Vežu į Briuselį kiekvieną dieną

Dirbu pervežimų srityje jau ne pirmus metus, ir viena populiariausių krypčių, kuria žmonės klausinėja – Briuselis. Ne todėl, kad ten kažkas labai ypatinga vyksta, tiesiog daug kas ten dirba, studijuoja ar turi šeimą. Vežu į Briuselį kiekvieną dieną, ir per tą laiką mačiau visko – nuo pamirštų pasų iki lagaminų, kurie atsidūrė ne tame autobuse. Žmonės kartais skambina paskutinę minutę ir klausia, ar dar yra vietos. Būna, kad yra. Būna, kad ne. Bet stengiuos padėti, kiek galiu. Šitas straipsnis – tai atsakymai į dažniausius klausimus, kuriuos girdžiu iš klientų, norinčių nuvykti iš Lietuvos į Briuselį. Galbūt kažkas iš jūsų ras atsakymą į savo klausimą čia.

Bendri – vežu į Briuselį kiekvieną dieną

1. Ar tikrai vežate į Briuselį kiekvieną dieną?

Taip, vežu į Briuselį kiekvieną dieną. Tai nėra kažkoks marketinginis triukas – tiesiog maršrutas pakankamai populiarus, kad užpildytume transportą kasdien. Rytinis išvykimas paprastai būna apie 6–7 valandą ryto iš Vilniaus, kartais iš Kauno, priklausomai nuo užsakymų. Vakare, apie 18–19 valandą, yra dar vienas reisas. Aišku, savaitgaliais paklausa šiek tiek mažesnė, bet vis tiek važiuojame. Kartais būna, kad vieną dieną surenkame mažiau keleivių, bet maršrutas neatsaukiamas. Žmonės, kurie reguliariai važinėja, jau žino grafiką ir užsisako vietas iš anksto. Tiems, kurie pirmą kartą, rekomenduoju paskambinti bent dieną prieš, kad būtų aišku, kur ir kada tiksliai išvykstame.

2. Kiek trunka kelionė iš Lietuvos į Briuselį?

Kelionė trunka maždaug 24–26 valandas, priklausomai nuo maršruto ir eismo sąlygų. Važiuojame per Lenkiją, Vokietiją, kartais per Olandiją, jei reikia paimti keleivius iš Amsterdamo ar Roterdamo. Per Vokietiją dažnai būna remontai, ypač vasarą, ir tada kelionė gali užtrukti ilgiau. Esu turėjęs atvejį, kai dėl avarijos užstrigome kelioms valandoms netoli Hanoverio. Keleiviai nervinosi, bet ką padarysi – kelyje visko pasitaiko. Stengiamės daryti reguliarias pertraukas kas 3–4 valandas, kad žmonės galėtų atsikvėpti, išgerti kavos, nueiti į tualetą. Ilga kelionė, bet dauguma sako, kad pravažiuoja greičiau nei tikėjosi.

3. Kokia kaina vežant į Briuselį?

Kaina priklauso nuo kelių dalykų – ar vežame keleivį, ar siuntą, ar abu. Keleivio vieta paprastai kainuoja tarp 80 ir 120 eurų, priklausomai nuo sezono ir užimtumo. Siuntos kaina skaičiuojama pagal svorį ir dydį. Mažas paketas iki 5 kg – apie 15–20 eurų. Didesni daiktai, pavyzdžiui, dviračiai ar dideli lagaminai – brangiau. Kartais žmonės bando sutalpinti visą butą į vieną siuntą, ir tada tenka derintis atskirai. Nuolatiniams klientams darome nuolaidas, bet tai jau priklauso nuo situacijos. Tikslią kainą visada geriau pasitikslinti skambučiu, nes internete gali būti ne visai atnaujinta informacija.

4. Ar galima vežti gyvūnus?

Gyvūnus vežti galima, bet su tam tikromis sąlygomis. Maži gyvūnai – katės, maži šunys – gali važiuoti salone, jei yra specialiame narve arba dėkle. Dideli šunys paprastai vežami specialiai pritaikytoje transporto priemonės dalyje. Būtinai reikia turėti gyvūno pasą, skiepų dokumentus ir mikroschemos numerį. Be dokumentų gyvūno per sieną nepraleis, ir tada jau bėda. Turėjau atvejį, kai šeima atvyko su katinu, bet pamiršo pasą. Teko grįžti. Taigi, prieš kelionę pasitikrinkite visus dokumentus. Gyvūno vežimas paprastai kainuoja papildomai – apie 20–30 eurų, priklausomai nuo dydžio.

5. Kokie dokumentai reikalingi kelionei?

Pirmiausia – galiojantis asmens tapatybės dokumentas. Jei esate Lietuvos pilietis, užtenka paso arba asmens tapatybės kortelės, nes Belgija yra Šengeno zonoje. Jei važiuojate ne ES piliečiui, reikia vizos arba leidimo gyventi. Dėl siuntų – jei vežate maisto produktus ar vaistus, gali reikėti papildomų dokumentų. Pavyzdžiui, mėsos produktus vežti griežtai ribojama. Vienas klientas bandė vežti didelį kiekį dešros mamai į Briuselį, ir muitinėje turėjo viską išmesti. Taigi, prieš kraudami maistą, pasitikrinkite, kas leidžiama. Asmeniniams daiktams paprastai jokių papildomų dokumentų nereikia, bet brangius daiktus geriau deklaruoti.

Maršrutas – vežu į Briuselį kiekvieną dieną

6. Kokiu maršrutu važiuojate?

Pagrindinis maršrutas eina per Varšuvą, Poznanę, Berlyną, o tada arba per Osnabriuką ir Olandiją, arba per Kelną ir Aacheną tiesiai į Belgiją. Konkretus kelias priklauso nuo eismo ir oro sąlygų. Žiemą, kai Lenkijoje būna slidu, kartais tenka važiuoti lėčiau arba ieškoti alternatyvaus kelio. Vasarą Vokietijoje dažnai būna kamščiai dėl remontų, ir tada maršrutą keičiame realiu laiku. Turiu GPS, bet kartais senas geras žemėlapis padeda labiau – ypač kai navigacija siunčia per kažkokius kaimelius, kur keliai tokie siauri, kad vos pravažiuoji. Bet šiaip maršrutas nusistovėjęs, žinome kiekvieną posūkį.

7. Ar sustojate pakeliui?

Taip, be abejo. Ilgai sėdėti be pertraukos būtų nežmoniška tiek vairuotojams, tiek keleiviams. Paprastai darome 4–5 sustojimus per visą kelionę. Pirmasis būna maždaug po 3–4 valandų – Lenkijoje, kur sustojame degalinėje. Po to dar vienas sustojimas prieš Varšuvą arba už jos. Vokietijoje sustojame bent du kartus – vieną kartą prie Berlyno, kitą kartą arčiau vakarų sienos. Paskutinis sustojimas būna jau Belgijoje arba Olandijoje, prieš pat Briuselį. Per sustojimus galima išeiti, prasimankštinti, nusipirkti maisto. Kavos visada turime termose, bet degalinėje šviežia kava vis tiek skanesnė.

8. Kur tiksliai išvykstate iš Vilniaus?

Iš Vilniaus paprastai išvykstame iš autobusų stoties rajono, bet ne visada iš pačios stoties. Kartais keleivius paimame iš konkrečios vietos – pavyzdžiui, iš prekybos centro aikštelės arba iš nurodyto adreso. Tai priklauso nuo to, kiek keleivių surenkame ir iš kur jie yra. Nuolatiniai klientai jau žino, kur mus rasti. Naujiems visada išsiunčiame tikslią vietą ir laiką SMS žinute arba per WhatsApp. Būna, kad žmogus atvyksta ne į tą vietą, ir tada tenka skambinti ieškoti. Vienas klientas atėjo į kitą miesto galą, nes supainiojo adresus. Teko laukti, bet radome.

9. Ar vežate iš kitų Lietuvos miestų?

Taip, vežame ne tik iš Vilniaus. Kaunas – antras pagal populiarumą miestas, iš kurio surenkame keleivius. Klaipėda, Šiauliai, Panevėžys – taip pat, bet rečiau. Jei yra bent 3–4 keleiviai iš to paties miesto, atvažiuojame paimti. Kitu atveju prašome, kad žmogus atvyktų į Vilnių arba Kauną. Aišku, kartais būna išimčių. Pavyzdžiui, jei kažkas iš Marijampolės skambina ir sako, kad labai reikia, o mūsų maršrutas eina pro šalį, tai galime ir užsukti. Bet tai jau ne standartinis variantas, o derinimas individualiai. Visada geriau paskambinti ir paklausti.

10. Kada atvykstate į Briuselį?

Jei išvykstame ryte iš Vilniaus, į Briuselį paprastai atvykstame kitą rytą, maždaug 8–10 valandą. Vakarinis reisas atvyksta apie 18–20 valandą vakaro. Tikslus laikas priklauso nuo kelio sąlygų ir sustojimų trukmės. Kartais atvykstame anksčiau, kartais vėliau. Esame turėję atvejį, kai dėl sniego Lenkijoje atvykome trimis valandomis vėliau. Keleiviai nelabai džiaugėsi, bet saugumas svarbiau nei punktualumas. Stengiamės išlaikyti grafiką, bet kelyje visko būna. Tiems, kas turi svarbių susitikimų, rekomenduoju atvykti diena anksčiau, kad būtų laiko rezervo.

Siuntos – vežu į Briuselį kiekvieną dieną

11. Ar vežate siuntas į Briuselį?

Taip, siuntos – viena pagrindinių mūsų veiklos dalių. Vežame viską, kas telpa ir kas leidžiama pagal taisykles. Drabužiai, dokumentai, maža buitinė technika, dovanos, maisto produktai (su tam tikromis išimtimis). Didelių baldų ar buitinės technikos nevežame – tam reikia specializuoto transporto. Bet jei reikia nusiųsti mamai šiltą megztinį ar vaikui knygų, tai tikrai galime padėti. Siuntos paprastai pristatomos per 1–2 dienas, priklausomai nuo to, kada jos perduodamos. Jei atiduodate siuntą ryte, kitą dieną vakare ji jau gali būti Briuselyje.

12. Kaip apskaičiuojama siuntos kaina?

Siuntos kaina priklauso nuo svorio, dydžio ir skubumo. Standartinė kaina – apie 3–5 eurai už kilogramą, bet tai labai apytiksliai. Mažas pakelis iki 2 kg gali kainuoti 10 eurų, o didesnė dėžė, sverianti 15 kg – jau 40–50 eurų. Jei siunta ypač didelė ar sunki, skaičiuojame individualiai. Yra buvę, kad žmogus norėjo siųsti dviračių dėžę, ir kaina gavosi beveik kaip papildoma keleivio vieta. Skubios siuntos, kurių reikia pristatyti tą pačią dieną, kainuoja brangiau. Bet dažniausiai žmonėms neskuba tiek, kad mokėti dvigubai.

13. Ar galima siųsti maisto produktus?

Kai kuriuos maisto produktus siųsti galima, bet ne visus. Saldainiai, sausainiai, kava, arbata – jokių problemų. Švieži vaisiai ir daržovės – taip pat, bet reikia tinkamai supakuoti. Mėsos ir pieno produktų vežimas yra ribojamas dėl veterinarijos reikalavimų. ES viduje tai šiek tiek paprasčiau nei vežant iš trečiųjų šalių, bet vis tiek yra taisyklių. Vienas klientas bandė siųsti šaldytą žuvį, ir nors teoriškai tai leidžiama, praktiškai per 24 valandas kelionės produktas gali atitirpti ir sugesti. Taigi, geriau rinktis produktus, kurie išsilaiko be šaldymo. Konservai, džiovinti produktai – pats tas.

14. Kaip sekti siuntos kelią?

Sekimas paprastas – mes patys informuojame. Kai siunta paima, gaunate SMS arba WhatsApp žinutę. Kai išvykstame – dar viena žinutė. Kai atvykstame į Briuselį – trečia žinutė. Jei norite, galime nusiųsti nuotrauką, kad matytumėte, jog siunta saugi. Rimtos sekimo sistemos kaip didelėse kurjerių kompanijose neturime, bet kol kas viskas veikia. Vienas klientas sakė, kad jam patinka toks asmeninis požiūris – jis žino, kad jo siunta nėra kažkur sandėlyje tarp tūkstančių kitų. Mes vežame nedidelius kiekius, todėl kiekviena siunta mums svarbi. Praradimų beveik nebūna, bet jei kas nutiktų, visada atsakome.

15. Ar pristatote siuntą iki durų?

Pristatymas iki durų priklauso nuo situacijos. Standartiškai siuntą atiduodame sutartoje vietoje – dažniausiai prie mūsų maršruto taškų Briuselyje. Tai gali būti stotis, prekybos centras arba konkretus adresas, kurį žmogus nurodo. Jei reikia pristatyti tiesiai į namus, tai galima, bet kainuoja papildomai – apie 10–15 eurų, priklausomai nuo atstumo. Briuselyje eismas kartais būna chaotiškas, ypač piko valandomis, todėl kartais paprasčiau, kai žmogus atsiima pats. Bet jei gavėjas yra pagyvenęs žmogus arba serga, visada stengiamės pristatyti iki durų. Tai jau ne verslas, o paprastas žmogiškumas.

Patogumai – vežu į Briuselį kiekvieną dieną

16. Kokia transporto priemone vežate?

Vežame mikroautobusais – paprastai 8–9 vietų Mercedes Sprinter arba Ford Transit. Transporto priemonės naujos, tvarkingos, su kondicionieriumi ir šildymu. Kiekviena sėdynė turi USB įkroviklį, kad galėtumėte krauti telefoną. Yra Wi-Fi, nors kartais signalas dingsta, ypač Lenkijos užkampiuose – to niekaip neišvengsi. Salone visada yra vandens buteliukų ir kartais užkandžių. Ne kaip lėktuvo verslo klasėje, bet pakankamai patogiai. Sėdynės reguliuojamos, yra pakankamai vietos kojoms. Jei kas nors turi ypatingų poreikių – pavyzdžiui, reikia daugiau vietos dėl aukščio – visada stengiamės pritaikyti.

17. Ar yra tualetas autobuse?

Mikroautobusuose, kuriais vežame, tualetų nėra. Tai vienas tų dalykų, kuriuos reikia žinoti iš anksto. Bet kadangi sustojame kas 3–4 valandas, tai paprastai nėra didelė problema. Žinoma, jei kas nors turi sveikatos problemų arba, atsiprašant, skrandis sukilo, visada galime sustoti anksčiau. Būna atvejų, kai vaikas sako, kad jam reikia „dabar ir tuoj pat", ir tada ieškome artimiausios degalinės. Vienas vyresnio amžiaus ponas buvo labai susirūpinęs dėl šito klausimo prieš kelionę, bet viskas praėjo gerai – sustojome pakankamai dažnai. Taigi, nesijaudinkite, tualetų klausimas išsprendžiamas.

18. Ar galima miegoti kelionės metu?

Miegoti galima, ir dauguma keleivių taip ir daro. Sėdynės nėra visiškai atlenkiamos kaip lėktuvuose, bet galima patogiai įsitaisyti. Rekomenduoju atsivežti kaklo pagalvėlę ir antklodę – naktį būna vėsu, net su šildymu. Kai kurie keleiviai atsiveža ausų kištukus arba klausosi muzikos su ausinėmis. Vairuotojai keičiasi, todėl transporto priemonė važiuoja be sustojimų (išskyrus tuos planuotus sustojimus). Salono apšvietimą pritemdome naktį, kad būtų patogiau miegoti. Aišku, jei kas nors knarkia garsiai, tai jau kitas reikalas – bet čia jau ne mūsų valioje.

19. Ar galima vežti dviratį?

Dviratį vežti galima, bet reikia apie tai pranešti iš anksto. Dviratis turi būti išardytas arba sulankstytas, kad tilptų į bagažo skyrių. Paprastas dviratis užima daug vietos, todėl kaina bus didesnė – apie 40–60 eurų, priklausomai nuo dydžio. Sulankstomi dviračiai pigiau – apie 20–30 eurų. Būtinai reikia tinkamai supakuoti, kad nesugadintų kitų keleivių daiktų. Vienas vaikinas vežė dviratį be pakuotės, ir ratai visą kelionę braižė sieną. Teko po to valyti. Taigi, geriau suvynioti į plėvelę arba įdėti į specialų maišą. Jei planuojate vežti dviratį, skambinkite bent dvi dienas prieš.

20. Ką daryti, jei pamiršau daiktus autobuse?

Taip nutinka dažniau, nei galėtumėte pagalvoti. Telefonai, ausinės, šalikai, netgi pasai – viskas lieka sėdynėse. Jei pastebėjote, kad kažką palikote, skambinkite mums kuo greičiau. Daiktus saugome ir stengiamės grąžinti. Jei dar esame Briuselyje, galime atvežti atgal. Jei jau išvykome, tada deriname kitą maršrutą. Kartais žmonės prašo, kad draugai paimtų daiktą. Viena moteris paliko rankinę su dokumentais – labai išsigando. Laimei, radome tą pačią dieną ir grąžinome. Nuo to laiko ji visada skaičiuoja daiktus prieš išlipdama. Rekomenduoju tą patį daryti visiems – paskutinis patikrinimas prieš išlipant.

Užsakymas – vežu į Briuselį kiekvieną dieną

21. Kaip užsisakyti vietą?

Užsisakyti paprasta – skambinkite arba rašykite. Telefoną ir kontaktus rasite mūsų puslapyje. Paprastai pakanka pranešti savo vardą, išvykimo datą, vietą (Vilnius, Kaunas ir t. t.) ir keleivių skaičių. Jei vežate siuntą, reikia nurodyti jos dydį ir svorį. Po užsakymo gaunate patvirtinimą su visomis detalėmis – kur ir kada atvykti, kiek mokėti. Mokėti galima grynaisiais prieš kelionę arba pavedimu iš anksto. Kortele kol kas nemokame priimti, bet galvojame apie tai. Dauguma klientų moka pavedimu, ir tai patogiau abiem pusėms. Rezervacija laikoma tik tada, kai gauname apmokėjimą arba bent jau sutarimą.

22. Ar galima atšaukti užsakymą?

Atšaukti galima, bet prašome tai daryti kuo anksčiau. Jei atšaukiate likus daugiau nei 24 valandoms iki išvykimo, grąžiname visą sumą. Jei liko mažiau nei 24 valandos – grąžiname 50 procentų. Jei neatvykstate be perspėjimo – pinigai negrąžinami. Suprantame, kad gyvenime visko būna – liga, skubūs reikalai, netikėtos aplinkybės. Todėl stengiamės būti lankstūs. Vienas klientas atšaukė kelionę likus dviem valandoms, nes vaikas susirgo. Pinigus grąžinome, nors pagal taisykles nebūtume privalėję. Bet vaikas serga – ką čia ginčysies. Svarbiausia – praneškite, ne tik dingkite.

23. Kiek iš anksto reikia rezervuoti?

Rekomenduoju rezervuoti bent 2–3 dienas iš anksto, ypač jei važiuojate savaitgalį arba prieš šventes. Šventiniu laikotarpiu – Kalėdos, Velykos, vasaros pradžia – vietos užsipildo greitai. Būna, kad likus savaitei iki Kalėdų jau nebeturime laisvų vietų. Taigi, jei žinote, kad reikės važiuoti, rezervuokite kuo anksčiau. Darbo dienomis paprastai vietų yra, net jei skambinate tą pačią dieną. Bet geriau nerizikuoti. Ypač jei vežate siuntą – reikia laiko ją priimti ir suplanuoti. Skubiais atvejais visada galite skambinti ir klausti – kartais būna laisvų vietų net ir paskutinę minutę.

24. Ar galima užsisakyti vietą internetu?

Kol kas tiesioginio užsakymo per internetą neturime. Galima parašyti el. laišką arba užpildyti formą puslapyje, bet galutinį patvirtinimą vis tiek duodame telefonu. Tai ne todėl, kad nenorime modernėti, tiesiog norime būti tikri, kad viskas aišku. Kartais žmogus parašo vieną dalyką, o turi omenyje kitą. Pavyzdžiui, „Briuselis" gali reikšti Briuselio centrą arba oro uostą, kuris yra visai kitame mieste. Todėl skambutis padeda išsiaiškinti detales. Ateityje galbūt padarysime internetinį užsakymą, bet kol kas – senas geras pokalbis telefonu veikia geriausiai.

25. Ar išrašote sąskaitas faktūras?

Taip, išrašome. Jei reikia sąskaitos faktūros – praneškite užsakymo metu. Nurodykite įmonės rekvizitus arba savo, jei reikia asmeninės sąskaitos. Sąskaitą atsiunčiame el. paštu po kelionės arba iš anksto, jei mokate pavedimu. Kai kurie klientai veža siuntas darbo reikalais ir reikia sąskaitos buhalterijai – tai visiškai normalu. Turime visus reikiamus dokumentus, kad sąskaita būtų tvarkinga. Jei reikia PVM sąskaitos – taip pat galime išrašyti. Tik prašome apie tai pasakyti iš anksto, kad nereiktų vėliau taisyti. Vienas klientas pamiršo paprašyti, ir tada savaitę aiškinomės su buhaltere.

26. Ką daryti, jei vėluojate?

Jei mes vėluojame – informuojame. Skambiname arba rašome žinutę, kai tik suprantame, kad nespėsime laiku. Priežastys būna įvairios – kamščiai, eismo įvykiai, orai, kartais techniniai nesklandumai. Stengiamės, kad taip nutiktų kuo rečiau, bet kelyje visko pasitaiko. Jei vėlavimas didelis – daugiau nei 2–3 valandos – siūlome alternatyvą arba kompensaciją. Svarbiausia – komunikacija. Blogiau, kai žmogus stovi ir nežino, kas vyksta. Todėl visada pranešame. Ir prašome keleivių – jei jūs vėluojate į susitikimo vietą, taip pat praneškite. Galime palaukti kelias minutes, bet negalime laukti valandą.

Išvada

Vežu į Briuselį kiekvieną dieną, ir tai darau su atsakomybe. Kelionė ilga, bet stengiamės, kad ji būtų kuo patogesnė. Jei turite klausimų, kurie čia neatsakyti – skambinkite, klauskite. Kiekvienas klientas mums svarbus, ir stengiamės rasti sprendimą net ir sudėtingose situacijose. Iki susitikimo kelyje.