma gali būti nemaža, todėl dažnai prašome avanso, kad patvirtintume rezervaciją. Likusią sumą galima apmokėti prieš pat kelionę arba atsiimant gyvūną Kopenhagoje. Aišku, visada galima sumokėti ir visą sumą iš karto, jei taip patogiau. Bet lankstumas mums svarbus, kad jums būtų kuo patogiau. Tiksliai aptarsime mokėjimo sąlygas, kai susisieksite. Svarbiausia, kad abi pusės žinotų, kas ir kada bus apmokėta. Juk nenorime jokių nesusipratimu per kelionę, kai svarbiausia gyvūnas.

Išvada

Tikiuosi, kad šie atsakymai padėjo jums geriau suprasti naminių gyvūnų vežimo į Kopenhagą procesą. Suprantu, kad tai ne kasdienis reikalas ir gali kilti daug klausimų bei nerimo. Mūsų tikslas – paversti šią kelionę kuo sklandesne ir saugesne jūsų augintiniui. Mes čia tam, kad padėtume ir atsakytume į visus papildomus klausimus, kurie gali kilti. Nesvarbu, ar tai šuo, ar katė, ar kiti smulkūs gyvūnai – kiekvienas iš jų yra vertas mūsų didžiausio dėmesio ir rūpesčio. Susisiekite, pakalbėsim detaliau apie jūsų individualią situaciją. Lauksime ir padėsime.