Iš Lietuvos į Briuselį, Vežame kiekvieną dieną

Kai prieš kelerius metus pradėjome reguliariai vežti krovinius iš Lietuvos į Briuselį, daug kas atrodė sudėtingiau nei yra iš tikrųjų. Dokumentai, maršrutai, kelių rinkliavos, skirtingos taisyklės kiekvienoje šalyje – viskas sukosi galvoje. Dabar, kai vežame kiekvieną dieną, galiu pasakyti: sistema veikia, bet tik tada, kai žinai, ko tikėtis. Šiame straipsnyje atsakau į klausimus, kuriuos užduoda mūsų klientai – nuo tų, kurie siunčia pirmą kartą, iki tų, kurie veža jau metus. Be gražių žodžių, tiesiai apie tai, kas svarbu.

Paslaugos – pervežimas iš Lietuvos į Briuselį

1. Kokias pervežimo paslaugas teikiate maršrutu Lietuva–Briuselis?

Pilnų sunkvežimių pervežimą (FTL), dalinių krovinių pervežimą (LTL), smulkių siuntų gabenimą, express pristatymą, temperatūrai jautrių krovinių vežimą (refrižeratoriai), pavojingų krovinių transportavimą (ADR), negabaritinių krovinių gabenimą. Taip pat teikiame muitinės tarpininkavimo paslaugas, sandėliavimą Vilniuje ir Briuselyje, krovinių draudimą. Kiekvienas klientas gauna individualų pasiūlymą – nėra vieno standartinio sprendimo visiems. Vienas veža 20 tonų baldų, kitas – 5 kg dokumentų, trečias – temperatūrai jautrius vaistus. Kiekvienam reikia skirtingo požiūrio.

2. Ar vežate tik į Briuselį ar ir į kitus Belgijos miestus?

Nors pagrindinė kryptis yra Briuselis, vežame ir į kitus Belgijos miestus: Antverpeną, Gentą, Liežą, Briugę, Šarlrua, Namurą, Mechelen, Leuveną. Kaina priklauso nuo atstumo nuo pagrindinio maršruto. Antverpenas – vos 45 km nuo Briuselio, tad papildomos išlaidos minimalios. Liežas – net pakeliui iš Vokietijos, tad kartais net pigiau nei Briuselis. Šarlrua – jau toliau į pietus, bet vis dar pasiekiama per tą pačią dieną. Jei jūsų gavėjas yra mažame miestelyje – ne problema, tik praneškite iš anksto, kad galėtume suplanuoti maršrutą.

3. Kaip užsisakyti pervežimą iš Lietuvos į Briuselį?

Paprastai. Paskambinate arba parašote el. laišką, nurodote: ką vežate, kiek (svoris, tūris, palečių skaičius), iš kur ir kur, kada reikia pristatyti. Mes pateikiame pasiūlymą per kelias valandas. Jei tinka – sudarome sutartį, surenkame krovinį, vežame. Jei reikia skubiai – galime sureaguoti tą pačią dieną, bet geriau planuoti bent 2–3 dienas iš anksto. Ypač sezonu, kai sunkvežimių trūksta. Vieną kartą klientas paskambino penktadienį popiet ir paprašė „būtinai šiandien" – suradome transportą, bet kaina buvo 40% didesnė nei įprasta. Skubėjimas kainuoja.

4. Ar teikiate pakrovimo ir iškrovimo paslaugas?

Priklauso nuo situacijos. Standartiškai – krovinius krauna/iškrauna siuntėjas/gavėjas. Mes atvežame sunkvežimį, jie krauna savo keltuvais arba rankomis. Bet jei klientas neturi įrangos – galime atsiųsti žmones su keltuvu arba palečių vežimėliu. Tai papildoma paslauga, kainuojanti nuo 50 iki 200 EUR, priklausomai nuo krovinio dydžio. Svarbu: jei reikia mūsų pagalbos pakrovimui/iškrovimui – praneškite iš anksto. Negalime atvažiuoti su papildomais žmonėmis, jei nežinome, kad jų reikia. Vieną kartą atvažiavome su vienu vairuotoju, o gavėjas tikėjosi, kad iškrausime 18 palečių rankomis – užtruko keturias valandas, kai su keltuvu būtų užtekę 30 minučių.

5. Ar galima užsisakyti reguliarų pervežimą – pvz., kiekvieną savaitę?

Taip, ir tai netgi geriau. Reguliarūs klientai gauna geresnes kainas, pirmenybę užimtomis dienomis, pastovų vairuotoją (kas palengvina bendravimą su gavėjais). Mes turime klientų, su kuriais dirbame kas savaitę jau trejus metus – jie žino mūsų tvarkaraštį, mes žinome jų poreikius. Viskas sklandžiau. Reguliarioms siuntoms sudarome metinę sutartį su fiksuotomis kainomis – jos nesikeičia sezonais, kas yra didelis privalumas. Jei planuojate reguliarų pervežimą – susisiekite, aptarsime sąlygas.

Kroviniai – ką vežame iš Lietuvos į Briuselį

6. Kokie kroviniai dažniausiai vežami šiuo maršrutu?

Baldai – turbūt 30% visų krovinių. Lietuviški baldai Belgijoje paklausūs, ypač kokybiški mediniai. Tekstilė ir drabužiai – apie 20%. Elektronikos komponentai – 15%. Medienos gaminiai – 10%. Maisto produktai (daugiausia supakuoti, ne greitai gendantys) – 10%. Likę 15% – įvairūs: nuo laboratorinės įrangos iki meno kūrinių. Atgal – iš Briuselio į Lietuvą – dažniausiai vaistai, chemijos produktai, automobilių dalys, drabužiai. Srautas abiem kryptimis, kas reiškia, kad sunkvežimiai retai važiuoja tušti – tai mažina kainas.

7. Ar vežate pavojingus krovinius (ADR) į Briuselį?

Taip, bet ne visus. Turime ADR licenciją ir sertifikuotus sunkvežimius 2, 3, 4, 5, 6, 8, 9 klasės pavojingiems kroviniams. Tai apima: degalus, dažus, chemikalus, baterijas, kai kurias rūgštis. Nevežame: sprogmenų (1 klasė), radioaktyvių medžiagų (7 klasė). Kiekvienas ADR krovinys vertinamas individualiai – reikia žinoti tikslų UN numerį, kiekį, pakuotės tipą. Ir dar: Briuselis turi papildomus apribojimus ADR transportui – kai kurios gatvės visiškai uždraustos. Planuojame maršrutą atskirai kiekvienam ADR kroviniui, naudodami specializuotą programinę įrangą.

8. Kaip vežti trapius krovinius – stiklą, elektroniką, meno kūrinius?

Trapiems kroviniams reikia specialaus dėmesio. Pirma – pakuotė. Stiklas: specialios dėžės su putplasčiu, „Fragile" ženklai. Elektronika: antistatinė pakuotė, burbulinė plėvelė, standžios dėžės. Meno kūriniai: individualiai pagamintos dėžės, minkštas užpildas, temperatūros ir drėgmės kontrolė. Antras – transportas. Trapiems kroviniams naudojame transportą su pneumatinės pakabos sistema – ji sugeria smūgius. Trečias – vairuotojas. Ne kiekvienas vairuotojas tinka trapiems kroviniams – reikia patyrusio, atsargaus, kuris nestabdys staigiai ir nevažiuos per duobes. Vieną kartą vežėme porceliano kolekciją iš Kauno į Briuselį – vairuotojas važiavo 80 km/h autostradoje, kai visi aplinkui – 130. Bet pristatė sveiką.

9. Ar vežate gyvūnus arba augalus į Briuselį?

Gyvūnus – ne, tai specializuota sritis, reikia veterinarinių leidimų, specialaus transporto. Rekomenduojame specializuotas gyvūnų vežimo įmones. Augalus – priklauso. Kambariniai augalai be žemės – galima, bet reikia fitosanitarinio sertifikato. Augalai su žemės – sudėtingiau, nes gali būti dirvožemio kenkėjų. Sėklos – su atitinkamais dokumentais. Viskas priklauso nuo augalo rūšies ir kilmės. ES viduje paprasčiau, bet vis tiek reikia dokumentų. Geriausia pasitikrinti su Valstybine augalų tarnyba prieš siunčiant.

10. Koks maksimalus krovinio svoris, kurį galite vežti?

Standartinis sunkvežimis (40 pėdų tentinis) gali vežti iki 24 tonų krovinio (priklausomai nuo sunkvežimio svorio). Megatraileris – iki 25 tonų. Konteinerinis sunkvežimis – iki 28 tonų (bet retai naudojamas šiame maršrute). Jei krovinys sunkesnis – reikia specialaus leidimo ir specialaus transporto. Lietuvoje leidimas išduodamas Lietuvos automobilių kelių direkcijoje, Belgijoje – per mobilūs leidimus. Svarbu: viršsvorio kontrolė griežta – ypač Lenkijoje ir Vokietijoje. Baudos nuo 500 iki 5 000 EUR, o sunkvežimis gali būti nepraleistas, kol krovinys nebus sumažintas.

Laikas ir grafikas – vežame kiekvieną dieną

11. Ką reiškia „vežame kiekvieną dieną" – ar tikrai kasdien?

Taip, bet su paaiškinimu. Kiekvieną darbo dieną iš Lietuvos išvažiuoja bent vienas mūsų sunkvežimis Briuselio kryptimi. Savaitgaliais – ne, nebent yra skubus užsakymas (tada kaina didesnė). „Kiekvieną dieną" reiškia, kad jūsų krovinys nelauks savaitę, kol surinksime pakankamai krovinių pilnam sunkvežimiui. Jei užsakote pirmadienį – krovinys gali būti pakrautas antradienį arba trečiadienį, priklausomai nuo grafiko. Reguliarūs klientai gauna fiksuotą dieną – pvz., „kiek antradienį" – kas palengvina planavimą abiems pusėms.

12. Kada tiksliai išvyksta sunkvežimiai iš Lietuvos?

Paprastai – vakare, tarp 18:00 ir 22:00. Taip, nes norime, kad sunkvežimis pravažiuotų Lenkiją naktį, kai mažiau spūsčių, ir pasiektų Vokietiją ryte. Vokietijoje sekmadieniais draudžiama važiuoti, tad jei išvykstame penktadienį – planuojame taip, kad šeštadienį pasiektume Belgiją arba sustotume Vokietijoje prieš sekmadienio draudimą. Skubūs kroviniai gali išvykti bet kada – ryte, dieną, naktį – pagal poreikį. Bet standartinis grafikas – vakarinis išvykimas.

13. Kada krovinys pasiekia Briuselį?

Jei išvykstame antradienio vakarą – Briuselyje būname ketvirtadienį ryte arba pietums. Tai 36–42 valandos kelio, įskaitant poilsio pertraukas. Express – 30–36 valandos su dviem vairuotojais. Daliniai kroviniai – ilgiau, 4–6 dienos, nes reikia surinkti/išdalyti. Svarbu: tai pristatymo laikas iki Briuselio, ne iki gavėjo durų. Jei gavėjas nori pristatymo konkrečią valandą – reikia derinti. Ir dar: muitinės patikra gali pridėti 1–2 dienas. Tai retai, bet nutinka – ypač jei dokumentai netvarkingi.

14. Ar galima pasirinkti pristatymo laiką?

Galima, bet su sąlygomis. Standartinis pristatymas – bet kada darbo valandomis (8:00–17:00). Jei norite pristatymo konkrečią valandą (pvz., 9:00 ryto) – tai papildomas mokestis, nes reikia tiksliai suplanuoti maršrutą ir kartais laukti. Jei norite pristatymo už darbo valandų (pvz., 6:00 ryto arba 20:00 vakaro) – taip pat galima, bet brangiau. Savaitgaliais – tik išimtiniais atvejais ir už didesnę kainą. Geriausia derinti su gavėju lanksčiai – „atvyksime ketvirtadienį, tikslus laikas – paskambinsime ryte". Tai paprasčiau visiems.

Kainos – pervežimas iš Lietuvos į Briuselį

15. Kiek kainuoja vežti pilną sunkvežimį iš Lietuvos į Briuselį?

Jau minėjau anksčiau, bet pakartosiu su detalėmis. FTL (pilnas sunkvežimis) – 1 300–1 900 EUR. Ši kaina apima: transportą, vairuotoją, kurą, kelių rinkliavas, standartinį draudimą. Neapima: pakrovimo/iškrovimo, papildomo draudimo, muitinės tarpininkavimo, laukimo mokesčių. Kaina priklauso nuo sezono (žiema pigiau, vasara brangiau), krovinio tipo (pavojingi kroviniai brangiau), skubumo (express brangiau). Pavyzdžiui: 20 tonų baldų iš Kauno į Briuselį, standartinis pristatymas – apie 1 500 EUR. Tas pats krovinys express – apie 2 100 EUR. Tas pats krovinys gruodį – apie 1 800 EUR.

16. Kaip skaičiuojama dalinio krovinio kaina?

Dalinio krovinio kaina priklauso nuo užimamos vietos sunkvežimyje. Skaičiuojame pagal: palečių skaičių (1 euro paletė = 120x80 cm), svorį, tūrį. Imame didesnį iš šių trijų rodiklių. Pavyzdžiui: 3 paletės, 500 kg, 3 m³ – skaičiuojame pagal paletes (3 x 150 EUR = 450 EUR). Bet jei tos pačios 3 paletės sveria 2 000 kg – skaičiuosime pagal svorį. Minimalus užsakymas – 1 paletė arba 100 kg. Mažesni kroviniai – pagal susitarimą, bet paprastai neapsimoka vežti atskirai, geriau sujungti su kitais.

17. Ar kainos skiriasi priklausomai nuo krovinio tipo?

Taip. Standartiniai kroviniai (ant paletės, supakuoti) – standartinė kaina. Pavojingi krovinių (ADR) – 20–50% brangiau dėl papildomų reikalavimų. Temperatūrai jautrūs kroviniai (reefer) – 30–60% brangiau dėl specialaus transporto. Negabaritiniai kroviniai – kaina individuali, priklauso nuo matmenų ir svorio. Vertingi kroviniai (elektronika, brangakmeniai) – papildomas draudimas, kartais apsauga. Lengvi, bet didelių matmenų kroviniai (patalynė, putplastis) – skaičiuojama pagal tūrį, ne svorį, kas gali būti brangiau nei tikėjotės.

18. Ar yra minimali užsakymo suma?

Formaliai – ne. Bet praktiškai – taip. Mažiausias užsakymas, kurį apsimoka vežti – viena paletė arba 100 kg. Mažiau nei tai – geriau naudotis kurjerių tarnyba (DPD, DHL, UPS), kuri specializuojasi smulkiose siuntose. Mes galime vežti ir 10 kg, bet kaina bus tokia pati kaip už 100 kg, nes išlaidos (transportas, vairuotojas, kelių rinkliavos) tos pačios. Išimtis – jei jau turime sunkvežimyje laisvos vietos ir jūsų siunta pakeliui – tada galime pasiūlyti gerą kainą net už mažą siuntą.

Dokumentai – pervežimas iš Lietuvos į Briuselį

19. Kokie dokumentai būtini vežant krovinį iš Lietuvos į Briuselį?

CMR važtaraštis – privalomas visada. Komercinė sąskaita (invoice) – privaloma. Pakuočių sąrašas (packing list) – rekomenduojamas. Transporto įmonės licencija – privaloma. Vairuotojo dokumentai – privalomi. Be to, priklausomai nuo krovinio: veterinariniai sertifikatai (maistas), ADR dokumentai (pavojingi kroviniai), kilmės sertifikatai (prekės iš ne ES šalių), CE deklaracijos (elektronika), sveikatos sertifikatai (kosmetika). Ir dar: jei vežate prekes su prekės ženklu – prekės ženklo naudojimo leidimas. Viskas turi būti originaluose arba patvirtintose kopijose.

20. Kaip teisingai užpildyti CMR?

CMR turi 24 laukus. Svarbiausi: laukas 1 (siuntėjas), laukas 2 (gavėjas), laukas 3 (pristatymo vieta), laukas 4 (pakrovimo vieta ir data), laukas 5 (pridedami dokumentai), laukai 6–12 (krovinio aprašymas: ženklai, numeriai, pakuočių skaičius, prekių pavadinimas, bruto svoris, tūris), laukas 13 (siuntėjo nurodymai), laukas 14 (grąžinimo sąlygos), laukas 21 (vieta ir data), laukas 22 (parašai). Dažniausios klaidos: tušti laukai (ypač 6–12), neteisingas svoris, trūksta gavėjo telefono. Užpildykite visus laukus – net jei atrodo nereikšmingi.

21. Ar reikia muitinės deklaracijos vežant iš Lietuvos į Briuselį?

Ne, jei prekės ES kilmės ir neakcizinės. Taip, jei: prekės iš trečiųjų šalių (Kinija, JAV, Turkija) ir dar neapmuitintos; akcizinės prekės (alkoholis, tabakas, degalai); prekės, kurioms taikomi antidempingo muitai; prekės, keliaujančios po muitinės procedūrą (pvz., laikinas įvežimas). Jei nežinote – klauskite. Geriau paklausti prieš išvykstant nei stovėti muitinėje su sulaikytu kroviniu. Muitinės tarpininko paslaugos kainuoja 50–150 EUR, bet išgelbsti nuo daug didesnių problemų.

22. Ką daryti, jei dokumentuose klaida?

Priklauso nuo klaidos. Nedidelė klaida (neteisingas telefono numeris, praleistas pašto kodas) – pataisykite ranka, pasirašykite šalia. Didesnė klaida (neteisingas svoris, klaidingas prekių kodas) – reikia naujo dokumento. Jei pastebėjote pakeliui – susisiekite su siuntėju, paprašykite patikslinto dokumento el. paštu. Jei pastebėjote muitinėje – gali tekti grįžti arba laukti, kol atsiųs patikslinimą. Svarbu: niekada nekeiskite dokumentų be siuntėjo žinios. Tai gali būti laikoma dokumentų klastojimu, o tai jau baudžiamoji atsakomybė.

Praktiniai patarimai – vežame iš Lietuvos į Briuselį

23. Kaip tinkamai supakuoti krovinį pervežimui?

Priklauso nuo krovinio. Bendros taisyklės: tvirta išorinė pakuotė (kartonas, medis, plastikas); vidinis užpildas (burbulinė plėvele, putplastis, popierius); tvirtinimas (diržai, plėvelė, kampinės apsaugos); ženklinimas (adresas, „Fragile", „This Side Up"). Dažniausia klaida – per mažas užpildas. Krovinys dėžėje juda, daužosi į sienas, lūžta. Kita klaida – per didelė dėžė mažam daiktui. Tuščia vieta = judėjimas = žala. Trečia klaida – be ženklinimo. Kurjeris nežino, kur viršus, kur apačia, ar turinys trapus. Skirkite 15 minučių pakavimui – tai gali išgelbėti tūkstančius.

24. Ką daryti, jei krovinys sugadintas pristatymo metu?

Pirmas žingsnis – nefiksuokite priėmimo be pastabų. Jei matote sugadinimą – pažymėkite CMR „krovinys sugadintas" su aprašymu. Antras – nufotografuokite viską: pakuotę, sugadinimą, sunkvežimį. Trečias – praneškite vežėjui per 24 valandas. Ketvirtas – praneškite draudimo bendrovei per 3 dienas. Penktas – surašykite žalos aktą. Svarbu: jei priimate krovinį be pastabų, o sugadinimą pastebite vėliau – sunkiau įrodyti, kad žala atsirado transportavimo metu. Todėl visada tikrinkite krovinį prieš pasirašydami. Net jei vairuotojas skuba – jūsų teisė patikrinti.

25. Kaip sumažinti pervežimo išlaidas?

Keletas būdų. Planuokite iš anksto – skubūs užsakymai visada brangesni. Derinkite krovinius – jei turite tik pusę sunkvežimio, ieškokite, kas vežtų kitą pusę. Rinkitės optimalų laiką – vidury savaitės pigiau. Tinkamai pakuokite – blogai supakuotas krovinys užima daugiau vietos. Turėkite dokumentus paruoštus – kiekviena valanda muitinėje kainuoja. Ilgalaikė sutartis – geresnės kainos nei vienkartiniai užsakymai. Ir dar: ne visada pigiausias pasiūlymas yra geriausias. Kartais pigus vežėjas taupo ant draudimo arba naudoja seną transportą – rizikuojate savo kroviniu.

Išvada

Vežame iš Lietuvos į Briuselį kiekvieną dieną, ir tai jau tapo rutina – bet gera prasme. Sistema veikia, maršrutas pažįstamas, klientai patenkinti. Bet kiekvienas krovinys vis tiek yra atskira istorija – su savo dokumentais, savo terminais, savo iššūkiais. Svarbiausia, ką išmokome per tuos metus: komunikacija yra viskas. Jei klientas laiku praneša, ką veža, kada reikia, kur – viskas sklandžiai. Jei ne – tada prasideda problemos. Tad jei planuojate siųsti krovinį į Briuselį – susisiekite, paklauskite, pasiruoškite. Mes pasirūpinsime likusiu.